CP v2

Tag: Europos paveldo dienos

  • Pompėjoje vyks Europos paveldo dienos: gladiatorių rekonstrukcijos ir vėlyvi apsilankymai už 1 eurą

    Pompėjoje vyks Europos paveldo dienos: gladiatorių rekonstrukcijos ir vėlyvi apsilankymai už 1 eurą

    Istorija, kurią galima patirti

    Italijoje esantis Pompėjos archeologinis parkas Europos paveldo dienų proga 2026 metų rugsėjo 26 ir 27 dienomis kviečia į renginius, kurie žada gyvą susitikimą su I amžiaus Romos tradicijomis. Programoje numatytos istorinės rekonstrukcijos, edukacijos ir pasirodymai skirtingose komplekso vietose.

    Europos paveldo dienos yra visoje Europoje vykstanti iniciatyva, kurią remia Europos Taryba ir Europos Komisija, o Italijoje koordinuoja Kultūros ministerija. Šių metų tema akcentuoja paveldo saugojimą ir gebėjimą jį atnaujinti, išsaugoti bei iš naujo interpretuoti.

    Gladiatoriai: nuo mokyklos iki arenos

    Šeštadienis Pompėjoje skiriamas gladiatorių temai renginyje Dies in Arena, kurį rengia istorinių rekonstrukcijų organizatoriai kartu su keliais Italijos ir Prancūzijos klubais. Organizatoriai žada ne vien šou, bet ir paaiškinimus, kuo gladiatorių kovos buvo reikšmingos Romos visuomenėje, politikoje ir kasdienybėje.

    Rytinė dalis prasidės bazilikoje, kur pristatomas gladiatorių kovų reiškinys kaip I amžiaus kultūrinis ir socialinis fenomenas. Vėliau Quadriportico dei Teatri erdvėje numatytas pasakojimas apie ludus, gladiatorių mokyklą, skirtingas kovotojų kategorijas, šarvuotę, hierarchiją ir ritualus.

    Dienai įsibėgėjus numatyta eisena per pagrindines Pompėjos gatves iki amfiteatro. Finalinis veiksmas vyks arenoje, kur planuojamos kovų demonstracijos, aiškinant taisykles ir kontekstą, o žiūrovai bus įtraukiami vertinant dvikovas.

    Antrosios dienos programa ir kitos vietovės

    Sekmadienį Pompėjoje vyks trečiasis Ludi Pompeiani leidimas, kuriame numatytos scenos su istoriniais šokiais, gladiatorių ir legionierių žaidimais bei romėniškais ritualais. Taip pat planuojamos dirbtuvės ir edukacinės erdvės, kurios lankytojus pasitiks nuo ryto šalia amfiteatro įrengtoje stovykloje.

    Renginiai persikels ir į kitas parko valdomas vietas. Boskorealėje, Antiquarium prieigose, abi dienas numatytos edukacijos apie audimą, kosmetiką, kvepalus, farmakologiją, chirurgiją, žaidimus ir numizmatiką, įskaitant galimybę nukaldinti monetą.

    Stabijoje, Villa San Marco, rugsėjo 26 dieną planuojamas spektaklis Rectina! Diena, kai dangus užgriuvo Pompėją, kuris bus rodomas kelis kartus per dieną. Tarp pasirodymų numatytos pažintinės sesijos ir pokalbiai lankytojams.

    Oplontyje, Popėjos viloje, suplanuotos edukacijos ir rekonstrukcijos, apimančios senovės teatro, muzikos ir kaukių temas, taip pat vakarinės programos apie pirtis ir sportą. Sekmadienį čia numatytas pasirodymas apie Popėją ir Kleopatrą, o vėliau dėmesys bus skiriamas senovės laivybai ir vyno prekybai.

    Europos paveldo dienų savaitgalį Italijoje numatomi ir specialūs muziejų darbo laikai, o dalis valstybinių muziejų rengia vėlyvus atidarymus už simbolinę 1 euro kainą. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie renginiai skirti ne tik pramogai, bet ir paveldo pažinimui, padedančiam suprasti, kaip senovės pasaulis formavo šiuolaikinę Europą.

  • Lukiškių kalėjimas ir paminklų karai: kas iš tiesų sprendžia, kas mieste yra paveldas?

    Paminklai, sovietinės epochos ženklai ir net buvę kalėjimai šiandien vis dažniau tampa karštų ginčų objektu: vieni ragina saugoti kaip istorijos liudijimą, kiti nori iš viešosios erdvės pašalinti tai, kas žeidžia ar skatina nostalgiją represijoms. Šie konfliktai atskleidžia platesnę problemą, kuri nebėra tik restauratorių ar architektų klausimas.

    Diskusijoje Paveldas 2.0. Tarp atminties ir ateities bus keliama esminė dilema: ar paveldą turime išlaikyti kuo mažiau jį keisdami, ar leisti jam transformuotis kartu su kintančiu miestu. Praktikoje tai reiškia sprendimus dėl funkcijų, prieinamumo, energetinio efektyvumo ir net simbolinės reikšmės.

    Ne vien fasadų istorija

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija vertinti nepatogų paveldą ne tik kaip architektūrą, bet ir kaip atminties politikos klausimą. Kai visuomenė nesutaria, ką konkretus objektas reiškia, sprendimas tampa vertybinis: ar mieste paliekame konfliktą primenančius ženklus, ar ieškome būdų juos perinterpretuoti.

    Tokiose diskusijose vis daugiau svarbos įgauna skaidrumas: kas priima galutinį sprendimą ir kokiais kriterijais remiasi. Tai apima tiek ekspertinius vertinimus, tiek bendruomenių balsą, nes paveldas veikia kasdienę aplinką, o ne vien kultūros lauko profesionalus.

    Transformacijos pavyzdžiai ir rizikos

    Lietuvoje ryškiu pavyzdžiu tapo Lukiškių kalėjimo erdvių pritaikymas naujoms kultūros ir renginių funkcijoms, o taip pat Šv. Jokūbo kvartalo atnaujinimas, kai istorinis kompleksas įgijo šiuolaikinę paskirtį. Tokie projektai dažnai pristatomi kaip kompromisas tarp išsaugojimo ir gyvybingumo.

    Užsienyje panašių precedentų nemažai: Mastrichte buvusi dominikonų bažnyčia pritaikyta knygynui, o tai rodo, kad net sakralūs ar istoriškai jautrūs objektai gali keisti funkciją. Vis dėlto išlieka klausimas, kur yra riba, kad pastatas neprarastų savo vertingųjų savybių ir netaptų tik dekoracija.

    Tvarumas ir nauji reikalavimai

    Paveldo politika vis dažniau susiduria su tvarumo argumentais: esamo pastato pritaikymas neretai mažina statybos atliekų ir naujų medžiagų poreikį, tačiau ne visada leidžia lengvai pasiekti šiuolaikinius energinio efektyvumo ar universalaus dizaino standartus. Dėl to kyla įtampa tarp saugojimo principų ir realių naudojimo poreikių.

    Kintant visuomenės požiūriui, keičiasi ir pati istorinių objektų vertė: tai, kas anksčiau buvo laikoma nevertinga ar net žalinga, šiandien gali būti suvokiama kaip svarbus laikotarpio liudijimas, ir atvirkščiai. Todėl sprendimai dėl paveldo iš esmės yra sprendimai apie tai, kokią praeitį renkamės prisiminti ir kaip ją integruojame į ateities miestą.

    Europos paveldo dienoms skirtas renginys Paveldas 2.0. Tarp atminties ir ateities vyks rugsėjo 22 dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Diskusijoje dalyvaus architektai Gilma Teodora Gylytė ir Andrius Ropolas, Kultūros ministerijos atstovė Rugilė Puodžiūnienė, Kultūros paveldo departamento atstovė Gerda Mockevičė ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Donata Kabelkė, o pokalbį moderuos Vilma Losytė.

    Pagrindinis klausimas, į kurį bus bandoma atsakyti, skamba paprastai, bet paliečia visą miesto raidą: ar paveldą saugome tokį, koks jis buvo, ar tokį, koks jis gali būti.

  • Europos paveldo dienos Vilniaus rajone: verbos, piliakalnis ir parodos, kurias verta pamatyti

    Europos paveldo dienos Vilniaus rajone: verbos, piliakalnis ir parodos, kurias verta pamatyti

    Rugsėjo 17–27 dienomis Lietuvoje rengiamos Europos paveldo dienos, kviečiančios geriau pažinti kultūros paveldą ir jo reikšmę šiandien. Vilniaus rajone suplanuota programa apima gyvąsias tradicijas, istorines vietas ir parodas, leidžiančias paveldo temas patirti praktiškai.

    Šių metų iniciatyvos akcentuoja, kad paveldas nėra vien praeities reliktas: jis glaudžiai susijęs su bendruomenių tapatybe, vietos ekonomika ir švietimu. Vis daugiau savivaldybių ir kultūros įstaigų paveldo pažinimą sieja su edukacija, vietos turizmu ir atsakingu lankymu.

    Verbos: tradicija ir pragyvenimas

    Rugsėjo 18 dieną 16 valandą Balstogės universiteto filiale Vilniuje vyks renginys apie Vilniaus verbas, jų gamybos tradiciją ir ekonominę vertę. Diskusijoje bus keliami klausimai, kaip amatai gali išlikti gyvybingi, kai keičiasi vartotojų įpročiai ir rankų darbo gaminių rinka.

    Vilniaus krašto verbos laikomos ryškiu regiono simboliu, o jų gamyba remiasi iš kartos į kartą perduodamomis žiniomis. Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie tai, kaip tradiciniams amatams padeda mugės, edukacijos ir kultūrinis turizmas, tačiau kartu išlieka iššūkis užtikrinti tvarias kūrėjų pajamas.

    Nemenčinė ir gyva istorija

    Rugsėjo 18 dieną 17 valandą 30 minučių vyks pažintinė ekskursija po Nemenčinės piliakalnį, kuriame po tvarkybos darbų lankytojų laukia atnaujinti takai. Ekskursijoje bus pasakojama apie piliakalnio reikšmę skirtingais laikotarpiais ir apie čia gyvenusias bendruomenes.

    Piliakalniai Lietuvoje vis dažniau pristatomi ne tik kaip archeologiniai objektai, bet ir kaip pažinimo erdvės, kuriose susitinka gamta, istorija ir šiuolaikinis laisvalaikis. Tačiau specialistai primena, kad tokiose vietose svarbus atsakingas elgesys, saugantis šlaitus, augmeniją ir kultūrinius sluoksnius.

    Parodos, edukacijos ir švietimo paveldas

    Rugsėjo 20 dieną 12 valandą 30 minučių Maišiagalos tradicinių amatų centre bus pristatoma tautodailininkės Teresos Michalkevič kūryba: paroda, edukacija ir pokalbis apie verbų rišimą. Jos darbai įvertinti konkursuose, o į Lietuvos rekordų knygą įrašytos skirtingo dydžio verbos rodo, kaip tradicija gali būti ir meistrystės, ir kūrybos laukas.

    Tą pačią dieną 14 valandą Vilniaus krašto etnografiniame muziejuje Nemenčinėje atidaroma tarptautinė heraldikos paroda, papildyta vėliavomis ir ekslibrisais. Greta ekspozicijos numatyta paskaita apie heraldiką kaip asmens, giminės ir bendruomenės tapatybės ženklą, pabrėžiant, kad simboliai aktualūs ir šiandien.

    Rugsėjo 26 dieną 11 valandą Gabrielio Jano Mincevičiaus švietimo muziejus Ažulaukėje kvies į atvirų durų dieną ir edukacijas. Muziejuje pristatoma krašto švietimo raida, o senųjų mokymo priemonių ir vadovėlių ekspozicijos leidžia palyginti, kaip per laiką keitėsi mokykla, ugdymo turinys ir kasdienė disciplina.

    Europos paveldo dienų renginiai Vilniaus rajone primena, kad paveldo vertė atsiskleidžia per žmonių pasakojimus ir gyvą patirtį. Kuo daugiau bendruomenė įsitraukia į pažinimą ir saugojimą, tuo tvirčiau tradicijos ir istorinės vietos išlieka ateities kartoms.