Tag: Europos automobilių rinka

  • „Xpeng“ meta iššūkį „Ford“ Europoje: tikslas stulbina – 500 000 elektromobilių per metus

    „Xpeng“ meta iššūkį „Ford“ Europoje: tikslas stulbina – 500 000 elektromobilių per metus

    Kinijos elektromobilių gamintoja „Xpeng“ kelia itin ambicingą tikslą: iki 2030 metų pasiekti 1 mln. automobilių pristatymų visame pasaulyje, o maždaug pusę šio skaičiaus sugeneruoti Europoje. Tai reikštų apie 500 000 automobilių per metus vien Europos rinkoje – mastą, kuris prilygtų tradicinių gamintojų apimtims.

    Bendrovės vadovas He Xiaopeng viešai pabrėžė, kad būtent Europa matoma kaip pagrindinis augimo variklis. Tokia strategija rodo, kad „Xpeng“ nori įsitvirtinti ne tik kaip nišinis prekės ženklas, bet ir kaip rimtas žaidėjas masinėje rinkoje.

    Skaičiai, kurie kelia klausimų

    „Xpeng“ pernai pasaulyje pristatė kiek mažiau nei 430 000 automobilių, tačiau Europoje nuo 2020 metų jų parduota apie 60 000. Palyginimui, „Ford“ pernai Europoje pardavė apie 426 000 automobilių, nors dar prieš maždaug dešimtmetį ši apimtis siekė apie 1 mln. per metus.

    Tai reiškia, kad „Xpeng“ planas ne tik numato spartų augimą, bet ir suponuoja galimybę aplenkti ilgametį Europos rinkos dalyvį. Vis dėlto tam reikėtų ne vien paklausos, bet ir patikimos gamybos, tiekimo bei aptarnavimo infrastruktūros.

    Gamyba Europoje tampa lemiama

    Vienas svarbiausių iššūkių kinų gamintojams – didėjantys reikalavimai dėl vietinės gamybos ir komponentų kilmės. Europos Sąjungoje vis aktyviau svarstomos ir taikomos taisyklės, skatinančios didesnę vietinę pridėtinę vertę, ypač elektromobilių grandinėje.

    „Xpeng“ kol kas neturi nuosavos gamyklos Europoje, todėl pasirinko kontraktinę gamybą: dalį modelių ketinama surinkinėti bendradarbiaujant su „Magna“ Austrijoje. Tačiau įmonės atstovai yra pripažinę, kad tokie pajėgumai gali būti nepakankami, jei planuojami pardavimai augs pagal numatytą scenarijų.

    Kodėl Europa vilioja kinų gamintojus?

    Europos rinka kinų elektromobilių gamintojams patraukli dėl kelių priežasčių: elektromobilių paklausa auga, o pirkėjai vis dažniau lygina ne tik prekės ženklus, bet ir technologijas, programinę įrangą, baterijų efektyvumą bei kainą. Kinijos gamintojai dažnai siūlo konkurencingą įrangos ir kainos santykį, o tai leidžia greičiau atsiriekti rinkos dalį.

    Kartu stiprėja ir konkurencija: vietos gamintojai koreguoja kainodarą, plečia elektrinių modelių pasiūlą, o ES griežtina prekybos ir pramonės politiką. Todėl „Xpeng“ sėkmė priklausys nuo gebėjimo greitai plėsti servisų tinklą, užtikrinti atsarginių dalių tiekimą ir prisitaikyti prie skirtingų Europos šalių reguliavimo.

    „Europa turi tapti pagrindine mūsų augimo kryptimi“, – sakė He Xiaopeng.

    Jei „Xpeng“ planas pasiteisintų, tai būtų vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip nauji elektromobilių rinkos žaidėjai per trumpą laiką gali mesti iššūkį senbuviams. Tačiau iki 2030 metų likęs laikotarpis parodys, ar ambicijas pavyks paversti realiais pardavimais ir gamybos apimtimis.

  • Paryžiaus automobilių salone – kinų invazija ir elektromobilių bumas: ką tai reiškia Europai

    Paryžiaus automobilių salone – kinų invazija ir elektromobilių bumas: ką tai reiškia Europai

    Paryžiuje – elektromobilių šuolis

    Paryžiaus automobilių salonas, pirmą kartą surengtas 1898 metais Tiuilri soduose, šiemet grįžta su aiškia žinute: Europos rinka vis sparčiau elektrėja. 2026 metais parodoje planuojama pristatyti apie šimtą naujų modelių, o renginys vyks spalio 12–18 dienomis.

    Organizatoriai pabrėžia, kad pirkėjams ypač svarbu automobilius pamatyti gyvai, į juos įsėsti ir išbandyti. Tai aktualu elektromobiliams, kurių pasirinkimas plečiasi, o kainų skirtumai tarp gamintojų tampa vis ryškesni.

    „Žmonėms reikia pamatyti automobilius, juos paliesti, į juos įsėsti ir išbandyti“, – sakė Paryžiaus automobilių salono vadovas Serge Gachot.

    Kinijos gamintojai taikosi į Europą

    Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, 2026 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais vien tik baterijomis varomi elektromobiliai sudarė 21,7 proc. visų naujų automobilių registracijų Europos Sąjungoje. Tuo pačiu laikotarpiu prieš metus jų dalis siekė 15,8 proc., tad augimas – akivaizdus.

    Prancūzija minima kaip viena sparčiausiai augusių rinkų: baterijomis varomų elektromobilių registracijos ten per metus šoktelėjo 74,2 proc. Tokiame fone Kinijos gamintojai Paryžiuje siekia įtvirtinti savo vardus, o parodoje laukiama apie dvidešimt Kinijos prekės ženklų.

    „Perspektyvos tradiciniams Europos gamintojams kelia didelį nerimą: Kinijos automobilių pramonės progresas per pastarąjį dešimtmetį buvo išskirtinis, o per pastaruosius penkerius metus dar labiau paspartėjo“, – sakė „Mobility Global“ automobilių analitikas Tim Urquhart.

    Pereinamasis laikotarpis darosi brangus

    ACEA duomenys rodo, kad iki 2026 metų rugpjūčio mėnesio populiariausi ES išliko hibridai, užėmę 36,6 proc. rinkos. Iš tinklo įkraunami hibridai pasiekė 10 proc., o benzino ir dyzelino automobilių bendra dalis smuko iki 29 proc., kai prieš metus siekė 37,5 proc.

    Rinkos pokyčius skatina keli veiksniai: brangesni degalai, valstybės parama ir išaugęs pigesnių elektromobilių pasirinkimas. Tačiau gamintojams tai reiškia būtinybę vienu metu investuoti į elektrifikaciją, programinę įrangą ir baterijų tiekimo grandines, kartu išlaikant pelningumą.

    Papildomą spaudimą kuria geopolitika ir prekybos įtampa: Europos Sąjunga ir Kinija ginčijasi dėl valstybės paramos, muitų ir Kinijoje pagamintų automobilių srauto į Europą. Tuo pat metu Europos gamintojai jaučia ir silpnesnį vartotojų pasitikėjimą bei griežtėjančius emisijų reikalavimus.

    Europos gamintojai gręžiasi į nostalgiją

    Ieškodami atsako, Europos gamintojai Paryžiuje žada remtis ir emocija, ir technologijomis. Viena ryškiausių parodos temų turėtų tapti retro stiliaus modeliai, kuriuos planuoja akcentuoti tokie prekių ženklai kaip „Renault“, „Citroën“, „Peugeot“, „Opel“, „Lancia“ ir „Fiat“.

    Renginio programa prasidės spaudos diena spalio 12 dieną Paryžiaus parodų centre Paris Expo Porte de Versailles. Lankytojams durys bus atvertos spalio 13–18 dienomis.

  • Elektromobilių bumas ES: registracijos šoktelėjo 63 proc., o kinų gamintojai perima rinką

    Elektromobilių bumas ES: registracijos šoktelėjo 63 proc., o kinų gamintojai perima rinką

    Rugpjūtį Europos Sąjungoje naujų elektromobilių registracijų skaičius šoktelėjo 62,7 proc., rodo Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenys. Elektromobilių dalis visų naujų automobilių registracijose per metus paaugo nuo 17,8 proc. iki 27,7 proc.

    Augimas kilstelėjo ir bendrą rinką: naujų automobilių pardavimai 27 ES šalyse rugpjūtį didėjo 4,5 proc. per metus. Per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius registracijų buvo 5,3 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Augimą kursto degalų kainos ir parama

    Elektromobilių paklausą stiprino brangstantys degalai ir išliekantis neapibrėžtumas dėl geopolitikos, o kai kuriose šalyse poveikį didino papildoma darbo diena, pažymi EY analizė. Tačiau ekspertai perspėja, kad toks šuolis nebūtinai reiškia tvarią visos rinkos atsigavimo tendenciją.

    „Europos naujų automobilių rinkos kilimą pirmiausia lemia e. mobilumui skirtos subsidijos, o joms pasibaigus pardavimai gali smarkiai kristi“, – sakė EY mobilumo praktikos vadovas Constantin M. Gall.

    Rugpjūtį augo ir kitų tipų elektrifikuotų automobilių segmentai: įkraunamų hibridų registracijos didėjo beveik 11 proc., o hibridinių automobilių daugiau kaip 2 proc. Hibridai išliko populiariausia pavara, sudarydami apie trečdalį naujų registracijų rugpjūtį ir 36,6 proc. per pirmus aštuonis 2026 metų mėnesius.

    Kas tempia rinką į priekį

    Didžiausi elektromobilių pardavimai rugpjūtį fiksuoti Vokietijoje, kur užregistruota beveik 69 000 naujų elektromobilių. Antroje vietoje liko Prancūzija su daugiau kaip 36 000 registracijų, o toliau rikiavosi Danija, Belgija ir Nyderlandai.

    Sparčiausi augimo tempai matyti mažesnėse rinkose: Estijoje registracijos didėjo 278 proc., Slovėnijoje 266 proc. Visgi absoliutūs skaičiai ten buvo palyginti nedideli, atitinkamai 174 ir 1 651 automobilis.

    Degalų kainos tuo pat metu pasiekė rekordines aukštumas. Europos Komisijos duomenimis, savaitę, prasidėjusią rugsėjo 21 dieną, vidutinė benzino litro kaina ES siekė 2,092 euro, o dyzelino 2,226 euro.

    Kinijos grupės didina dalį, vokiečiai praranda pozicijas

    Didžiausias permainas fiksuoja gamintojų konkurencija. ACEA skaičiavimais, penki Kinijos kapitalo valdomi automobilių koncernai rugpjūtį pardavimus didino apie 71 proc., o jų rinkos dalis per metus išaugo nuo 6,6 proc. iki 10,8 proc., tai yra maždaug kas devintas naujas automobilis.

    Į šią kategoriją patenka ir Europos šaknis turintys prekių ženklai, pavyzdžiui, „Volvo Cars“, kurią ACEA priskiria „Geely“ grupei. Tarp sparčiausiai augusių gamintojų minimi „Leapmotor“, „Chery“, BYD ir „Geely“, o „Tesla“ pardavimai didėjo 53 proc.

    Tuo metu Vokietijos gamintojams mėnuo buvo sudėtingesnis: „Volkswagen“ grupės, BMW grupės ir „Mercedes-Benz“ bendri pardavimai traukėsi 1,1 proc. Jų bendra rinkos dalis ES per metus sumenko nuo 41,3 proc. iki 39,1 proc.

    „Dabartinės subsidijų priemonės Europos šalyse neproporcingai palankios Kinijos gamintojams ir „Tesla“, kurie siūlo ypač konkurencingus modelius, ypač žemų ir vidutinių kainų segmentuose, bei patrauklų finansavimą“, – sakė C. M. Gall.

    Kas gali pakeisti kryptį

    Rinkos perspektyvas temdo keli veiksniai: vangus ekonomikos augimas, aukštos naftos kainos ir pirkėjų sprendimus stabdantis neapibrėžtumas. EY ragina gamintojus ruoštis didesniam kainų spaudimui ir sudėtingesniems metams, jei parama būtų mažinama.

    Papildomą įtampą gali sukelti ir planuojami reikalavimai baterijų tiekimo grandinėms Europoje, kurie, įvairių vertinimų duomenimis, galėtų didinti elektromobilių savikainą. Tai ypač jautru masinės rinkos segmentui, kuriame konkurencija su Kinijos gamintojais sparčiausiai aštrėja.

  • Automobilių pardavimai Europoje auga dėl elektromobilių, bet tempas lėtėja: kas keičia rinką

    Europos naujų automobilių rinka gegužę augo ketvirtą mėnesį iš eilės, o pagrindiniu varikliu tapo elektromobiliai ir įkraunami hibridai. Vis dėlto bendras atsigavimas rodo lėtėjimo ženklų, nes pirkėjų sprendimus vis labiau veikia infliacija, palūkanos ir energijos kainų svyravimai.

    Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, naujų automobilių registracijos per mėnesį padidėjo 3,6 proc. iki 1,15 milijono. Augimas fiksuotas didžiosiose rinkose, įskaitant Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, o elektrifikuoti modeliai dalinai kompensavo silpnesnį vidaus degimo variklių automobilių segmentą.

    Kas kelia paklausą?

    Elektromobilių paklausą Europoje palaiko keli sutampantys veiksniai: gamintojai plečia pigesnių modelių pasiūlą, o daliai vairuotojų svarbus tampa mažesnis eksploatacijos kaštų neapibrėžtumas, kai degalų kainos svyruoja. Prie sprendimų prisideda ir įvairios nacionalinės skatinimo priemonės, kurios kai kuriose šalyse periodiškai atnaujinamos.

    Tuo pat metu aukštesnės palūkanų normos brangina lizingą ir paskolas, todėl dalis pirkėjų atideda automobilio keitimą. Euro zonos metinė infliacija buvo pakilusi iki 3,2 proc., viršydama 2 proc. tikslą, o tai didina spaudimą namų ūkių biudžetams ir vėsina spontaniškus pirkimus.

    Signalai iš gamintojų

    Didieji gamintojai pripažįsta, kad geopolitinė įtampa ir ekonominis neapibrėžtumas veikia vartotojų nuotaikas. Rinkos analitikai įspėja, kad lėtėjimas gali labiausiai smogti masinio segmento gamintojams, kurių pirkėjai jautriausi kainai ir finansavimo sąlygoms.

    Europos gamintojams šis augimas suteikia šiokį tokį atokvėpį, tačiau iššūkių nemažėja: silpnesnė paklausa Kinijoje ir JAV, konkurencija iš Kinijos gamintojų bei būtinybė investuoti į baterijų technologijas ir gamybos pertvarką. Pastaraisiais mėnesiais elektromobilių pasiūlą aktyviai plečia tokie koncernai kaip „Volkswagen“ ir „Stellantis“, o rinkoje matoma ir BYD plėtra.

    Kaip keičiasi pardavimų struktūra?

    Vokietijoje, didžiausioje Europos rinkoje, elektromobilių pardavimai šoktelėjo 39 proc., o tai padėjo sušvelninti vidaus degimo variklių automobilių paklausos kritimą. Tokie šuoliai dažnai sutampa su paramos schemų pakeitimais ir kainų korekcijomis, todėl rinka išlieka jautri politiniams sprendimams.

    Visame regione vien baterijomis varomų automobilių ir įkraunamų hibridų registracijos augo, o jų dalis pasiekė 34 proc. visų pardavimų. Tuo metu benzininių ir dyzelinių automobilių pardavimai mažėjo atitinkamai 19 proc., dar kartą patvirtindami struktūrinį poslinkį nuo tradicinių jėgos agregatų prie elektrifikacijos.

    Artimiausi mėnesiai parodys, ar elektromobilių banga sugebės išlaikyti bendrą rinkos augimą, kai vartotojai vis atidžiau skaičiuoja mėnesines įmokas, o gamintojai ieško pusiausvyros tarp kainos, maržos ir investicijų į naujas technologijas.