CP v2

Tag: Europos kardiologų draugija

  • Aukštas kraujospūdis smogia ir 20-mečiams: specialistai įspėja, kodėl delsti pavojinga

    Aukštas kraujospūdis smogia ir 20-mečiams: specialistai įspėja, kodėl delsti pavojinga

    Problema jaunėja, bet dažnai nepastebima

    Padidėjęs kraujospūdis vis dažniau nustatomas ne tik vyresniems, bet ir 20–30 metų žmonėms. Europos kardiologų 2024 metais atnaujintose rekomendacijose 18–40 metų asmenys išskiriami kaip atskira grupė, nes šio amžiaus pacientų sergamumas auga.

    Kartu pabrėžiama, kad jaunų suaugusiųjų ligos atpažinimas, gydymas ir kraujospūdžio kontrolė paprastai yra prastesni nei vyresnių. Viena priežasčių paprasta: padidėjęs kraujospūdis ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų.

    Kada laikoma, kad kraujospūdis per aukštas?

    Pagal Europoje taikomą apibrėžimą arterinė hipertenzija įtariama, kai gydymo įstaigoje užfiksuojamas bent 140/90 mm Hg kraujospūdis. Vis dėlto vieno matavimo diagnozei nepakanka, ypač jei žmogus patyrė stresą ar skubėjo į vizitą.

    Dėl to jauniems žmonėms ypač rekomenduojami pakartotiniai matavimai namuose arba 24 valandų ambulatorinis kraujospūdžio stebėjimas. Tai padeda tiksliau įvertinti situaciją ir atmesti vadinamąjį balto chalato efektą, kai rodikliai pakyla vien dėl vizito pas medikus.

    Tyrimai rodo aiškų ryšį su ateities rizika

    Ilgalaikiuose stebėjimuose matyti, kad aukštesnis kraujospūdis iki 40 metų siejasi su didesne vėlesnių širdies ir kraujagyslių įvykių rizika. JAV CARDIA tyrime, kuriame dalyvavo 4 851 asmuo, vertinta, kaip jauname amžiuje fiksuoti rodikliai susiję su ligomis ateityje.

    Po beveik 19 metų stebėjimo nustatyta, kad kylant kraujospūdžiui didėjo ir koronarinės širdies ligos, insulto bei širdies nepakankamumo rizika. Tarp tų, kurių rodikliai atitiko bent 140/90 mm Hg, rizika buvo maždaug 3,5 karto didesnė nei išlaikiusių normalų kraujospūdį.

    Dar platesnė, 2020 metais paskelbta analizė apėmė apie 6,4 mln. 20–39 metų žmonių, kurie stebėjimo pradžioje nevartojo vaistų nuo hipertenzijos. Per daugiau nei 13 metų užfiksuota per 44 000 širdies ir kraujagyslių įvykių, o rizika nuosekliai didėjo kylant kraujospūdžio kategorijoms.

    Kodėl jauniems svarbi ir apatinė reikšmė?

    Jaunų suaugusiųjų grupėje gana dažnai pasitaiko situacija, kai labiau padidėja būtent diastolinis, vadinamasis apatinis, kraujospūdis. Europos kardiologų rekomendacijos taip pat pažymi, kad izoliuota diastolinė hipertenzija dažniau stebima jaunesniems žmonėms.

    Priežasčių paprastai būna ne viena: genetiniai veiksniai, didesnė kūno masė, mažas fizinis aktyvumas, per didelis druskos kiekis maiste, alkoholis. Specialistai akcentuoja, kad druskos mažinimas, reguliarus judėjimas ir normalios kūno masės palaikymas yra vieni veiksmingiausių pirmųjų žingsnių.

    Kai kraujospūdis aukštas, verta ieškoti priežasties

    Jei kraujospūdis padidėjęs labai jauname amžiuje, gydytojai dažniau vertina ir antrinės hipertenzijos tikimybę, kai padidėjimas yra kitos būklės ar medžiagų poveikio pasekmė. Specializuotuose centruose antrinės priežastys nustatomos reikšmingai daliai jaunų pacientų, kai kuriais duomenimis, net 15–30 proc. atvejų.

    Tarp galimų priežasčių minimos inkstų ligos, pirminis hiperaldosteronizmas, miego apnėja. Taip pat įvertinami vartojami vaistai ir kitos medžiagos, pavyzdžiui, kai kurie preparatai nuo peršalimo, sudėtinė hormoninė kontracepcija, psichoaktyvios medžiagos, papildai bei energiniai gėrimai.

    Nors 20-mečio artimiausių metų absoliuti infarkto ar insulto rizika paprastai nedidelė, problema slypi kitur. Jei kraujospūdis per aukštas nuo ankstyvos pilnametystės, organizmas žalingam poveikiui gali būti veikiamas dešimtmečius, todėl rizika ilgainiui kaupiasi.

    Dėl to specialistai ragina neignoruoti pasikartojančių aukštų rodiklių vien todėl, kad žmogus jaunas ir jaučiasi gerai. Pirmas žingsnis yra taisyklingas, pakartotinis kraujospūdžio matavimas ir, jei reikia, išsamesnis ištyrimas bei gyvenimo būdo korekcijos.

  • Nauja infarkto apibrėžtis: gydytojai kitaip skirstys pacientus ir tai keis diagnozes

    Nauja infarkto apibrėžtis: gydytojai kitaip skirstys pacientus ir tai keis diagnozes

    Europos kardiologų bendruomenė pristatė atnaujintą, penktąją universalią miokardo infarkto apibrėžtį. Dokumentą parengė Europos kardiologų draugija kartu su American College of Cardiology, American Heart Association ir World Heart Federation. Tikslas – aiškiau atskirti infarktą nuo kitų širdies raumens pažeidimų, kai pakyla troponinas.

    Pati infarkto esmė nesikeičia: tai širdies raumens ląstelių pažeidimas ir žūtis dėl ūmaus kraujotakos sutrikimo, kai audiniai negauna pakankamai deguonies. Tačiau klinikinėje praktikoje vis dažniau susiduriama su situacijomis, kai vien pagal žymenis kraujyje ar bendrą simptomų vaizdą nepakanka tiksliai pasakyti, kas įvyko ir kodėl.

    Trys pagrindinės infarkto grupės

    Ankstesnė schema daugiausia rėmėsi numeruotomis infarkto rūšimis, kurios ne visada buvo patogios kasdieniam sprendimų priėmimui. Atnaujinta apibrėžtis siūlo paprastesnį skirstymą į tris pagrindines kategorijas: pirminį, antrinį ir su medicinine procedūra susijusį infarktą.

    Pirminis infarktas siejamas su ūmiu įvykiu vainikinėje arterijoje, dažniausiai – aterosklerozinės plokštelės pažeidimu ir susiformavusiu trombu. Vis dėlto pabrėžiama, kad „klasikinio“ užsikimšimo scenarijus nėra vienintelis: infarktą gali sukelti ir vainikinių arterijų spazmas, embolija ar spontaniškas arterijos sienelės įplyšimas ir atsisluoksniavimas.

    Antrinis infarktas apibūdina atvejį, kai širdies raumeniui pritrūksta deguonies dėl disbalanso tarp poreikio ir jo tiekimo, o priežastis slypi kitame organizmo sutrikime. Tai gali būti labai greitas širdies ritmas, dideli kraujospūdžio svyravimai, sunki mažakraujystė ar kitos būklės, kurios staigiai padidina širdies apkrovą arba sumažina deguonies pristatymą.

    Ką reiškia troponino padidėjimas

    Vienas svarbiausių akcentų – troponinas, itin jautrus širdies raumens pažeidimo žymuo, nėra automatinis infarkto įrodymas. Jo padidėjimas gali pasireikšti ir esant kitoms būklėms, todėl diagnozei būtinas klinikinis kontekstas, simptomų įvertinimas, elektrokardiograma, vaizdiniai tyrimai ir kiti ūmaus išemijos požymiai.

    Atnaujintas požiūris skirtas sumažinti riziką, kad infarktu bus pavadintas bet koks troponino šuolis, neįrodžius ūmaus išemijos mechanizmo. Praktikoje tai gali lemti tikslesnį diagnozės suformulavimą, aiškesnį priežasties įvardijimą ir labiau individualizuotą tolesnį gydymo planą.

    Procedūrų vaidmuo ir 30 dienų riba

    Trečioji kategorija apima infarktą, susijusį su medicininėmis procedūromis, ypač intervencijomis į vainikines arterijas ar širdies operacijomis. Dokumente aiškiau apibrėžiama, kada įvykis laikomas su procedūra susijusiu, o kada jau vertinamas kaip naujas, atskiras vainikinių arterijų sutrikimas.

    Klinikinėje praktikoje reikšmingas tampa laiko ryšys su atlikta intervencija, įskaitant ir laikotarpį iki 30 dienų po procedūros. Tai padeda vienodinti vertinimą, kada komplikacija priskiriama pačiai procedūrai, o kada kalbama apie naujai atsiradusį įvykį.

    Ekspertai pabrėžia, kad ši apibrėžtis yra diagnostinis sutarimas, skirtas suvienodinti terminiją ir geriau atspindėti mechanizmą, sukėlusį širdies pažeidimą. Ji nepakeičia gydymo gairių, tačiau gali turėti įtakos tam, kaip gydytojai aprašo diagnozę, kokius tyrimus parenka ir kaip tiksliai pacientui paaiškina, kas nutiko.

    Didesnis dėmesys įvairiems mechanizmams gali būti ypač svarbus moterų diagnostikoje, nes tokios būklės kaip spontaniškas vainikinės arterijos atsisluoksniavimas ar vainikinių arterijų spazmas kai kuriose populiacijose nustatomos dažniau ir ne visada atitinka stereotipinį infarkto vaizdą. Atnaujintas skirstymas ragina pirmiausia ieškoti priežasties, o tik tada priskirti pacientą kategorijai.

  • Miegas savaitgaliais gali mažinti hipertenzijos riziką: svarbi riba, kurios neperženkite

    Savaitgaliais šiek tiek ilgiau pamiegoję žmonės gali turėti mažesnę padidėjusio kraujospūdžio riziką. Tokią sąsają parodė septynerius metus trukęs tyrimas, kuriame dalyvavo apie 41 000 suaugusiųjų, o rezultatai pristatyti Europos kardiologų draugijos kongrese.

    Didžiausias poveikis fiksuotas tiems, kurie savaitgaliais kompensuodavo maždaug 1 valandą 27 minutes miego. Šioje grupėje hipertenzijos tikimybė buvo apie 9 proc. mažesnė, palyginti su tais, kurie miego trūkumo neatstatydavo.

    „Miego trūkumas sukuria papildomą krūvį organizmui, todėl širdis ir kraujagyslės dirba intensyviau, o kraujospūdis gali kilti“, – sakė tyrimo autorius daktaras Navonas Li iš Korėjos universiteto Seule.

    Pasak jo, papildomas miegas savaitgaliais gali bent iš dalies kompensuoti lėtinį neišsimiegojimą, todėl vėlesnis kėlimasis ne visada turėtų būti automatiškai laikomas žalingu įpročiu. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad svarbu neperlenkti lazdos.

    Jeigu savaitgaliais miegama daugiau nei keturiomis valandomis ilgiau nei darbo dienomis, rizika, priešingai, gali didėti. Aiškinama, kad per didelis režimo išsiderinimas trikdo cirkadinius ritmus, o tai gali panaikinti galimą naudą.

    Bendrai žmonės, kurie bent retkarčiais „atsimiega“ savaitgaliais, turėjo apie 6 proc. mažesnę aukšto kraujospūdžio tikimybę. Tarp fiziškai neaktyvių dalyvių šis efektas buvo ryškesnis ir siekė maždaug 6,9 proc.

    Gydytojai primena, kad miegas yra vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių greta mitybos, fizinio aktyvumo, streso ir žalingų įpročių. Jei nuolat jaučiamas nuovargis, knarkimas ar rytinis galvos skausmas, verta pasitarti su specialistu, nes priežastis gali būti ir miego sutrikimai.