CP v2

Tag: Europos regioninės plėtros fondas

  • Alytaus ir Suvalkų medikai stiprina taktinės medicinos pasirengimą: ką keis pasienyje?

    Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės medikai kartu su Suvalkų ligoninės bendruomene surengė bendrus taktinės medicinos įgūdžių mokymus. Juose daug dėmesio skirta veiksmams ekstremaliose situacijose, kai sprendimus tenka priimti greitai, o resursai gali būti riboti.

    Mokymus vedė Lietuvos šaulių sąjungos instruktoriai, akcentavę, kaip koordinuoti darbą masinių sužeidimų scenarijuose ir užtikrinti sklandų komandinį veikimą. Pasak organizatorių, pacientų srautų valdymas, triage principai ir saugi evakuacija tampa ypač svarbūs regionuose, kuriuose pagalbos teikimas gali apimti ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

    Ko mokėsi medikai?

    Praktinėse užduotyse aptarti taktinės medicinos pagrindai, sprendimų priėmimas kritiniu metu bei pirmoji pagalba sudėtingomis sąlygomis. Taip pat nagrinėta, kaip nustatyti prioritetus, organizuoti paciento perdavimą ir užtikrinti aiškią komunikaciją tarp skirtingų grandžių.

    Mokymų metu medikai atliko situacijų analizę ir aptarė alternatyvius sprendimo būdus, kurie praverčia, kai įprasta pagalbos grandinė patiria trikdžių. Toks pasirengimas, anot projekto partnerių, padeda sutarti dėl bendrų veiksmų standartų ir sumažina klaidų riziką, kai realiomis sąlygomis įtampa ir laiko spaudimas didžiausi.

    Tarpvalstybinio projekto dalis

    Mokymai yra bendros iniciatyvos, kurią įgyvendina Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, Dr. Ludwiko Rydygierio Suvalkų vaivadijos ligoninė ir projekto socialiniai partneriai, dalis. Projekte dalyvauja ir Lietuvos šaulių sąjungos Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-oji rinktinė.

    Projektas vykdomas siekiant stiprinti pasienio regiono skubiosios medicinos pasirengimą ir užtikrinti, kad kritinėse situacijose veiktų aiškūs, suderinti ir praktikoje išbandyti algoritmai. Tokia kryptis atitinka platesnes Europos tendencijas, kai sveikatos sistemos atsparumas vis dažniau vertinamas per pasirengimo krizėms, logistikos ir tarpžinybinio bendradarbiavimo prizmę.

    Modernizuojama laboratorija

    Kartu su mokymais tęsiamas ir kitas projekto etapas Alytuje: baigiamas klinikinės diagnostinės laboratorijos remontas. Ligoninėje jau įrengti nauji analizatoriai, atnaujintos dangos, modernizuoti elektros ir IT tinklai, parengti vėdinimo sprendimai bei įrangos prijungimo taškai.

    Numatoma pajungti ir laboratorijos pneumatinių tyrimų siuntų stotelę, kuri bus sujungta su Priėmimo skyriaus ir reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus stotimis. Tikimasi, kad tai sutrumpins laiką nuo mėginio paėmimo iki atsakymo gavimo ir leis operatyviau priimti sprendimus dėl skubios pagalbos.

    Projektas finansuojamas pagal Interreg VI-A Lietuva–Lenkija programą, jo trukmė numatyta 24 mėnesiai. Bendras biudžetas siekia 1 999 023,75 eurų, iš jų Alytaus ligoninei tenka 694 260 eurų, o 555 408 eurų finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

  • Pakruojo rajonas gaus 156 tūkst. eurų potvynių rizikai mažinti: ką įsigys ir kada

    Pakruojo rajonas gaus 156 tūkst. eurų potvynių rizikai mažinti: ką įsigys ir kada

    Pakruojo rajono savivaldybė užsitikrino finansavimą projektui, skirtam potvynių rizikos prevencijai ir greitesniam reagavimui į ekstremalias situacijas klimato kaitos kontekste. Sprendimas priimtas Bauskėje vykusiame 2021–2027 metų Interreg VI-A Latvijos–Lietuvos programos Stebėsenos komiteto posėdyje.

    Posėdyje dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės vicemerė Simona Lipskytė, kuri atstovauja Šiaulių regionui. Savivaldybė projekte dalyvaus partnerio teisėmis, o pati programa orientuota į bendras Lietuvos ir Latvijos pasienio regionų iniciatyvas, apimančias infrastruktūrą, civilinę saugą ir gyventojų atsparumo didinimą.

    Kas patvirtinta ir kas dalyvaus

    Stebėsenos komitetas patvirtino 14 abiejų šalių pateiktų paraiškų finansavimą, kartu aptarė naujo finansavimo laikotarpio prioritetus. Posėdžio metu komiteto nariai susipažino ir su jau įgyvendintais pavyzdžiais, kur projektų lėšomis diegtos skaitmeninės turizmo technologijos bei įsigyta civilinei saugai reikalinga įranga.

    Pakruojo savivaldybė prisijungia prie projekto Flood response, kurio pilnas pavadinimas lietuviškai apibrėžia tikslą: potvynių rizikų prevencija ir reagavimo į ekstremalias situacijas stiprinimas klimato kaitos kontekste Latvijos ir Lietuvos pasienio regione. Projekto koordinatorius yra Žiemgalos planavimo regionas Latvijoje, o tarp partnerių taip pat yra Aizkrauklės, Jekabpilio, Jelgavos savivaldybės bei Biržų ir Pakruojo rajonų savivaldybių administracijos.

    Kokią įrangą planuoja įsigyti Pakruojis

    Pagal projektą savivaldybės ir partneriai planuoja stiprinti civilinės saugos ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemas, organizuoti bendras tarpvalstybines pratybas, mokymus gyventojams ir specialistams bei investuoti į reagavimo priemones. Tai ypač aktualu augant staigių liūčių, užtvankų apkrovų ir trumpalaikių potvynių rizikai, kai svarbus ne tik prognozavimas, bet ir techninės galimybės greitai išpumpuoti vandenį ar evakuoti žmones.

    Pakruojo rajone planuojama įsigyti naudotą gaisrinį automobilį, didelio našumo vandens siurblius, motorizuotą gelbėjimo valtį ir profesionalų vandens gelbėjimo droną. Tokia įranga gali padėti greičiau pasiekti užlietas teritorijas, efektyviau vykdyti gelbėjimo darbus vandenyje ir operatyviau įvertinti situaciją iš oro, kai privažiavimas prie vietos būna apsunkintas.

    Finansavimo dydžiai ir terminai

    Bendra projekto vertė viršija 911 000 eurų, o daugiau kaip 729 000 eurų sudaro Europos regioninės plėtros fondo finansavimas. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos veikloms numatyta apie 156 000 eurų, iš kurių beveik 125 000 eurų sudarys paramos lėšos.

    Likusi dalis bus dengiama valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšomis, po maždaug 15 500 eurų iš kiekvieno šaltinio. Projektą planuojama įgyvendinti per 24 mėnesius, tad pirkimai ir mokymai turėtų vykti etapais, derinant juos su partneriais ir bendromis pratybomis pasienio regione.

  • Vilnojos ežero pakrantė keisis iš esmės: pasirašyta 1,03 mln. eurų finansavimo sutartis

    Vilnojos ežero pakrantė keisis iš esmės: pasirašyta 1,03 mln. eurų finansavimo sutartis

    Vilnojos ežero pietrytinės pakrantės sutvarkymo projektas žengė į naują etapą: gegužės 7 dieną Vilniaus rajono savivaldybė kartu su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra pasirašė projekto Vilnojos ežero pritaikymas lankyti finansavimo sutartį. Savivaldybė tikisi, kad investicijos leis teritoriją paversti patogia ir saugia vieta poilsiui bei turizmui.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžia, kad tvarkoma pakrantė turi didelį potencialą bendruomenei ir atvykstantiems lankytojams.

    „Vilnojos pakrantė gali ir turi tapti patrauklia vieta kokybiškam laisvalaikiui. Matome didelį šios vietos potencialą, todėl į jos sutvarkymą žiūrime atsakingai“, – sakė Robert Duchnevič.

    Projekto tikslas – sukurti viešą turizmo infrastruktūros objektą, kuris būtų pritaikytas rekreacijai ir aktyviam laisvalaikiui. Kartu siekiama prisidėti prie lankytojų srautų didinimo ir aktyvaus turizmo plėtros Vilniaus regione.

    Planuojama, kad Vilnojos ežero pietrytinėje pakrantėje bus įrengti lieptai ar terasos, aktyvaus ir ramaus poilsio zonos, automobilių stovėjimo aikštelė, pažintinis takas palei kranto liniją, mažosios architektūros elementai ir informacinė infrastruktūra. Darbai numatyti sklypuose Maišiagalos g. 18E Sudervės kaime ir Maišiagalos g. 46 Užuežerės kaime.

    Pagal pasirašytą sutartį bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia 1,03 mln. eurų. Iš jų Europos Sąjungos fondų lėšos sudaro 0,4 mln. eurų, bendrojo finansavimo lėšos – 0,28 mln. eurų, o Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto dalis – 0,35 mln. eurų.

    Šiuo metu teritorija praktiškai nepritaikyta lankytojams: trūksta patogios infrastruktūros, priėjimai prie vandens nėra patogūs, o pakrantės būklė vertinama kaip apleista. Savivaldybė nurodo, kad projektas turėtų užpildyti šią spragą ir sukurti aiškiai suformuotą, viešai prieinamą poilsio erdvę.

    Numatoma, kad pakrantės pritaikymo turizmui ir rekreacijai darbai bus įgyvendinti iki 2029 metų vasario 28 dienos. Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

  • Sensorinės erdvės Alytaus rajono mokyklose: kaip jos padeda mokiniams nusiraminti ir susikaupti

    Sensorinės erdvės Alytaus rajono mokyklose: kaip jos padeda mokiniams nusiraminti ir susikaupti

    Alytaus rajono ugdymo įstaigose įrengtos sensorinės erdvės, skirtos stiprinti mokinių emocinę gerovę ir gerinti švietimo pagalbos prieinamumą. Šios erdvės atsirado įgyvendinant projektą Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimas Alytaus rajono savivaldybėje.

    Sensorinės erdvės įrengtos Daugų Vlado Mirono gimnazijos Alovės pagrindinio ugdymo skyriuje, Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijoje, Simno gimnazijoje, Miroslavo gimnazijoje, Butrimonių gimnazijoje ir Butrimonių gimnazijos Pivašiūnų pagrindinio ugdymo skyriuje. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Alytaus rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.

    Kam skirtos sensorinės erdvės?

    Tokiose erdvėse mokiniai gali nusiraminti, sumažinti įtampą ir lengviau susikoncentruoti į mokymosi užduotis. Jos ypač svarbios vaikams, kuriems sudėtingiau prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, valdyti emocijas, išlaikyti dėmesį ar megzti ryšį su bendraamžiais.

    Specialiai pritaikyta aplinka padeda saugiai atlikti sensorines veiklas, kurios gali prisidėti prie smulkiosios motorikos, koordinacijos ir komunikacijos įgūdžių stiprinimo. Praktikoje tai reiškia, kad mokykla įgyja papildomą įrankį, padedantį mokiniui grįžti į pamoką labiau pasirengus mokytis.

    Koks poveikis tikimasi mokyklose?

    Švietimo pagalbos specialistai pabrėžia, kad emocinės savijautos stabilizavimas tiesiogiai susijęs su elgesiu ir mokymosi rezultatais. Kai mokinys turi galimybę trumpam atsitraukti į ramią, aiškios struktūros erdvę, dažniau pavyksta išvengti konfliktų, sumažinti impulsų valdymo sunkumus ir didinti pasitikėjimą savimi.

    Alytaus rajono savivaldybė nurodo, kad sensorinės erdvės papildo koordinuotai teikiamų paslaugų spektrą ir prisideda prie saugesnės, įtraukesnės ugdymo aplinkos kūrimo. Tikimasi, kad ilgainiui tai padės nuosekliau atliepti skirtingus mokinių poreikius ir stiprinti emocinės gerovės kultūrą mokyklose.

  • Baltojo ežero pakrantė keisis iš esmės: nauji paplūdimiai, takai ir sporto zonos

    Baltojo ežero pakrantė keisis iš esmės: nauji paplūdimiai, takai ir sporto zonos

    Lazdijų rajone planuojami reikšmingi Baltojo ežero pakrantės tvarkymo darbai, kurie turėtų iš esmės pakeisti poilsio infrastruktūrą tiek vietos gyventojams, tiek atvykstantiems svečiams. Savivaldybė skelbia, kad tikslas yra sukurti patogią, aiškiai sutvarkytą ir lankytojams pritaikytą poilsio teritoriją.

    Šiuo metu prie ežero, pasak projekto rengėjų, trūksta patogumų ir aiškiai suplanuotų erdvių, todėl dalis pakrantės nėra patogi ilgesniam poilsiui ar aktyviam laisvalaikiui. Numatyta, kad atnaujinta aplinka bus pritaikyta skirtingo amžiaus žmonėms ir lankytojams, turintiems individualių poreikių.

    Ką planuojama įrengti?

    Projekto apimtyje numatyta įrengti du paplūdimius, poilsio ir laisvalaikio zonas, maudyklas bei persirengimo kabinas. Taip pat planuojama nutiesti naujus pėsčiųjų takus ir įrengti lieptelius, kad pakrantė būtų patogiau pasiekiama ir naudojama.

    Aktyviam laisvalaikiui žadamos vaikų žaidimų erdvės, tinklinio ir lauko teniso aikštelės, šachmatų stalai. Atskira projekto dalis numato ir ežero įžuvinimą, kuris, savivaldybės vertinimu, turėtų prisidėti prie rekreacinės teritorijos patrauklumo.

    „Labai džiaugiuosi, kad ši vieta taps dar patogesnė ir jaukesnė tiek vietos gyventojams, tiek svečiams“, – sakė Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.

    Kada prasidės darbai?

    Skelbiama, kad darbus planuojama pradėti liepos mėnesį, kai bus gautas reikalingas aplinkosaugininkų leidimas ir pasibaigs paukščių perėjimo laikotarpis. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad gamtosaugos reikalavimai tokiais atvejais yra kritiškai svarbūs, nes pakrančių tvarkymo darbai gali turėti poveikį buveinėms.

    Kol vyks atnaujinimo darbai, gyventojai ir turistai kviečiami maudynėms bei poilsiui rinktis kitas Lazdijų rajono vietas. Visiškai atnaujinta Baltojo ežero pakrante, kaip nurodoma, planuojama džiaugtis kitą vasarą.

    Kiek kainuos projektas?

    Projektą įgyvendina Lazdijų rajono savivaldybės administracija, o finansavimas numatytas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Bendra projekto vertė siekia 500 000 eurų.

    Didžiąją dalį sumos, 425 000 eurų, skiria Europos Sąjunga, o likusią dalį, apie 75 000 eurų, finansuoja Lazdijų rajono savivaldybės administracija. Savivaldybė tikisi, kad investicijos padidins vietovės patrauklumą ir paskatins lankytojų srautus šiltuoju metų laiku.

  • Projektas Trakuose ir Gižycke: rekonstruojamas kelias į Užutrakio dvarą, daugiau prieigos visiems

    Projektas Trakuose ir Gižycke: rekonstruojamas kelias į Užutrakio dvarą, daugiau prieigos visiems

    Trakų rajono ir Gižycko savivaldybės įgyvendina tarptautinį projektą „Istorija ir kultūra – prieinamumas be sienų“, kuriuo siekiama, kad kultūros paveldo vietos būtų patogiau pasiekiamos visiems lankytojams. Projektas pereina į praktinių darbų etapą, o Trakuose jau matomi pirmieji pokyčiai.

    Viena svarbiausių veiklų Trakų rajone – kelio į Užutrakio dvarą rekonstravimas. Planuojama atnaujinti 0,98 kilometro ilgio atkarpą, kuri veda į vieną žinomiausių regiono kultūros paveldo objektų ir lankytojų traukos vietų.

    Darbus vykdo rangovas AB „Kauno tiltai“, o statybos pradėtos kovo mėnesį. Numatoma, kad rekonstrukcija bus baigta 2026 metais rugsėjį, o atnaujinta infrastruktūra turėtų pagerinti susisiekimą ir padidinti patogumą atvykstantiems į Užutrakio dvarą.

    Projekte pabrėžiama prieinamumo tema, kuri tampa vis aktualesnė dėl demografinių pokyčių: visuomenės senėjimo ir augančio specialių poreikių turinčių žmonių skaičiaus. Tikslas – mažinti fizinius ir informacinius barjerus, kad paveldo objektų lankymas būtų saugesnis ir patogesnis įvairioms grupėms.

    Pokyčiai numatyti ir Lenkijoje

    Gižycke taip pat planuojami konkrečiai apčiuopiami darbai: ketinama atnaujinti ir lankytojams pritaikyti Boyen tvirtovės Artilerijos dirbtuves bei įsigyti reikalingą įrangą. Tokie sprendimai turėtų prisidėti prie platesnio paveldo objektų pritaikymo ir turizmo paslaugų kokybės.

    Numatoma, kad projekto metu bus stiprinamas ir informacijos prieinamumas: planuojama įrengti informacines lentas, kuriose pateikiama informacija būtų pritaikyta žmonėms su specialiais poreikiais. Taip pat suplanuoti tarptautiniai renginiai, skirti bendradarbiavimui ir gerosios praktikos sklaidai.

    Terminai ir finansavimas

    Skelbiama, kad projektas įgyvendinamas 2025 metais birželio–2027 metais gegužės laikotarpiu. Per šį laiką planuojama parengti galimybių studiją apie turizmo vietų pritaikymą socialiai pažeidžiamoms grupėms ir įgyvendinti numatytas infrastruktūros bei informavimo priemones.

    Bendras projekto biudžetas siekia 1 988 761,24 euro. Trakų rajono savivaldybei tenkanti investicijų dalis – 1 460 371,24 euro, iš jų Europos Sąjungos lėšos sudaro 1 168 296,99 euro, o savivaldybės biudžeto lėšos – 292 074,25 euro.

    Projektas įgyvendinamas pagal 2021–2027 metų Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo INTERREG VI-A Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programą ir iš dalies finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

  • Švenčionyse modernizuojamas atvirasis jaunimo centras: plotas didės beveik 6 kartus

    Projektas startuoja iki 2028 metų pabaigos

    Švenčionių rajono savivaldybėje pradedamas įgyvendinti projektas, kuriuo numatoma modernizuoti atvirojo jaunimo centro infrastruktūrą ir plėsti atvirąjį darbą su jaunimu Švenčionių mieste. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal regioninės pažangos priemonę, skirtą mažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus.

    Sutartis įsigaliojo 2026 metų balandžio 30 dieną, o veiklų vykdymo pabaiga numatyta 2028 metų gruodžio 31 dieną. Bendra tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia 3 397 644,23 euro, partneriu projekte nurodytas Švenčionių miesto kultūros centras.

    Kodėl plečiama jaunimo centro infrastruktūra?

    Projekto tikslas – didinti nestacionarių socialinių paslaugų ir infrastruktūros, reikalingos atviro jaunimo centro veikloms, prieinamumą Švenčionių rajono savivaldybėje. Savivaldybė nurodo, kad periferinėse savivaldybėse socialinės paslaugos neretai pasiekiamos sunkiau, todėl didesnę socialinės atskirties riziką patiria pažeidžiamos grupės, ypač jaunimas.

    Akcentuojama, kad Švenčionių rajone jaunimo situaciją apsunkina prastėjanti psichologinė savijauta, didėjantis nerimas, priklausomybių rizika bei dalies jaunuolių pasitraukimas iš švietimo ir darbo rinkos. Pasak projekto aprašymo, esamų paslaugų tęstinumą taip pat riboja nuoseklių socialinių paslaugų trūkumas pereinamuoju laikotarpiu.

    Nors atvirasis darbas su jaunimu vykdomas ir mieste, ir kaimiškose seniūnijose, dabartinės patalpos laikomos per mažomis augančiam poreikiui. Mobilus darbas su jaunimu padeda pasiekti jaunuolius atokiau, tačiau ne visada užtikrina ilgalaikį, tęstinį paslaugų teikimą.

    Kas keisis Švenčionių miesto centre?

    Įgyvendinant projektą, Švenčionių miesto centre, Vilniaus gatvėje, kultūros paskirties pastate bus atliekami kapitalinio remonto darbai 584,53 kv. m ploto patalpose. Planuojama pritaikyti pirmo ir antro aukšto bei rūsio erdves atvirojo jaunimo centro veikloms.

    Šiuo metu jaunimo centras veikia 121,60 kv. m patalpose, todėl, įgyvendinus projektą, turimos erdvės išsiplės kelis kartus. Numatoma, kad bendras pastato plotas po pertvarkos sieks 692,93 kv. m, taip pat bus sutvarkyta aplinka aplink pastatą.

    Projekto plane numatytos daugiafunkcės erdvės edukacinėms, socialinėms, kūrybinėms, sportinėms ir bendruomeninėms veikloms. Taip pat planuojama įsigyti reikalingą įrangą ir baldus, kad erdvės būtų pritaikytos skirtingiems jaunimo poreikiams.

    Kokios naudos tikimasi?

    Projekto rezultatu įvardijamos kapitališkai suremontuotos ir jaunimo centro veikloms pritaikytos patalpos, kurios turėtų pagerinti paslaugų prieinamumą ir infrastruktūros kokybę. Tiesioginė nauda numatoma Švenčionių rajono jaunimui, ypač socialiai pažeidžiamiems ir socialinę riziką patiriantiems asmenims, taip pat jų šeimų nariams.

    Netiesiogiai tikimasi mažesnės socialinės atskirties, geresnio socialinių paslaugų pasiekiamumo ir stipresnio bendruomeniškumo savivaldybėje. Už projekto įgyvendinimą atsakinga Švenčionių rajono savivaldybės administracija.

  • Prie Žaltyčio ežero – nauja poilsio zona: ką Marijampolės savivaldybė planuoja įrengti iki 2027 metų?

    Prie Žaltyčio ežero – nauja poilsio zona: ką Marijampolės savivaldybė planuoja įrengti iki 2027 metų?

    Marijampolės savivaldybėje startuoja projektas, kuriuo prie Žaltyčio ežero planuojama įrengti lankytojams pritaikytą viešąją turizmo infrastruktūrą. Savivaldybė tikisi, kad iki šiol mažiau atrasta ežero pakrantė taps patrauklesnė tiek vietos gyventojams, tiek atvykstantiems svečiams.

    Žaltyčio ežeras yra didžiausias vandens telkinys savivaldybės teritorijoje, tačiau iki šiol šalia jo trūko patogaus privažiavimo ir aiškiai suformuotų erdvių poilsiui. Planuojama, kad investicijos leis suderinti gamtos išsaugojimą su saugiu ir tvarkingu lankymu, kad teritorija būtų patogi skirtingoms amžiaus grupėms.

    Kas bus įrengta pakrantėje

    Projekte numatyta sutvarkyti privažiavimo kelią ir įrengti pažintinį taką, kuris padėtų lankytojams patogiai judėti pakrantėje. Taip pat planuojama pastatyti pavėsinę, kuri veiktų kaip ornitologinė stebėjimo platforma, skirta gamtos pažinimui ir ramesniam poilsiui.

    Teritorijoje turėtų atsirasti ir mažosios architektūros elementai: suoliukai, šiukšliadėžės, persirengimo kabina bei informacinis stendas. Numatyta įrengti ir edukacinį lauko aukurą, kuris galėtų būti naudojamas bendruomenės veikloms ir edukacijoms, laikantis saugos bei aplinkosaugos reikalavimų.

    Kiek kainuos ir kas finansuoja

    Bendra projekto vertė siekia 191 866,64 eurų. Iš jų 163 086,64 eurų skiriama Europos Sąjungos fondų lėšomis, o 28 780,00 eurų prisideda Marijampolės savivaldybė.

    Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, įgyvendinant regioninę pažangos priemonę, orientuotą į regionų ekonominį augimą pasitelkiant vietos išteklius. Savivaldybės teigimu, tvarkinga infrastruktūra prie vandens telkinių dažniausiai didina lankytojų srautus ir sudaro daugiau prielaidų atsirasti vietos paslaugoms.

    Terminai ir tikslas

    Projektą įgyvendina Marijampolės savivaldybės administracija, o darbai planuojami nuo 2026 metų balandžio iki 2027 metų lapkričio. Tikimasi, kad sutvarkyta teritorija taps vieta, kur galima ne tik trumpam sustoti, bet ir praleisti daugiau laiko.

    Savivaldybė pabrėžia, kad iniciatyva skirta plačiam lankytojų ratui ir turėtų prisidėti prie regiono patrauklumo didinimo. Kartu siekiama, kad Žaltyčio ežero pakrantė būtų pritaikyta poilsiui, pažinimui ir bendruomeniškam buvimui, išlaikant gamtos erdvės vertę.