Tag: Europos rinka

  • „Volkswagen“ elektromobiliai šluoja rinką, bet pelnas tirpsta: vadovas pripažino, kas vyksta

    „Volkswagen“ elektromobiliai šluoja rinką, bet pelnas tirpsta: vadovas pripažino, kas vyksta

    Elektromobilių pardavimai auga, bet marža mažesnė

    „Volkswagen“ šiuo metu atsidūrė paradoksalioje situacijoje: grupė agresyviai plečia elektromobilių gamą, o pirkėjų susidomėjimas auga, tačiau finansiniai rezultatai patiria spaudimą. Bendrovė viešai pripažįsta, kad vien didesni pardavimai automatiškai nereiškia didesnio pelno.

    Įmonės duomenimis, per pastarąjį ketvirtį visame pasaulyje pristatyta 209 100 elektromobilių, tai yra 19,6 proc. daugiau nei prieš metus. Vis dėlto elektromobilių pelningumas kol kas atsilieka nuo vidaus degimo varikliais varomų modelių, todėl bendra grąža krenta.

    „Mūsų elektromobilių sėkmė rinkoje daro papildomą spaudimą pelnui, nes šiuo metu iš elektromobilių uždirbame mažiau nei iš vidaus degimo variklių automobilių“, – sakė „Volkswagen“ grupės finansų direktorius ir operacijų vadovas Arno Antlitz.

    Kodėl elektromobiliai vis dar kainuoja brangiai

    Pagrindinė priežastis yra ekonomika: elektromobiliai konstrukciškai paprastesni, tačiau jų kūrimas ir gamybos perorientavimas kainuoja brangiai. Didelę savikainos dalį sudaro baterijos, o taip pat programinės įrangos kūrimas, naujos platformos, tiekimo grandinių pertvarka ir gamyklų modernizavimas.

    Pramonėje vyrauja tendencija mažinti kaštus didinant gamybos apimtis, standardizuojant baterijų modulius ir pereinant prie pigesnių chemijų. Kai kurie rinkos lyderiai jau parodė, kad elektromobilius galima gaminti pelningai, tačiau tradiciniams gamintojams šis perėjimas dažnai būna lėtesnis ir brangesnis.

    Nuostolius didino ir kiti veiksniai

    „Volkswagen“ grupė skelbė, kad trečiąjį ketvirtį patyrė 6,6 mlrd. eurų veiklos nuostolių, tai didžiausias toks rodiklis nuo 2015 metais kilusio „Dieselgate“ skandalo. Bendrovė pabrėžė, kad pelną spaudžia ne vien elektromobilių marža, o keli vienu metu susiklostę veiksniai.

    Didžiausiu iššūkiu įvardijama silpstanti pozicija Kinijoje, kur konkurencija itin suintensyvėjo, o kainų karai mažina pelningumą. Papildomą riziką kelia ir muitai bei prekybos ribojimai, galintys didinti kaštus ir trikdyti tiekimą, taip pat vienkartiniai nurašymai bei vertės korekcijos susijusiuose aktyvuose.

    „Negalime sau leisti gaišti nė minutės ir turime veikti greitai bei ryžtingai“, – sakė Arno Antlitz.

    Ką tai reiškia pirkėjams Europoje

    Pirkėjams ši situacija dažnai virsta intensyvesnėmis akcijomis ir agresyvesne kainodara, nes gamintojai siekia išlaikyti apimtis ir įvykdyti griežtėjančius emisijų reikalavimus. Europoje papildomą spaudimą kuria ir reguliacinė aplinka, kuri skatina gamintojus didinti elektrinių modelių dalį bendruose pardavimuose.

    Tuo pačiu gamintojai ieško būdų gerinti pelningumą: spartina platformų suvienodinimą, didina vietinės gamybos dalį, optimizuoja baterijų tiekimą ir daugiau dėmesio skiria programinės įrangos paslaugoms. Jei šios priemonės pasiteisins, elektromobilių pardavimų augimas ilgainiui turėtų virsti ir stabilesne grąža, tačiau artimiausiu laikotarpiu spaudimas rezultatams gali išlikti.

  • Stellantis pardavimai smuktelėjo, pelnas krito: koncernas ruošia naujus modelius ir fabrikų pokyčius

    Koncernas Stellantis trečiąjį ketvirtį pardavė 1 286 000 automobilių, tai yra 1 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Daugiausia pardavimų fiksuota Europoje, o bendros ketvirčio grynosios pajamos siekė 37,6 mlrd. eurų.

    Įmonė skelbė, kad pakoreguotas veiklos pelnas per ketvirtį sudarė 244 mln. eurų, o laisvieji pinigų srautai buvo apie 1 mlrd. eurų. Tuo pat metu per pirmuosius devynis metų mėnesius grupės grynasis pelnas siekė 217 mln. eurų, kai prieš metus buvo 6,8 mlrd. eurų.

    Europa išlieka pagrindinis ramstis

    Stellantis rezultatai Europoje išliko santykinai tvirtesni, nes čia sparčiau auga elektrifikuotų modelių paklausa. Pirkėjai vis aktyviau renkasi tiek elektromobilius, tiek įkraunamus hibridus, o gamintojai stengiasi atitikti griežtėjančius Europos Sąjungos taršos reikalavimus.

    Ši kryptis svarbi ir Stellantis, nes pereinamuoju laikotarpiu elektrifikuoti modeliai leidžia išlaikyti pardavimų apimtis bei geriau suvaldyti išmetamųjų teršalų vidurkius. Vis dėlto bendras pelningumas per laikotarpį smuko, o tai rodo, kad perėjimas prie naujų technologijų brangiai kainuoja visam sektoriui.

    Skirtingos rinkos, skirtingi iššūkiai

    Šiaurės Amerikoje, ypač Jungtinėse Valstijose, pardavimai siekė 357 000 automobilių ir buvo 12 proc. mažesni nei prieš metus. Pietų Amerikoje pardavimai išliko panašiame lygyje ir sudarė 251 000 vienetų.

    Skirtingos dinamikos rinkos verčia gamintoją koreguoti modelių portfelį ir kainodarą, o taip pat ieškoti efektyvesnių gamybos sprendimų. Pastaraisiais metais automobilių gamintojams spaudimą daro ir žaliavų bei komponentų kainos, tiekimo grandinių svyravimai bei konkurencija iš Kinijos.

    „Grupė yra gerame kelyje pasiekti ne mažiau kaip 40 proc. metinį efektyvumo augimą, kurio bendra vertė siekia 6 mlrd. eurų. Dėl to patvirtiname savo finansines prognozes 2026 metams“, – sakė Stellantis vadovas Antonio Filosa.

    Nauji modeliai ir gamybos pertvarkos

    Stellantis tęsia anksčiau pradėtą FaSTLAne 2030 programą, kuri orientuota į kaštų mažinimą, veiklos supaprastinimą ir sinergijų paiešką. Bendrovė skelbia supaprastinusi valdymo struktūrą ir daugiau dėmesio skirianti modeliams, pritaikytiems atskiroms rinkoms.

    Tarp numatomų pokyčių minima automobilių surinkimo sutartis Alžyre, o daliai gamyklų Prancūzijoje planuojamas mažesnis gamybos krūvis. Koncernas taip pat stiprina strateginę partnerystę su Kinijos bendrove Leapmotor, siekdamas greičiau pasiūlyti konkurencingų elektrinių modelių ir efektyviau išnaudoti technologijų bei gamybos masto privalumus.

    Stellantis yra viena didžiausių pasaulio automobilių grupių, valdanti kelis gerai žinomus prekės ženklus ir turinti gamyklų Europoje, Jungtinėse Valstijose bei Afrikoje. Rinkai pereinant prie elektrifikacijos, koncernui tenka vienu metu spręsti pelningumo, investicijų ir gamybos geografijos klausimus.

  • „BMW“ elektromobilių pardavimai vėl auga: kas Europoje vyksta taip, kad gelbėja visą grupę?

    „BMW“ elektromobilių pardavimai vėl auga: kas Europoje vyksta taip, kad gelbėja visą grupę?

    „BMW Group“ trečiąjį ketvirtį pristatė 110 257 visiškai elektrinius automobilius, tai yra 7,2 proc. daugiau nei prieš metus. Tuo pat metu įkraunamų hibridų pristatymai, skaičiuojant pagal bendrą įkraunamų modelių statistiką, traukėsi maždaug 16,2 proc. iki 40 538 vienetų.

    Bendra įkraunamų automobilių apimtis sudarė 150 795 vienetus ir buvo 0,3 proc. mažesnė nei pernai. Skaičiai apima ir „Mini“, ir „Rolls-Royce“, todėl atspindi platesnį grupės paveikslą, o ne vien „BMW“ markę.

    Europa tapo pagrindiniu varikliu

    Didžiausias augimas fiksuotas Europoje, kur per ketvirtį pristatyta 81 941 elektromobilis, tai yra 37,5 proc. daugiau nei prieš metus. Elektriniai modeliai sudarė 34,7 proc. visų „BMW Group“ pristatymų šiame regione.

    Pašalinus Europą iš pasaulinių skaičių, trečiojo ketvirčio elektromobilių pristatymai likusiose rinkose siekė 28 316. Tai rodo, kad beveik trys ketvirtadaliai grupės elektromobilių paklausos šiuo metu susitelkusi būtent Europoje.

    Metų dinamika ir rinkų spaudimas

    Nors trečiojo ketvirčio rezultatas geresnis, per devynis mėnesius „BMW Group“ iš viso pristatė 314 552 elektromobilius, tai yra 2,7 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu anksčiau. Vis dėlto trečiąjį ketvirtį vienas iš penkių pristatytų naujų automobilių buvo visiškai elektrinis, o bendri grupės ketvirčio pardavimai smuko 6,3 proc.

    Toks kontrastas leidžia daryti išvadą, kad elektromobiliai šiuo metu veikia kaip stabilizuojantis segmentas, kai kitose kategorijose juntamas lėtėjimas. Tai ypač svarbu gamintojams, kuriems tenka laviruoti tarp kainų spaudimo, konkurencijos ir regioninių paklausos svyravimų.

    „BMW iX3“ sėkmė ir kas laukia toliau

    Grupė pabrėžia „BMW iX3“ startą Europoje: modelis debiutavo kovą, o per mažiau nei metus užfiksuota daugiau nei 100 000 užsakymų Europoje. Tai užsakymų ir gamybos apimtys, kurios nebūtinai sutampa su faktiniais pristatymais pasauliniu mastu.

    Artimiausiais metais elektrinių modelių pasiūla bus plečiama: numatomas naujas „BMW i3“ sedanas ir „i3 Touring“, o kupė tipo krosoverio koncepciją tęsiantis „BMW iX4“ JAV rinkoje planuojamas nuo 2027 metų kovo. Įmonė taip pat yra užsiminusi apie žemesnės kainos segmento elektrinį modelį „Neue Klasse“ šeimoje, kurio debiutas numatomas 2028 metais.

  • „Mercedes-Benz“ pardavimai smuko 6 proc., bet elektromobiliai iššovė į rekordą: kas vyksta?

    „Mercedes-Benz“ pardavimai smuko 6 proc., bet elektromobiliai iššovė į rekordą: kas vyksta?

    Akcijos reagavo iškart

    „Mercedes-Benz“ akcijos spalio 7 dieną smuktelėjo po to, kai gamintojas pranešė apie 2026 metų trečiojo ketvirčio rezultatus: pasauliniai automobilių ir furgonų pardavimai siekė 491 700 vienetų, tai yra 6 proc. mažiau nei prieš metus.

    Rinkas neramino signalas, kad augimas Europoje ir Šiaurės Amerikoje nekompensavo kritimo Azijoje, ypač Kinijoje, kuri išlieka vienu svarbiausių gamintojo regionų.

    Kinija tempė rezultatą žemyn

    Vien lengvųjų automobilių segmente „Mercedes-Benz“ pardavimai krito 8 proc. iki 407 200 automobilių. Azijoje bendrovė pardavė 132 300 automobilių, tai yra 25 proc. mažiau nei prieš metus.

    Didžiausias smūgis fiksuotas Kinijoje: ten pardavimai, gamintojo teigimu, susitraukė 31 proc. Priežastimis įvardijama itin arši konkurencija, sudėtingos rinkos sąlygos ir svyruojanti paklausa.

    „Už Kinijos ribų automobilių pardavimai 2026 metais augo jau trečią ketvirtį iš eilės“, – sakė „Mercedes-Benz“ valdybos narys Mathias Geisen, atsakingas už pardavimus ir klientų patirtį.

    Bendrovė pažymi, kad Kinijoje geriausiai sekėsi GLC ir E klasės modeliams, o jų pardavimai sudarė beveik du trečdalius visų „Mercedes-Benz Cars“ pardavimų šioje rinkoje.

    Elektromobilių pardavimai pasiekė rekordą

    Nepaisant bendro nuosmukio, bendrovė fiksavo istorinį baterijomis varomų elektromobilių pardavimų ketvirtį. 2026 metų trečiąjį ketvirtį visiškai elektrinių automobilių pardavimai išaugo 61 proc. iki 68 400 vienetų.

    Gamintojas nurodo, kad visiškai elektriniai modeliai sudarė rekordinę 16,8 proc. pasaulinių lengvųjų automobilių pardavimų dalį, tai yra 7,2 procentinio punkto daugiau nei prieš metus.

    „Tai buvo didžiausi ketvirčio elektromobilių pardavimai bendrovės istorijoje, o didžiausią postūmį suteikė elektrinis GLC, kurio pardavimai, palyginti su antru ketvirčiu, išaugo daugiau nei tris kartus“, – sakė Mathias Geisen.

    Europoje bendri „Mercedes-Benz“ pardavimai augo 5 proc. iki 168 700 automobilių, o Šiaurės Amerikoje didėjo 4 proc. iki 83 200 vienetų. Gamintojas teigia, kad nauji elektriniai modeliai kai kuriose rinkose sulaukė itin didelio susidomėjimo, o užsakymų portfeliai dalyje Europos rinkų nusitęsia ir į 2027 metus.

    Per pirmus devynis 2026 metų mėnesius „Mercedes-Benz“ pardavė 1 244 400 automobilius, tai yra 7 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tuo pat metu visiškai elektrinių automobilių pardavimai per šį laikotarpį, bendrovės duomenimis, padidėjo 40 proc. iki 165 500 vienetų.

  • „Xiaomi“ elektromobilis SU7 pasiekė 500 000 ribą, bet pardavimai smunka: kas vyksta?

    „Xiaomi“ elektromobilis SU7 pasiekė 500 000 ribą, bet pardavimai smunka: kas vyksta?

    Technologijų bendrovė „Xiaomi“ per maždaug 28 mėnesius nuo pirmųjų pristatymų į rinką pirkėjams perdavė daugiau nei 500 000 savo pirmojo elektromobilio SU7. Tokį pasiekimą įmonė paskelbė po itin rezultatyvaus liepos mėnesio, kai pristatė 21 044 automobilius.

    SU7 pirmieji pristatymai prasidėjo 2024 metais balandžio pradžioje, o per šį laikotarpį „Xiaomi“ spėjo ne tik išplėsti gamybą, bet ir pristatyti naujas modifikacijas. Bendras bendrovės elektromobilių pristatymų skaičius, įskaitant SU7, sportiškesnį SU7 Ultra ir naujesnį YU7 visureigį, jau siekia apie 760 000 vienetų.

    Įspūdingas startas, bet rinkos realybė

    Greitas augimas rodo, kad „Xiaomi“ sėkmingai perkėlė vartotojų technologijų patirtį į automobilių sektorių, kur pirkėjai vis dažniau vertina programinės įrangos funkcijas, integraciją su ekosistemomis ir nuotolinius atnaujinimus. Vis dėlto Kinijos elektromobilių rinkoje konkurencija aštrėja, o gamybos pajėgumų perteklius skatina kainų karus ir spaudžia maržas.

    Dėl šių priežasčių SU7 pristatymai 2026 metais iki šiol, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, krito beveik 44 proc. Tai signalas, kad net ir sėkmingai startavusio modelio paklausą gali greitai paveikti agresyvi konkurentų kainodara, nuolaidos bei labai dažni naujų modelių atnaujinimai.

    Tikslai 2026 metams kelia įtampą

    „Xiaomi“ yra numačiusi 2026 metais pristatyti 550 000 automobilių per visą savo modelių liniją. Tačiau per pirmuosius septynis 2026 metų mėnesius bendrovė pasiekė tik apie 39 proc. šio tikslo, todėl likusiais metų mėnesiais tektų reikšmingai didinti mėnesio pristatymus.

    Tokia dinamika rodo dvi priešpriešas: viena vertus, bendrovė jau turi mastą ir gamybos tempą, kita vertus, tikslams pasiekti reikės arba spartesnio vidaus rinkos atsigavimo, arba naujų eksporto rinkų. Pastarasis kelias yra sudėtingesnis dėl skirtingų reguliavimo, sertifikavimo ir logistikos reikalavimų.

    Europa gali tapti kitu etapu

    Logiška „Xiaomi“ plėtros kryptis yra Europa, kur Kinijos gamintojai didina įtaką, o pirkėjai ieško alternatyvų tradiciniams prekių ženklams. „Xiaomi“ jau plečia savo fizinį buvimą ES per firmines parduotuves ir yra deklaravusi planus pradėti automobilių pardavimus regione nuo kitų metų.

    Tuo pat metu bendrovė ruošiasi plėtrai ir produkto prasme, svarstydama vadinamuosius pailginto nuotolio elektromobilius, kai benzininis variklis naudojamas kaip generatorius baterijai įkrauti. Šis segmentas sparčiai auga Kinijoje, tačiau ir čia konkurencija itin tanki, todėl sėkmę lems kaina, technologijų patikimumas ir aptarnavimo tinklo kokybė.

    „Xiaomi“ atvejis tampa svarbiu precedentu rinkai: vartotojų elektronikos gigantai vis drąsiau ateina į automobilių pramonę, o jų stiprybė yra programinė įranga, DI funkcijos ir greitas produktų atnaujinimas. Tačiau ilgalaikis stabilumas priklausys nuo to, ar pavyks suvaldyti gamybos kaštus, palaikyti paklausą kainų karo sąlygomis ir įsitvirtinti už Kinijos ribų.

  • „Palantir“ pelnus perkelia į JAV: ataskaita kelia klausimus dėl mokesčių Europoje ir skaidrumo

    „Palantir“ pelnus perkelia į JAV: ataskaita kelia klausimus dėl mokesčių Europoje ir skaidrumo

    JAV duomenų analizės bendrovė „Palantir“ dalį Europoje uždirbamų pajamų, kaip teigiama naujoje analizėje, nukreipia į Jungtines Valstijas, taip sumažindama apmokestinamąjį pelną Europoje. Ataskaitoje pabrėžiama, kad Europos padaliniuose matomas gerokai kuklesnis pelningumas nei JAV rinkoje, nors pajamos regione išlieka reikšmingos.

    Tyrimą parengė Jungtinėje Karalystėje įsikūręs Tarptautinės įmonių mokesčių atskaitomybės ir tyrimų centras, nagrinėjantis tarptautinių bendrovių mokesčių planavimo praktiką. Autoriai nurodo, kad 2024 metais „Palantir“ Europos dukterinės įmonės sugeneravo apie 440 500 000 eurų metinių pajamų, tačiau deklaruojamas pelnas, palyginti su JAV rezultatais, buvo nepalyginamai mažesnis.

    „Nors didelė „Palantir“ pajamų dalis gaunama Europoje, beveik visas ikimokestinis pelnas nukreipiamas į Jungtines Valstijas“, – teigiama ataskaitoje.

    Ataskaitoje akcentuojamas ryškus pelningumo skirtumas: JAV veikloje nurodomos itin aukštos maržos, o už JAV ribų jos daug mažesnės. Kai kurių Europos padalinių pelno marža, kaip teigiama, priartėja prie kelių procentų ribos, o tai mažina ir mokėtiną pelno mokestį tose šalyse.

    Kaip pavyzdys išskiriama Švedija: 2024 metais ten, anot ataskaitos, „Palantir“ deklaravo 13 700 000 eurų pajamų ir apie 1 100 000 eurų pelno. Esant maždaug 20 proc. pelno mokesčio tarifui, tai reikštų maždaug 424 000 eurų mokesčių sumą.

    Kaip veikia pelno perkėlimas

    Ataskaitos autoriai teigia, kad bendrovė gali mažinti Europoje deklaruojamą pelną, o didesnę jo dalį koncentruoti JAV grupės struktūroje. Tokia praktika dažniausiai siejama su grupės vidaus atsiskaitymais, kai dukterinės įmonės moka už intelektinę nuosavybę, licencijas, konsultacijas, valdymo paslaugas ar paskolas.

    Pačioje ataskaitoje pabrėžiama, kad tai nebūtinai reiškia neteisėtą veiklą: tarptautinis pelno paskirstymas tarp grupės įmonių daugeliu atvejų yra leidžiamas, jei laikomasi galiojančių taisyklių. Vis dėlto tokie modeliai kelia klausimų dėl mokesčių bazės erozijos, skaidrumo ir to, ar deklaruojamas pelnas atitinka realią ekonominę veiklą konkrečioje šalyje.

    Bendrovės atsakas ir kontekstas Europoje

    „Palantir“ atstovai viešai teigė, kad didžioji dalis 2025 metų pajamų ir pelningumo buvo sugeneruota JAV verslo, o bendrovės mokestinė padėtis kiekvienoje jurisdikcijoje esą atspindi ekonominės veiklos apimtį. Taip pat akcentuojama, kad pelno paskirstymas grupės viduje yra įprasta didelių tarptautinių kompanijų praktika.

    Europos institucijos pastarąjį dešimtmetį ne kartą ėmėsi nagrinėti, kaip tarptautinės technologijų bendrovės struktūruoja mokesčius regione. Dalis bylų baigėsi valstybių narių naudai, kitos įmonėms buvo palankios, tačiau bendra kryptis išlieka ta pati: daugiau dėmesio skaidrumui, pelno priskyrimui ten, kur vykdoma veikla, ir didesniam informacijos atskleidimui.

    Kodėl Europoje pelnas gali atrodyti mažesnis

    Ataskaitoje nurodoma ir kita galima priežastis, kodėl Europos padalinių pelningumas gali būti kuklus: didelės personalo sąnaudos. Jungtinėje Karalystėje, kur, kaip teigiama, sutelkta didelė dalis darbuotojų už JAV ribų, 2024 metais fiksuotos reikšmingos darbuotojų išlaidos, didinančios bendras veiklos sąnaudas.

    Taip pat išskiriamas akcijomis grįstas atlygis, kai dalis atlygio darbuotojams apskaitoje registruojama kaip sąnaudos. Toks mechanizmas gali mažinti apmokestinamąjį pelną konkrečiose dukterinėse įmonėse, nors jo poveikis priklauso nuo šalies taisyklių ir grupės apskaitos politikos.

    Ekspertai pabrėžia, kad mokesčių skaidrumo klausimai ypač jautrūs, kai įmonės dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ar teikia paslaugas valstybės sektoriui. Dėl to vis dažniau keliama idėja, kad pretenduojant į viešuosius kontraktus įmonės turėtų aiškiau atskleisti, kur generuojamos pajamos, kur dirba darbuotojai, kur sukuriamas pelnas ir kur sumokami mokesčiai.

  • BMW grupės pardavimai Europoje ir JAV auga, Kinijoje smunka: Lenkijoje ryškus šuolis elektromobiliuose

    BMW Group per 2026 metų pirmąjį pusmetį pasaulyje klientams pristatė apie 1 150 000 automobilių. Bendras rezultatas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo 4,2 proc., tačiau regioniniai skirtumai išryškėjo itin aiškiai.

    Gamintojas fiksavo augimą Europoje ir Jungtinėse Valstijose, o didžiausias spaudimas rezultatams atėjo iš Kinijos bei platesnio Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono. Ši tendencija atspindi pastaraisiais metais ryškėjantį rinkų išsiskaidymą: Vakarų paklausą palaiko verslo ir privačių pirkėjų aktyvumas, o Kinijoje konkurencija ir kainų spaudimas tampa vis aštresni.

    Kur BMW auga, o kur praranda tempą

    Europoje BMW Group pirmąjį pusmetį augo apie 5,4 proc., o Jungtinėse Valstijose – apie 3,9 proc. Tuo pat metu Kinijoje ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regione užfiksuotas kritimas lėmė bendrą pasaulinį minusą, nors Vakarų rinkos dalį rezultatų „atsvėrė“.

    Vien BMW prekės ženklas per pusmetį pristatė apie 1 000 000 automobilių, tačiau šis skaičius buvo maždaug 6,2 proc. mažesnis nei prieš metus. Įmonė išlaikė augimą Europoje ir JAV, bet regioninis balansas išliko nepalankus dėl smukimo Azijoje.

    Elektromobilių dinamika ir Mini augimas

    Mini pardavimai per metus paaugo 11,7 proc. ir pasiekė 149 538 automobilius. Tai jau šeštas iš eilės ketvirtis, kai Mini demonstruoja augimą, o tai svarbu grupei, siekiančiai diversifikuoti rezultatus skirtinguose segmentuose.

    Elektromobilių (BEV) pardavimai antrąjį ketvirtį kilo, ypač Europoje, kur prie paklausos prisidėjo ir modelių pasiūlos pokyčiai. Vis dėlto per visą 2026 metų pirmąjį pusmetį BMW Group grynųjų elektromobilių pristatymai bendrai buvo 7,4 proc. mažesni nei prieš metus, nors antrąjį ketvirtį matėsi atsigavimo ženklų.

    Lenkija: daugiau nei 20 tūkst. registracijų ir spartėjantys elektromobiliai

    Lenkijoje BMW Group per 2026 metų pirmąjį pusmetį pasiekė 20 417 registracijų. Vien BMW prekės ženklas sudarė 16 715 registracijų ir augo daugiau nei 12 proc., o tai rodo stiprią poziciją aukštesnės klasės segmente.

    Populiariausi BMW modeliai Lenkijoje buvo BMW X3, registruotas 3 659 kartus ir augęs 108 proc., bei BMW X1 su 2 693 registracijomis ir 42 proc. prieaugiu. Šie skaičiai pabrėžia, kad visureigių ir krosoverių paklausa regione išlieka viena svarbiausių grupės atramų.

    „BMW Group svarbiausia yra lankstumas: technologinis atvirumas, dėmesys realiems klientų poreikiams ir nuoseklus patirties su mūsų prekių ženklais gerinimas“, – sakė BMW Group Polska vadovas Alexander Baraka.

    Elektromobilių segmente Lenkijoje užfiksuotas ryškiausias šuolis: per pusmetį įregistruoti 1 897 elektriniai BMW, tai yra 88,6 proc. daugiau nei prieš metus. Skelbiama, kad tai sudarė daugiau nei 25 proc. rinkos dalį šiame segmente, o didžiausio susidomėjimo sulaukė BMW iX1 (792 registracijos) ir BMW iX2 (717).

    Motociklų kryptyje BMW Motorrad per pirmuosius šešis 2026 metų mėnesius Lenkijoje įregistravo 2 310 transporto priemonių ir augo 4 proc. Gamintojas išlaikė lyderystę didesnės nei 750 kubinių centimetrų darbinio tūrio motociklų klasėje, kur jo dalis siekė apie 24 proc.

  • „Cerebras“ meta iššūkį „Nvidia“: Europoje žada 200 MW DI centrų iki 2027 metų

    „Cerebras“ meta iššūkį „Nvidia“: Europoje žada 200 MW DI centrų iki 2027 metų

    JAV dirbtinio intelekto lustų kūrėja „Cerebras“ paskelbė spartinanti plėtrą Europoje ir iki 2026 metų pabaigos ketinanti įjungti pirmąją duomenų centro pajėgumų dalį. Toliau bendrovė planuoja greitą augimą Prancūzijoje ir Šiaurės šalyse, siekdama patenkinti didėjančią vietinės DI infrastruktūros paklausą.

    Įmonė teigia, kad Europos verslui, mokslo institucijoms ir valdžios sektoriui vis svarbiau turėti arčiau esančius, mažos delsos skaičiavimo išteklius. Kartu ryškėja noras mažinti priklausomybę nuo pajėgumų, kurie iki šiol labiau koncentruoti JAV ir Azijoje.

    200 MW iki 2027 metų

    „Cerebras“ tikslas iki 2027 metų pabaigos Europoje sukurti duomenų centrų tinklą, kurio bendra elektros galia siektų 200 MW. Būtent elektros galios rodiklis šiandien dažnai laikomas esminiu DI duomenų centrų masto matu, nes energijos tiekimas ir tinklų pralaidumas tampa vienu didžiausių plėtros stabdžių.

    Palyginimui, tradiciniai įmonių duomenų centrai neretai naudoja nuo 1 iki 20 MW, o vadinamieji hiperskalės objektai gali siekti 100 MW ar daugiau. Dideli generatyviojo DI ir agentinių sistemų krūviai didina ne tik lustų, bet ir elektros, aušinimo bei tinklų infrastruktūros poreikį.

    Plėtra ir partnerystės

    Dalį planuojamų pajėgumų „Cerebras“ sieja su jau turima partneryste, pagal kurią infrastruktūra gali būti naudojama „OpenAI“ darbams. Bendrovės vadovas Andrew Feldmanas Paryžiuje vykusio RAISE renginio metu pabrėžė, kad Europos paklausa auga itin sparčiai, o investicijų mastas siekia kelis milijardus eurų.

    „Tai milžiniškos plėtros, o paklausa Europoje auga greičiau, nei spėjame ją vytis“, – sakė Andrew Feldmanas.

    Rinka kaista: inferencija ir suverenitetas

    Įkurta 2015 metais, „Cerebras“ daug dėmesio skiria lustams, skirtiems DI inferencijai, tai yra momentiniams modelių atsakymams į vartotojų užklausas. Pastaruoju metu būtent inferencijos apimtys sparčiausiai auga, nes DI įrankiai įmonėse pereina nuo eksperimentų prie kasdienio naudojimo, o vis daugiau užduočių atlieka agentai, galintys veikti autonomiškai.

    Ši konkurencinė kova vyksta aplinkoje, kur „Nvidia“ teigia, kad jos technologija naudojama daugiau nei 90 proc. Europoje skelbiamų DI infrastruktūros projektų. Tuo pat metu ES vis griežčiau akcentuoja duomenų suverenumą ir reguliavimą, o tai skatina rinktis Europoje veikiančius pajėgumus ir mažinti delsą, ypač jautriuose sektoriuose, pavyzdžiui, finansų, sveikatos ar viešajame.

    Investuotojų apetitas DI infrastruktūrai išlieka didelis: „Cerebras“ mini sėkmingą akcijų platinimą JAV, kurio metu pritraukta apie 5,1 mlrd. eurų. Bendrovė tikisi, kad europiniai pajėgumai suteiks klientams greitesnę prieigą prie skaičiavimo išteklių ir alternatyvą dominuojantiems tiekėjams, o konkurencija dėl energijos, lustų ir lokalių centrų tik intensyvės.

  • Tualetinis popierius traukiasi: kodėl vis daugiau europiečių renkasi išmaniuosius WC

    Tualetinis popierius traukiasi: kodėl vis daugiau europiečių renkasi išmaniuosius WC

    Tualetinis popierius dešimtmečius buvo savaime suprantamas vonios kambario atributas, tačiau Europoje vis dažniau svarstoma apie alternatyvas. Pastaraisiais metais į rinką sparčiau ateina išmanieji tualetai, sujungiantys įprastos klozeto dalies ir bidė funkcijas.

    Toks sprendimas ypač paplitęs Japonijoje, kur vandens apiplovimas po apsilankymo tualete seniai laikomas higienos standartu. Dabar panašūs įrenginiai vis dažniau diegiami ir Europos būstuose, viešbučiuose bei naujos statybos projektuose.

    Išmanus WC vietoje bidė

    Išmanusis tualetas dažniausiai leidžia pasirinkti vandens srovės kryptį, slėgį ir temperatūrą, o kai kuriuose modeliuose yra ir džiovinimas šiltu oru. Dėl to tualetinio popieriaus poreikis gali sumažėti iš esmės, o dalis vartotojų jo atsisako beveik visiškai.

    Higienos specialistai pabrėžia, kad vandens apiplovimas gali būti švelnesnis odai nei intensyvus valymas popieriumi, ypač jei oda jautri ar sudirgusi. Vis dėlto primenama, kad svarbus tinkamas įrenginio valymas, antgalių higiena ir reguliari priežiūra.

    Komfortas ir funkcijos

    Rinkoje siūlomi sprendimai skiriasi nuo paprastų bidė dangčių iki pilnai integruotų išmaniųjų tualetų. Populiariausios papildomos funkcijos yra šildoma sėdynė, automatinis dangčio pakėlimas, naktinis apšvietimas, savaiminio nusivalymo režimai ir dezinfekcija.

    Praktiškumas dažnai tampa pagrindiniu argumentu: daliai žmonių patogiau turėti vieną įrenginį, kuris pakeičia atskirą bidė, ypač mažesniuose vonios kambariuose. Tačiau specialistai rekomenduoja prieš perkant įvertinti elektros įvadą, montavimo galimybes ir atsarginių dalių prieinamumą.

    Ar tai tikrai taupo vandenį?

    Gamintojai dažnai akcentuoja, kad modernūs klozetai gali naudoti mažiau vandens vienam nuleidimui nei senesni modeliai, o kartu sumažėja ir popieriaus sąnaudos. Vis dėlto reali nauda priklauso nuo konkretaus įrenginio techninių parametrų, namų ūkio įpročių ir to, kokį tualetą jis pakeičia.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vandens sunaudojimą būtina vertinti bendrai: nuleidimui, apiplovimui ir įrenginio savivalai. Todėl prieš priimant sprendimą verta palyginti gamintojo deklaruojamas sąnaudas ir pasidomėti nepriklausomais bandymais.

    Kaina vis dar stabdo

    Didžiausia kliūtis daugeliui pirkėjų išlieka kaina: išmanesni sprendimai vis dar brangesni nei įprasti tualetai. Pagal Europos rinkos pasiūlą, paprastesni bidė dangčiai dažnai kainuoja nuo maždaug 350 eurų, o pažangesni integruoti išmanieji tualetai gali siekti apie 2 000 eurų ar daugiau.

    Vis dėlto susidomėjimas auga, nes vartotojai ieško patogesnių ir higieniškesnių sprendimų, o gamintojai plečia modelių pasirinkimą. Prognozuojama, kad didėjant konkurencijai ir standartizuojantis montavimo sprendimams, tokie įrenginiai Europoje taps labiau prieinami.

  • Europos startuolių finansavimas per savaitę: kuriuose sektoriuose daugėja sandorių ir sumų?

    Per savaitę nuo gegužės 18 dienos iki gegužės 22 dienos Europoje fiksuota nauja startuolių investicijų banga, tačiau vaizdas išlieka nevienalytis: vienur daugėja sandorių skaičius, kitur auga vidutiniai čekiai. Pastarųjų metų tendencija rodo, kad investuotojai vis dažniau renkasi aiškų pajamų modelį ir tvarų augimą, o ne vien vartotojų skaičiaus didinimą.

    Didžiausias dėmesys ir toliau tenka dirbtinis intelektas sprendimams, ypač tiems, kurie diegiami į verslo procesus, saugumą, klientų aptarnavimą ir kūrėjų įrankius. Kartu ryškėja atsargesnis požiūris į ankstyvąsias stadijas: rizikos kapitalo fondai dažniau reikalauja aiškių rodiklių, o derybose labiau spaudžia vertinimus ir sąlygas.

    Europos rinkoje pastebima ir tai, kad finansavimo geografija plečiasi už didžiųjų centrų ribų, tačiau didelės apimties sandoriai vis dar dažniausiai sutelkti šalyse, kuriose stipresnės ekosistemos, daugiau fondų ir geresnės sąlygos talentams. Šalia privataus kapitalo vis dažniau minimi ir alternatyvūs šaltiniai, įskaitant skolos instrumentus bei valstybės remiamas programas.

    Kas šiuo metu svarbiausia investuotojams

    Vertinant šios savaitės kryptis, matyti, kad investuotojai labiausiai vertina produktus, kurie mažina kaštus arba didina našumą, ypač B2B segmentuose. Tokiose srityse kaip kibernetinis saugumas, duomenų infrastruktūra ir įmonių programinė įranga sprendimai dažnai laikomi mažiau rizikingais, nes jų paklausa glaudžiai siejasi su reguliaciniais ir veiklos tęstinumo poreikiais.

    DI tema išlieka kertinė, tačiau svarbia tampa praktinė vertė: įmonės ir fondai vis dažniau klausia apie duomenų kokybę, modelių saugumą, intelektinės nuosavybės rizikas ir tai, ar sprendimas iš tiesų sutaupo laiką. Dėl to auga susidomėjimas ne vien generatyviniais įrankiais, bet ir specifinėmis DI taikymo sritimis, pavyzdžiui, medicinos diagnostika ar pramonės optimizavimu.

    Kaip kinta finansavimo sąlygos

    Nors rinka po ankstesnio perkaitimo stabilizavosi, finansavimo sąlygos išlieka griežtesnės nei spartaus augimo laikotarpiu: daugiau dėmesio skiriama pelningumo perspektyvai, pinigų srautų disciplinai ir atsargiam plėtros tempui. Dėl to startuoliai dažniau renkasi ilgesnį pasiruošimą investicijų raundui ir daugiau laiko skiria klientų bazės stiprinimui.

    Matoma ir tai, kad vėlesnių stadijų raunduose investuotojai dažniau prašo apsauginių sąlygų, o ankstyvose stadijose didesnę reikšmę įgauna steigėjų komandos patirtis bei gebėjimas greitai pasiekti apčiuopiamą rezultatą. Kai kuriose rinkose tai skatina jungimus ir įsigijimus, nes daliai komandų patraukliau tapti didesnių žaidėjų dalimi nei siekti naujo raundo bet kokia kaina.

    Ką tai reiškia startuoliams Europoje

    Ši dinamika rodo, kad sėkmingiausiai finansavimą pritraukia startuoliai, kurie gali aiškiai paaiškinti, kam jų sprendimas reikalingas ir kaip jis uždirba pinigus. Praktikoje tai reiškia daugiau dėmesio pardavimų ciklui, klientų išlaikymui ir produktų diegimo paprastumui, nes šie veiksniai tampa svarbūs net ir technologijų inovatyvumo kontekste.

    Artimiausiu laikotarpiu investuotojų akys greičiausiai liks sutelktos į DI, kibernetinį saugumą, klimatui neutralius sprendimus ir infrastruktūrą, tačiau konkurencija dėl kapitalo išliks didelė. Todėl startuoliams, planuojantiems finansavimo raundą, vis dažniau rekomenduojama turėti aiškų veiksmų planą 12–18 mėnesių laikotarpiui ir realistišką augimo scenarijų.