Savaitgaliais šiek tiek ilgiau pamiegoję žmonės gali turėti mažesnę padidėjusio kraujospūdžio riziką. Tokią sąsają parodė septynerius metus trukęs tyrimas, kuriame dalyvavo apie 41 000 suaugusiųjų, o rezultatai pristatyti Europos kardiologų draugijos kongrese.
Didžiausias poveikis fiksuotas tiems, kurie savaitgaliais kompensuodavo maždaug 1 valandą 27 minutes miego. Šioje grupėje hipertenzijos tikimybė buvo apie 9 proc. mažesnė, palyginti su tais, kurie miego trūkumo neatstatydavo.
„Miego trūkumas sukuria papildomą krūvį organizmui, todėl širdis ir kraujagyslės dirba intensyviau, o kraujospūdis gali kilti“, – sakė tyrimo autorius daktaras Navonas Li iš Korėjos universiteto Seule.
Pasak jo, papildomas miegas savaitgaliais gali bent iš dalies kompensuoti lėtinį neišsimiegojimą, todėl vėlesnis kėlimasis ne visada turėtų būti automatiškai laikomas žalingu įpročiu. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad svarbu neperlenkti lazdos.
Jeigu savaitgaliais miegama daugiau nei keturiomis valandomis ilgiau nei darbo dienomis, rizika, priešingai, gali didėti. Aiškinama, kad per didelis režimo išsiderinimas trikdo cirkadinius ritmus, o tai gali panaikinti galimą naudą.
Bendrai žmonės, kurie bent retkarčiais „atsimiega“ savaitgaliais, turėjo apie 6 proc. mažesnę aukšto kraujospūdžio tikimybę. Tarp fiziškai neaktyvių dalyvių šis efektas buvo ryškesnis ir siekė maždaug 6,9 proc.
Gydytojai primena, kad miegas yra vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių greta mitybos, fizinio aktyvumo, streso ir žalingų įpročių. Jei nuolat jaučiamas nuovargis, knarkimas ar rytinis galvos skausmas, verta pasitarti su specialistu, nes priežastis gali būti ir miego sutrikimai.