CP v2

Tag: Europos reguliavimas

  • „Tesla“ autopilotas atkeliauja į Europą: tikrino Bratislavoje, bet teko perimti vairą

    „Tesla“ autopilotas atkeliauja į Europą: tikrino Bratislavoje, bet teko perimti vairą

    Testas Bratislavoje atskleidė spragas

    „Tesla“ pažangios vairuotojo pagalbos sistemos „Full Self-Driving (Supervised)“ diegimas Europoje įgauna pagreitį, tačiau pirmieji bandymai rodo, kad iki sklandaus veikimo dar yra kur tobulėti. Bratislavoje atliktas važiavimas tyčia parinktu sudėtingu maršrutu atskleidė ir įspūdingų manevrų, ir situacijų, kai vairuotojui teko įsikišti.

    Bandymo metu „Model Y“ tvarkėsi su siaurais kalvotais keliais, staigiais posūkiais ir ankštomis sankryžomis, tačiau ne kartą demonstravo dvejojimą. Vaizdo įraše matyti, kad sistema kartais pernelyg atsargiai stabdo ar svyruoja pasirinkdama eismo juostą, o tai mieste gali kelti papildomo streso.

    Kada vairuotojui teko įsikišti?

    Pirmasis aiškus perėmimas fiksuotas tuomet, kai automobilis bandė įvažiuoti į gatvę, į kurią, pasak vairuotojo, eismas yra ribojamas. Nors tokia intervencija buvo labiau susijusi su taisyklių laikymusi nei su tiesioginiu saugumu, Europoje būtent taisyklių interpretacija dažnai tampa kertiniu barjeru platesniam tokių sistemų leidimui.

    Kitu atveju automobilis pateko į akligatvį stačiame šlaite ir pradėjo manevruoti, tačiau vairuotojas perėmė valdymą, nerimaudamas dėl atstumų iki kliūčių. Tokios situacijos išryškina skirtumą tarp teorinių sistemos galimybių ir realaus vairuotojo pasitikėjimo, ypač kai erdvės lieka vos keliolika centimetrų.

    Dar vienas epizodas parodė maršruto planavimo silpnybes: pasiekus tarpinį tašką, automobilis bandė tęsti kelią į priekį, nors praktiškai reikėjo apsisukti. Vairuotojas pasirinko rankiniu būdu apsukti automobilį, kad nereikėtų ilgai važiuoti atbulomis, o tai mieste gali būti ir nepatogu, ir rizikinga.

    Ženklai, ribojimai ir Europos reguliavimas

    Važiavime pastebėta, kad kelio ženklai ir krypties nurodymai sistemai ne visuomet suprantami taip, kaip tikisi vietiniai vairuotojai. Vienoje vietoje, pasak bandytojo, aiškiai matomas krypties ženklas rodė, kuria puse pravažiuoti, tačiau automobilis atkakliai rinkosi kitą pusę, todėl teko įsikišti ir „pastatyti“ automobilį teisingoje trajektorijoje.

    Šie pavyzdžiai svarbūs platesniame kontekste, nes Europos šalyse vairuotojo pagalbos sistemos vertinamos griežtai, o atsakomybės klausimai formuluojami atsargiai. Praktika rodo, kad reguliuotojams rūpi ne tik tai, ar automobilis geba atlikti manevrą, bet ir tai, ar jis patikimai laikosi ribojimų, teisingai interpretuoja ženklinimą ir aiškiai komunikuoja savo ketinimus.

    „Tesla“ Europoje taip pat susidūrė su diskusijomis dėl pavadinimo, nes terminas, verčiamas kaip pilnas savarankiškas vairavimas, gali sudaryti klaidingą įspūdį apie sistemos autonomiją. Dėl to kai kuriose rinkose pradėtas vartoti atsargesnis apibūdinimas, pabrėžiantis, kad tai yra vairuotojo pagalba, o ne savarankiškas automobilio valdymas.

    „Tai įspūdinga, bet mieste vis dar atsiranda momentų, kai reikia nedelsiant perimti vairą“, – sakė bandymą komentavęs vairuotojas.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokio tipo sistemos Europoje greičiausiai plėsis palaipsniui, plečiant leidžiamų scenarijų spektrą ir griežtai apibrėžiant vairuotojo pareigas. Kol kas praktinė išvada paprasta: net ir pažangiausios funkcijos reikalauja nuolatinės žmogaus kontrolės, ypač senamiesčių gatvėse, kur kelių infrastruktūra ne visuomet „draugiška“ algoritmams.

  • „Lucid“ ir „Bolt“ užmojis stebina: į Europos kelius nori išleisti daugiau nei 25 000 robotaksi

    „Lucid“ ir „Bolt“ užmojis stebina: į Europos kelius nori išleisti daugiau nei 25 000 robotaksi

    JAV elektromobilių gamintoja „Lucid“ ir pavežėjimo platforma „Bolt“ paskelbė apie partnerystę, kurios tikslas – per artimiausius metus Europos miestuose pradėti diegti daugiau nei 25 000 elektrinių autonominių taksi. Šios transporto priemonės būtų integruotos į „Bolt“ programėlę, kuria kasdien naudojasi milijonai keleivių.

    Įmonės teigia, kad planuojamas parkas taptų dalimi platesnės „Bolt“ ambicijos iki 2035 metų įvairiose rinkose turėti 100 000 autonominių automobilių. Vis dėlto realus įgyvendinimo tempas priklausys nuo technologinio pasirengimo, miestų infrastruktūros ir reguliavimo sprendimų kiekvienoje šalyje.

    Planuojamas modelis ir technologijos

    Partnerystei numatytas „Lucid“ kuriamas vidutinio dydžio elektrinis krosoveris, skirtas masiškesnei rinkai. Jis turėtų tapti pagrindu robotaksi paslaugai, todėl akcentuojamas ne tik nuvažiuojamas atstumas ar įkrovimas, bet ir patikimas jutiklių bei programinės įrangos darbas mieste.

    Skelbiama, kad autonominio vairavimo sistemai planuojama taikyti „Nvidia“ „Hyperion“ platformą, apimančią tiek aparatinę, tiek programinę dalį. Tokie sprendimai paprastai kuriami taip, kad būtų galima apdoroti didelius kamerų, radarų ir kitų jutiklių duomenų srautus realiuoju laiku.

    Kas yra ketvirtas autonomijos lygis

    „Lucid“ ir „Bolt“ kalba apie SAE ketvirto lygio autonomiją, kai automobilis gali važiuoti be vairuotojo apibrėžtose zonose ir sąlygose. Skirtumas nuo pažangių pagalbos sistemų yra esminis: ketvirtame lygyje žmogaus įsikišimas nėra būtinas įprastam važiavimui, jei laikomasi veikimo ribų.

    Tai kartu kelia atsakomybės klausimą. Jei avarija ar incidentas įvyksta autonominio režimo metu, didesnė atsakomybės našta paprastai tenka transporto priemonės gamintojui, programinės įrangos tiekėjui ar parko operatoriui, o ne keleiviui.

    Didžiausias barjeras – leidimai ir taisyklės

    Europos rinka robotaksi paslaugoms laikoma sudėtingesne nei kai kurios JAV valstijos dėl skirtingų nacionalinių taisyklių, griežtesnių duomenų apsaugos reikalavimų ir atsargaus požiūrio į eismą be vairuotojo. Dėl to net ir techniškai paruoštos sistemos dažnai pradedamos nuo pilotinių projektų su saugos operatoriais.

    Įmonės tikina ketinančios glaudžiai dirbti su reguliuotojais ir miestų administracijomis, kad būtų suderintos veikimo sąlygos. Praktikoje tai reiškia leidimus konkrečioms teritorijoms, reikalavimus nuotoliniam stebėjimui, incidentų valdymo procedūras ir aiškias taisykles, kas atsako už sprendimus kelyje.

    „Autonominis vairavimas Europoje reikalauja, kad duomenys, programinė įranga, automobiliai ir operacijos veiktų kaip viena sistema, pritaikyta Europos keliams ir reguliavimui“, – sakė „Bolt“ įkūrėjas ir vadovas Markusas Villigas.

    Robotaksi segmentas pastaraisiais metais sparčiai vystosi, tačiau didelio masto plėtrą lemia ne vien technologijos. Kuo daugiau automobilių planuojama išleisti į miestus, tuo svarbesnės tampa saugos įrodymų bazės, draudimo modeliai, infrastruktūra įkrovimui ir aiškus pasitikėjimas, kad sistema veiks stabiliai įvairiomis oro ir eismo sąlygomis.