CP v2

Tag: Europos ekonominė erdvė

  • Islandijos balsavimą dėl ES derybų pakoregavo klaidinantys teiginiai: labiausiai kirto žvejyba

    Islandijos balsavimą dėl ES derybų pakoregavo klaidinantys teiginiai: labiausiai kirto žvejyba

    Islandijoje po įtemptos kampanijos rinkėjai nepritarė derybų su Briuseliu dėl narystės Europos Sąjungoje atnaujinimui. Rugpjūčio 29 dieną „ne“ pasakė 52,8 proc. balsavusiųjų, o derybos su ES faktiškai buvo įšaldytos dar nuo 2013 metais.

    Viešojoje erdvėje referendumo metu plito prieštaringi ir netikslūs teiginiai, dalis jų buvo kartojami tiek socialiniuose tinkluose, tiek kai kuriose žiniasklaidos priemonėse. Dėl to rinkėjams buvo sunkiau atsirinkti, kas yra faktai, o kas – politinės interpretacijos.

    Ryškiausias nesusipratimas kilo dėl jautriausios temos – žvejybos. Sklandė pranešimai apie tariamas derybas, kuriose esą buvo kalbama apie specialią išimtį Islandijai iš ES bendros žuvininkystės politikos.

    Visgi Islandijos užsienio reikalų ministrė Þorgerður Katrín Gunnarsdóttir vėliau viešai atmetė teiginius, kad tokios išimtys buvo aptartos taip, kaip tai buvo pateikta kai kuriuose pranešimuose. Po šių patikslinimų dalis žiniasklaidos pripažino, kad istorija buvo perteikta netiksliai.

    Žvejybos kvotos – politinis nervas

    Žvejybos ištekliai Islandijoje laikomi strateginiu turtu, o kontrolė dėl žvejybos plotų istoriškai buvo ginama ypač griežtai. Tai primena ir vadinamieji Menkių karai su Jungtine Karalyste, vykę nuo XX amžiaus šeštojo iki aštuntojo dešimtmečio.

    ES narystė reiškia prisitaikymą prie bendros žuvininkystės politikos, kuri apima ir kvotų bei prieigos prie išteklių taisykles. Vis dėlto nėra vieningo sutarimo, kokio masto kvotų perskirstymas realiai grėstų Islandijai, nes galutines sąlygas nustato derybos.

    Tarptautinių santykių ekspertas Arno Minasian atkreipė dėmesį, kad neapibrėžtumas dėl žvejybos ir žemės ūkio temų gali mažinti visuomenės pasitikėjimą pačiu procesu. Pasak jo, tai yra skyriai, kurie Islandijai būtų vieni svarbiausių ir politiškai sudėtingiausių.

    „Jei nuo pat pradžių neaišku, kaip būtų sprendžiama žvejybos ir žemės ūkio klausimų esmė, visuomenei sunku patikėti, kad galutinis susitarimas bus priimtinas“, – sakė A. Minasian.

    Žuvininkystė Islandijos ekonomikai turi reikšmingą svorį: sektoriuje dirba apie 4 proc. darbuotojų, o jo indėlis į bendrąjį vidaus produktą siekia maždaug 8 proc. Dėl to bet kokie signalai apie galimą kontrolės praradimą kampanijoje tampa ypač paveikūs.

    Teiginys apie naudą be narystės

    Kita dažnai kartota žinutė buvo susijusi su Islandijos padėtimi Europos ekonominėje erdvėje. Kritikai teigė, kad šalis jau gauna esą beveik visus ES narystės privalumus, todėl narystė atneštų tik papildomų įsipareigojimų.

    Tačiau būdama Europos ekonominės erdvės narė Islandija perkelia dalį ES vidaus rinkos taisyklių, bet neturi balsavimo teisės priimant sprendimus. Šalis neturi atstovų Europos Parlamente, nedalyvauja Europos Komisijos darbe ir neturi tiesioginės įtakos tam, kaip formuojamos taisyklės, kurių vis tiek privalo laikytis vidaus rinkoje.

    Be to, referendumo kampanijoje išsiskyrė ir teiginiai apie kainą, kurią Islandija mokėtų už narystę. Buvo minimi labai skirtingi skaičiai – nuo maždaug 50 000 000 eurų iki 1 000 000 000 eurų per metus.

    Nepriklausomo analitinio centro Europustraumar vertinimu, grynoji Islandijos narystės kaina galėtų siekti apie 60 000 000 eurų per metus. Tokie skirtumai rodo, kaip lengvai kampanijoje finansiniai argumentai tampa politinės kovos įrankiu, ypač kai auditorijai pateikiami be aiškaus paaiškinimo, kas įskaičiuota į sumą.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokiose kampanijose lemiamą įtaką dažnai turi ne vien pati tema, bet ir informacijos kokybė. Kai jautriausi klausimai, tokie kaip žvejybos kvotos ar narystės kaina, apipinami nepatikrintais teiginiais, rinkėjų pasirinkimą gali formuoti ne faktai, o baimės ir neapibrėžtumas.

  • Islandijos referendumas dėl derybų su ES: 52,8 proc. pasisakė prieš, rekordinis aktyvumas

    Islandija artimiausiu metu negrįš prie derybų dėl narystės Europos Sąjungoje. Šeštadienį vykusiame visuotiniame referendume dauguma rinkėjų nepritarė įšaldytos stojimo procedūros atnaujinimui.

    Pagal oficialius galutinius rezultatus prieš derybų atnaujinimą balsavo 52,8 proc. dalyvavusiųjų, o už pasisakė 47,2 proc. rinkėjų. Rinkėjų aktyvumas siekė 82,5 proc., o negaliojančių biuletenių buvo 0,7 proc.

    Premjerė Kristrun Frostadottir anksčiau buvo pareiškusi, kad jei rinkėjai atmes idėją grįžti prie derybų, klausimas politinėje darbotvarkėje nebebus keliamas iki dabartinės parlamento kadencijos pabaigos 2028 metais. Tai reiškia, kad bent artimiausius kelerius metus Islandijos santykių su ES formatas nesikeis.

    Kodėl šis klausimas vėl iškilo?

    Diskusijos dėl integracijos su ES Islandijoje atsinaujino dėl vidaus ekonominių lūkesčių ir pasikeitusio geopolitinio fono. Dalis visuomenės siejo glaudesnius ryšius su ES su viltimis dėl stabilesnės kainų aplinkos, mažesnės infliacijos ir palankesnių skolinimosi sąlygų.

    Kita visuomenės dalis akcentavo suvereniteto argumentą ir baimę, kad narystė ES galėtų riboti nacionalinius sprendimus. Ypač jautri tema išliko žuvininkystė ir su ja susijusios kvotos, kurios Islandijoje tradiciškai laikomos strategine ekonomikos ir tapatybės dalimi.

    Ilga stojimo istorija ir dabartinis statusas

    Islandija paraišką dėl narystės ES pateikė 2009 metais, pasaulinės finansų krizės įkarštyje. Tačiau 2013 metais stojimo procesas buvo sustabdytas ir nuo to laiko iš esmės nejudėjo į priekį.

    Nors Islandija nėra ES narė, šalis yra glaudžiai integruota per Europos ekonominę erdvę, o taip pat priklauso Šengeno erdvei. Vis dėlto ši integracija neapima kai kurių esminių sričių, tarp jų pinigų politikos, žemės ūkio ir žuvininkystės.

    Referendumo rezultatai rodo, kad visuomenės nuomonė išlieka padalyta, tačiau šįkart persvara atiteko skeptiškesnei stovyklai. Politiniu lygmeniu tai sustiprina signalą, kad Islandija ir toliau rinksis dabartinį modelį, kai bendradarbiaujama su ES, bet išlaikomas sprendimų savarankiškumas kertinėse srityse.

  • Islandija sprendžia dėl derybų su ES atnaujinimo: referendume visuomenė balansuoja per plauką

    Islandijoje šeštadienį vyksta referendumas, kuriame rinkėjai sprendžia, ar reikėtų atnaujinti derybas su Europos Sąjunga dėl šalies narystės. Rinkimų komisijos duomenimis, aktyvumas turėtų būti didelis, o iš anksto balsavo apie 23 proc. rinkėjų.

    Iš viso balsuoti gali maždaug 180 000 žmonių, o apylinkės daugumoje vietų dirba iki vakaro. Tolimesnėse savivaldybėse balsavimo laikas trumpesnis, tačiau rezultatai turėtų paaiškėti tą pačią dieną.

    Referendumo eigą stebi tarptautiniai ir vietos stebėtojai, tarp jų – ESBO atstovai, nevyriausybinės iniciatyvos ir dalis Islandijos pilietinių organizacijų. Šalyje taip pat lankosi užsienio parlamentarai, stebintys, kaip užtikrinamas skaidrumas ir procedūrų laikymasis.

    Apklausos rodo labai mažą persvarą

    Islandijos visuomenė dėl santykių su ES išlieka aiškiai pasidalijusi, o naujausios apklausos rodo beveik lygias stovyklas. Viename pastaruoju metu skelbtame tyrime nedidelę persvarą turėjo derybų šalininkai, kitame – jau jų priešininkai, todėl galutinis rezultatas laikomas sunkiai prognozuojamu.

    Derybų atnaujinimo šalininkai argumentuoja, kad glaudesnė integracija galėtų prisidėti prie didesnio ekonominio stabilumo ir geresnių finansavimo sąlygų. Viešose diskusijose dažnai akcentuojamos palūkanų normos, infliacija ir vartotojų kainos, kurios mažoje, importui jautrioje ekonomikoje yra itin svarbios.

    Priešininkai akcentuoja suvereniteto ir pagrindinių sektorių interesus, ypač žemės ūkį ir žuvininkystę, kur kvotos bei reguliavimas yra jautriausi klausimai. Kritikai taip pat pabrėžia, kad Islandija jau dalyvauja Europos ekonominėje erdvėje, todėl dalį ES rinkos privalumų turi ir be narystės.

    Kas bus po referendumo?

    Jei dauguma pasisakys už derybų atnaujinimą, tai dar nereiškia automatinės narystės – galutinis sprendimas dėl stojimo būtų priimamas atskirame referendume, kai paaiškėtų konkrečios prisijungimo sąlygos. Tokia dviejų žingsnių schema laikoma būdu atskirti politinį mandatą deryboms nuo sprendimo dėl galutinio susitarimo.

    Jei rinkėjai deryboms nepritars, tikėtina, kad klausimas kuriam laikui bus nukeltas nuo politinės darbotvarkės. Vyriausybės atstovai viešai yra sakę, kad neigiamas rezultatas reikštų, jog iki dabartinės parlamento kadencijos pabaigos tema nebūtų keliama iš naujo.

    Islandija paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje buvo pateikusi 2009 metais, pasaulinės finansų krizės fone, tačiau procesas vėliau buvo sustabdytas. Dabartinis referendumas grąžina diskusiją į politinį centrą ir iš esmės atsako į klausimą, ar šalis pasirengusi vėl atverti ilgą ir sudėtingą derybų etapą.