CP v2

Tag: Europos investicijų fondas

  • „LAUNCHub Ventures“ pritraukė 65 mln. eurų: trečiasis fondas taikosi virš 75 mln. eurų ribos

    „LAUNCHub Ventures“ pritraukė 65 mln. eurų: trečiasis fondas taikosi virš 75 mln. eurų ribos

    Sofijoje įsikūręs rizikos kapitalo fondas „LAUNCHub Ventures“ paskelbė apie trečiojo fondo pirmąjį uždarymą, per kurį jau užsitikrino 65 mln. eurų investuotojų įsipareigojimų. Bendrovė nurodo, kad galutinis tikslas yra viršyti 75 mln. eurų ribą ir taip sustiprinti finansavimą ankstyvos stadijos startuoliams.

    Pasak „LAUNCHub Ventures“, naujame fonde dalyvauja tarptautinės finansų institucijos, regiono verslininkai, šeimos biurai ir dalis pačios fondo portfelio įkūrėjų. Prie fondo, be kita ko, prisideda Europos investicijų fondas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, o antrojo uždarymo metu gali prisijungti ir Tarptautinė finansų korporacija.

    „Praėjus keturiolikai metų mūsų įsitikinimas dėl šio regiono tik stiprėja, o rezultatai patvirtina pasirinktą kryptį“, – sakė „LAUNCHub Ventures“ vadovaujantis partneris Stanislavas Sirakovas.

    Fondo valdytojas teigia, kad per pirmuosius du fondus buvo investuota į beveik 100 įmonių, o iki šiol fiksuota 18 pasitraukimų. Taip pat akcentuojama, kad apie 75 proc. portfelio įmonių pritraukia bent vieną tolesnio etapo finansavimo raundą, o maždaug 40 proc. ankstyvųjų investicijų pasiekia A seriją.

    Trečiasis fondas planuoja per penkerių metų investavimo laikotarpį atlikti apie 25 ankstyvos stadijos investicijas. Vienos investicijos dydis turėtų siekti nuo 300 000 iki 3 000 000 eurų, o fondo tikslas yra vesti arba bendrai vesti raundus iki 7 000 000 eurų bei pasilikti kapitalo vėlesnėms A serijos investicijoms.

    „LAUNCHub Ventures“ nurodo, kad fondas finansuojamas per Europos Sąjungos „NextGenerationEU“ programą, taip pat prisideda Rumunijos vyriausybė per Romania Recovery Equity Fund ir Bulgarijos vyriausybė pagal šalies ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planą. Tokia struktūra atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai viešasis kapitalas naudojamas pritraukti privačius investuotojus ir sumažinti ankstyvos stadijos finansavimo spragas.

    Fondas taip pat pranešė apie komandos pokyčius: Raya Yunakova ir Petaras Tsachevas paaukštinti į vadovaujančius partnerius. Prie vadovų komandos toliau lieka ir kiti ilgamečiai „LAUNCHub Ventures“ nariai, o Zagrebe dirbantis Vedranas Blagusas prisijungė kaip asocijuotas partneris, atsakingas už Kroatiją, Slovėniją ir Vakarų Balkanus.

    Tarp jau įvardytų naujojo fondo investicijų minimos bendrovės, dirbančios su dirbtinis intelektas pritaikymu pramogose, turinio patikroje ir specializuotoje programinėje įrangoje. „LAUNCHub Ventures“ pabrėžia, kad prioritetas išlieka Centrinės ir Rytų bei Pietryčių Europos startuoliai ir regiono diaspora, ypač pre-seed ir seed etapais, kai finansavimas dažnai yra sunkiausiai pasiekiamas.

  • Energija brangsta, bet išeitis yra: iki 70 mln. eurų tvarioms investicijoms su EIF garantija

    Augančios degalų ir šilumos kainos verčia tiek gyventojus, tiek verslą iš naujo skaičiuoti išlaidas ir ieškoti sprendimų, kurie leistų sumažinti priklausomybę nuo brangių energijos išteklių. Energetikos rinkoje kainas toliau veikia importuojamo kuro svyravimai, tinklų paslaugų kaštai ir sezoniškumas, todėl investicijos į efektyvumą daugeliui tampa ne prabanga, o finansine būtinybe.

    Didėjant sąnaudoms, vis dažniau renkamasi atsinaujinančios energetikos projektus, pastatų modernizavimą ar mažiau taršų transportą. Tokie sprendimai paprastai reikalauja pradinių investicijų, tačiau gali stabilizuoti mėnesines išlaidas ilgesniam laikui ir sumažinti kainų šokų riziką šildymo ar transporto sezono piko metu.

    Taupyti skatina ne tik aplinkosauga

    Lietuvos energetikos agentūros užsakymu 2026 metais atlikta gyventojų energijos vartojimo įpročių apklausa rodo, kad energiją bent kartais taupo 92 proc. respondentų. Pagrindinė motyvacija išlieka finansinė: 88 proc. apklaustųjų nurodo, kad energiją taupo siekdami sumažinti išlaidas.

    Praktikoje tai reiškia didesnį susidomėjimą sprendimais, kurie leidžia pagaminti dalį energijos patiems, efektyviau ją naudoti arba mažinti nuostolius. Rinkoje pastaraisiais metais ryškėja tendencija derinti kelias priemones iš karto, pavyzdžiui, saulės elektrinę su energijos kaupikliu ir šilumos siurbliu, kad būtų lengviau išnaudoti pagamintą elektrą ir sumažinti tinklo elektros poreikį.

    Kokia parama ir kam ji skirta?

    Finansavimui tvariems projektams gali būti pasitelkiamas „Kreda“ grupės kredito unijų finansavimas su Europos investicijų fondo „InvestEU“ garantija. Pagal su fondu pasirašytą susitarimą naujiems investiciniams projektams iš viso numatyta iki 70 mln. eurų.

    Gyventojams kredito unijose vienam projektui gali būti suteikiamas iki 50 000 eurų finansavimas, skirtas saulės elektrinėms, šilumos siurbliams, energijos kaupikliams, individualaus namo renovacijai ar elektromobiliui įsigyti. Verslui galimybių spektras platesnis ir apima tiek energijos gamybą, tiek vartojimo mažinimą, pavyzdžiui, gamybos elektrifikavimą, pastatų modernizavimą, šilumos atgavimo sprendimus ar energiją taupančios įrangos diegimą.

    „Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą šiandien turi labai konkretų ekonominį pagrindą, nes jos gali sumažinti kasdienes namų ūkių ir įmonių išlaidas. Siekiame, kad tokios galimybės būtų prieinamos ne tik didelėms bendrovėms, bet ir mažesniam verslui bei regionų gyventojams“, – sakė Jungtinės centrinės kredito unijos verslo plėtros vadovas Ramūnas Kutelis.

    Kaip veikia EIF garantija?

    Europos investicijų fondo garantija veikia kaip paskolos užtikrinimo priemonė, kuri gali padėti padengti dalį trūkstamo užstato. Tai aktualu tais atvejais, kai projektas ekonomiškai pagrįstas, tačiau paskolos gavėjas neturi pakankamai įkeičiamo turto arba nori jo neįšaldyti ilgam laikui.

    Finansavimas su garantija gali būti prieinamas fiziniams asmenims, mažoms ir vidutinėms įmonėms bei vidutinės kapitalizacijos įmonėms, kuriose dirba nuo 250 iki 499 darbuotojų. Garantijos dalis priklauso nuo projekto ir registracijos vietos: fiziniams asmenims gali būti taikoma 30–80 proc. garantija, Vilniuje ir Vilniaus regione veikiančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms – 30–70 proc., o regionuose veikiančioms įmonėms – iki 80 proc.

    Ekspertai pabrėžia, kad prieš priimant sprendimą dėl investicijų verta įvertinti ne tik įrangos kainą, bet ir visą projekto ekonomiką: prognozuojamą energijos suvartojimą, pastato šilumines savybes, atsiperkamumo laiką bei galimas priežiūros sąnaudas. Dėl to praktikoje vis dažniau pradedama nuo energijos vartojimo audito arba bent jau detalesnio suvartojimo profilio įvertinimo, ypač verslo objektuose.

  • „Brighteye Ventures“ pritraukė 62,4 mln. eurų fondą: nuo EdTech iki HumanOS ambicijų

    „Brighteye Ventures“ pritraukė 62,4 mln. eurų fondą: nuo EdTech iki HumanOS ambicijų

    Liuksemburge įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „Brighteye Ventures“ paskelbė užbaigusi trečiojo fondo pirmąjį etapą ir pritraukusi 62,4 mln. eurų. Investuotojas, anksčiau daugiausia rėmęs EdTech startuolius, plečia kryptį į platesnę žmonių mokymosi ir darbo transformacijos sritį, kurią įvardija kaip HumanOS.

    Prie naujojo fondo prisijungė nauji ribotos atsakomybės partneriai, tarp jų „Lumina Foundation“, Italijos leidybos grupė „Zanichelli“ ir „PI Impact“. Jie papildo esamų rėmėjų ratą, kuriame yra Europos investicijų fondas ir „Jacobs Foundation“, taip pat keli Europos šeimos biurai.

    „Svarbiausia DI eros galimybė yra ne pakeisti žmones mašinomis, o išplėsti tai, ką žmonės gali padaryti su mašinomis“, – sakė „Brighteye Ventures“ vienas iš įkūrėjų Benas Wirzas.

    „Brighteye Ventures“ 2017 metais įkūrė Benas Wirzas ir Alexas Spiro Latsis, o nuo tada fondas investavo į daugiau nei 50 bendrovių Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Pasak bendrovės, jos portfelio įmonės vėlesniuose etapuose bendrai pritraukė daugiau nei 866 mln. eurų, o dalis jų jau generuoja per 86,6 mln. eurų metinių pajamų.

    Fondas paprastai investuoja nuo 400 000 iki 4 mln. eurų ankstyvuose etapuose nuo pre-seed iki A serijos, neretai pats vesdamas arba bendrai vesdamas raundus. „Brighteye Ventures“ taip pat rezervuoja kapitalą vėlesnėms investicijoms ir dažnai aktyviai įsitraukia į portfelio įmonių valdymą.

    Kas keičiasi su Fund III?

    Pirmasis Fund III etapas bendrą „Brighteye Ventures“ valdomą turtą padidino iki maždaug 212,2 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad lėšų pritraukimas vyksta tuo metu, kai Europos mokymosi ir darbo technologijų sektoriuje rizikos kapitalo srautai atsigauna po santūresnio laikotarpio.

    Pagal „Brighteye Ventures“ parengtą 2026 metų Europos mokymosi ir darbo finansavimo apžvalgą, šios srities įmonės 2024 metais pritraukė apie 714,5 mln. eurų, o 2025 metais suma išaugo iki 1,60 mlrd. eurų. 2026 metų pirmąjį pusmetį, bendrovės skaičiavimu, jau pasiekta 1,41 mlrd. eurų riba, o toks tempas priartintų metus prie dar vieno rekordo.

    Su nauju fondu investuotojas sąmoningai išeina už tradicinio EdTech ribų ir akcentuoja, kad vien modelių diegimo nepakanka ekonominei DI vertei atskleisti. Jo logika paprasta: kai mašininė „intelekto“ dalis pinga, kritiniu veiksniu tampa žmonių kompetencijos, sprendimų kokybė ir gebėjimas prisitaikyti.

    Kokius startuolius rinksis?

    „Brighteye Ventures“ nurodo tris pagrindines kryptis: sprendimus, kuriuose DI realiai įsiūtas į mokymo ir mokymosi procesus, produktyvumo ir „intelekto“ platformas didelės atsakomybės srityse, taip pat darbo rinkos ir talentų valdymo sprendimus, pritaikytus sparčiai kintančiai, agentų pagalba veikiančiai darbo aplinkai.

    Didelė dalis dėmesio, pasak fondo, teks sveikatos apsaugai, švietimui, infrastruktūrai, kibernetiniam saugumui ir klimato sprendimams. Tai sritys, kuriose klaidos kaina ypač didelė, todėl DI diegimas turi būti paremtas aiškiais procesais, atitiktimi ir atsakomybių pasidalijimu.

    „Esame įsitikinę, kad nauja kategorijas formuojančių įmonių karta technologijomis iš naujo apibrėš žmogaus galimybes“, – pridūrė Benas Wirzas.

    Fondas jau atliko aštuonias investicijas iš Fund III, nors ne visos jos viešinamos. Tarp atskleistų pavyzdžių minimas Švedijos startuolis „imagi“, orientuotas į DI raštingumą mokyklose, „NEX Health Intelligence“, padedantis ligoninių infekcijų kontrolės komandoms, ir „Gyver“, siūlantis elektrikų paslaugų platformą augant energetikos infrastruktūros poreikiui Europoje.

    Kartu su pranešimu apie pirmąjį uždarymą „Brighteye Ventures“ pristatė atnaujintą prekės ženklą ir interneto svetainę, išplėtė turinio platformą „Sidekick“ bei paskelbė apie komandos paaukštinimus. Bendrovė tikisi iš Fund III atlikti iki 35 investicijų ir aktyviai ieško steigėjų, dirbančių DI, mokymosi, produktyvumo ir darbo infrastruktūros sankirtoje.

  • KPO garantijos verslui: BGK ir Europos investicijų fondas atveria kelią iki 2,3 mlrd. eurų paskolų

    Lenkijos plėtros bankas BGK pasirašė sutartį su Europos investicijų fondu, kuri turėtų išplėsti Investmax garantijų prieinamumą mikro, mažoms ir vidutinėms įmonėms. Tikimasi, kad dėl šio sprendimo rinkoje atsiras daugiau galimybių gauti kreditą, kai įmonei trūksta užstato ar ji nori mažesnių užtikrinimo kaštų.

    Pagal BGK pateiktą informaciją, pirmajame etape garantijų portfelio limitas turėtų padidėti 3 mlrd. zlotų, o per visą sutarties laikotarpį – iki 8 mlrd. zlotų. Konvertavus į eurus, tai sudaro atitinkamai apie 700 000 000 eurų ir apie 1 900 000 000 eurų.

    Tai turi leisti užtikrinti didesnę kreditų apimtį: pirmajame etape – apie 900 000 000 eurų, o bendrai per sutartį – iki maždaug 2 300 000 000 eurų. Tokia schema iš esmės veikia kaip rizikos pasidalijimo priemonė, kai dalį banko rizikos dėl paskolos negrąžinimo prisiima garantijų mechanizmas.

    Ką reiškia Investmax garantija?

    Investmax yra garantijų instrumentas, skirtas paskoloms investicijoms ir apyvartinėms lėšoms, daugiausia mikro, mažoms ir vidutinėms įmonėms. Pasitelkus Europos investicijų fondo regarantiją pagal InvestEU programą, garantija gali dengti iki 80 proc. paskolos kapitalo sumos, taip sumažinant papildomų užtikrinimo priemonių poreikį.

    Praktikoje tai svarbu įmonėms, kurios neturi pakankamo turto įkeitimui, o finansavimas reikalingas plėtrai, modernizacijai ar konkurencingumo didinimui. Kita reikšminga detalė – formalumai dėl paskolos ir garantijos paprastai tvarkomi tame pačiame kredituojančiame banke, todėl procesas gali būti paprastesnis verslui.

    Kredito bado problema?

    Sutarties pristatymo metu Lenkijos fondų ir regioninės politikos ministerijos vadovė Katarzyna Pełczyńska-Nałęcz akcentavo, kad įmonių kreditavimas šalyje, vertinant pagal santykį su bendruoju vidaus produktu, išlieka žemas. Ji taip pat atkreipė dėmesį į neįprastą tendenciją, kai būsto paskolų struktūroje yra daugiau nei verslo kreditų, o tai, jos vertinimu, nėra tipiška išsivysčiusioms Europos ekonomikoms.

    „Tai labai svarbus projektas. Lenkijos įmonės patiria didelį kredito trūkumą, o paskolų verslui ir bendrojo vidaus produkto santykis siekia 11 proc. – tai maždaug perpus mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Tokią finansavimo struktūrą būtina keisti“, – sakė Katarzyna Pełczyńska-Nałęcz.

    Kas yra Europos investicijų fondas?

    Europos investicijų fondas yra Europos investicijų banko grupės dalis, specializuojanti mažų ir vidutinių įmonių bei startuolių finansavimo skatinime Europoje. Fondo veikla dažniausiai remiasi garantijomis, rizikos kapitalo priemonėmis ir rizikos pasidalijimo modeliais, kurie leidžia komerciniams bankams aktyviau skolinti verslui.

    BGK, kaip Lenkijos plėtros bankas, tokias priemones naudoja siekdamas mobilizuoti daugiau privataus kapitalo realiajai ekonomikai. Šiuo atveju KPO lėšos nukreipiamos ne tiesioginėms subsidijoms, o kaip svertas garantijoms, kurios gali padidinti finansavimo pasiūlą ir sumažinti kreditavimo barjerus įmonėms.

  • Suomių „Nordic Foodtech VC“ fondas II artėja prie 80 mln. eurų: kas finansuos 30 agroir maisto startuolių

    Suomijoje įsikūręs ankstyvos stadijos investuotojas „Nordic Foodtech VC“ pranešė užsitikrinęs iki 30 mln. eurų įsipareigojimą savo antrajam fondui, kurio tikslinis dydis siekia 80 mln. eurų. Šios lėšos turėtų paspartinti agrotechnologijų ir maisto technologijų įmonių plėtrą bei mokslinių sprendimų komercializavimą.

    Kapitalą skiria Europos investicijų fondas (EIF), veikiantis Europos investicijų banko (EIB) grupėje. Investicija siejama su „InvestEU“ nuosavo kapitalo priemonėmis, orientuotomis į klimato ir aplinkosaugos sprendimus, taip pat su finansavimu, skirtu mėlynajai ekonomikai ir rizikos kapitalo investicijoms.

    „Su EIF parama plečiame veiklą visoje Šiaurės Europoje“, – sakė „Nordic Foodtech VC“ bendraįkūrėjas ir vadovaujantis partneris Mika Kukkurainenas.

    Fondo planas yra investuoti maždaug į 30 įmonių, daugiausia Šiaurės Europoje, o dėmesys bus sutelktas į ikiseed ir seed etapo komandas. Praktikoje tai reiškia dar ankstyvus produktus ar prototipus turinčius startuolius, kuriems svarbiausia ne tik kapitalas, bet ir kompetencija diegiant technologijas rinkoje.

    EIF įsipareigojimas laikomas svarbiu signalu privačiam kapitalui: tokie instituciniai investuotojai dažnai sumažina rizikos suvokimą ir palengvina papildomų įnašų pritraukimą iki tikslinės fondo apimties. Pats fondas buvo pradėjęs formavimą anksčiau ir buvo pasiekęs 40 mln. eurų pirmąjį uždarymą.

    „Nors Europa turi stiprius maisto ir žemės ūkio mokslinius tyrimus, perspektyvioms technologijoms reikia kapitalo ir patirties, kad jos pereitų iš laboratorijos į rinką“, – sakė EIB grupės viceprezidentas Karlas Nehammeris.

    Sandoris vyksta aktyvesnio finansavimo fone: 2026 metais Europoje pastebimas nuoseklus dėmesys sprendimams, susijusiems su tvaresne žemdirbyste, akvakultūra, biologinėmis augalų apsaugos priemonėmis ir maisto tiekimo grandinių efektyvumu. Šios kryptys investuotojams aktualios dėl klimato rizikų, maisto saugumo ir reguliacinių tikslų, susijusių su taršos mažinimu.

    „Nordic Foodtech VC“ įkurta 2019 metais ir pozicionuojama kaip pirmasis Šiaurės šalių rizikos kapitalo fondas, nuosekliai orientuotas į praktinius sprendimus žemės ūkio ir maisto sektoriui. Valdytojas yra sukaupęs patirtį investuodamas nuo naujų baltymų šaltinių ir sveikesnės mitybos iki su žemės ūkiu susijusių gilesnių technologijų, įskaitant mokslinių institucijų atžalas.

    Fondo komanda dirba Helsinkyje ir Kopenhagoje, o geografiškai akcentuoja Šiaurės ir Baltijos šalis. Skelbiama, kad pirmasis fondo portfelis buvo suformuotas investuojant į 18 įmonių, o naujasis fondas ketina tęsti ankstyvos stadijos strategiją ir rezervuoti lėšų vėlesniems portfelio įmonių etapams.

  • „WAD Capital“ startuoja su 67,5 mln. eurų fondu: EIF įnešė 25 mln. ir tapo didžiausiu rėmėju

    „WAD Capital“ startuoja su 67,5 mln. eurų fondu: EIF įnešė 25 mln. ir tapo didžiausiu rėmėju

    Belgijos investicijų bendrovė „WAD Capital“ užbaigė pirmąjį debiutinio fondo etapą ir pritraukė 67,5 mln. eurų. Didžiausiu investuotoju tapo Europos investicijų fondas (EIF), į fondą įnešęs 25 mln. eurų.

    Gente įsikūrusi komanda orientuojasi į mažas ir vidutines Europos įmones, kurioms kyla verslo perdavimo įpėdiniams problema. Modelio esmė – įsigyti veikiančius, pelningus verslus ir jų valdymą patikėti atrinktiems vadovams, galintiems perimti įmonę ir ją auginti.

    Kaip veikia įpėdinystės sprendimas

    „WAD Capital“ siekia padidinti fondo dydį nuo 67,5 mln. eurų iki 130 mln. eurų, o maksimalus dydis numatytas 132,5 mln. eurų. Papildomas kapitalas, kaip nurodoma, padės greičiau suderinti įmones, ieškančias perėmėjo, ir vadovus, pasirengusius tapti savininkais.

    EIF investicija įgyvendinama pasitelkiant Europos Komisijos InvestEU programos mechanizmą, kuris dažnai naudojamas pritraukti daugiau privataus kapitalo į strategines sritis. „WAD Capital“ teigia, kad fondo valdytojai taip pat prisideda nuosavu įnašu ir į fondą investuoja 2 proc. kapitalo.

    „Europa turi daug sėkmingų mažų ir vidutinių įmonių, turinčių didelį augimo potencialą, tačiau joms reikia ir kapitalo, ir verslumo talento, kad pereitų į kitą etapą“, – sakė EIB grupės viceprezidentas Robertas de Grootas.

    Į kokias įmones taikosi fondas

    Bendrovė įkurta 2023 metais Christopherio Tourniso Gamble’o, Steveno Coppenso ir Alaino Brossé. Ji kuria institucinę platformą vadinamajam įsigijimu grįstam verslumui, kai nauji savininkai perima jau veikiančią įmonę, o ne kuria ją nuo nulio.

    „WAD Capital“ taikosi į pelningas MVĮ Beniliukso šalyse, šiaurės Prancūzijoje ir vakarų Vokietijoje. Nurodoma, kad ieškomų įmonių metinis EBITDA paprastai siekia nuo 1 iki 5 mln. eurų, o sektoriai dažniausiai susiję su sveikatos priežiūra, energetika, klimato pertvarka ir verslo paslaugomis.

    Vadovas perėmimui ir DI sandoriams spartinti

    Kiekvieną sandorį veda vadinamasis „CEO in Residence“ – patyręs vadovas, kurį fondas atrenka, patikrina ir lydi nuo rinkos paieškos iki įsigytos įmonės valdymo. Bendrovė akcentuoja duomenimis grįstą potencialių taikinių paiešką ir DI pasitelkimą teisiniam patikrinimui, siekiant pagreitinti procesus.

    Teigiama, kad tokie įrankiai ypač svarbūs mažesniems sandoriams, kuriuose tradicinės konsultavimo išlaidos dažnai tampa per didelės, palyginti su sandorio dydžiu. „WAD Capital“ skelbia, kad kasmet peržiūri dešimtis tūkstančių įmonių, kad atrinktų tinkamiausius kandidatus įsigijimui.

    „Aštuoni įsigijimai per mažiau nei metus ir reikšminga EIF investicija rodo, kad mūsų modelis yra plečiamas ir Europa pripažįsta tai, ką darome“, – sakė „WAD Capital“ vadovaujantis partneris Stevenas Coppensas.

    Pasak bendrovės, iš pirmosios 13 vadovų grupės aštuoni jau užbaigė įsigijimus, o dar penki sandoriai yra baigiamojoje stadijoje. Naujas kapitalas taip pat turėtų finansuoti antrąją 12 vadovų grupę, iš kurių 10 jau patvirtinti.

    „WAD Capital“ tikslas – didinti vadovų grupės mastą ir iki 2027 metų pabaigos išplėsti portfelį iki 25 įmonių. Bendrovė pabrėžia, kad toks modelis siejamas ne tik su finansine grąža, bet ir su poveikiu – verslų tęstinumu bei darbo vietų išsaugojimu regionuose.

    „Padidindami vadovų skaičių nuo trylikos iki dvidešimt penkių, galime įsigyti dvidešimt penkias sveikas MVĮ, susiduriančias su įpėdinystės iššūkiu, ir išlaikyti jas europietiškose rankose“, – sakė „WAD Capital“ vadovaujantis partneris Alainas Brossé.

  • Berlyno „Cloover“ užsitikrino 86,2 mln. eurų finansavimą: pelningumas ir DI neo-komunalinių paslaugų planas

    Berlyno „Cloover“ užsitikrino 86,2 mln. eurų finansavimą: pelningumas ir DI neo-komunalinių paslaugų planas

    Berlyne įsikūrusi bendrovė „Cloover“, kuri vysto DI pagrįstą energijos platformą namų saulės elektrinėms, šilumos siurbliams ir būsto elektrifikacijai, pranešė užsitikrinusi 86,2 mln. eurų finansavimo priemonę. Įmonė taip pat skelbia pasiekusi pelningumą praėjus maždaug trejiems metams nuo įkūrimo.

    Pasak „Cloover“, jos metinių pajamų tempas viršija 301,7 mln. eurų. Įmonė tvirtina, kad nauja finansavimo priemonė papildo anksčiau paskelbtą didesnį finansavimo įsipareigojimą, susijusį su energijos įrangos ir įrengimo projektų finansavimu.

    Finansavimas ir plėtra Europoje

    „Cloover“ nurodo, kad bendras jos turimos finansavimo galios dydis po šio sandorio viršija 1,12 mlrd. eurų. Ši suma siejama su Europos investicijų fondo garantija, skirta energijos įrangos ir įrengimo finansavimui įmonės veiklos rinkose.

    Bendrovė teigia planuojanti plėtrą į Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Lenkiją. Tokia kryptis atitinka bendrą Europos rinkos tendenciją, kai namų ūkių elektrifikacija spartėja, o investicijų poreikis didėja dėl saulės elektrinių, kaupiklių, šilumos siurblių ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūros diegimo.

    Modelis: partnerystė su montuotojais

    Įmonę 2023 metais įkūrė Jodokas Betschartas, Pederis Bromsas ir Valentinas Gönczy. „Cloover“ teigia, kad vietoje nuosavos didelės pardavimų komandos pasirinko bendradarbiauti su nepriklausomais montuotojais ir jiems suteikti finansavimą, programinę įrangą bei energijos produktus.

    Pagal deklaruojamą modelį montuotojai išlaiko savo prekės ženklą, klientų bazę ir pasirinktą įrangą, o finansavimas įtraukiamas į pardavimo momentą. „Cloover“ tikina, kad galutiniam klientui sprendimas dėl finansavimo gali būti pateikiamas greičiau nei per dvi minutes, nereikalaujant pradinių įmokų, o išlaidas galima išdėstyti iki 25 metų.

    „Mes pasiekiame namų ūkius per montuotojus, kuriais jie jau pasitiki, o tada kiekvieną namą paverčiame elektrine, o savininką – energijos rinkos dalyviu“, – sakė „Cloover“ bendraįkūrėjas Jodokas Betschartas.

    Neo-komunalinių paslaugų ambicija

    „Cloover“ skelbia siekianti per „Cloover Energy“ paversti namus virtualiomis elektrinėmis. Įmonė aiškina, kad įdiegus namų energijos valdymo sistemą būtų derinami dinaminiai ir fiksuoti tarifai, o išskaidyti ištekliai, tokie kaip saulės elektrinės, baterijos, šilumos siurbliai ir elektromobilių įkrovikliai, būtų agreguojami į vieną lankstumo portfelį.

    Šį derinį bendrovė vadina DI gimtąja neo-komunalinių paslaugų koncepcija, kur vertė kuriama ne nuosavomis elektrinėmis, o įdiegtu namų ūkių technologijų parku ir jo gebėjimu lanksčiai vartoti, kaupti ar atiduoti energiją į tinklą.

    „Viskas, ką darome, veikia DI pagrindu – nuo rizikos vertinimo iki energijos optimizavimo kiekvienuose namuose“, – sakė „Cloover“ bendraįkūrėjas Valentinas Gönczy.

    Bendrovė argumentuoja, kad Europoje keičiantis skatinimo schemoms, įskaitant į tinklą atiduodamos energijos apmokėjimo modelių peržiūras, didesnę reikšmę įgauna lankstumo paslaugos. Tokiame kontekste virtualios elektrinės tampa būdu namų ūkiams uždirbti ne iš fiksuoto tarifo, o iš realiu laiku įvertinamos tinklo naudos.

    „Cloover“ teigimu, šiuo metu ji veikia penkiose Europos rinkose ir per partnerystę su montuotojais per metus įgyvendina apie 20 000 įrengimų. Įmonė taip pat tvirtina esanti tarp trijų didžiausių gyvenamosios energetikos žaidėjų didžiausioje Europos energijos rinkoje, tačiau detalesnio palyginimo metodikos neatskleidžia.

  • Berlyno „Auxxo“ užbaigė 33,3 mln. eurų fondą: daugiau investicijų moterų įkūrėjoms ir nauja platforma

    Berlyno „Auxxo“ užbaigė 33,3 mln. eurų fondą: daugiau investicijų moterų įkūrėjoms ir nauja platforma

    Augantis fondas ir platesnis investuotojų ratas

    Berlyne įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „Auxxo“ pranešė užbaigusi „Female Catalyst Fund II“ fondą, kurio dydis siekia 33,3 mln. eurų. Tai reikšmingas šuolis, palyginti su ankstesniu fondo leidimu, ir signalas, kad įvairovės temą investuotojai vis dažniau vertina kaip grąžą didinantį veiksnį.

    Fonde pagrindiniu investuotoju tapo Europos investicijų fondas, o prie jo prisijungė ir kiti rinkos dalyviai, tarp jų „Aurum Impact“, „EnBW New Ventures“, „Cherry Ventures“ bei „Speedinvest“, taip pat šeimų biurai, verslo angelai ir technologijų įkūrėjai iš visos Europos.

    „Didžiuojamės pasitikėjimu, kurį parodė Europos investicijų fondas ir kiti investuotojai, suprantantys, kad įvairovė kuria grąžą“, – sakė „Auxxo“ bendraįkūrėja ir vadovaujanti partnerė Bettine Schmitz.

    Kam investuoja „Auxxo“ ir kokie pavyzdžiai portfelyje

    „Auxxo“ veikia nuo 2021 metų ir daugiausia dėmesio skiria „pre-seed“ bei „seed“ etapams Europoje. Bendrovė pabrėžia investuojanti į komandas, kuriose yra bent viena moteris įkūrėja, turinti ne mažiau kaip 20 proc. įkūrėjų akcijų.

    Pasak bendrovės, „Female Catalyst Fund II“ jau yra investavęs į 11 įmonių. Tarp anksčiau minėtų pavyzdžių – „Emidat“, kurianti klimato duomenų infrastruktūrą statybų sektoriui, „Resolutiion“, vystanti DI sprendimus komercinių ginčų nuostoliams mažinti, ir „Stanhope.ai“, dirbanti su interpretuojamomis autonominėmis sistemomis robotams ir dronams.

    Vėliau portfelį papildė „Marble Imaging“, kurianti Žemės stebėjimo palydovus ir analitikos įrankius gynybos bei infrastruktūros reikmėms, „Delta Labs“, kuri siūlo DI pagrįstą rinkos žvalgybą per sintetinių klientų simuliacijas, ir „Radiogenesis“, kuri taiko DI naujų radiovaistų kūrimui onkologijoje.

    Nauja platforma įkūrėjų paieškai

    Kartu su fondo uždarymu „Auxxo“ pristatė visai Europai skirtą įkūrėjų sujungimo platformą, skirtą padėti moterims greičiau rasti bendraįkūrėjus ir suburti įvairesnes komandas. Iniciatyvos tikslas – mažinti vadinamąją bendraįkūrėjų spragą, kai stipri idėja stringa dėl techninių ar verslo kompetencijų trūkumo komandoje.

    Platforma orientuota į tris auditorijas: vienišus įkūrėjus, ieškančius techninio ar operacinio partnerio, patyrusius specialistus, svarstančius pereiti į verslumą, ir komandas, ieškančias kapitalo. „Auxxo“ akcentuoja, kad tokiu būdu komandoms atsiveria ir tiesioginis priėjimas prie ankstyvos stadijos investavimo kompetencijos.

    „Mes visada matėme save kaip tiltą. Su šia platforma kuriame to tilto pamatus ir norime, kad daugiau moterų kurtų startuolius ne kada nors, o dabar“, – sakė „Auxxo“ bendraįkūrėja ir vadovaujanti partnerė Dr. Gesa Miczaika.

    „Auxxo“ taip pat atkreipia dėmesį į platesnį rinkos kontekstą: nors lyčių įvairovė viešai deklaruojama vis dažniau, moterų įkurtos įmonės Europoje vis dar gauna neproporcingai mažą rizikos kapitalo dalį. Tokie fondai kaip „Female Catalyst Fund II“ siekia ne tik užpildyti finansavimo spragą, bet ir sukurti tvirtesnį talentų bei bendraįkūrėjų tinklą ankstyviausiose stadijose, kai sprendžiasi startuolio augimo trajektorija.