Tag: Europos kalbų diena

  • Bezdonių gimnazijoje startavo MEPA: moksleiviai mini Europos kalbų dieną ir kelia svarbius klausimus

    Bezdonių gimnazijoje startavo MEPA: moksleiviai mini Europos kalbų dieną ir kelia svarbius klausimus

    2026 metais rugsėjo 25 dieną Bezdonių Julijaus Slovackio gimnazijos vyresniųjų klasių mokiniai kartu su anglų kalbos mokytoja Inga Kondratovič oficialiai prisijungė prie programos „Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės“ (MEPA). Ši iniciatyva siekia ugdyti jaunų žmonių pilietiškumą, stiprinti jų žinias apie Europos Sąjungą ir paskatinti aktyviau įsitraukti į demokratinius procesus mokykloje bei bendruomenėje.

    Programos pradžia gimnazijoje sutapo su Europos kalbų dienos minėjimu, kuris kasmet pažymi Europos kalbų įvairovę ir skatina mokytis kalbų visą gyvenimą. Ši diena Europoje siejama su platesniu tikslu stiprinti tarpkultūrinį dialogą ir geriau suprasti kaimynines kultūras, o mokyklose ji dažnai tampa proga kalbų mokymąsi pristatyti kūrybiškai.

    Jaunesniųjų klasių mokiniai šią progą paminėjo pažintinėmis veiklomis apie Europos šalis, jų simbolius ir kalbas. Pamokose ir užsiėmimuose skambėjo skirtingomis kalbomis tariamos frazės, vyko užduotys, padėjusios ne tik pasitikrinti žinias, bet ir pajusti, kad kalbų mokymasis yra praktinis įrankis ryšiams kurti, kelionėms planuoti ir ateities profesijoms rinktis.

    Vyresniųjų klasių mokiniai dalyvavo „Kahoot“ viktorinoje apie Europos kalbas, o geriausiai pasirodę dalyviai buvo apdovanoti. Prizus skyrė nacionalinis Europos kalbų dienos koordinatorius Lietuvoje, veikiantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos struktūroje, taip pabrėžiant, kad kalbų mokėjimas vertinamas kaip svarbi švietimo kryptis ir nacionaliniu mastu.

    Šios dienos veiklos tapo ir praktiniu MEPA startu. Pasitelkę programos mokomąją medžiagą mokiniai atnaujino žinias apie Europos istorijos kontekstą, Europos Parlamento vaidmenį, jo funkcijas ir pagrindines veiklos kryptis, taip pat aptarė, kaip ES sprendimai veikia kasdienį gyvenimą.

    Diskusijose mokiniai rėmėsi aktualijomis, keliamomis Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metinėje kalboje, ir ieškojo sąsajų su jaunimui svarbiais klausimais. Tarp temų, kurios sulaukė daugiausia dėmesio, buvo klimato kaita, vaikų saugumas skaitmeninėje erdvėje ir socialinėse medijose bei Europos saugumas, o mokiniai bandė įvardyti, ką šiose srityse galima keisti tiek vietos bendruomenėje, tiek asmeninių pasirinkimų lygmeniu.

    Pasak mokykloje programą koordinuojančių mokytojų, šis pirmasis renginys tapo atspirties tašku tolesnėms MEPA veikloms, kurios turėtų padėti mokiniams geriau suprasti ES institucijų darbą ir savo pačių vaidmenį demokratijoje.

    „Norime, kad mokiniai ne tik žinotų, kaip veikia Europos Parlamentas, bet ir jaustų, kad jų balsas svarbus, o sprendimai prasideda nuo kasdienių pasirinkimų ir aktyvumo bendruomenėje“, – sakė programos MEPA ambasadorė Inga Kondratovič.

    Gimnazija planuoja tęsti MEPA veiklas mokslo metų eigoje, įtraukiant daugiau diskusijų, praktinių užduočių ir iniciatyvų, kurios skatintų kritinį mąstymą, medijų raštingumą ir atsakingą pilietiškumą.

  • Šumsko moksleivių kelionė į Čenstakavą: penkios dienos, kurios sustiprino ryšius ir tapatybę

    Šumsko moksleivių kelionė į Čenstakavą: penkios dienos, kurios sustiprino ryšius ir tapatybę

    Šumsko pagrindinės mokyklos 8–10 klasių mokiniai leidosi į penkių dienų edukacinę išvyką į Čenstakavą Lenkijoje. Kelionė surengta įgyvendinant projektą „Mus vienija lenkiškumas – iš Šumsko į Čenstakavą“, kurio tikslas – stiprinti mokinių tautinę tapatybę ir praktinius lenkų kalbos įgūdžius.

    Projektas įgyvendintas bendradarbiaujant su Kalvelių seniūnija ir asociacija „Odra-Niemen“. Iniciatyvą finansavo Šv. Maksimiliano Marijos Kolbės lenkų kalbos plėtros institutas pagal programą „Minigrantai 2026“, 2 komponentą „Dotacijos jaunimui“.

    Pamokos kartu su bendraamžiais

    Čenstakavoje mokiniai dalyvavo bendrose pamokose ir edukaciniuose užsiėmimuose su 48-osios pagrindinės mokyklos bendruomene. Toks modelis vis dažniau taikomas tarptautiniuose mokyklų mainuose, nes kalbos įgūdžiai greičiausiai auga realiose situacijose, o ne vien klasėje.

    Lietuvos mokiniams buvo surengta lenkų kalbos pamoka, kurioje analizuota Adomo Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“ invokacija. Taip pat vyko pirmosios pagalbos praktiniai užsiėmimai ir chemijos eksperimentai pasitelkiant virtualiosios realybės akinius.

    Mokiniai įsitraukė ir į Europos kalbų dienos veiklas, kurių metu skirtingos klasės pristatė įvairias Europos šalis. Šumsko mokiniai šioje programoje atstovavo Lietuvai, pristatydami savo šalį bendraamžiams iš Lenkijos.

    Integracija per patirtis ir bendrą laisvalaikį

    Ne mažiau svarbi kelionės dalis buvo integracinės veiklos po pamokų, kurios padėjo formuoti pasitikėjimą ir komandinio darbo įgūdžius. Mokiniai dalyvavo sporto užsiėmimuose, žaidė dažasvydį, įsitraukė į komandinius žaidimus ir bendras veiklas su vietos mokiniais.

    Programoje netrūko ir aktyvaus laisvalaikio: mokiniai plaukiojo motorinėmis valtimis. Tokios patirtys paprastai kuria stipriausią bendrystės jausmą, nes tarpusavio ryšys užsimezga neformalioje aplinkoje.

    Pažintis su Čenstakavos simboliais

    Kelionės metu aplankyta viena svarbiausių miesto vietų – Jasna Goros vienuolynas ir šventovė. Mokiniai taip pat pasivaikščiojo Švč. Mergelės Marijos alėjomis, susipažino su Čenstakavos istorija ir šios vietos reikšme Lenkijos kultūrai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad projekto esmė – ilgalaikiai ryšiai, kurie išlieka ir pasibaigus programai. Išvyka mokiniams tapo proga ne tik mokytis, bet ir užmegzti naujas pažintis, susirasti draugų bei sustiprinti ryšį su bendraamžiais.

    „Tokios išvykos mokiniams suteikia ne vien kalbos praktiką, bet ir pasitikėjimą savimi, kai jie drąsiau bendrauja, diskutuoja ir veikia tarptautinėje aplinkoje“, – sakė Šumsko pagrindinės mokyklos lenkų kalbos mokytojas Daniel Lenkovskij.

  • Trijų šalių mokiniai susivienijo per vieną dieną: ką pasirašė gimnazija su Tokato mokykla?

    Trijų šalių mokiniai susivienijo per vieną dieną: ką pasirašė gimnazija su Tokato mokykla?

    Rugsėjo 28 dieną gimnazijoje sutapo keli reikšmingi tarptautiniai įvykiai: paminėta Europos kalbų diena, įvyko pirmasis „Nordplus Junior“ projekto CARE mokinių susitikimas ir pradėtas naujas bendradarbiavimo etapas su partneriais iš Tokato Turkijoje.

    Tą dieną mokyklos bendruomenė akcentavo kalbų mokymosi prasmę ne kaip teoriją, o kaip realią galimybę užmegzti ryšius. Europos kalbų diena visoje Europoje minima siekiant skatinti daugiakalbystę, kultūrų pažinimą ir kalbų mokymąsi visą gyvenimą.

    Susitikimas, suartinęs Lietuvą ir Latviją

    Pirmasis CARE susitikimas subūrė Lietuvos ir Latvijos mokinius, kurie pristatė savo šalis, mokyklas ir kasdienybę. Praktinės veiklos buvo orientuotos į tarpkultūrinį pažinimą ir bendravimą, todėl daug dėmesio skirta kalbai kaip bendradarbiavimo įrankiui.

    Mokiniai greitai pastebėjo, kad lietuvių ir latvių kalbose netrūksta panašumų, nors jos nėra tarpusavyje visiškai suprantamos. Tokie palyginimai, anot organizatorių, padeda mažinti baimę klysti ir skatina drąsiau kalbėti, net jei žodynas dar ribotas.

    Nauja partnerystė su Tokato mokykla

    Tą pačią dieną gimnazijos direktorė Renata Krasowska pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Zübeyde Hanım VTA“ profesine aukštesniąja mokykla Tokate. Sutartis atveria kelią naujoms bendroms veikloms ir tarptautiniams mainams.

    Kartu su partneriais iš Turkijos mokykla pradeda rengti naują „Erasmus+“ projektą, kuriame numatyta kurti skaitmenines aplikacijas, padėsiančias mažinti atliekų kiekį mokyklose. Pastaraisiais metais „Erasmus+“ projektuose vis dažniau akcentuojama tvarumo tematika ir skaitmeninių įgūdžių stiprinimas, todėl tokia kryptis atliepia bendras Europos švietimo tendencijas.

    Nuotolinė pamoka ir netikėti atradimai

    Nuotoliniame susitikime mokiniai susipažino su Tokato mokykla, kurioje mokosi tik merginos. Tai vyresniųjų klasių ir profesinio mokymo įstaiga, siūlanti įvairias praktines kryptis, įskaitant dizainą ir kosmetologiją, o mokymosi procesą papildo ir mokyklos turima TV studija.

    Nuotolinė pamoka virto kalbinių atradimų erdve: Turkijos mokinėms lietuvių kalba buvo visiškai nauja, o mūsų mokiniai atpažino kai kuriuos turkiškus žodžius, girdėtus kelionių metu. Tokios detalės, pasak pedagogų, dažnai tampa paprasčiausiu ir greičiausiu tiltu į bendrą pokalbį.

    Rugsėjo 28 dienos renginiai simboliškai pažymėjo tarptautinio bendradarbiavimo startą, kai vienoje dienoje susitiko skirtingos kalbos, patirtys ir ugdymo tradicijos. Mokyklos teigimu, svarbiausia žinutė mokiniams išliko paprasta: kalbos padeda ne tik mokytis, bet ir kurti partnerystes, kurios vėliau virsta bendrais darbais.

    Tekstą parengė Inesa Rusecka, anglų kalbos mokytoja ekspertė, projekto koordinatorė.

    „Nordplus Junior“ projektas finansuojamas pagal Šiaurės ministrų tarybos mobilumo ir tinklo programą „Nordplus“.