Tag: Europos energetika

  • Vokietija ruošia anglies elektrines žiemai: dujų kainos Europoje šoktelėjo iki 95 eurų už MWh

    Europoje vėl brangsta dujos, o Vokietija jau rengia atsarginį planą žiemai: prireikus būtų atnaujintas anglimi ir mazutu kūrenamų elektrinių darbas. Taip Berlynas siekia apsidrausti, jei šaltuoju sezonu imtų trūkti dujų.

    Kaip rašo lenkų portalas „SE.pl“, 2026 metų lapkritį gamtinių dujų kainos Europos biržose per trumpą laiką pašoko beveik 10 proc. ir priartėjo prie maždaug 95 eurų už megavatvalandę.

    Šį šuolį lemia keli vienu metu sutapę veiksniai: artėjantis atšalimas Europoje, didinsiantis dujų poreikį šildymui, ir tiekimo trikdžiai. Minimi ir gedimai, kurie riboja srautus iš Norvegijos, įskaitant svarbų Troll telkinį.

    Įtampą rinkoje didina ir tai, kad Europa į šildymo sezoną ateina su mažesnėmis atsargomis nei įprasta. Tai reiškia mažesnį „pagalvės“ dydį, kai paklausa staiga išauga arba tiekimas sutrinka.

    Dujos brangsta, o atsargos – žemesnės nei vidurkis

    Publikacijoje nurodoma, kad Europos Sąjungos dujų saugyklos užpildytos kiek mažiau nei 72 proc., kai penkerių metų vidurkis šiam laikui siekia apie 89 proc. Toks atsargų atotrūkis verčia rinką jautriau reaguoti į kiekvieną blogesnę žinią.

    Ypač išsiskiria Vokietija: jos saugyklos, teigiama, užpildytos mažiau nei 60 proc. Kadangi tai didžiausia Europos ekonomika ir viena didžiausių dujų vartotojų, bet koks staigesnis paklausos šuolis čia tampa svarbus visam regionui.

    Tekste primenama, kad kainos buvo trumpam atslūgusios – kotiruotės buvo nusileidusios nuo maždaug 104 iki 78 eurų už megavatvalandę, tačiau vėliau optimizmas išgaravo ir kainos vėl ėmė kilti.

    Berlynas rengia taisykles anglies ir mazuto elektrinėms

    Vokietijos vyriausybė, reaguodama į riziką, rengia teisinį mechanizmą, kuris leistų įjungti rezervines anglies ir mazuto elektrines tuomet, jei būtų oficialiai paskelbta nepaprastoji padėtis dėl dujų trūkumo.

    Tokios jėgainės įprastai būna išjungtos ir paleidžiamos tik kraštutiniu atveju, kai reikia užtikrinti elektros sistemos stabilumą. Planas iš esmės siejamas su tikslu taupyti dujas, kad jų užtektų namų ūkiams ir svarbiausioms pramonės šakoms.

    Numatoma, kad operatoriai, kuriems tektų paleisti šias elektrines, turėtų iš anksto sukaupti kuro atsargas: anglies – 30 darbo dienų, o mazuto – 10 dienų. Tokios sąlygos reikalingos tam, kad rezervas būtų realiai paruoštas veikti, o ne tik egzistuotų „popieriuje“.

    Taip pat nurodoma, kad numatomos nuostatos galiotų iki 2028 metų kovo. Tai signalas, jog Berlynas riziką vertina ne kaip vienos žiemos problemą, o kaip ilgesnio laikotarpio iššūkį, galintį kartotis dar bent kelis sezonus.

  • Anglies elektrinės gali atgimti: siūloma vietoj anglių deginti geležies miltelius ir kaupti energiją

    Nors anglimi kūrenamos elektrinės daug kur Europoje traukiasi, mokslininkai siūlo joms netikėtą „antrą gyvenimą“ – vietoj anglių deginti geležies miltelius ir taip veikti kaip didžiulė energijos kaupimo sistema.

    Principas primena įprastą šiluminę elektrinę: degant smulkioms geležies dalelėms išsiskiria šiluma, ji kaitina vandenį ir suka jau esamas turbinas bei generatorius. Skirtumas tas, kad kietoji liekana daugiausia yra geležies oksidas – kitaip tariant, rūdys.

    Karlsrūhės technologijos instituto (KIT) tyrėjai skaičiuoja, kad toks sprendimas galėtų padėti spręsti vieną didžiausių atsinaujinančios energetikos problemų – ką daryti, kai nepučia vėjas ir nešviečia saulė, bet elektros vis tiek reikia.

    Vis dėlto tai nėra „nemokama“ energija: rūdis paversti atgal į geležies kurą reikia energijos. Dėl to idėja labiau panaši į elektrinės dydžio bateriją, kuri perteklinę atsinaujinančią elektrą „sukaupia“ geležies pavidalu ir vėliau ją grąžina į tinklą šilumos gamybos forma.

    Baterija, kuri atrodo kaip rūdys

    Degant geležies milteliams, geležis reaguoja su deguonimi, išsiskiria šiluma, o produktas – geležies oksidas. Modifikuota anglies elektrinė šią šilumą galėtų panaudoti garui gaminti ir elektros generavimui, išlaikant dalį esamos infrastruktūros.

    Kad ciklas būtų uždaras, oksidą reikėtų surinkti ir „įkrauti“ – atimti deguonį, kad vėl gautume geležį. Tam siūloma naudoti vandenilį, pagamintą iš atsinaujinančios elektros elektrolizės būdu, skaidant vandenį.

    Tyrėjai akcentuoja praktišką skirtumą nuo vandenilio kaupimo: vandeniliui reikia specialių talpų ir infrastruktūros, o geležies miltelius teoriškai galima laikyti įprastuose silosuose ir gabenti esama krovinių logistika.

    Pati koncepcija jau bandyta praktikoje: 2020 metais Eindhoveno technologijos universiteto mokslininkai pademonstravo 100 kilovatų galios geležies degiklį vietos alaus darykloje, kur šiluma buvo panaudota gamybai. Kitame, 2026 metais publikuotame to paties universiteto tyrime aprašyta, kad geležies miltelius pavyko deginti ir vėl atkurti kurą per dešimt ciklų.

    Kur Europoje tai galėtų būti naudinga

    KIT komanda modeliuodama Europos energetikos sistemą iki 2050 metų vertino, kur geležies deginimas galėtų būti ekonomiškai prasmingesnis nei didelio masto baterijų parkai, vandenilio jėgainės ar kiti rezervinės galios sprendimai.

    Skaičiavimuose pabrėžta, kad baterijos gerai tinka kelioms valandoms, tačiau ilgoms „sausroms“, kai atsinaujinančių šaltinių mažai, reikiami mastai tampa brangūs. Vandenilis gali būti kaupiamas ilgiau, ypač požeminėse druskų ertmėse, bet ne visos šalys turi tam tinkamas geologines sąlygas.

    Modelyje geležies kuras atrodė patrauklesnis tokioms šalims kaip Airija, Suomija ar Čekija – ten mažiau galimybių dideliems požeminio vandenilio kaupimo sprendimams ir mažiau hidroenergijos, kuri galėtų „užkamšyti“ trūkumus.

    Pagrindiniame scenarijuje iki 2050 metų Europoje susidarytų apie 17 gigavatų geležimi kūrenamos galios, iš kurių maždaug 13,6 gigavato – konvertuojant esamas anglies elektrines. Likusi dalis būtų nauji objektai, daugiausia Airijoje ir Suomijoje. Taip pat skaičiuota, kad geležies sprendimai sumažintų vandeniliu kūrenamų elektrinių poreikį apie 9 proc.

    Rezultatai skirtingose šalyse išsiskyrė: Danija, Prancūzija ir Nyderlandai modelyje konvertavo visą tinkamą anglies elektrinių galią, o Vokietija – tik apie 19 proc. Lenkijoje ir Ispanijoje geležies elektrinių šiame modelyje apskritai neatsirado – ten palankesnės vandenilio kaupimo alternatyvos.

    Dar viena svarbi detalė – tokios jėgainės, pagal skaičiavimus, dirbtų tik apie 2–14 proc. metų laiko. Kitaip tariant, tai būtų atsarginis „draudimo polisas“, o ne kasdienė bazinės generacijos elektrinė.

    Didžiausia kliūtis – „įkrovimas“

    Tyrėjai pabrėžia, kad anglies elektrinės neįmanoma tiesiog rytoj perjungti į geležies kurą. Reikėtų naujų degiklių, miltelių tvarkymo įrangos, filtravimo sistemų, o svarbiausia – ekonomiškai veikiančios technologijos geležies oksidui paversti atgal į geležį pramoniniu mastu.

    Modeliuose idėja tapo gerokai patrauklesnė, kai buvo daromos prielaidos apie efektyvesnį „rūdžių“ regeneravimą – tokiu atveju geležimi kūrenama galia išaugtų iki 38,4 gigavato. Tačiau padidinus modernizavimo kaštus, plėtra smarkiai traukėsi.

    Be ekonomikos, yra ir technologinių neapibrėžtumų: skaičiavimuose naudotos penkios reprezentatyvios meteorologinės savaitės per metus, todėl ekstremaliai ilgi silpno vėjo ar menkos saulės laikotarpiai gali būti ne iki galo įvertinti.

    Nors geležies deginimas nereiškia anglies dioksido emisijų iš paties kuro, procesas nėra visiškai „sterilus“ – eksperimentuose fiksuota azoto oksidų ir smulkiųjų dalelių.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra paprastas anglies „gelbėjimo planas“, o potenciali atsarginė priemonė, kuri priklausys nuo pigesnio regeneravimo, inžinerinių sprendimų ir realaus mastelio bandymų. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Chem Circularity“.

  • Anglis ir dirbtinis intelektas: kodėl JAV mato kurą duomenų centrams, o Europa dvejoja

    Duomenų centrų plėtra ir spartėjantis dirbtinio intelekto diegimas vėl kelia seną klausimą: iš kur paimti patikimos elektros, kai paklausa auga greičiau nei spėjama statyti naujus pajėgumus. Energetikai ir pramonės atstovai vis dažniau pripažįsta, kad šiame kontekste anglis kai kuriose šalyse vėl vertinama kaip stabilus rezervas, nors ilgą laiką buvo laikoma praeities kuru.

    Tokį posūkį ypač ryškiai mato JAV, kur diskusijose apie energetinį saugumą ir pramonės konkurencingumą vis dažniau akcentuojamas bazinės generacijos vaidmuo. Logika paprasta: duomenų centrai veikia visą parą, o jų apkrovos šuoliai reikalauja tinklų lankstumo ir greitai pasiekiamos galios.

    Kas keičia energijos paklausą?

    Didelio masto skaičiavimai, kurių reikia DI modelių mokymui ir veikimui, yra itin energijai imlūs. Prie to prisideda ir vėsinimo poreikiai, ypač tankiuose serverių ūkiuose, todėl net moderniausi duomenų centrai išlieka reikšmingi elektros vartotojai.

    Prognozėse, kurias viešai skelbia Europos tinklų ir energetikos institucijos, matyti bendra tendencija: didėjant duomenų centrų skaičiui, jų suvartojamos elektros dalis nacionaliniuose balansuose gali pastebimai išaugti. Tai verčia politikus ir operatorius vienu metu spręsti dvi užduotis: kaip greitai didinti generaciją ir kaip išlaikyti sistemos patikimumą.

    Kodėl anglis vėl minima JAV?

    JAV diskusijose anglis dažniausiai įvardijama kaip stabilios, nuo oro sąlygų mažiau priklausomos generacijos šaltinis. Argumentuojama, kad kurą galima kaupti šalia elektrinių, o tiekimo grandinės rizika kai kuriais atvejais mažesnė nei importuojamų energijos išteklių.

    „Pakanka pažvelgti į JAV: anglis vertinama kaip stabilus energijos šaltinis, ir tai ten aiškiai matoma. Abejoju, ar daug kas mūsų regione į anglį žiūri per duomenų centrų ir skaitmeninės ekonomikos poreikių prizmę“, – sakė energetikos sektoriaus atstovas.

    Europa: tarp pragmatizmo ir tikslų

    Europoje, įskaitant Lenkiją ir Baltijos regioną, anglies vaidmuo vis dažniau vertinamas per klimato politikos ir taršos mažinimo tikslus, todėl grįžimas prie šio kuro susiduria su politiniais ir ekonominiais ribojimais. Didėjant elektros poreikiui, akcentuojamos alternatyvos: tinklų plėtra, energijos kaupimas, branduolinė energetika, dujų elektrinių lankstumas ir spartesnis atsinaujinančių išteklių integravimas.

    Vis dėlto realybė rodo, kad pereinamuoju laikotarpiu svarbiausia tampa ne vien pigiausia kilovatvalandė, o patikimas tiekimas ir sistemos atsparumas. Todėl energetikos strategijose vis dažniau girdimas pragmatiškas klausimas: kaip užtikrinti, kad skaitmeninė ekonomika, įskaitant DI, turėtų pakankamai galios ne tik po dešimtmečio, bet ir artimiausiais metais.

  • Sutrikimai Ormūzo sąsiauryje kelia LNG kainas: ribotos alternatyvos ir rizika Lenkijai bei regionui

    Galimi trikdžiai Ormūzo sąsiauryje ir Persijos įlankos LNG eksporto ribojimai išryškina pasaulinės dujų rinkos pažeidžiamumą. Energetikos analitikai perspėja, kad kainų šuolius lems ne vien pats sutrikimas, bet ir tai, kiek ilgai jis tęsis.

    Oxford Institute for Energy Studies vertinimu, rinkoje šiuo metu yra nedidelė laisvų LNG skystinimo pajėgumų atsarga. Tai reiškia, kad užsitęsus tiekimo pertrūkiui pusiausvyrą greičiau atkurtų ne staigus pasiūlos didėjimas, o mažėjantis vartojimas ir importas.

    Tiekimo grįžimas gali užtrukti

    Institutas baziniame scenarijuje daro prielaidą, kad reikšmingesnis eksporto atsigavimas iš Persijos įlankos galėtų įvykti tik 2027 metais. Jei atsigavimas nusikeltų dar pusmečiui, pasaulinėje rinkoje atsirastų didelis dujų trūkumas, kurio kiti tiekėjai galėtų kompensuoti tik nedidele dalimi.

    Tokiomis sąlygomis didžiausia korekcija persikeltų į paklausą: daliai šalių tektų mažinti importą, o pramonei ir energetikai taikyti taupymo priemones. Europai tai reikštų ir sudėtingesnį pasiruošimą kitam šildymo sezonui, nes brangstant žaliavai pildyti saugyklas tampa sunkiau.

    Pasiūlos pusėje reakcijos galimybės ribotos: JAV LNG terminalai dažnai dirba beveik maksimaliai, todėl greito ir didelio eksporto šuolio tikėtis sudėtinga. Dalis papildomų krovinių teoriškai galėtų atkeliauti iš Australijos, tačiau to gali nepakakti, jei sutrikimai užsitęstų.

    Ką tai gali reikšti Lenkijai ir regionui

    Nors Lenkija pastaraisiais metais diversifikavo tiekimą, ji išlieka priklausoma nuo importo, o dujų vartojimas šalyje auga. 2025 metais Lenkijos dujų importas, Energetikos ministerijos duomenimis, augo 23 proc., pasiekdamas 213,5 TWh.

    Svarbi importo dalis buvo suskystintos gamtinės dujos per Svinouiscės terminalą: jos sudarė 42,9 proc. viso importo. Dujos į Lenkiją plaukė ir vamzdynais, įskaitant Baltic Pipe, kuriuo tiekiamos dujos per Daniją ir iš Norvegijos, taip pat srautai iš Vokietijos ir Lietuvos.

    Lenkijos vidaus gavyba 2025 metais siekė 40,7 TWh ir sudarė apie 17,7 proc. šalies suvartojimo. Tai reiškia, kad globalūs LNG kainų svyravimai ir konkurencija dėl krovinių gali tiesiogiai atsiliepti tiek sąskaitoms, tiek tiekimo planavimui visame regione, įskaitant kaimynines rinkas.

    Analitikų išvada paprasta: net ir esant aukštoms kainoms, rinka ne visuomet greitai pasiūlo papildomų dujų kiekių. Tokiu atveju kainų mechanizmas ne panaikina trūkumą, o tik perskirsto, kam tenka mažinti vartojimą pirmiausia.

  • Vokietija atsilieka pildydama dujų saugyklas: įspėjimas dėl kainų šuolio ir pramonės

    Vokietija atsilieka pildydama dujų saugyklas: įspėjimas dėl kainų šuolio ir pramonės

    Vokietija rizikuoja nepasiekti įstatymu nustatyto gamtinių dujų saugyklų užpildymo tikslo iki lapkričio 1 dienos, jei dabartinis dujų įleidimo į saugyklas tempas nesikeis. Apie tai perspėja šalies dujų saugyklų asociacija INES, pabrėždama, kad artėjant šildymo sezonui didėja kainų ir tiekimo rizikų svarba.

    Rugpjūčio 25 dieną Vokietijos saugyklos buvo užpildytos maždaug 51,5 proc., kai prieš metus tuo pačiu metu rodiklis siekė apie 69 proc. Pagal galiojančius reikalavimus, iki lapkričio 1 dienos bendrai turi būti pasiektas 70 proc. užpildymas, tačiau rinkos sąlygos pildymą lėtina.

    „Jei dujų įleidimas į saugyklas ir toliau vyks tokiu tempu, Vokietija neįvykdys užpildymo reikalavimų iki lapkričio 1 dienos“, – sakė INES vadovas Sebastianas Heinermannas.

    Žemesni saugyklų lygiai fiksuojami ir kitose Europos šalyse, todėl Vokietijos atsilikimas tampa reikšmingu veiksniu visam regionui. Vokietija turi didžiausią dujų saugojimo pajėgumą Europoje, tad jos sprendimai ir rinkos elgsena gali turėti įtakos žiemos kainoms visoje ES.

    Kodėl verslas neskuba kaupti dujų?

    Pagrindinė priežastis – aukštos dujų kainos ir nepakankamas sezoninis kainų skirtumas, kuris įprastai skatina vasarą pirkti pigiau ir žiemą parduoti brangiau. Kai rinkoje trūksta aiškios ekonominės naudos, prekybininkai ir tiekėjai vengia papildomų įsigijimų saugojimui.

    Kaip nurodoma rinkos apžvalgose, Europos etaloninė Olandijos TTF ateities sandorių kaina buvo pakilusi iki maždaug 69 eurų už megavatvalandę, kai metų pradžioje siekė apie 29 eurus už megavatvalandę. Kainų šuoliai mažina motyvaciją „užrakinti“ brangias dujas saugyklose, ypač kai neaišku, ar žiemą kainos bus pakankamai didesnės.

    Didelis Vokietijos dujų prekybininkas „Uniper“ patvirtino, kad rinkos sąlygos riboja pildymo apimtis, nors įmonė nemato ūmaus tiekimo trūkumo Europoje. Bendrovė taip pat pabrėžia, kad tik stipresni ekonominiai signalai galėtų paskatinti papildomas injekcijas į saugyklas iki lapkričio pradžios.

    Situaciją komplikuoja ir tai, kad rezervuota saugyklų talpa nebūtinai reiškia realiai sukauptas dujas. INES duomenimis, apie 78 proc. turimos talpos jau yra užsakyta, tačiau faktinis pildymas priklauso nuo kainų, logistikos ir tiekimo srautų.

    Kada rizika taptų reali pramonei?

    Vokietijos institucijos viešai teigia, kad artėjantį sezoną tiesioginio dujų trūkumo nesitikima, nes saugumo vertinimas apima ne tik saugyklas. Šalis gali remtis importu vamzdynais, suskystintų gamtinių dujų terminalais ir tiekimu iš kaimyninių valstybių, o esant vidutinei žiemai 60–70 proc. saugyklų lygis paprastai laikomas pakankamu.

    Vis dėlto INES įspėja, kad problema galėtų išryškėti itin šaltos žiemos atveju, ypač jei sutriktų importo grandinės. Tokiu scenarijumi kainos gali šoktelėti iki lygio, kurio dalis pramonės vartotojų nebepajėgtų absorbuoti, o tuomet įmonės būtų priverstos mažinti gamybą.

    „Jei nepakankamai užpildytos saugyklos sutaptų su labai šalta žiema, Vokietija gali nebegalėti visiškai padengti įprasto dujų poreikio“, – sakė Sebastianas Heinermannas.

    Pramonės atstovai pabrėžia, kad jautriausi yra procesai, kurių neįmanoma greitai sustabdyti ar pakeisti kitu kuru. Pavyzdžiui, farmacijos gamyboje dujos dažnai naudojamos šilumai ir technologiniams procesams, todėl staigūs kainų šuoliai ar tiekimo trikdžiai gali turėti tiesioginį poveikį gamybos tęstinumui.

    Kokie sprendimai svarstomi?

    INES teigimu, greičiausias kelias didinti pildymo tempą – sustiprinti finansinius stimulus, mažinant saugojimo kaštus. Tarp svarstomų priemonių minimas kai kurių su tinklais ir reguliavimu susijusių mokesčių mažinimas bei biurokratinių procedūrų supaprastinimas, kad dujų laikymas saugyklose taptų patrauklesnis.

    Jei rinkos dalyviai nepasinaudoja užsakyta talpa ir kyla grėsmė neįvykdyti tikslo, pagal taisykles nepanaudota talpa gali būti perduota Trading Hub Europe, kuris galėtų organizuoti viešus konkursus papildomoms dujoms į saugyklas užtikrinti. Taip valstybė ir reguliuotojai gali įsikišti ne tiesiogiai pirkdami dujas, o mobilizuodami rinką.

    Ilgesnėje perspektyvoje Vokietija planuoja nuo 2027–2028 metų įvesti valstybės kontroliuojamą strateginį dujų rezervą, kuris būtų skirtas dideliems importo sutrikimams sušvelninti. Siūloma rezervo apimtis – apie 24 TWh, tai yra beveik dešimtadalis šalies saugyklų pajėgumo, tačiau šis planas dar nėra galutinai įtvirtintas teisės aktuose.

    Ekspertai pabrėžia, kad šių metų pildymo dinamika svarbi ne tik Vokietijai, bet ir visos Europos kainų stabilumui. Kuo mažiau dujų sukaupiama iki žiemos pradžios, tuo didesnė tikimybė, kad šalys bus priverstos konkuruoti dėl brangesnių krovinių šildymo sezono metu, o tai tradiciškai persiduoda ir pramonei, ir gyventojų sąskaitoms.

  • Europos naftos krizė jau ant slenksčio: strategai įspėja apie trūkumą ir kainų šuolį

    Europos naftos krizė jau ant slenksčio: strategai įspėja apie trūkumą ir kainų šuolį

    Pasaulinės naftos atsargos sparčiai senka, o realus fizinis trūkumas Europoje gali pasijusti jau artimiausiomis savaitėmis. Taip perspėja žaliavų rinkų strategai, teigdami, kad dabartinės kainos ir politikų žinutės dar neatskleidžia viso tiekimo krizės masto.

    Žaliavų biržos „Abaxx Commodity Exchange“ vadovas Jeffas Currie teigia, kad trūkumas gali smogti bet kurią dieną, o kainų reakcija gali tapti neprognozuojama. Pasak jo, kritinis momentas ateina tada, kai rinkoje atsiranda pirkėjų varžybos dėl paskutinių prieinamų kiekių.

    Paklausa auga, atsargos tirpsta

    Rinkoje šiuo metu vadinamasis pereinamasis laikotarpis po šildymo sezono, tačiau netrukus prasideda aktyvesnis keliavimo ir vartojimo etapas. Dėl to kyla dyzelino, benzino ir kitų naftos produktų paklausa, kuri gali dar labiau išryškinti trūkumo problemą.

    Tarptautinė energetikos agentūra taip pat perspėja, kad atsargų mažėjimas spartėja. Tokie signalai paprastai reiškia didesnį jautrumą bet kokiems tiekimo sutrikimams, nes rinkai lieka mažiau amortizacinio rezervo.

    Ormuzių sąsiauris ir grandinės vėlavimas

    „Societe Generale“ analitikai situaciją apibūdina kaip išoriškai stabilią, bet iš esmės įtemptą: dalis atsargų, anot jų, yra tik teoriškai pasiekiamos, o realiai panaudojami kiekiai yra riboti. Papildomą riziką kelia ribojami srautai per Ormuzių sąsiaurį, kuriuo įprastai keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir dujų dalis.

    Net jei srautai būtų atnaujinti artimiausiu metu, fizinis naftos judėjimas užtrunka: reikia tanklaivių reiso, iškrovimo, perdirbimo ir paskirstymo. „Societe Generale“ vertinimu, vien šis procesas gali reikšti mažiausiai 52 dienų vėlavimą, todėl trūkumas kurį laiką būtų dengiamos mažėjančiomis atsargomis.

    Kainos gali šokti iki 130 eurų

    Analitikai įspėja, kad ilgesnis sutrikimų laikotarpis didintų tikimybę, jog kainos šoktels iki maždaug 130 eurų už barelį ir aukštame lygyje laikytųsi ilgiau. Dėl to brangtų ne tik degalai, bet ir logistika bei dalis prekių, nes energijos sąnaudos persiduoda tiekimo grandinėms.

    „Kas dirba šiame versle, sako, kad padėtis bloga“, – sakė J. Currie, pabrėždamas, jog kritinis veiksnys yra ne vien kaina, o reali naftos pasiūla. Jo teigimu, kai trūkumas tampa fizinis, rinkos reakcija gali būti staigi ir sunkiai valdoma.

    Šiame kontekste Europos vartotojams ir verslui svarbiausios tampa dvi kryptys: atsargų valdymas ir alternatyvų paieška. Energetikos rinkoje tai dažniausiai reiškia didesnį dėmesį efektyvumui, degalų vartojimo mažinimui ir atsargių pirkimų strategijoms, kol tiekimo situacija stabilizuosis.

  • IEA analitikas: Europos dujų saugyklų pildymas šią vasarą bus sunkesnis ir brangesnis

    IEA analitikas: Europos dujų saugyklų pildymas šią vasarą bus sunkesnis ir brangesnis

    Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) dujų analitikas Gregas Molnáras įspėja, kad Europos dujų saugyklų pildymo sezonas 2026 metais gali būti sudėtingesnis, nei tikėtasi. Jo vertinimu, padėtį blogina išaugusi geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri iškraipo suskystintų gamtinių dujų (SGD) srautus ir kainų dinamiką.

    Pasak eksperto, 2025–2026 metais pasaulinė SGD pasiūla augo sparčiai ir tai kurį laiką spaudė kainas žemyn. Vis dėlto rinkos jautrumas geopolitiniams sukrėtimams išliko, o dėl to kainų šuoliai gali grįžti net ir esant didesnei pasiūlai.

    Dujų rinka tapo globali

    G. Molnáro teigimu, Europoje vis dar pasitaiko nuomonė, kad Artimųjų Rytų trikdžiai pirmiausia yra Azijos problema, nes didžioji dalis SGD įprastai keliauja būtent ten. Tačiau jis pabrėžia, kad dujų rinka per pastarąjį dešimtmetį tapo gerokai labiau susieta, todėl kainų ir srautų pokyčiai Azijoje greitai persiduoda Europai.

    Analitikas atkreipė dėmesį į kainų koreliacijos augimą: jei 2015 metais ryšys tarp Azijos ir Europos dujų kainų buvo palyginti silpnas, tai 2025 metais jis tapo itin glaudus. Tai reiškia, kad Europos kainos vis dažniau reaguoja ne tik į regioninius veiksnius, bet ir į globalius SGD paklausos bei pasiūlos svyravimus.

    Signalas saugykloms – tempas atsilieka

    Vienas svarbiausių vasaros klausimų Europoje bus dujų injekcijos į saugyklas ir tikslinių užpildymo lygių pasiekimas. G. Molnáro vertinimu, norint pasiekti 90 proc. užpildymą, reikėtų reikšmingai didesnių injekcijų apimčių, palyginti su 2023 metų vasara, o 80 proc. lygis būtų artimesnis praėjusių metų tempui.

    Tačiau, pasak jo, pavasarį situacija neatrodė palanki: injekcijos buvo maždaug 20 proc. mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau. Tai rodo tiek griežtesnes pasiūlos sąlygas, tiek mažesnę komercinę motyvaciją pildyti saugyklas, kai sezoniniai kainų skirtumai nėra palankūs.

    „Dabartiniai duomenys rodo, kad nesame kelyje link 90 proc. užpildymo, o tai atspindi įtemptesnę pasiūlą ir nepalankius sezoninius kainų skirtumus. Todėl šios vasaros saugyklų pildymas greičiausiai bus sudėtingesnis ir brangesnis, nei tikėtasi“, – sakė Gregas Molnáras.

    SGD banga ateina, bet ne iškart

    Žvelgdamas į 2026–2030 metų laikotarpį, IEA analitikas akcentavo, kad dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose pasaulinė rinka neteko reikšmingos dalies planuotos SGD pasiūlos. Nors nauji pajėgumai, ypač Jungtinėse Valstijose, ilgainiui gali kompensuoti dalį praradimų, šio efekto rinkoje gali tekti laukti ilgiau.

    Jo teigimu, net ir augant naujiems SGD projektams, realus pasiūlos padidėjimo poveikis gali vėluoti bent kelerius metus. Tai reiškia, kad artimiausiu laikotarpiu konkurencija dėl SGD krovinių ir kainų nepastovumas gali išlikti didesni, o Europos saugyklų pildymas taps dar svarbesniu energetinio saugumo faktoriumi.