CP v2

Tag: Europos Sąjungos finansavimas

  • Lauksargiuose buvusi mokykla taps globos namais: 53 vietos senjorams ir 3,5 mln. eurų investicija

    Lauksargiuose buvusi mokykla taps globos namais: 53 vietos senjorams ir 3,5 mln. eurų investicija

    Lauksargiuose prasideda pastato pertvarka

    Tauragės rajono savivaldybės administracija su bendrove „VA Statyba“ pasirašė sutartį dėl Lauksargių mokyklos pastato kapitalinio remonto. Po darbų pastato paskirtis bus pakeista į globos namų, pritaikytų senyvo amžiaus ir kitoms socialinėms grupėms.

    Projektu siekiama sukurti šiuolaikišką ir saugią aplinką, kurioje būtų patogu gyventi, o paslaugas teikti būtų galima efektyviai. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios investicijos tiesiogiai prisideda prie paslaugų prieinamumo regione.

    Kiek vietų numatyta senjorams?

    Atnaujintas pastatas bus pritaikytas 53 gyventojams. Numatyta 25 vietos ilgalaikei socialinei globai, 18 vietų trumpalaikei socialinei globai ir 10 vietų laikino atokvėpio paslaugoms.

    Pirmajame aukšte planuojama įrengti 25 ilgalaikės globos vietas, o antrajame aukšte 28 vietas trumpalaikei globai ir laikino atokvėpio paslaugoms. Kartu numatoma sukurti 12 darbo vietų, kurios bus reikalingos kasdienėms paslaugoms užtikrinti.

    Kokios paslaugos bus teikiamos?

    Globos namuose planuojama sudaryti sąlygas ne tik apgyvendinimui, bet ir platesniam paslaugų spektrui: individualiai priežiūrai, socialinėms ir sveikatos priežiūros paslaugoms, kineziterapijai, užimtumo veikloms bei laisvalaikiui. Taip pat numatytos sensorinio ugdymo, kūrybinės-edukacinės ir sielovados veiklos.

    Remontuojama ir esama valgykla, kurioje numatoma 48 vietų salė. Sandėliavimo patalpos bus įrengtos rūsyje, o maisto produktų transportavimui suplanuotas specialus keltuvas.

    „Šis projektas – svarbus žingsnis kuriant geresnes sąlygas mūsų rajono senjorams. Siekiame, kad vyresnio amžiaus žmonės gautų kokybiškas, jų poreikius atitinkančias paslaugas šiuolaikiškoje ir jaukioje aplinkoje, o šeimos nariai galėtų jaustis ramūs ir užtikrinti, kad jų artimaisiais bus tinkamai pasirūpinta“, – sako Tauragės rajono savivaldybės vicemerė Andžela Jakienė.

    Projekto metu planuojama atlikti ir teritorijos darbus: aptvėrimą, gerbūvio formavimą, automobilių stovėjimo aikštelės įrengimą bei kitos būtinos infrastruktūros atnaujinimą. Tokie sprendimai svarbūs tiek gyventojų saugumui, tiek lankytojų ir personalo patogumui.

    Sutarties vertė siekia 3 509 000 eurų, iš kurių 2 496 068 eurus sudaro Europos Sąjungos finansavimas. Darbų atlikimo terminas numatytas 18 mėnesių.

  • Prienuose startuoja turizmo infrastruktūros projektas: atnaujins Nemuno pakrantę ir miesto objektus

    Prienuose startuoja turizmo infrastruktūros projektas: atnaujins Nemuno pakrantę ir miesto objektus

    Prienų rajono savivaldybė pasirašė bendro finansavimo sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra ir pradeda įgyvendinti turizmo infrastruktūros gerinimo projektą. Sutartis įsigaliojo 2026 metais balandžio 27 dieną, o darbais siekiama padidinti lankytinų vietų pasiekiamumą ir patogumą.

    Projektas orientuotas į Kauno regiono funkcinėje zonoje įvardijamą problemą: viešoji turizmo infrastruktūra kai kuriose vietose išlieka fragmentiška, o dalį objektų sunkiau pasiekti pėsčiomis, dviračiu ar žmonėms su judėjimo negalia. Savivaldybė tikisi, kad sutvarkius erdves daugiau lankytojų liks mieste ilgiau, o tai kurs papildomą vertę vietos paslaugoms.

    Kas bus sutvarkyta Prienuose

    Numatyta tvarkyti ir lankymui pritaikyti Nemuno pakrantę bei Kęstučio paminklo aplinką, gerinant prieigas, takus ir poilsio erdves. Taip pat bus sutvarkyta Prienų karinio miestelio teritorija, kur planuojami aplinkos atnaujinimo sprendiniai lankytojams.

    Į projektą įtraukti ir Prienų miesto šaltiniai: numatoma sutvarkyti ištekėjimo vietas, priėjimus bei poilsio zonas. Kartu bus gerinama ir Revuonos upelio aplinka, kur planuojami takų atnaujinimo, apšvietimo ir želdinių tvarkymo darbai, taip pat dėmesys upelio vagos būklei.

    Finansavimas ir terminai

    Projekto veiklų pradžia numatyta 2025 metais balandžio 4 dieną, o pabaiga – 2029 metais rugpjūčio 31 dieną. Savivaldybė nurodo, kad sprendiniai bus įgyvendinami laikantis darnaus vystymosi, žaliųjų pirkimų, universalaus dizaino ir lygybės principų.

    Bendra tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia 6 261 858,51 euro. Iš jų Europos Sąjungos lėšos sudaro 5 322 458,71 euro, o savivaldybės biudžeto dalis – 939 399,80 euro.

    Ko tikimasi po atnaujinimo

    Savivaldybė pabrėžia, kad projektas aktualus ne tik turistams, bet ir vietos gyventojams bei verslui, nes sutvarkytos viešosios erdvės dažnai tampa kasdienio laisvalaikio ir renginių infrastruktūros dalimi. Tikimasi, kad patogesni maršrutai ir aiškesnė prieiga prie gamtos bei kultūros taškų sustiprins miesto patrauklumą skirtingoms lankytojų grupėms.

    Prienai projektą pristato kaip nuoseklią investiciją į viešąją infrastruktūrą, kuri gali prisidėti prie tolygesnės regiono ekonominės plėtros. Praktinis pokytis labiausiai turėtų pasijusti ten, kur iki šiol trūko vientisų pėsčiųjų jungčių, poilsio vietų ir infrastruktūros, pritaikytos įvairiems lankytojų poreikiams.

  • Vengrijos premjeras Péteris Magyaras: laiške von der Leyen įvardys ribas dėl įšaldytų ES lėšų

    Vengrijos premjeras Péteris Magyaras: laiške von der Leyen įvardys ribas dėl įšaldytų ES lėšų

    Vengrijos ministras pirmininkas Péteris Magyaras ketina Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen išsiųsti laišką, kuriame išdėstys savo Vyriausybės poziciją dėl sąlygų, siejamų su Vengrijai įšaldytų Europos Sąjungos lėšų atlaisvinimu. Pasak jo, dalis reikalavimų yra politiškai jautrūs, todėl Budapeštas neketina aklai įgyvendinti visų Briuselio lūkesčių.

    Premjeras apie tai kalbėjo po pirmojo naujosios Vyriausybės kabineto posėdžio. Jis kartoja, kad sieks susigrąžinti apie 17 mlrd. eurų paramos, kuri buvo sustabdyta ankstesnės Viktoro Orbáno Vyriausybės laikotarpiu, Europos Komisijai keliant abejonių dėl korupcijos rizikų ir teisinės valstybės principų laikymosi.

    Dalis pinigų gali „sudegti“

    Magyaras pabrėžė, kad svarbi dalis įšaldytos sumos susijusi su ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone. Jo teigimu, maždaug 10 mlrd. eurų šios programos lėšų yra rizikoje, nes nepanaudotos jos gali nebepriklausyti Vengrijai, jei iki nustatytų terminų nebus pasiektas susitarimas ir nepajudės įgyvendinimas.

    Europos Sąjunga pastaraisiais metais vis dažniau taiko sąlygiškumo principą, kai finansavimas siejamas su aiškiais įsipareigojimais dėl teisės viršenybės, viešųjų pirkimų skaidrumo ir efektyvios kovos su sukčiavimu. Vengrijos atvejis tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip Briuselis gali riboti pinigų srautus, kai valstybė narė, Europos Komisijos vertinimu, nepašalina sisteminių rizikų.

    Kokios sąlygos kelia didžiausią ginčą?

    Premjeras nurodė, kad dalis kliūčių yra techninės ir susijusios su konkrečių projektų architektūra. Jis minėjo Vengrijos plėtros banko kapitalizavimo klausimą, specialios projektų įmonės kūrimą ir tai, kaip suplanuoti transporto bei geležinkelių investicijas, kad jos atitiktų Europos Komisijos reikalavimus.

    Taip pat, pasak jo, rengiami planai nuomos būsto projektams ir energijos efektyvumo programoms. Magyaras teigė, kad šalis peržiūri ankstesnės Vyriausybės parengtą nacionalinę plėtros programą ir ketina ją pateikti Europos Komisijai iki gegužės pabaigos.

    „Rytoj išsiųsiu išsamų laišką Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, kuriame aprašysiu, kur galime būti lankstūs, o kur negalime“, – sakė Péteris Magyaras.

    Specialūs mokesčiai: Briuselio prašymas ir Budapešto atsisakymas

    Viena jautriausių temų, kurią įvardijo Magyaras, yra Europos Komisijos lūkestis palaipsniui atsisakyti dalies specialių sektorinių mokesčių. Vengrija pastaraisiais metais taikė papildomus mokesčius kai kuriems sektoriams, įskaitant bankus ir energetikos bendroves, o Europos Komisija tokius sprendimus ne kartą kritikavo kaip galinčius iškreipti rinką ir mažinti investicinį patrauklumą.

    Magyaras pripažino, kad toks pokytis teoriškai galėtų būti naudingas ekonomikai, tačiau pabrėžė biudžeto realybę. Jis aiškino, kad dabartinėje fiskalinėje situacijoje Vengrijos Vyriausybė neįsipareigos greitai atsisakyti šių mokesčių, net jei tai yra viena iš sąlygų, aptariamų derybose.

    „Europos Komisija tikisi, kad Vyriausybė palaipsniui atsisakys kai kurių specialių mokesčių, tačiau dabartinėje biudžeto situacijoje to įsipareigoti negalime“, – sakė Péteris Magyaras.

    Premjeras kartu teigė esąs įsitikinęs, kad kompromisas bus rastas, nors dalį „raudonųjų linijų“ jis aiškiai nubrėš dar prieš prasidedant intensyviausioms deryboms. Jo teigimu, laiške bus įvardyta, kur Vengrija gali nusileisti, o kur kompromisas, Vyriausybės vertinimu, būtų žalingas šalies ekonomikai ir gyventojams.

    Taip pat patvirtinta, kad kitą savaitę į Budapeštą atvyks aukšto lygio Europos Komisijos delegacija penkių dienų derybų raundui dėl įšaldytų lėšų. Šis vizitas, tikėtina, taps vienu svarbiausių etapų sprendžiant, ar Vengrija artimiausiais mėnesiais realiai pasieks finansavimo atlaisvinimą.

  • Gynybos pramonė gali įdarbinti „Rafako“ ir Huta Częstochowa, bet pagrindinis stabdis – laikas

    Lenkijos valdžia vis dažniau gynybos pramonę mato kaip būdą į naujas tiekimo grandines įtraukti sunkumų patiriančias įmones, tokias kaip „Rafako“ ar Huta Częstochowa. Tačiau, pasak Ministerijos valstybės turto atstovų, didžiausias iššūkis šiame kelyje yra ne vien technologijos ar žmonės, o investicijų tempas.

    Diskusijų centre atsiduria kariuomenės užsakymai, Europos Sąjungos finansavimo instrumentai ir vadinamasis local content principas, kai siekiama, kad kuo daugiau komponentų būtų gaminama šalies viduje. Tokia politika turėtų mažinti priklausomybę nuo importo ir trumpinti pristatymo terminus, bet tam reikia laiku pastatytų gamybos linijų ir parengtų darbuotojų.

    Kaip įtraukiamos probleminės gamyklos?

    Valstybės atstovai kaip pavyzdžius mini „Rafako“ ir Huta Częstochowa, kurios istoriškai turėjo stiprią pramoninę bazę, bet pastaraisiais metais susidūrė su veiklos ir užsakymų duobėmis. Gynybos sektorius tokioms įmonėms gali pasiūlyti stabilesnę paklausą, jei jos pajėgios persiorientuoti į griežtesnius standartus.

    Praktikoje tai reiškia naujus reikalavimus kokybei, metalo apdirbimui, suvirinimo precizikai bei atsekamumui, kuris gynybos pramonėje yra kritinis. Kitaip tariant, ne viskas, kas tinka sunkiajai energetikos ar plieno pramonei, automatiškai tinka šarvuotos technikos ar karinės įrangos komponentams.

    „Šiandien pagrindinis siaurasis kaklelis yra laikas: įprastai investiciniai procesai trunka 3–5 metus, o dabar siekiame sutrumpinti iki 2–3 metų“, – sakė Konradas Gołota.

    Siaurasis kaklelis: kodėl viską lemia terminai?

    Gynybos pramonėje investicijos dažnai reiškia ne vien įrangos pirkimą, bet ir cechų rekonstrukciją, saugumo reikalavimų įgyvendinimą, kokybės valdymo sistemų diegimą bei tiekėjų kvalifikavimą. Net ir turint finansavimą, dalis procesų yra sunkiai pagreitinami dėl projektavimo, leidimų, rangos ir testavimo etapų.

    Ši problema aktuali ne tik Lenkijai: po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Europos valstybės vienu metu didina gamybos apimtis, todėl konkuruoja dėl tų pačių staklių, medžiagų, inžinierių ir sertifikavimo pajėgumų. Dėl to pailgėja tiekimo grandinės, o kainas spaudžia aukštyn paklausa.

    Local content ir ES pinigai: ko tikimasi?

    Varikliu tikimasi paversti ir ES priemones, kurios skirtos stiprinti žemyno gynybinius pajėgumus bei pramonės bazę. Kartu akcentuojama local content kryptis: vykdomos peržiūros, kokių komponentų iki šiol nepavykdavo įsigyti šalies viduje ir kur realiai būtų galima pradėti jų gamybą.

    Politikos tikslas aiškus: jei daugiau dalių gaminama vietoje, valstybė tampa atsparesnė geopolitiniams sukrėtimams ir užsakymus gali vykdyti greičiau. Vis dėlto galutinis rezultatas priklausys nuo to, ar pavyks sutrumpinti investicijų ciklus ir užtikrinti stabilų, ilgalaikį kariuomenės užsakymų portfelį, kuris leistų įmonėms drąsiai investuoti.

  • Tauragėje Pramonės gatvėje prasidės dviračių tako darbai: 565 m atkarpa ir 179 334 eurų sutartis

    Tauragėje Pramonės gatvėje prasidės dviračių tako darbai: 565 m atkarpa ir 179 334 eurų sutartis

    Tauragės rajono savivaldybės administracija su bendrove „Dunokai“ pasirašė sutartį dėl dviračių tako ir pėsčiųjų-dviračių tako statybos Pramonės gatvėje Tauragėje. Darbai numatyti atkarpoje nuo Gedimino gatvės žiedinės sankryžos iki Pramonės gatvės sankryžos.

    Pagal projektą dešinėje Pramonės gatvės pusėje planuojama įrengti 565 metrų ilgio ir 2,5 metro pločio dviračių taką. Numatyta raudonos spalvos asfalto danga, kuri įprastai naudojama takams aiškiai atskirti nuo važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų zonų.

    Kairėje gatvės pusėje suplanuota 79 metrų ilgio ir 2,5 metro pločio pėsčiųjų ir dviračių tako atkarpa. Ji sujungs esamus takus su naujai įrengiamomis atkarpomis, kad judėjimas būtų vientisas ir patogus skirtingomis kryptimis.

    Ruože taip pat numatyta įrengti LED apšvietimą, eismo saugumo tvoreles, vertikalųjį ir horizontalųjį kelio ženklinimą bei suformuoti žaliąsias zonas. Aplinka bus pritaikyta ir asmenų su negalia poreikiams, kad judėjimas būtų saugesnis ir patogesnis visiems.

    Sutartyje nurodyta darbų atlikimo trukmė – 4 mėnesiai, o sutarties vertė siekia 179 334,44 euro. Tai viena iš dalių platesnio miesto darnaus judumo projekto, kuriuo siekiama plėsti patogų susisiekimą dviračiais ir pėsčiomis.

    Šie takai įsilies į projektuojamą vientisą dviračių infrastruktūros tinklą Tauragėje ir turėtų pagerinti kasdienį susisiekimą tarp miesto gatvių bei traukos taškų. Savivaldybė nurodo, kad bendra projekto vertė siekia 6 806 523,16 euro, iš jų 5 785 484 eurai – Europos Sąjungos finansavimas.

    Taip pat pabrėžiama, kad ES lėšos šiuo atveju skiriamos darnaus judumo infrastruktūrai, todėl jos negali būti naudojamos gatvių asfaltavimo darbams. Savivaldybės teigimu, investicijos nukreiptos į bevariklio transporto integravimą į bendrą miesto transporto sistemą.

  • Tauragėje rekonstruos pėsčiųjų ir dviračių taką Pramonės gatvėje: sutartis už 39 216 eurų

    Tauragėje rekonstruos pėsčiųjų ir dviračių taką Pramonės gatvėje: sutartis už 39 216 eurų

    Tauragės rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį su UAB „Stamela“ dėl pėsčiųjų ir dviračių tako rekonstrukcijos Pramonės gatvėje. Darbai vyks atkarpoje šalia degalinės „Viada“, kuri jungia Pramonės gatvę su Tauragės industriniu parku.

    Šis etapas įgyvendinamas vykdant projektą, kuriuo siekiama sukurti vientisą dviračių takų tinklą ir geriau integruoti bevariklį transportą į bendrą Tauragės miesto susisiekimo sistemą. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios jungtys svarbios kasdieniam susisiekimui į darbo vietas ir pramonines teritorijas.

    Kas bus įrengta ir per kiek laiko

    Pagal sutartį numatyta įrengti 79 metrų ilgio ir 2,5 metro pločio pėsčiųjų ir dviračių taką su asfalto danga. Taip pat planuojamas LED apšvietimas, kuris turėtų pagerinti saugumą tamsiu paros metu.

    Darbų atlikimo terminas numatytas 2 mėnesiai. Sutarties vertė siekia 39 216,10 eurų.

    Kaip tai siejasi su ES finansavimu

    Ši tako atkarpa yra didesnio Tauragėje vykdomo projekto dalis, kuriuo plečiamas ir sujungiamas dviračių bei pėsčiųjų infrastruktūros tinklas. Savivaldybės pateikiamais duomenimis, bendra projekto vertė sudaro 6 806 523,16 eurų.

    Iš šios sumos 5 785 484 eurai sudaro Europos Sąjungos finansavimas. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad investicijos, skirtos darniam judumui ir dviračių infrastruktūrai, negali būti perskirstomos gatvių asfaltavimui, nes finansavimas taikomas konkrečiai priemonei ir jos tikslams.

    Tikimasi, kad atnaujinta jungtis pagerins patogumą ir saugumą judantiems pėsčiomis bei dviračiais, o taip pat sustiprins susisiekimą tarp Pramonės gatvės ir industrinio parko. Tokios trumpos, bet strategiškai svarbios atkarpos dažnai tampa „trūkstama grandimi“, leidžiančia takų tinklą naudoti nuosekliai, o ne fragmentiškai.