Tag: Europos biržos

  • Rinkos blaškosi: investuotojai laukia „Nvidia“ rezultatų ir „Anthropic“ IPO

    Rinkos blaškosi: investuotojai laukia „Nvidia“ rezultatų ir „Anthropic“ IPO

    Pirmadienį Europos biržose vyravo nevienodos nuotaikos: dalis indeksų kilo, dalis smuko, o investuotojų dėmesys krypo į technologijų sektorių.

    Kaip praneša „Euronews“, rinkos vis dar vertina sukrėtimą „Nvidia“ bendrovėje po to, kai iš pareigų pasitraukė jos vadovas Jensenas Huangas.

    Šią savaitę numatoma „Nvidia“ finansinių rezultatų paskelbimo data tapo svarbiu orientyru – nuo jų gali priklausyti, ar investuotojų tikėjimas dirbtinio intelekto bumu nesusvyruos dar labiau.

    Tuo pat metu dėmesį kelia ir planuojamas „Anthropic“ žingsnis į biržą: bendrovės debiutas investuotojams gali tapti dar vienu barometru, kiek apetito rinkoje liko DI istorijoms.

    Kas sukėlė nerimą dėl „Nvidia“

    Azijoje su DI susijusios akcijos ankstyvoje prekyboje toliau pigo, o neigiamos nuotaikos persimetė ir į kitas rinkas. Didžiausias nerimas siejamas su „Nvidia“ lyderystės pokyčiais.

    J. Huangas, laikytas viena kertinių figūrų DI pakilime, atsistatydino ketvirtadienį po paviešintų faktų apie nesantuokinius ryšius, tarp kurių minima ir moteris, įtariama esanti Kinijos šnipė.

    Šis pasitraukimas investuotojams priminė vadinamąją „pagrindinio žmogaus“ riziką: būtent „Nvidia“ yra vienas svarbiausių lustų tiekėjų, o jos sėkmė pastaraisiais metais maitino platesnį rinkų optimizmą.

    Nuotaikas trumpam praskaidrino žinios, kad J. Huangas tariasi dėl galimo sugrįžimo. Tačiau net ir tokios kalbos, pasak rinkos dalyvių, kol kas neužtikrina stabilumo.

    Atviras laiškas ir spaudimas valdybai

    Pranešama, kad daugiau kaip 158 000 žmonių pasirašė atvirą laišką, kuriame reikalaujama, jog bendrovės valdyba „grąžintų Jenseną“, o faktus nustatytų nepriklausomas tyrimas.

    Tarp pasirašiusiųjų minimi verslininkas Elonas Muskas ir „Uber“ bendraįkūrėjas Travisas Kalanickas. Vis dėlto tokia parama kol kas nepakeitė bendros krypties Azijos rinkose.

    Smukimą patyrė ir didesnė dalis regiono technologijų grandinės – ypač biržos Tokijuje, Seule ir Taipėjuje, kur veikia daug su DI susijusių įmonių.

    Tarp labiausiai nukentėjusių pavadinimų minimos Japonijos „Kioxia“ ir „Tokyo Electron“, Taivano milžinė TSMC bei Pietų Korėjos SK hynix.

    Kur krypsta investuotojų žvilgsnis šią savaitę

    Rinkos dėmesys šią savaitę apims ne tik „Nvidia“ pelno ataskaitą, kuri, kaip nurodoma, turėtų pasirodyti antradienį. Investuotojai ieškos ženklų, ar DI sektoriaus tempas nemažėja.

    „Anthropic“, kuri kuria pokalbių robotą „Claude“, planuojamas debiutas biržoje taip pat gali tapti svarbiu signalu, kiek investuotojai pasirengę mokėti už DI perspektyvą.

    Be technologijų sektoriaus, į darbotvarkę patenka ir geopolitika: skelbiama, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas turėtų susitikti su JAV ir Rusijos lyderiais Donaldu Trumpu ir Vladimiru Putinu trišaliame susitikime APEC renginio metu.

    Galiausiai, investuotojai lauks ir JAV mažmeninės prekybos duomenų bei Federalinio rezervo spalio posėdžio protokolo – tai gali suteikti naujų užuominų dėl palūkanų normų krypties.

    Naftos kainos, remiantis pateikta informacija, kiek smuktelėjo po Tarptautinės energetikos agentūros vertinimo, kad ketvirtąjį ketvirtį pasiūla gali viršyti paklausą, nors įtampą rinkoje kursto ir pranešimai apie Irano veiksmus regione.

  • „Microsoft“ gedimas sutrikdė „Euronext“ biržas: įmonės pranešimus tvirtina ir SMS žinutėmis

    Didelė „Microsoft“ paslaugų avarija sutrikdė dalies Europos biržų veiklą: „Euronext“ operatorius pranešė įmonėms, kad stringa prieiga prie „Outlook“, „Teams“ ir „Copilot“ sistemų.

    Dėl šių trikdžių biržose listinguojamos bendrovės laikinai buvo raginamos jautrią informaciją bei oficialius pranešimus teikti alternatyviais kanalais – el. paštu ir telefonu, o atskirais atvejais papildomai patvirtinti ir SMS žinutėmis.

    Problema siejama su sutrikusia prieiga prie „MyEuronext“ – platformos, per kurią bendrovės perduoda informaciją ir finansinius duomenis. Gedimą patvirtino ir pati „Microsoft“, kuri yra sistemos tiekėja.

    Nors situacija palietė daugybę bendrovių ir jų investuotojų, „Euronext“ pabrėžė, kad pati prekyba vertybiniais popieriais ir sandorių atsiskaitymas nebuvo paralyžiuoti.

    Kaip įmonės turėjo teikti pranešimus

    „Euronext“ prašė biržose listinguojamų bendrovių iš kelių rinkų informaciją ir oficialius pranešimus laikinai siųsti el. paštu bei perduoti telefonu. Tokios priemonės taikytos, kad svarbūs pranešimai investuotojus pasiektų laiku net ir sutrikus įprastoms sistemoms.

    Biržos operatorius nurodė, kad gautą informaciją tikrina, siekdamas išlaikyti saugumo standartus, konfidencialumą ir duomenų vientisumą. Ypač tai aktualu, kai skelbiama informacija, galinti turėti įtakos akcijų kainai.

    Tekste pabrėžiama, kad kai kuriems pranešimams reikalingas patvirtinimas iš dviejų nepriklausomų šaltinių. Papildomai, siekiant įsitikinti, jog duomenys nėra pakeisti ir ateina iš nurodyto adreso, bendrovių atstovai buvo įpareigoti siųsti patvirtinančias SMS žinutes.

    Dalį rezultatų leista nukelti

    Dėl trikdžių dalis Europos bendrovių, kurios tą dieną turėjo skelbti 2026 metų trečiojo ketvirčio rezultatus, gavo leidimą terminą perkelti į kitą savaitę.

    Tuo pat metu pažymima, kad pati prekyba rinkoje vyko be didesnių kliūčių – tai svarbu investuotojams ir akcininkams, kuriems kritiška, kad sandoriai būtų sudaromi ir atsiskaitomi įprasta tvarka.

    „Microsoft“ tikina: kibernetinės atakos nebuvo

    „Microsoft“ keliais pranešimais akcentavo, kad gedimas nebuvo susijęs su įsilaužėlių ataka, o sistemoje sukaupti duomenys esą išlieka saugūs.

    Bendrovė taip pat informavo, kad dirba ties problemos šalinimu ir diegia pataisas, tačiau klientams rezultatų dar gali tekti palaukti.

  • Europos biržos smuko po „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango pasitraukimo: investuotojai pervertina DI bumą

    Europos biržos smuko po „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango pasitraukimo: investuotojai pervertina DI bumą

    Europos ir Azijos akcijų rinkos penktadienį daugiausia krito, investuotojams vertinant, ką pasaulinei dirbtinio intelekto (DI) industrijai gali reikšti Jenseno Huango pasitraukimas iš „Nvidia“ vadovo pareigų.

    Kaip praneša „Euronews“, Europos indeksai sesiją pradėjo žemiau: Londono FTSE 100 atsidarymo metu buvo smukęs 0,2 proc., o Paryžiaus ir Frankfurto pagrindiniai indeksai – apie 0,3 proc. Žemyn kryptelėjo ir JAV ateities sandoriai, įskaitant technologijų sektoriui jautrų „Nasdaq 100“.

    JAV ketvirtadienį „Nvidia“ akcijos užsidarė kritusios 4,3 proc. Tuo metu „S&P 500“, „Nasdaq Composite“ ir „Dow Jones“ indeksai kiekvienas smuko maždaug po 0,4 proc., o „Dow Jones“ sesiją baigė ties 52 297,09 punkto.

    „Nvidia“ paskelbė, kad Huangas nedelsdamas atsistatydino iš prezidento, generalinio direktoriaus ir valdybos nario pareigų. Laikina vadove paskirta ilgametė finansų direktorė Colette Kress.

    Kas įvyko „Nvidia“ ir kodėl tai svarbu rinkoms

    Bendrovės teigimu, sprendimas priimtas po pranešimų apie du Huango romanus, įskaitant vieną su moterimi, įtarta šnipinėjimu Kinijai, o tai esą sukėlė JAV nacionalinio saugumo susirūpinimą.

    Huango pasitraukimas rinkoms reikšmingas ir dėl jo vaidmens: jis buvo vienas „Nvidia“ įkūrėjų, ilgą laiką laikytas pagrindiniu bendrovės DI strategijos architektu ir vienu ryškiausių veidų platesniame pasauliniame DI pakilime.

    „Quilter Cheviot“ technologijų tyrimų vadovas Benas Barringeris sakė nesitikintis trumpalaikio poveikio įmonei, jei užsakymų portfelis išliks stiprus, o „Nvidia“ ir toliau pasieks numatytus veiklos tikslus.

    Vis dėlto, jo vertinimu, ši žinia gali kelti rizikų ilgesniam laikotarpiui: Huangas buvo labai įtakingas DI reguliavimo diskusijose ir prisidėjo prie „Nvidia“ lyderystės DI investicijų bei finansavimo srityje, todėl jo nebuvimas gali pakeisti jėgų balansą ekosistemoje.

    Azijoje lustų sektorius – nevienodas vaizdas

    Azijoje dalis su DI aparatine įranga susijusių bendrovių, kaip pažymima, stipriai priklauso nuo DI infrastruktūros plėtros tempo JAV, todėl nuotaikos regione taip pat išliko įtemptos.

    Japonijos „Nikkei 225“ pakilo 0,5 proc. iki 61 142,35, tačiau Pietų Korėjos „Kospi“ krito 1,0 proc. iki 5 290,53. Šanchajaus indeksas nusileido 0,6 proc. iki 3 634,35, o Honkongo „Hang Seng“ apie 09:00 GMT buvo smukęs daugiau nei 1,5 proc. iki 23 637,60.

    Lustų gamintojų akcijos judėjo skirtingomis kryptimis: Tokijuje „Tokyo Electron“ brango 1,7 proc., „Kioxia“ krito 2,2 proc., o „SoftBank Group“ (įvardijama kaip „OpenAI“ investuotoja) prarado 5,1 proc. Seule „Samsung Electronics“ smuko 1,0 proc., „SK Hynix“ – 3,2 proc.

    Taiwan’o „Taiex“ indeksas užsidarė 1,35 proc. aukščiau – ties 43 675,12; TSMC pakilo 0,43 proc. Australijos „S&P/ASX 200“ tuo metu krito 0,7 proc. iki 9 082,20.

    Naftos brangimas didino spaudimą akcijoms

    Rinkas papildomai slėgė augusios naftos kainos po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad Vašingtonui „nereikia susitarimo su Iranu“, nors konfliktas Artimuosiuose Rytuose tęsiasi.

    Apie 07:00 GMT „Brent“ nafta brango 0,7 proc. iki 96,48 JAV dolerio už barelį. Palyginimui, prieš Irano karą, prasidėjusį vasario pabaigoje, kaina siekė apie 72 JAV dolerius už barelį.

    JAV etaloninė „West Texas Intermediate“ nafta kilo 0,2 proc. iki 88,91 JAV dolerio už barelį. Tuo metu JAV aukso ateities sandoriai gruodžio pristatymui europinėje prekyboje kiek paaugo iki 3 899 JAV dolerių už Trojos unciją.

    Valiutų rinkoje euras šiek tiek stiprėjo iki 1,1061 JAV dolerio (nuo 1,1055), taip pat kilo iki 83,60 penso (nuo 83,53). Svaras smuktelėjo iki 1,3229 JAV dolerio (nuo 1,3235), o doleris silpnėjo iki 159,79 jenos (nuo 159,84).

  • Europos biržos kyla, bet technologijų atšokimą slopina JAV infliacija ir palūkanų baimės

    Europos biržos kyla, bet technologijų atšokimą slopina JAV infliacija ir palūkanų baimės

    Trečiadienį Europos rinkos prekybą pradėjo kilimu, tačiau nuotaikas temdo JAV infliacijos duomenys ir baimė, kad gruodį palūkanos gali būti keliamos daugiau nei tikėtasi.

    Po praėjusios savaitės išpardavimo, kurį paskatino nerimas dėl galimo griežtesnio dirbtinio intelekto reguliavimo, technologijų akcijos šią savaitę atšoko – investuotojai jas pirko atpigusias.

    Optimizmo pridėjo duomenų centrų operatorės „CoreWeave“ rezultatai: bendrovė pranešė, kad šiemet tikisi 13–13,3 mlrd. JAV dolerių (11,6–11,9 mlrd. eurų) pardavimų – daugiau, nei prognozuota.

    Ši žinia apramino nuogąstavimus dėl bendrovės finansinės padėties – praėjusį mėnesį jos akcijos buvo smarkiai parduodamos, pasirodžius spėlionėms, kad didelę skolą gali būti sunkiau refinansuoti brangstant skolinimuisi.

    DI sektorius ieško krypties

    Rinkų dėmesį vėl prikaustė ir „Anthropic“ dokumentai, rodantys planus per būsimą pirminį viešą akcijų siūlymą pritraukti iki 64 mlrd. JAV dolerių (57,1 mlrd. eurų) ir įvertinti bendrovę iki 1,4 trln. JAV dolerių (1,25 trln. eurų).

    DI agento „Claude“ kūrėja anksčiau buvo siejama su didesne – iki 100 mlrd. JAV dolerių – suma, kuri būtų tapusi rekordiniu IPO. Dabar rinkoje šis debiutas vertinamas kaip indikatorius, kiek dar gali trukti DI investicijų bumas.

    Dokumentuose taip pat nurodyta, kad bendrovės pajamos trečiąjį ketvirtį šoktelėjo iki 17 mlrd. JAV dolerių (15,2 mlrd. eurų), kai prieš metus siekė 1,4 mlrd. JAV dolerių (1,25 mlrd. eurų).

    Dar vienas signalas apie sektoriaus būklę pasirodė žiniasklaidoje: pranešta, kad „ChatGPT“ kūrėja „OpenAI“ liepą–rugsėjį pirmąkart pasiekė 10 mlrd. JAV dolerių (8,92 mlrd. eurų) ketvirtines pajamas – dėl paklausos programinei įrangai.

    JAV infliacija vėl kelia įtampą

    Antradienį visi trys pagrindiniai Volstrito indeksai užsidarė neigiamoje zonoje ir nutraukė dvi dienas trukusį kilimą, o Azijos rinkose vyravo nevienodos nuotaikos.

    Tokijas, Seulas ir Taipėjus – biržos, kuriose listinguojama daug su DI siejamų bendrovių – kilo, taip pat augo Singapūras ir Džakarta. Tuo metu Honkongas, Šanchajus, Sidnėjus, Velingtonas ir Manila smuko.

    Investuotojai nervinasi dėl galimo didesnio, nei tikėtasi, JAV Federalinio rezervo palūkanų didinimo per kitą posėdį gruodį.

    Spalį JAV vartotojų kainos augo 0,4 proc. per mėnesį – mažiau nei rugsėjį (0,6 proc.), bet daugiau, nei prognozuota (0,3 proc.). Nors energijos kainų augimas pastebimai sulėtėjo, brango maistas, medicinos paslaugos, namų apyvokos prekės ir kitos kategorijos.

    Dėmesio centre – „Nvidia“ ir nafta

    Technologijų sektoriuje išliko dėmesys ir lustų milžinei „Nvidia“: rinką sukrėtė pranešimai apie galimą skandalą, susijusį su bendrovės vadovu Jensenu Huangu, o pati įmonė, kaip teigiama, atsidūrė FTB tyrimo akiratyje.

    Naftos kainos šiek tiek pakilo po antradienio kritimo, kurį skatino viltys dėl JAV ir Irano susitarimo užbaigti jų karą ir atverti strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį. „Brent“ rūšies nafta svyravo apie 92 JAV dolerius (82,06 euro) už barelį.

    Tuo pat metu Japonijos technologijų investicijų grupės „SoftBank“ akcijos Tokijuje smuko iki 8 proc., kai bendrovė paskelbė apie daugiau kaip 7 mlrd. JAV dolerių (6,24 mlrd. eurų) nuostolį per fiskalinių metų antrąjį ketvirtį.

  • Europos biržos kyla po technologijų šuolio JAV, naftos kainos krenta dėl vilčių dėl Irano karo pabaigos

    Europos biržos kyla po technologijų šuolio JAV, naftos kainos krenta dėl vilčių dėl Irano karo pabaigos

    Europos akcijų rinkos antradienį kilo, sekdamos Azijos kilimą ir technologijų vedamą šuolį JAV biržose. Investuotojai, po praėjusią savaitę fiksuoto išpardavimo, pasinaudojo atpigusiomis technologijų bendrovių akcijomis.

    Kartu rinkoms palankesnes nuotaikas stiprino atpigusi nafta. Kainos leidosi vilčių dėl galimo Irano karo pabaigos fone, o tai teoriškai reikštų mažesnį spaudimą infliacijai ir energijos sąnaudoms.

    Kaip skelbia „Euronews“, rinkos tuo pat metu laukė spalio JAV infliacijos duomenų, galinčių turėti įtakos investuotojų lūkesčiams. Analitikų vertinimu, nuotaikos biržose per trumpą laiką apsivertė: nuo panikos ženklų iki ryškaus atšokimo.

    Europos rinkose kilimas tęsėsi ir po pirmadienio šuolio, o JAV ateities sandoriai taip pat rodė nedidelį augimą. Tuo pat metu investuotojai atidžiai stebėjo, ar DI bumo įkvėptos investicijos iš tiesų atsiperka, nes į sektorių nukreipiamos sumos išlieka milžiniškos.

    Technologijų atšokimas persimetė į Europą

    Ankstyvoje prekyboje Europoje kilo pagrindiniai indeksai: Jungtinės Karalystės FTSE 100 buvo pakilęs 0,73 proc., Prancūzijos CAC 40 – 1,20 proc., Vokietijos DAX – 1,14 proc.

    Azijoje augimą daugiausia tempė su dirbtiniu intelektu siejamos bendrovės, nors dar visai neseniai sektorius patyrė smūgį dėl sureguliavimo baimių. Vis dėlto dalis rinkos dalyvių ir toliau abejojo, ar dabartiniai įverčiai pagrįsti pelningumu.

    Daug dėmesio sulaukė „Nvidia“: pranešta apie tyrimą, ar įmonės vadovas Jensenas Huangas galėjo tapti užsienio žvalgybos taikiniu. Nepaisant to, prieš atsidarant biržai akcijos buvo maždaug 1 proc. brangesnės.

    JAV rinkoje pirmadienį tarp didžiausių laimėtojų buvo technologijų gigantai „Amazon“, „Microsoft“ ir „Apple“. Stebėtojai pabrėžė, kad, net ir po išpardavimo, pasitikėjimas DI perspektyvomis išlieka gana tvirtas.

    Azijos rinkose – ryškūs šuoliai ir dėmesys lustams

    Taivano biržos indeksas Taiex pakilo 2,5 proc. Pietų Korėjos Kospi šoktelėjo 4,5 proc., kilimą stipriai palaikė lustų gamintojų SK hynix ir „Samsung“ akcijos.

    Japonijos Nikkei 225 sesiją baigė 2,9 proc. aukščiau – brango Kioxia ir „Tokyo Electron“ akcijos. Tuo metu „SoftBank Group“ akcijos pašoko 13,9 proc. prieš planuotą pelno ataskaitą, nors pirmadienį buvo pasiekusios žemiausią per metus lygį.

    Rinkos žvilgsniai krypo ir į lustų tiekimo grandinę: Taivano „Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.“ (TSMC) pranešė, kad spalio pajamos buvo 59,7 proc. didesnės nei prieš metus. Tai tapo dar vienu signalu apie išliekantį DI lustų poreikį.

    Kinijos biržos Honkonge ir Šanchajuje taip pat kilo, o šalies muitinės duomenys parodė šuolį prekyboje: spalį eksportas augo 35,2 proc., importas – 41,6 proc. Skelbiama, kad per pirmus 10 šių metų mėnesių prekybos perteklius jau viršijo 1 trilijoną JAV dolerių (apie 893 mlrd. eurų).

    Naftos kainos traukiasi dėl vilčių dėl taikos

    Naftos kainos tęsė kritimą, rinkoms tikintis, kad Irano karas gali artėti prie pabaigos. Abu pagrindiniai kontraktai iki antradienio ryto Europoje buvo nukritę daugiau nei 2,5 proc., pratęsdami pirmadienio nuosmukį.

    „Brent“ kaina siekė maždaug 90 JAV dolerių už barelį, o JAV etalonas WTI – apie 84,70 JAV dolerio. Skaičiuojama, kad šį mėnesį nafta atpigo apie 20 proc., prekiautojams statant už konflikto sprendimą.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį kalbėjo apie „pozityvų pagreitį“ link karo pabaigos po susitikimo su Kataro ministru pirmininku Baltuosiuose rūmuose. Jis teigė, kad tolesni smūgiai esą „gana mažai tikėtini“, nors galimybės neatmetė.

    Jei energijos kainos iš tiesų toliau mažėtų, tai teoriškai galėtų suteikti atokvėpį vartotojams ir verslams, kuriuos pastaraisiais mėnesiais spaudė išaugusios sąnaudos. Vis dėlto investuotojai išlieka jautrūs naujienoms apie infliaciją ir geopolitiką, todėl nuotaikos rinkose gali keistis greitai.

  • Europos biržos raudonuoja: Prancūzijos riaušių sąskaita šokiruoja verslą ir rinkas

    Europos biržos raudonuoja: Prancūzijos riaušių sąskaita šokiruoja verslą ir rinkas

    Pirmadienį Europos akcijų biržos prekybą pradėjo smukimu, investuotojams vertinant Prancūziją sukrėtusių riaušių žalą ir augančią politinę įtampą. Rinkos jautriai reagavo tiek į pranešimus apie niokojamas parduotuves, tiek į signalus, kad šalies skolinimosi kaina gali kilti toliau.

    Platesnis Europos akcijų indeksas „Stoxx 600“ sesijos pradžioje buvo nusileidęs daugiau nei 0,6 proc., o „Euro Stoxx 50“ smuko apie 0,1 proc. Prancūzijos „CAC 40“ taip pat judėjo žemyn, investuotojams vertinant tiesioginę žalą mažmeninės prekybos ir paslaugų sektoriams.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – mažmeninės prekybos grupė „Carrefour“, pranešusi, kad taikiniais tapo apie 50 jos parduotuvių, o akcijos dėl to krito daugiau nei 2 proc. Verslo atstovai kalba ne tik apie išdaužytus langus ar išgrobstytas prekes, bet ir apie sutrikusias tiekimo grandines, prastovas bei didėjančias draudimo išlaidas.

    Skolinimosi kaina kyla, nervai įtempti

    Įtampos daugėjo ir obligacijų rinkoje: Prancūzijos 10 metų Vyriausybės obligacijų pajamingumas buvo pakilęs iki maždaug 4,86 proc., o tai investuotojams signalizuoja didesnę riziką ir brangesnį valstybės finansavimą. Rinkos dalyviai atidžiai stebi politines diskusijas dėl biudžeto, nes fiskalinė disciplina dabar tampa vienu svarbiausių euro zonos stabilumo klausimų.

    Rizikos barometru laikomas pajamingumų skirtumas su Vokietijos skola siekė apie 143,5 bazinio punkto. Anksčiau spalio pradžioje jis buvo perkopęs 150 bazinių punktų ribą, o tokie lygiai paprastai rodo išaugusį investuotojų nerimą dėl šalies gebėjimo suvaldyti deficitą ir skolą.

    Papildomą įtampą kuria ir kredito reitingų agentūrų sprendimų laukimas: „Moody’s“ šią savaitę peržiūri Prancūzijos kredito reitingą, kuriam šiuo metu taikoma neigiama perspektyva. Tokios peržiūros rinkose dažnai tampa katalizatoriumi obligacijų pajamingumams ir valiutai, nes nuo reitingų priklauso dalies institucinių investuotojų investavimo taisyklės.

    Verslas skaičiuoja žalą po riaušių

    Prancūzijos institucijos skelbė, kad į protesto eitynes visoje šalyje susirinko apie 550 000 žmonių, tačiau dalyje miestų demonstracijos virto riaušėmis ir plėšimais. Pranešta apie 2 400 sulaikytų asmenų, o pareigūnų ir gelbėtojų sužeistųjų skaičius, skirtingais vertinimais, siekė nuo kelių šimtų iki beveik 1 000.

    Vidaus reikalų ministras Laurent Nuñez pripažino, kad kai kuriose vietose pritrūko pasirengimo ir kontrolės, bei siūlė atsistatydinti, tačiau prezidentas Emmanuelis Macronas atsistatydinimo nepriėmė. Sprendimas motyvuotas tuo, kad saugumo struktūroms reikia nepertraukiamos vadovavimo grandies, kol situacija stabilizuojama.

    Prekybos sektorius skaičiuoja šimtus milijonų eurų galinčius siekti nuostolius: pasak Prancūzijos mažmeninės prekybos federacijai vadovaujančio „Carrefour“ vadovo Alexandre’o Bompard’o, nuo plėšimų ir niokojimo nukentėjo apie 1 500 parduotuvių. Jis pabrėžė, kad valstybė privalo užtikrinti prekybininkų ir darbuotojų saugumą.

    „Vien „Carrefour“ atveju remonto kaina viršys dešimt milijonų eurų“, – sakė Alexandre’as Bompard’as.

    Į viešus raginimus reaguoti nedelsiant įsitraukė ir kiti prekių ženklai: drabužių gamintojo „Lacoste“ vadovas Thierry Guibert teigė, kad būtina skubiai stiprinti apsaugą ir užtikrinti darbuotojų saugumą. Mažesnių verslų atstovai situaciją apibūdino dar aštriau, kalbėdami apie uždelstą policijos reakciją ir jausmą, kad jie palikti tvarkytis vieni.

    Politiniu lygmeniu Paryžiuje planuoti krizės valdymo susitikimai su verslo asociacijomis, bankais ir draudikais, o profsąjungos paskelbė kvietimą nacionaliniam streikui lapkričio 5 dieną. Investuotojai tokias žinias vertina kaip papildomą riziką vartojimui ir ekonomikos augimui, ypač jei neramumai persikeltų į ilgesnį laikotarpį.

    Kitose Europos rinkose nuotaikos taip pat buvo niūrios: Jungtinės Karalystės, Italijos ir Ispanijos pagrindiniai indeksai prekybos pradžioje fiksavo apie 0,4–0,6 proc. kritimą, o Vokietijos „DAX“ smuko dar ryškiau. Valiutų rinkoje euras silpnėjo JAV dolerio ir Jungtinės Karalystės svaro atžvilgiu, o dėmesys krypo ir į artėjantį Europos Centrinio Banko posėdį, kuris suplanuotas spalio 29 dieną.

  • Nafta brangsta po atakų Hormūzo sąsiauryje: Europa jaučia dujų šoką, biržos reaguoja

    Nafta brangsta po atakų Hormūzo sąsiauryje: Europa jaučia dujų šoką, biržos reaguoja

    Naftos kainos trečiadienio rytą kilo po pranešimų, kad Iranas Hormūzo sąsiauryje atakavo du laivus. Rinka jautriai reaguoja į bet kokį incidentą šiame regione, nes tai vienas svarbiausių pasaulio energijos tranzito taškų.

    Pasak agentūros „Reuters“, atakos galėjo būti vykdomos pasitelkiant naujas taktikas, nukreiptas prieš laivybą. Tokios žinios iškart didina tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą, todėl brangsta tiek naftos ateities sandoriai, tiek dalis susijusių energetikos žaliavų.

    Įtampą didina ir eskaluojamas Husių bei Saudo Arabijos konfliktas, keliantis papildomų rizikų Persijos įlankos infrastruktūrai. Saudo Arabija pranešė, kad po išpuolio prieš „Aramco“ pastatą šalies rytuose kilo ribotas gaisras, o Rijade nuo numuštų raketų nuolaužų buvo sužeisti keturi žmonės.

    Rinkos: nafta į viršų, dujos brangios

    Tarptautinis etalonas „Brent“ trečiadienio rytą šoktelėjo maždaug 1 proc. ir trumpam viršijo apie 97 eurus už barelį. JAV „West Texas Intermediate“ brango apie 0,5 proc. iki maždaug 86 eurų už barelį.

    Energetikos įtampa atsiliepė ir Europai, kur gamtinių dujų kainos laikėsi netoli ketverių metų aukštumų. Nyderlandų TTF ateities sandoriai buvo šiek tiek virš 86 eurų už megavatvalandę, vos žemiau ankstesnės viršūnės apie 87 eurus.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad naftos ir dujų kainas šiuo metu lemia ne vien pasiūla ir paklausa, bet ir geopolitinė rizika. Hormūzo sąsiauris yra kritinė arterija, todėl net pavieniai incidentai gali akimirksniu paveikti draudimo, gabenimo ir energijos kainų lūkesčius.

    Akcijos: Europoje žalia, Azijoje nevienodai

    Europos biržos trečiadienį startavo augimu: „Euro Stoxx 50“ kilo apie 0,3 proc., o platesnis „Stoxx 600“ indeksas pridėjo apie 0,2 proc. Didžiosios regiono biržos judėjo nuo 0,1 iki 0,6 proc. į viršų.

    Azijoje nuotaikos buvo mišrios. Japonijos „Nikkei 225“ ir Honkongo „Hang Seng“ kilo apie 0,5 proc., o Kinijos „Shanghai Composite“ smuko apie 0,3 proc., Pietų Korėjos „Kospi“ krito apie 1 proc.

    Rinkų dalyviai toliau stebi ir technologijų sektorių, kurį palaiko investuotojų susidomėjimas dirbtinis intelektas sprendimais bei lustų gamintojais. Kartu auga diskusijos, ar dalies bendrovių vertinimai neperlenkti, ypač po staigesnių kilimų pastaraisiais mėnesiais.

    Volstritas laukia rezultatų ir infliacijos signalų

    JAV akcijų indeksai ankstesnę prekybos dieną uždarė beveik nepakitę, išlikdami netoli rekordų. Dalis trečiojo ketvirčio rezultatų viršijo prognozes, tačiau rinkoje tai nevirto vienakrypčiu ralio tęsiniu.

    Investuotojai taip pat vertina obligacijų rinką: JAV 10 metų obligacijų pajamingumas buvo sumažėjęs iki maždaug 5,21 proc. Tokie svyravimai paprastai atspindi lūkesčius dėl infliacijos ir centrinių bankų palūkanų normų krypties, o naftos brangimas šiuos lūkesčius gali vėl pakoreguoti.

    Artimiausiu metu didžiausias rinkos jautrumas išliks susijęs su saugumu jūrose ir energijos tiekimo grandinėmis. Bet koks naujas pranešimas apie incidentus Hormūzo sąsiauryje ar išpuolius prieš infrastruktūrą gali greitai perkelti kainas į naują lygį.

  • Rinkos dreba: nafta šokinėja, JAV obligacijų pajamingumas kyla – ką tai reiškia Europai?

    Rinkos dreba: nafta šokinėja, JAV obligacijų pajamingumas kyla – ką tai reiškia Europai?

    Ketvirtadienio rytą Europos biržose vyravo atsargios nuotaikos: pagrindiniai indeksai daugiausia smuko, investuotojams vertinant staigius naftos kainų svyravimus ir išaugusią įtampą JAV obligacijų rinkoje. Didesni energijos išteklių kainų šuoliai ir brangstantis skolinimasis paprastai didina įmonių kaštus bei slopina rizikingesnių aktyvų paklausą.

    Vokietijos DAX, Prancūzijos CAC 40 ir euro zonos Euro Stoxx 50 ankstyvoje prekyboje judėjo žemyn. Rinkos dalyviai dažnai į tokią dieną žiūri ne kaip į pavienį svyravimą, o kaip į platesnį signalą, ar energetikos ir palūkanų veiksniai nepradės spausti ekonomikos augimo.

    Azija sureagavo nevienodai

    Azijos rinkose kryptys išsiskyrė: Japonijos akcijos kilo, daliai technologijų bendrovių sulaukus papildomo susidomėjimo dėl dirbtinio intelekto plėtros. Tuo metu Australijos rinka smuko, o Honkongo ir Šanchajaus indeksai taip pat traukėsi, investuotojams mažinant riziką jautresniuose regionuose.

    Tokie skirtumai dažnai rodo, kad kapitalas trumpuoju laikotarpiu ieško sektorių ir rinkų, kurios geriau atlaiko didesnių palūkanų aplinką. Technologijų segmentas gali kilti, jei investuotojai tikisi spartesnio produktyvumo augimo, tačiau bendras fonas išlieka trapus, kai brangsta skolinimasis.

    Naftos kainos ir geopolitika

    Energetikos rinkoje nafta pigo, bet kainos išlieka padidinto kintamumo zonoje. Rinkose išliko nerimas dėl konflikto su Iranu ir galimų trikdžių tiekimo grandinėse, nes bet koks ilgesnis nestabilumas Artimuosiuose Rytuose tradiciškai didina rizikos priemoką naftos kainoje.

    Brent rūšies nafta išlieka gerokai brangesnė nei iki konflikto su Iranu, o tai daro tiesioginę įtaką degalų ir logistikos kainoms. Europai tai svarbu ir dėl infliacijos: brangesnė energija gali sulėtinti kainų mažėjimą, o tai ilgina periodą, kai palūkanos išlieka aukštos.

    JAV obligacijos daro spaudimą akcijoms

    JAV akcijų rinkoje išvakarėse matytas nuosmukis, kurį pakurstė šoktelėjęs JAV 10 metų obligacijų pajamingumas. Kai pajamingumai kyla, investuotojai dažniau pervertina akcijų patrauklumą, nes didėja alternatyvi grąža iš saugesnių instrumentų ir brangsta finansavimas.

    JAV 10 metų obligacijų pajamingumas buvo pašokęs virš 5 proc., o tokie lygiai rinkai primena laikotarpius prieš pasaulinę finansų krizę. Pajamingumų kilimą dažniausiai maitina keli veiksniai: lūkesčiai dėl infliacijos, didesni valstybės skolinimosi poreikiai ir investuotojų reikalaujama didesnė kompensacija už riziką.

    Infliacijos tema sustiprėjo po duomenų, kurie rodė spartesnį JAV verslo aktyvumą. Federalinio rezervo atstovai yra signalizavę, kad norint grįžti prie 2 proc. infliacijos tikslo gali prireikti ir papildomo pinigų politikos griežtinimo, todėl rinkos jautriai reaguoja į kiekvieną stipresnį makroekonominį rodiklį.

    Valiutų rinkose doleris prieš jeną šiek tiek silpnėjo, o euras prieš dolerį beveik nekito. Japonijai, kaip didelei naftos importuotojai, brangi energija ir silpnesnė nacionalinė valiuta reiškia papildomą spaudimą, o tai gali daryti įtaką ir centrinio banko sprendimų lūkesčiams.

  • Europos biržos raudonuoja: krenta nafta, traukiasi obligacijų pajamingumai – kas toliau?

    Europos biržos raudonuoja: krenta nafta, traukiasi obligacijų pajamingumai – kas toliau?

    Rinkos atvėso po ralio

    Europos akcijų biržos penktadienį pradėjo prekybą nuosaikiais nuostoliais, investuotojams po ankstesnės dienos kilimo fiksuojant pelnus ir vertinant naujausius centrinių bankų signalus. Nuotaikas papildomai veikė atslūgusi įtampa žaliavų rinkoje ir svyruojantys obligacijų pajamingumai.

    Platus Europos indeksas STOXX 600 ankstyvoje prekyboje smuko apie 0,2 proc. Tuo metu Vokietijos DAX krito apie 0,42 proc., EURO STOXX 50 – apie 0,19 proc., Prancūzijos CAC 40 – apie 0,34 proc., Jungtinės Karalystės FTSE 100 – apie 0,18 proc.

    Daug dėmesio – duomenims ir palūkanoms

    Rinkos dalyviai stebėjo ekonominius rodiklius, kurie signalizuoja, ar infliacijos spaudimas iš tiesų silpsta. Jungtinėje Karalystėje rugpjūtį mažmeninės prekybos apimtys, palyginti su liepa, augo 0,5 proc., o per metus – 2,4 proc., pranokdamos lūkesčius.

    Vokietijoje gamintojų kainos per metus pakilo 4,6 proc., o tai investuotojams priminė, kad kainų spaudimas tiekimo grandinėse gali išlikti ilgiau, nei norėtų rinkos. Tokie duomenys paprastai didina tikimybę, kad palūkanų normos ilgiau išliks aukštesniame lygyje.

    Obligacijų rinka ir nafta keičia toną

    Po pastaruoju metu matyto išsipardavimo obligacijų rinkose situacija kiek stabilizavosi: JAV 10 metų obligacijų pajamingumas traukėsi iki maždaug 4,94 proc., o Japonijos analogiškas rodiklis smuktelėjo iki maždaug 2,97 proc. Euro zonoje pajamingumai išliko aukšti: Vokietijos 10 metų obligacijos siekė apie 3,49 proc., Prancūzijos – apie 4,47 proc., Italijos – apie 4,36 proc.

    Naftos kainos taip pat leidosi, o tai sumažino infliacines baimes ir bent iš dalies palengvino spaudimą akcijoms. „Brent“ naftos ateities sandoriai Europos rytą smuko daugiau nei 2 proc. iki maždaug 92 eurų už barelį, o JAV etaloninė nafta krito beveik 2 proc. iki maždaug 90 eurų už barelį.

    „Rinkos šiandien bando suderinti du dalykus: mažėjančią žaliavų įtampą ir vis dar griežtą pinigų politikos kryptį“, – sakė rinkos analitikas.

    Japonijos sprendimas ir auksas

    Azijoje dėmesio centre atsidūrė Japonijos centrinis bankas, kuris bazinę palūkanų normą pakėlė nuo 1,0 iki 1,25 proc. – iki aukščiausio lygio per 31 metus. Tokie sprendimai svarbūs pasaulinėms rinkoms, nes gali keisti kapitalo srautus ir finansavimo kainą tarptautiniams investuotojams.

    Mažėjant JAV ir Japonijos obligacijų pajamingumams, brangieji metalai sulaukė palaikymo. Auksas brango apie 1,2 proc., o sidabras – apie 2,8 proc., investuotojams ieškant apsidraudimo priemonių svyruojant palūkanų normų lūkesčiams.

    JAV akcijų rinkoje ketvirtadienį nuotaikos gerėjo: S&P 500 ūgtelėjo 1,1 proc., „Dow Jones“ pridėjo 0,6 proc., o „Nasdaq“ šoktelėjo 1,7 proc. Investuotojus iš dalies nuramino atslūgusios naftos kainos ir kiek sušvelnėjęs spaudimas obligacijų rinkoje.

  • Fed pakėlus palūkanas, Europos biržos sužaliavo: doleris stiprėja, įtampa dėl infliacijos

    Fed pakėlus palūkanas, Europos biržos sužaliavo: doleris stiprėja, įtampa dėl infliacijos

    Europos akcijų biržos ketvirtadienio rytą startavo kilimu, nors Volstrite prieš tai vyravo kritimas po JAV Federalinio rezervų banko sprendimo pirmą kartą per daugiau nei trejus metus padidinti bazines palūkanų normas. Investuotojai regione signalus priėmė palyginti ramiai, tačiau rinkų dėmesys greitai persimetė į valiutas ir obligacijų pajamingumus.

    Platesni Europos indeksai „Euro Stoxx 50“ ir „Stoxx 600“ sesijos pradžioje kilo daugiau nei 0,6 proc. Pagrindiniai indeksai Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose ir Šveicarijoje taip pat judėjo į viršų, o Londono „FTSE 100“ išsiskyrė didesniu, daugiau nei 1 proc. šuoliu.

    Prancūzijos rinkoje stipriau brango pramonės ir automobilių gamintojų akcijos: „Renault“ kilo daugiau nei 2 proc., „Stellantis“ – apie 1,6 proc., „Schneider Electric“ – apie 1,3 proc. Tuo pat metu technologijų sektoriuje fiksuotas išsiskiriantis spaudimas, pavyzdžiui, „Dassault Systèmes“ akcijos smuko apie 2,4 proc.

    Toks Europos optimizmas pasirodė po labiau nervingos dienos JAV: „Dow Jones“ indeksas trečiadienį krito apie 1,2 proc., „S&P 500“ – apie 0,4 proc., o „Nasdaq“ beveik nekito. Azijoje naktį vyravo mišrios nuotaikos: Tokijo „Nikkei 225“ kilo apie 0,2 proc., Seulo „Kospi“ – apie 0,9 proc., tačiau Honkongo „Hang Seng“ traukėsi apie 0,7 proc., o Šanchajaus indeksas – apie 0,4 proc.

    Rinkoms svarbiausia – doleris ir pajamingumai

    Didesni judesiai išryškėjo valiutų ir skolos vertybinių popierių rinkose. JAV doleris pakilo į aukščiausią lygį per maždaug septynias savaites, o šį šuolį sustiprino po sprendimo pašokę trumpesnio laikotarpio JAV iždo obligacijų pajamingumai.

    Euras ryte buvo silpnesnis, jo kursas JAV dolerio atžvilgiu krito apie 0,5 proc. iki maždaug 1,146. Praktikoje stipresnis doleris gali palengvinti Europos eksportuotojų konkurencingumą JAV rinkoje, tačiau kartu brangina doleriais įkainojamas žaliavas, ypač energijos išteklius.

    Obligacijų rinkoje dvejų metų JAV iždo obligacijų pajamingumas, laikomas jautriausiu palūkanų lūkesčiams, pakilo maždaug iki 4,72 proc. nuo apie 4,67 proc. prieš sprendimą ir laikėsi netoli šio lygio. Dešimties metų pajamingumas sukosi ties maždaug 5 proc. riba, atspindėdamas ir energijos kainų rizikas, ir investuotojų nerimą dėl JAV fiskalinės padėties.

    Ko tikisi investuotojai toliau?

    Rinkos dalyviai vis dažniau vertina, kad palūkanų didinimo ciklas gali nesibaigti vienu sprendimu. Pagal išvestinių priemonių kainodarą investuotojai pilnai įskaičiuoja dar vieną palūkanų kėlimą iki gruodžio, o galimybę, kad tai įvyks jau spalį, vertina maždaug kaip 50 proc.

    Vienu iš svarbių artimiausių impulsų Europai turėjo tapti Anglijos banko posėdis, kur tikėtasi palūkanų normų palikimo tame pačiame lygyje. Tuo metu Japonijos banko sprendimo investuotojai laukė penktadienį, o rinkose sklandė lūkesčiai, kad Japonija gali imtis griežtesnės politikos žingsnių.

    Analitikai pabrėžia, kad geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir energijos kainų jautrumas išlieka viena didžiausių rizikų infliacijos trajektorijai, todėl centriniai bankai gali būti priversti ilgiau išlaikyti griežtesnę pinigų politiką. Tokia aplinka ypač svarbi euro zonos įmonėms, kurių kaštai priklauso nuo importuojamų žaliavų, o finansavimo sąnaudos – nuo obligacijų pajamingumų.