Mokytojai, sveikatos priežiūros specialistai ir IT darbuotojai Europoje patenka tarp sunkiausiai darbdavių užpildomų pozicijų. Tuo metu paprastų darbininkų ar maisto ruošimo pagalbininkų daugelyje šalių įdarbinti gerokai lengviau.
Tokias tendencijas, remdamasi EBPO duomenimis, aprašo „Euronews“. Šis vaizdas nėra vienodas visose valstybėse: pavyzdžiui, Ispanijoje būtent maisto ruošimo pagalbininkų trūkumas išsiskiria kaip itin ryškus.
Įdomu tai, kad darbo jėgos stygius kai kuriose profesijose tęsiasi net ir tuo metu, kai jaunimui įsitvirtinti darbo rinkoje darosi sunkiau. EBPO pastebi, kad analizuotose šalyse didėjo nedarbo atotrūkis tarp jaunų absolventų ir visos darbingo amžiaus populiacijos.
Dar vieną signalą pateikia Europos Centrinis Bankas: euro zonoje jaunų žmonių įsidarbinimo perspektyvos nuo 2023 metų susilpnėjo. Kitaip tariant, kai kurių darbuotojų trūksta, bet tai nereiškia, kad visiems lengva rasti norimą darbą.
Kurios profesijos – „deficite“, o kurios lengviausiai randamos
EBPO ataskaitoje „Mapping Skill Shortages in OECD Countries“ mokymas vidutiniškai įvardijamas kaip sunkiausiai užpildoma profesijų grupė tarp vertintų ES šalių. Po jos rikiuojasi sveikatos priežiūros specialistai ir informacinių bei ryšių technologijų (IRT) profesionalai.
Į penketuką taip pat patenka sveikatos priežiūros asocijuotieji specialistai (pavyzdžiui, medicinos technikai ir dalis slaugos personalo) bei verslo ir administravimo profesionalai.
Lengviausiai, pagal šią metodiką, paprastai randami darbininkai. Toliau sąraše – elementarių darbų darbuotojai, maisto ruošimo pagalbininkai, pardavėjai ir surinkėjai.
Svarbu pabrėžti, kad EBPO indeksas lygina profesijas kiekvienos šalies viduje: teigiami įverčiai rodo santykinį trūkumą, neigiami – santykinį perteklių. Jis neskaičiuoja laisvų darbo vietų ar „trūkstamų“ darbuotojų skaičiaus, o daugumos šalių duomenys yra iš 2024 metų.
Kodėl taip trūksta medikų ir slaugytojų
EBPO duomenimis, sveikatos priežiūros specialistų trūkumas fiksuojamas 23 iš 27 nagrinėtų šalių, o sveikatos priežiūros asocijuotųjų specialistų – 21 šalyje.
Europos slaugytojų asociacijų federacijos (EFN) atstovai Paul De Raeve ir Manuel Ballotta teigia, kad Europos sveikatos sistemos nesugeba išlaikyti ir pritraukti slaugytojų, dirbančių „pirmojoje linijoje“, todėl slaugytojų stygius yra itin plačiai paplitęs.
Jų teigimu, slaugos patrauklumą mažina dideli pacientų ir slaugytojų santykiai, nesaugios darbo sąlygos ir plačiai paplitusios psichikos sveikatos problemos. Taip pat minimi žemi atlyginimai, ribotos karjeros perspektyvos, nepakankamas profesijos pripažinimas bei patiriamas priekabiavimas ir smurtas.
Europos gydytojų nuolatinio komiteto (CPME) prezidentas Ole Johan Bakke atkreipia dėmesį į prastėjančias darbo sąlygas: dėl sisteminių darbuotojų trūkumų gydytojams esą tenka kompensuoti situaciją ilgesnėmis darbo valandomis ir didesniais krūviais.
Mokytojų trūkumas – ne vien algų klausimas
Mokytojų stygius, pagal EBPO, ryškus 21 šalyje. Dar šešiose (Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Norvegijoje, Ispanijoje ir Turkijoje) mokymo sritis įvardijama kaip iš esmės subalansuota.
Europos švietimo darbdavių federacijos generalinis sekretorius Daniel Wisniewski pabrėžia, kad problema tampa platesnė nei vien neužpildytos laisvos vietos: vis dažniau kalbama apie ilgalaikį mokytojo profesijos patrauklumą ir tvarumą.
Jo teigimu, konkurencingi atlyginimai išlieka svarbūs, tačiau mokytojų darbas sudėtingėja: mokyklos diegia skaitmenines priemones, siekia įtraukesnių klasių, prisiima daugiau atsakomybės už mokinių gerovę, o kartu auga ir administracinė našta.
Wisniewski akcentuoja, kad sprendžiant mokytojų trūkumo problemą svarbūs ir kiti veiksniai – darbo sąlygos, profesinė autonomija, karjeros galimybės bei mokyklų lyderystės kokybė.
IRT specialistų paklausa ir klausimas, ką pakeis DI
IRT profesionalai ir verslo bei administravimo profesionalai laikomi sunkiai randamais 18 šalių. EBPO ekonomistė Isabel Skak Olufsen aiškina, kad skaitmenizacija padidino IRT specialistų paklausą.
Kartu ji atkreipia dėmesį, kad dirbtinio intelekto pažanga ateityje gali sumažinti kai kurių IRT specialistų poreikį, ypač pradinio lygio pozicijose. Vis dėlto tai pateikiama kaip galimas scenarijus, o ne jau įvykęs pokytis.
Kodėl skirtingose šalyse vaizdas skiriasi
Nors bendras Europos paveikslas gana aiškus, dalis šalių išsiskiria. Pavyzdžiui, Norvegijoje darbininkai įvardijami kaip sunkiausiai pritraukiami, nors daugumoje analizuotų šalių jie patenka tarp lengviausiai randamų.
Priešinga situacija fiksuojama Ispanijoje, kur būtent maisto ruošimo pagalbininkai priskiriami sunkiausiai užpildomoms pozicijoms. Prancūzijoje kaip sunkiausiai pritraukiami minimi elementarių darbų darbuotojai.
Olufsen pažymi, kad skirtumus lemia ir ekonomikos struktūra: skirtingose šalyse darbo jėgos paklausą formuoja nevienodi sektoriai. Taip pat reikšmę turi darbuotojų pasiūla ir tokie veiksniai kaip atlyginimai, profesijos patrauklumas bei šalių gebėjimas rengti reikiamos kvalifikacijos specialistus.
Europos darbo institucijos (ELA) atstovė Pia-Johanna Fallström priduria, kad darbo jėgos trūkumai vis dažniau tampa struktūriniai, o ne laikini. Tam įtakos turi demografiniai pokyčiai, įgūdžių neatitikimai, darbo vietų kokybė ir ribotas darbuotojų mobilumas.
Jos teigimu, sprendimų kryptys – geresnis mokymas, patrauklesnės darbo sąlygos ir tikslesnis darbuotojų įgūdžių derinimas su darbdavių poreikiais. ELA analizė taip pat rodo, kad profesija, kurios vienoje šalyje trūksta, kitoje gali būti perteklinė.