CP v2

Tag: Europos prokuratūra

  • EPPO smūgis Graikijai: kaltinimai 4 parlamentarams dėl ES žemės ūkio paramos klastojimo

    EPPO smūgis Graikijai: kaltinimai 4 parlamentarams dėl ES žemės ūkio paramos klastojimo

    Europos prokuratūra (EPPO) Atėnuose pareiškė kaltinimus 22 įtariamiesiems, tarp jų – keturiems šiuo metu dirbantiems Graikijos parlamento nariams. Tyrimas siejamas su įtariama organizuota schema, kuri, prokurorų vertinimu, galėjo iškraipyti ES žemės ūkio paramos skyrimą.

    Kartu EPPO pranešė, kad bylų prieš dar septynis einančius pareigas parlamento narius atsisakyta dėl nepakankamų įrodymų. Dėl kitų asmenų, įskaitant buvusius parlamentarų mandatus turėjusius politikus, procesiniai veiksmai tęsiami.

    Imunitetas ir 2021 metų epizodai

    Byla susijusi su veiksmais, kurie, EPPO duomenimis, buvo atlikti 2021 metais ir apima žemės ūkio subsidijų administravimą. Europos prokuratūra pabrėžė, kad tyrime vertinama tiek kaltinanti, tiek asmenis galinti išteisinti informacija.

    Graikijos parlamentas 2026 metų balandžio 24 dieną pritarė prašymui panaikinti 11 einančių pareigas parlamentarų teisinį imunitetą. Tai sudarė sąlygas EPPO tęsti tyrimą dėl galimų nusikalstamų veikų, susijusių su ES biudžeto lėšomis.

    Kas, prokurorų teigimu, buvo daroma?

    EPPO tyrimas siejamas su valstybės agentūra OPEKEPE, kuri Graikijoje administruoja dalį ES bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) išmokų. Prokurorai nurodo aptikę pasikartojančius galimos korupcijos modelius, galėjusius paveikti patikrų ir administracinių sprendimų rezultatus.

    Tarp minimų veikų – neteisėtas kišimasis į procedūras ir patikras, duomenų koregavimas po privalomų patikrų, bandymai daryti įtaką patikroms vietoje, patikrų išvadų slėpimas ar jų iškraipymas, taip pat neteisingų patvirtinimų teikimas.

    Kaltinimai pareigūnams ir parlamentarams

    EPPO skelbia, kad kaltinimai pateikti ir buvusiems OPEKEPE vadovams. Tarp jų – buvęs agentūros prezidentas, buvęs generalinis direktorius, atsakingas už tiesiogines išmokas, taip pat du buvę regionų vadovai, kurių veiksmuose įžvelgiamas piktnaudžiavimas patikėtomis funkcijomis ir neteisėtas ES lėšų administravimas.

    Keturi parlamentarai, kaip nurodo EPPO, kaltinami kurstymu daryti pažeidimus: trys – kurstymu piktnaudžiauti pasitikėjimu, o vienas – kurstymu neteisėtai valdyti ES lėšas, taip pat kurstymu teikti melagingus patvirtinimus ir bandymu sukčiauti kompiuteriu.

    Tarp kitų kaltinamųjų minima politinio biuro darbuotojas, buvusio ministro aplinkos asmuo, veterinaras, dirbęs kaip viešasis tarnautojas, taip pat dalis paramos gavėjų. Jiems inkriminuojamos tokios veikos kaip subsidijų sukčiavimas, bandymas sukčiauti kompiuteriu, melagingų duomenų pateikimas viešuosiuose dokumentuose ir kurstymas.

    Jei kaltė būtų įrodyta, daliai kaltinamųjų gali grėsti laisvės atėmimas iki penkerių metų, taip pat finansinės sankcijos pagal Graikijos teisę. EPPO pridūrė, kad lygiagrečiai atliekami ir kiti tyrimai dėl galimų veikų kitais metais, tačiau detales kol kas riboja, kad nepakenktų vykstantiems procesams.

  • Smūgis PVM karuselei Graikijoje: EPPO reidai ir rekordinis kriptoturto areštas

    Smūgis PVM karuselei Graikijoje: EPPO reidai ir rekordinis kriptoturto areštas

    Reidai Atikoje ir Kastorijoje

    Europos prokuratūra (EPPO) Atėnuose praėjusią savaitę atliko kratas ir poėmius Atikos regione bei Kastorijoje, tirdama įtariamą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sukčiavimą. Tyrimas susijęs su smulkių elektronikos įrenginių prekyba Europos Sąjungoje ir galimu nusikalstamu būdu gautų lėšų plovimu.

    Bylos duomenimis, schema galėjo veikti pasitelkiant įmonių tinklą Bulgarijoje, Kipre, Čekijoje ir Graikijoje. Tyrėjai įtaria, kad šios įmonės buvo naudojamos prekių judėjimui per valstybių sienas maskuoti ir apskaitoje kurti fiktyvias grandines.

    Kas yra PVM karuselė

    EPPO nurodo, kad tyrimo centre yra vadinamoji PVM karuselės schema, paremta tarpvalstybinių sandorių PVM išimtimi ES viduje. Tokiose schemose prekės keliauja per kelias įmones, o viena jų, vadinamasis dingstantis prekybininkas, surenka PVM, bet jo nesumoka ir dingsta.

    Surinkti įrodymai leidžia manyti, kad laikotarpiu nuo 2021 iki 2025 metų įtariamieji galėjo naudoti tokių įmonių grandinę, kad nesumokėtų mokesčių ir neteisėtai susigrąžintų PVM už sandorius. Tyrėjų vertinimu, dalis deklaruotų pirkimų galėjo būti vien popieriniai, be realaus mokesčio sumokėjimo.

    EPPO skaičiavimu, biudžetams padaryta žala siekia mažiausiai 46,9 mln. eurų dėl nesumokėto PVM. Be to, rasta požymių, kad dar apie 24,2 mln. eurų PVM galėjo būti nesumokėta arba deklaruota neteisingai.

    Poėmiai, grynųjų ir kriptoturto įšaldymas

    Operacijos metu taikiniu tapo kelių tiriamų įmonių būstinės ir vadovų namai, o veiksmus vykdė Graikijos saugumo pajėgų Vidaus reikalų tarnyba, padedant skaitmeninių tyrimų padaliniams. Per kratas paimti dokumentai, buhalterinė apskaita ir skaitmeniniai duomenys.

    Institucijos pranešė, kad aptikta 99 000 eurų grynaisiais ir konfiskuoti trys prabangūs automobiliai. Taip pat įšaldytas kriptoturtas, kurio vertė siekia apie 900 000 eurų, ir kitas skaitmeninis turtas, įvertintas maždaug 4,5 mln. eurų.

    Graikijos institucijų vertinimu, tai didžiausias nacionaliniu lygmeniu įvykdytas skaitmeninio turto poėmis. Turtas buvo identifikuotas ir įšaldytas pasitelkiant pažangias skaitmeninės kriminalistikos priemones ir tikslinius tyrimo veiksmus, skirtus apeiti sudėtingas technines kliūtis.

    Papildomai išduoti įšaldymo nurodymai 88 nekilnojamojo turto objektams, kurių bendra vertė, kaip skelbiama, viršija 4,5 mln. eurų, taip pat daugeliui banko sąskaitų. Nustatant ir įšaldant sąskaitas kitose ES valstybėse narėse prisidėjo Graikijos kovos su pinigų plovimu institucija.

    EPPO pabrėžia, kad PVM sukčiavimo schemos išlieka vienu pelningiausių organizuoto nusikalstamumo modelių Europoje, o tyrimuose vis dažniau atsiranda kriptoturto grandis. Tokios bylos rodo, kad finansiniai nusikaltimai vis aktyviau persikelia į skaitmeninę erdvę, todėl teisėsauga investuoja į skaitmeninės kriminalistikos pajėgumus ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

  • ES vyriausioji prokurorė skundžiasi Europos Komisijai: Graikija riboja tyrimą dėl ūkių paramos sukčiavimo

    ES vyriausioji prokurorė skundžiasi Europos Komisijai: Graikija riboja tyrimą dėl ūkių paramos sukčiavimo

    Europos prokurorė Laura Codruța Kövesi kreipėsi į Europos Komisiją, perspėdama dėl Graikijos žingsnių, kurie, jos teigimu, apsunkintų Europos prokuratūros darbą šalyje. Konfliktas kilo vykstant tyrimui dėl galimo plataus masto sukčiavimo, susijusio su žemės ūkio parama ir ES lėšų panaudojimu.

    Pasak Europos prokuratūros, Atėnai pateikė teisės aktų pataisą, kuri faktiškai galėtų užkirsti kelią Europos prokurorams tirti parlamento narių veiksmus. Tai ypač jautru, nes tyrime minimi politikai ir keli valdančiosios partijos atstovai jau siejami su byla.

    Kas kelia įtampą tarp Atėnų ir EPPO

    Europos prokuratūra pabrėžia, kad siūlomi pokyčiai buvo stumiami skubos tvarka, o tai, jos vertinimu, mažina galimybes efektyviai tirti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus, patenkančius į EPPO kompetenciją. EPPO tiria įtariamą neteisėtą ES biudžeto lėšų panaudojimą, įskaitant sukčiavimą subsidijomis.

    „Skubotas sprendimas daro neigiamą poveikį EPPO galimybėms veiksmingai tirti ir persekioti nusikaltimus Graikijoje“, – sakė Laura Codruța Kövesi.

    Ji taip pat oficialiai kreipėsi į Graikijos teisingumo ministrą Giorgos Floridis, prašydama įvertinti, kaip pataisa atsilieps tyrimų nepriklausomumui ir bendradarbiavimui su Europos institucijomis. EPPO akcentuoja, kad valstybės narės privalo užtikrinti lojalaus bendradarbiavimo principą.

    Deleguotų prokurorų kadencijos ir nepriklausomumo klausimas

    EPPO laiške Europos Komisijai atkreipė dėmesį ir į deleguotų Europos prokurorų kadencijų pratęsimą. Teigiama, kad Graikijos Aukščiausioji teisėjų taryba atsisakė pratęsti trijų deleguotų prokurorų įgaliojimus penkeriems metams, kaip buvo prašoma, ir tai gali kelti abejonių dėl nepriklausomumo garantijų.

    Minėti prokurorai dirba su byla, kurioje tiriamas galimas piktnaudžiavimas žemės ūkio paramos mechanizmais ir įtariamas neteisėtas lėšų pasisavinimas. EPPO jau yra perdavusi bylų medžiagą Graikijos parlamentui, prašydama svarstyti kai kurių parlamentarų neliečiamybės panaikinimą.

    Ką tai gali reikšti Graikijai ir ES lėšų kontrolei

    Šis ginčas didina spaudimą Graikijos vyriausybei, nes tyrimas tiesiogiai susijęs su ES pinigų apsauga ir paramos sistemos patikimumu. Tokie tyrimai paprastai apima ne tik galimą sukčiavimo schemų organizavimą, bet ir kontrolės spragas, kurios leidžia neteisėtai gauti išmokas.

    Europos Komisija, gavusi skundą, gali prašyti paaiškinimų ir vertinti, ar nacionaliniai sprendimai neprieštarauja ES teisei bei EPPO veiklos principams. EPPO savo ruožtu signalizuoja, kad bet koks politinis ar teisinis barjeras tiriant ES lėšų panaudojimą gali turėti platesnių pasekmių pasitikėjimui bendra finansine sistema.

  • Graikija riboja ES prokurorų galias: EPPO įspėja dėl parlamentarių tyrimų ir ES lėšų

    Graikija riboja ES prokurorų galias: EPPO įspėja dėl parlamentarių tyrimų ir ES lėšų

    Graikijos vyriausybė pateikė įstatymo pataisą, kuri faktiškai apribotų Europos prokuratūros (EPPO) galimybes tirti atvejus, susijusius su parlamentarai. Pokytis jautrus dėl vykstančio didelio masto tyrimo, kuriame įtariamas neteisėtas ES žemės ūkio subsidijų naudojimas.

    Siūloma tvarka numato, kad kai byloje įtariami Seimo nariai ir parlamentas yra davęs leidimą patraukti atsakomybėn, ikiteisminį tyrimą turėtų atlikti specialus tyrimo teisėjas. Tokia konstrukcija reikštų, kad EPPO praktiškai būtų nustumta į šalį būtent politinio jautrumo bylose.

    Kas vyksta dėl subsidijų tyrimo?

    Skandalo esmė – įtarimai, kad dalis asmenų daugelį metų gaudavo žemės ūkio išmokas už žemę, kurios nevaldė, arba už veiklą, kurios nevykdė. Tyrimas apima ir galimą politikų įsitraukimą, o kai kurių parlamentarų imuniteto klausimas jau buvo iškilęs.

    EPPO šiuo metu atlieka tyrimus dėl galimo ES finansinių interesų pažeidimo, todėl bet kokie nacionaliniai pakeitimai, susiaurinantys EPPO veikimo lauką, Briuselyje vertinami itin jautriai. Tokios bylos paprastai siejamos su rizika, kad ES lėšos bus panaudotos ne pagal paskirtį.

    EPPO reakcija ir kritika

    Europos prokuratūra pareiškė susirūpinimą ir dėl pataisos turinio, ir dėl jos stūmimo tempo, kuris, EPPO vertinimu, nepalieka erdvės prasmingai diskusijai. EPPO taip pat suabejojo, ar toks sprendimas dera su lojalaus bendradarbiavimo principu, kai kalbama apie ES biudžeto apsaugą.

    „Skubotas priėmimas, nesuteikiant realios galimybės tinkamai įvertinti ar apsvarstyti, atrodo nesuderinamas su nuoširdaus bendradarbiavimo principu, kai kalbama apie ES finansinių interesų apsaugą Graikijoje“, – teigiama EPPO pareiškime.

    Vyriausybės argumentai ir politinis fonas

    Graikijos vyriausybė pataisą gina teigdama, kad specialaus tyrimo teisėjo modelis esą atitiktų EPPO sistemos logiką ir formaliai nepanaikintų EPPO vaidmens. Vis dėlto kritikai akcentuoja, kad praktikoje tai gali reikšti papildomą filtrą ar lėtesnį procesą ten, kur svarbiausia – nepriklausomas ir greitas tyrimas.

    Pataisa parlamente turėtų būti teikiama balsavimui artimiausiu metu, o jos priėmimas gali tapti nauju trinties tašku tarp Atėnų ir ES institucijų. Atsižvelgiant į tai, kad kalbama apie ES lėšų apsaugą, sprendimo pasekmės gali išeiti už nacionalinės politikos ribų.

  • Graikijos valdžia stoja į konfliktą su Europos prokuratūra dėl šimtų milijonų eurų žemės ūkio paramos

    Graikijos valdžia stoja į konfliktą su Europos prokuratūra dėl šimtų milijonų eurų žemės ūkio paramos

    Graikijos valdantieji konservatoriai iš Naujosios demokratijos partijos vis atviriau kritikuoja Europos prokuratūrą dėl tyrimo, susijusio su galimu plataus masto sukčiavimu Europos Sąjungos žemės ūkio paramos lėšomis. Tyrimo centre atsidūrė Atėnuose veikianti valstybės institucija OPEKEPE, atsakinga už išmokų administravimą.

    Europos prokuratūrai vadovaujanti Laura Codruța Kövesi viešai atmetė jai metamus kaltinimus ir pabrėžė, kad politinis triukšmas esą nukreipia dėmesį nuo esmės. Pasak jos, pagrindinis klausimas yra tai, kas konkrečiai vyko skirstant paramą ir kas už tai atsakingas.

    Tyrimo esmė ir politinės pasekmės

    Bylos ašis yra įtarimai, kad dalis paramos gavėjų galėjo neteisėtai deklaruoti žemę, kurios nevaldė, arba gauti išmokas už faktiškai neatliktą žemės ūkio veiklą. Tokie atvejai paprastai patenka į ES biudžeto interesų apsaugos sritį, todėl Europos prokuratūra turi mandatą tirti galimus nusikaltimus, susijusius su ES lėšomis.

    Skandalas jau sukėlė politinių pasekmių: Graikijoje iš pareigų pasitraukė keli ministrai ir viceministrai, kurių pavardės ar politinė aplinka siejamos su tyrimu. Graikijos parlamentas taip pat balsavo dėl kai kurių valdančiosios partijos parlamentarų teisinės neliečiamybės panaikinimo, kad būtų galima aiškintis jų vaidmenį byloje.

    Aštrėjanti retorika ir grasinimai dėl bendradarbiavimo

    Pastarosiomis dienomis valdančiųjų retorika tapo gerokai agresyvesnė: Europos prokuratūros darbas viešai vadintas prastu, o pati tyrimo kryptis kritikuota kaip neva politiškai motyvuota. Keli politikai akcentavo Graikijos suverenitetą ir leido suprasti, kad ateityje bendradarbiavimo su Europos prokuratūra mastas galėtų būti peržiūrimas.

    Europos prokuratūros vadovė atkreipė dėmesį į praktinius tyrimo iššūkius: ribotus išteklius, didelį dokumentų kiekį ir būtinybę peržiūrėti daug surinktos medžiagos, įskaitant teisėsaugos pokalbių įrašus. Ji teigė siekianti, kad Graikijoje dirbančiai Europos prokuratūros komandai būtų suteikta daugiau pajėgumų, jog tyrimas judėtų greičiau.

    Kas toliau: tyrimo apimtis plečiasi

    Bylos medžiagoje, perduotoje Graikijos parlamentui, minimi galimi politikų ir suinteresuotų asmenų bandymai daryti įtaką paramos skirstymui ar kontrolės griežtumui. Skelbiama, kad parlamentui pateikta dalis apima įtariamus nusikaltimus, susijusius su 2021 metais, o platesnis laikotarpis toliau tiriamas.

    Laura Codruța Kövesi taip pat patvirtino, kad Europos prokuratūra yra gavusi skundų ir dėl galimo ES lėšų panaudojimo pažeidimų sveikatos sektoriuje. Tai reiškia, kad politinė įtampa Graikijoje gali išlikti, ypač jei tyrimai palies daugiau sričių ar aukštesnio rango pareigūnų.

    Premjeras Kyriakosas Mitsotakis viešai laikėsi santūresnės pozicijos nei kai kurie jo partijos kolegos, tačiau kritikavo tai, ką pavadino selektyviais informacijos nutekinimais. Jis ragino tyrimą spartinti ir signalizavo apie siekį keisti teisinį reguliavimą, kad bylos, kuriose figūruoja politiniai asmenys, būtų nagrinėjamos greičiau.