CP v2

Tag: Europos oro uostai

  • Lėktuvų bilietai gali brangti: „Ryanair“ mažina žiemos skrydžius dėl rekordiškai brangaus kuro

    Didžiausia Europoje pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ įspėja, kad artimiausiais mėnesiais lėktuvų bilietai gali pastebimai brangti. Priežastis – ilgiau užsitęsęs aviacinių degalų trūkumas ir aukštos naftos kainos, dėl kurių vežėjai peržiūri skrydžių planus.

    Įmonė skelbia, kad rugpjūtį atliko apie 120 000 skrydžių ir pervežė 22 mln. keleivių, o lėktuvų užpildymas siekė 96 proc. Tačiau kartu pranešta apie žiemos sezono tvarkaraščio peržiūrą ir skrydžių mažinimą ten, kur maršrutai tampa mažiau pelningi.

    Kodėl brangsta aviacinių degalų rinka?

    „Ryanair“ teigimu, aviacinių degalų tiekimą Europoje spaudžia geopolitinės įtampos ir sutrikę tiekimo keliai, o vietinė gamyba ne visuomet pajėgi greitai kompensuoti trūkstamus kiekius. Kai rinkoje juntamas deficitas, avialinijos paprastai patiria tiesioginį savikainos šuolį, kuris ilgainiui atsispindi bilietų kainose.

    Remiantis straipsnyje pateiktais skaičiais, aviacinių degalų kainos rinkos sandoriuose buvo pakilusios iki daugiau nei 120 eurų už barelį, o tona siekė apie 1 150 eurų. Tai yra lygis, kuris trumpųjų skrydžių segmente ypač skausmingas, nes bilieto kainoje kuras sudaro reikšmingą dalį.

    „Jeigu aukštos kuro kainos išliks, bilietų kainų korekcijos į viršų bus neišvengiamos“, – teigia bendrovė.

    Kaip „Ryanair“ bando sutaupyti?

    Vežėjas skaičiuoja, kad dalį kuro rizikos jam pavyksta suvaldyti išankstiniais kontraktais: nurodoma, kad apie 80 proc. poreikio yra užfiksuota sutartimis už maždaug 58 eurus už barelį. Vis dėlto likusiai daliai tenka dabartinė rinkos kaina, todėl maršrutų tinklo apkarpymas tampa vienu greičiausių būdų sumažinti nuostolius.

    „Ryanair“ taip pat mažina keleivių prognozes: vietoje anksčiau planuotų 216 mln. per fiskalinius 2026 metus bendrovė dabar tikisi pervežti 2 mln. mažiau. Skaičiuojama, kad vienkartinė skrydžių tinklo redukcija, įvertinus degalų kainas, galėtų sumažinti nuostolius maždaug 70–100 mln. eurų.

    Žiemos skrydžių tvarkaraštis įsigalioja spalio pabaigoje, todėl tikėtina, kad artimiausiu metu paaiškės, kuriuose oro uostuose ir kryptimis skrydžių bus mažiau. Kadangi „Ryanair“ yra viena svarbiausių bendrovių daugelyje Europos oro uostų, sprendimai gali turėti tiesioginį poveikį ir keliautojams, ieškantiems pigiausių bilietų trumpiems skrydžiams.

  • Skrydžių Europoje mažėja pirmąkart po pandemijos: kas labiausiai pristabdė keleivių srautus?

    Skrydžių Europoje mažėja pirmąkart po pandemijos: kas labiausiai pristabdė keleivių srautus?

    Pirmas kritimas po atsigavimo

    Europos oro uostuose 2026 metų balandį keleivių srautas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 0,7 proc. Tai pirmas metinis kritimas nuo tada, kai rinka po Covid-19 pandemijos buvo įžengusi į spartaus atsigavimo etapą.

    Šiuos duomenis pateikė Europos oro uostų asociacija ACI EUROPE. Nors pokytis nedidelis, organizacija jį vadina svarbiu lūžio tašku, rodančiu, kad augimas vis dažniau susiduria su išoriniais sukrėtimais.

    Kodėl žmonės skraido mažiau?

    ACI EUROPE balandžio rezultatą sieja su kelių veiksnių kombinacija: įtampa ir karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose, dalies Velykų atostogų persikėlimas į kovą ir plataus masto streikai, ypač smarkiai paveikę Vokietijos aviacijos rinką.

    Skrydžių paklausai svarbus ir maršrutų tinklas: didžiausi oro uostai yra labiausiai susieti su tolimaisiais maršrutais bei tranzitu, todėl jautriau reaguoja į geopolitiką, vežėjų tvarkaraščių korekcijas ir sienų kontrolės pokyčius.

    „Nors jau matėme keleivių augimo normalizaciją po stipraus postpandeminio šuolio, geopolitinis nestabilumas dabar dar labiau spaudžia augimą“, – sakė ACI EUROPE generalinis direktorius Olivier Jankovec.

    Kas kilo, o kas smuko?

    Skirtingų šalių rezultatai išsiskyrė. Tarp geriausiai pasirodžiusių ES ir partnerių rinkų minimi Slovakijos oro uostai, kuriuose fiksuotas itin didelis metinis šuolis, taip pat augimas Slovėnijoje, Estijoje, Maltoje ir Lenkijoje.

    Iš didžiųjų rinkų geriausiai laikėsi Ispanija ir Italija, o Vokietija patyrė vieną ryškiausių smukimų. Keleivių apimtys traukėsi ir Jungtinėje Karalystėje bei Prancūzijoje, o didesni kritimai fiksuoti Kipre ir Islandijoje.

    Segmentų pjūvyje labiausiai nukentėjo didžiausi, vadinamieji mega ir didieji oro uostai, nes juose koncentruojasi didžioji dalis Europos jungčių su Artimųjų Rytų kryptimis. Tuo metu vidutiniai ir mažesni oro uostai, kurių maršrutai dažniau apsiriboja Europa, išliko atsparesni.

    EES sistema kelia nerimą

    ACI EUROPE atkreipia dėmesį, kad keleivių patirtį artimiausiais mėnesiais gali apsunkinti ir su Šengeno erdvės atvykimo ir išvykimo sistema susiję sienų kontrolės procesai. Organizacijos vertinimu, net ir esant stabiliai paklausai, operaciniai trikdžiai pasienyje gali tiesiogiai mažinti kelionių patrauklumą ir didinti vėlavimų riziką.

    Pasak Olivier Jankovec, didžiausias artimiausias iššūkis yra užtikrinti lankstumą, kad esant būtinybei būtų galima sumažinti sistemos sukeliamą spaudimą oro uostams ir keleiviams. Jei sprendimų nebus, sutrikimų mastas, jo teigimu, gali didėti.

    „Gera žinia ta, kad bendra paklausa išlieka stipri, o oro linijų pajėgumų korekcijos kol kas ribotos“, – sakė Olivier Jankovec.