Karščio bangos ilgėja
Vakarų ir Vidurio Europoje karščio bangos vis dažniau atneša rekordines temperatūras, o karšti laikotarpiai prasideda anksčiau ir trunka ilgiau. Vis dėlto buitinė oro kondicionavimo įranga daugelyje šalių vis dar nėra tokia įprasta kaip, pavyzdžiui, JAV.
Ekspertai šią situaciją aiškina istorine patirtimi: ilgą laiką daugumai Europos regionų tiesiog nereikėjo intensyvaus pastatų vėsinimo. Gyventojai buvo įpratę gelbėtis ventiliatoriais, vėsiais dušais ir naktiniu patalpų vėdinimu.
Kodėl Europa atsiliko?
Skirtumas nuo JAV išlieka ryškus: ten oro kondicionierius turi beveik devyni iš dešimties namų ūkių, o Europoje vėsinimo įranga dažniau sutinkama viešbučiuose ir restoranuose nei butuose. Dalis gyventojų iki šiol vertina kondicionavimą kaip nebūtiną komforto prekę, o ne sveikatos apsaugos priemonę.
Svarbūs ir kaštai: įrangos įsigijimas, montavimas ir eksploatacija brangsta, o elektros kainos daugelyje Europos valstybių yra aukštos. Kai karščiai trukdavo trumpiau, investicija daugeliui atrodė neatsiperkanti.
Didelę įtaką daro ir pastatų tipas. Pietų Europoje nemažai senesnių namų statyti prisitaikant prie karščio: storesnės sienos, mažesni langai, geresnis natūralus šešėliavimas ir skersvėjis padeda lėčiau įkaisti patalpoms.
Kituose regionuose daug gyvenamųjų namų pastatyta dar iki oro kondicionavimo paplitimo, todėl modernių sistemų įrengimas tampa sudėtingas. Daugiabučiuose tai dažnai reiškia papildomus derinimus, inžinerinius sprendimus ir didesnes sąnaudas.
Nauja banga kelia naujų problemų
Kliūtimi kartais tampa ir taisyklės, ypač istoriniuose centruose, kur ribojamas išorinių įrenginių montavimas dėl pastatų išvaizdos. Dėl to gyventojai renkasi mažiau efektyvius sprendimus arba vėsinimo apskritai atsisako.
Tačiau augančios temperatūros keičia įpročius: prognozuojama, kad iki amžiaus vidurio oro kondicionierių skaičius Europos Sąjungoje gali viršyti 275 000 000. Tai reikštų daugiau nei dvigubą augimą, palyginti su 2019 metais.
Spartesnė plėtra turi ir kainą: kondicionieriai naudoja daug elektros, o veikdami šilumą išmeta į lauką, todėl tankiai užstatytuose miestuose gali stiprinti šilumos salos efektą. Jei elektra gaminama iš iškastinio kuro, didėja ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.
Europa atsiduria dilemoje: reikia apsaugoti gyventojus nuo pavojingo karščio, bet kartu mažinti poveikį klimatui. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama efektyvesniems šilumos siurbliams su vėsinimo funkcija, pastatų renovacijai, šešėliavimui ir geresnei ventiliacijai.