CP v2

Tag: Europos Sąjungos investicijos

  • Tauragė pagerbė Genovaitę Pukelytę: Garbės pilietės vardas už dešimtmečių darbus ir 34,5 mln. eurų projektus

    Tauragė pagerbė Genovaitę Pukelytę: Garbės pilietės vardas už dešimtmečių darbus ir 34,5 mln. eurų projektus

    Tauragės miesto šventės metu ilgametei Tauragės rajono savivaldybės administracijos darbuotojai Genovaitei Pukelytei iškilmingai suteiktas Tauragės rajono savivaldybės Garbės pilietės vardas. Sprendimą priėmė Tauragės rajono savivaldybės taryba 2026 metais kovo 18 dieną.

    Garbės pilietės vardas suteiktas už pavyzdingą ir ilgametį darbą valstybės tarnyboje, išskirtinį profesionalumą bei reikšmingą indėlį į rajono strateginę plėtrą. Savivaldybė pabrėžia jos vaidmenį pritraukiant Europos Sąjungos investicijas ir užtikrinant skaidrų projektų įgyvendinimą.

    Įvertinimas už požiūrį ir lyderystę

    Sveikindamas naująją Garbės pilietę, Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas akcentavo jos požiūrį į darbą ir gebėjimą matyti sprendimus net sudėtingiausiose situacijose. Pasak savivaldybės, G. Pukelytės laikysena tapo pavyzdžiu ne tik kolegoms, bet ir platesnei bendruomenei.

    „Optimizmas yra pagrindinis kuras – Jums nėra nieko neįmanomo. Esate pavyzdys ne tik valstybės tarnautojams, bet ir visiems tauragiškiams, kaip žvelgti į gyvenimą – matyti galimybes, o ne kliūtis“, – sakė meras.

    Atsiimdama apdovanojimą, Genovaitė Pukelytė dėkojo už įvertinimą ir teigė norinti tęsti darbus, kiek leis jėgos. Ji pabrėžė, kad pasiekimai yra bendro komandinio darbo rezultatas.

    „Labai džiaugiuosi, kad galėjau dirbti mūsų krašto žmonėms ir dar tikiuosi dirbti, kiek jėgos leis. Ačiū visiems, kurių dėka šiandien man suteiktas šis garbingas apdovanojimas“, – kalbėjo Genovaitė Pukelytė.

    Dešimtmečiai savivaldoje ir investicijos

    Genovaitė Pukelytė Tauragės rajono savivaldybėje dirba nuo 1995 metų, o nuo 2007 metų vadovauja Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriui. Savivaldybė ją įvardija kaip vieną strateginių pokyčių iniciatorių, prisidėjusių prie ilgalaikio planavimo stiprinimo ir projektų valdymo kultūros.

    Skelbiama, kad nuo 2017 metų ji koordinavo Europos Sąjungos investicijas, kurių bendra vertė viršija 34,5 mln. eurų. Toks vaidmuo apima projektų planavimą, paraiškų rengimą, finansinę priežiūrą ir kontrolę, kad investicijos būtų panaudojamos efektyviai ir skaidriai.

    Pastaraisiais metais savivaldybėms visoje Lietuvoje vis daugiau dėmesio tenka ne tik pritraukti finansavimą, bet ir pamatuoti jo poveikį gyventojų kasdienybei: paslaugų prieinamumui, judumui, energijos sąnaudoms, viešųjų erdvių kokybei. Tauragės atveju pabrėžiama kryptis į žalesnius sprendimus ir darnų judumą.

    Projektai, pakeitę rajoną

    Tauragės rajono savivaldybė nurodo, kad G. Pukelytės koordinuoti projektai apėmė švietimo infrastruktūros modernizavimą, viešųjų erdvių atnaujinimą ir susisiekimo gerinimą. Tarp minimų darbų yra mokyklų renovacijos, dviračių takų tinklo plėtra, viešojo transporto atnaujinimas bei gatvių apšvietimo modernizavimas.

    Taip pat įvardijami projektai, susiję su sporto ir laisvalaikio infrastruktūra, bendruomenių erdvėmis ir kultūros objektais, tarp jų Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ modernizavimas. Savivaldybės teigimu, šie pokyčiai prisidėjo prie geresnės paslaugų kokybės, patrauklesnės aplinkos ir didesnio gyventojų įsitraukimo į sprendimus.

    Pasak savivaldybės, vadovaujant G. Pukelytei skyrius tapo strateginiu planavimo centru, padedančiu užtikrinti nuoseklumą tarp dokumentų, prioritetų ir realių projektų įgyvendinimo. Būtent šis nuoseklumas dažnai laikomas kertiniu veiksniu, kai savivaldybės siekia ilgalaikių rezultatų, o ne pavienių, trumpalaikių iniciatyvų.

  • Ignalinos rajono savivaldybė kviečia į apklausą: kur sutelkti 2028–2034 metų ES investicijas?

    Ignalinos rajono savivaldybė kviečia į apklausą: kur sutelkti 2028–2034 metų ES investicijas?

    Lietuva pradeda ruoštis naujam 2028–2034 metų Europos Sąjungos investicijų laikotarpiui, o savivaldybės jau renka gyventojų įžvalgas, kurios gali lemti realius sprendimus regionuose. Ignalinos rajono savivaldybė paskelbė apklausą, kuria siekia išgryninti svarbiausias vietos plėtros kryptis ir būsimų projektų prioritetus.

    Savivaldybė pabrėžia, kad regioninės plėtros planavime vis labiau remiamasi principu „iš apačios į viršų“, todėl vietos bendruomenės nuomonė tampa svarbi derybose dėl to, kaip nacionaliniai prioritetai bus pritaikyti konkrečiam rajonui. Apklausos rezultatai turėtų padėti suformuoti Ignalinos rajono projektų paketą naujam ES finansavimo etapui.

    Gyventojų prašoma įvardyti, kokią Ignaliną jie mato ateityje ir kur, jų vertinimu, reikėtų sutelkti didžiausius finansinius resursus. Taip pat siekiama išsiaiškinti, kokie strateginiai tikslai turėtų būti laikomi svarbiausiais, kad investicijos atneštų apčiuopiamą naudą kasdieniam gyvenimui ir rajono konkurencingumui.

    Apklausa yra anoniminė, o dalyvauti kviečiami visi, kuriems svarbi rajono ateitis ir sprendimai dėl infrastruktūros, paslaugų, viešųjų erdvių ar kitų prioritetų. Savivaldybė nurodo, kad apklausa vykdoma iki birželio 19 dienos imtinai.

    Kiekvienas atsakymas, pasak savivaldybės, prisideda prie tikslesnio poreikių įvertinimo ir padeda pasiruošti laikotarpiui, kai savivaldybėms teks konkuruoti dėl ribotų lėšų bei pagrįsti planuojamų projektų naudą. Kviečiama aktyviai įsitraukti ir kartu planuoti Ignalinos rajono ateitį.

  • Jonavoje aptartos Kauno regiono investicijos: kur nukreips ES, biudžeto ir ILTE finansavimą

    Jonavoje aptartos Kauno regiono investicijos: kur nukreips ES, biudžeto ir ILTE finansavimą

    Jonavoje įvyko susitikimas, kuriame Finansų ministerijos atstovai kartu su Centrine projektų valdymo agentūra ir nacionaliniu plėtros banku ILTE pristatė Kauno regionui aktualias investicijų ir finansavimo galimybes. Dėmesys skirtas projektams, kurie vienu metu stiprintų verslo konkurencingumą, žemės ūkio modernizavimą ir savivaldybių viešąją infrastruktūrą.

    Finansų ministerija akcentuoja, kad Kauno regionas išlieka viena sparčiausiai augančių šalies teritorijų, tačiau tolesnei plėtrai svarbu kryptingai didinti investicijas į socialinę aplinką, viešąsias paslaugas ir aplinkosaugą. Pasak susitikime dalyvavusių atstovų, būtent šios sritys vis dažniau tampa lemiamu veiksniu tiek gyventojams renkantis gyvenamąją vietą, tiek investuotojams vertinant regiono patrauklumą.

    „Kauno regionas sparčiai vystosi, pritraukia investuotojų ir verslų, o pasinaudojus Europos Sąjungos, valstybės biudžeto ir nacionalinio plėtros banko ILTE finansavimo priemonėmis jis galėtų tapti dar patrauklesne vieta įvairioms veikloms“, – sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

    Daugiau sprendimų pačioms savivaldybėms

    Susitikime pabrėžta, kad savivaldybėms suteikiama daugiau galimybių pačioms planuoti investicijas, remiantis vietos poreikiais ir turimais ištekliais. Praktikoje tai reiškia, kad projektai numatomi vietos plėtros planuose, o prioritetai formuojami arčiau bendruomenių: nuo švietimo ir sveikatos infrastruktūros iki susisiekimo ir viešųjų erdvių kokybės.

    Toks modelis atitinka ir Europos Sąjungos finansavimo kryptis, kur vis daugiau dėmesio skiriama ne pavieniams objektams, o ilgalaikiam poveikiui: socialinės atskirties mažinimui, paslaugų prieinamumui, klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui. Savivaldybėms tai tampa ir atsakomybe, ir galimybe greičiau suderinti investicijas su realiomis gyventojų problemomis.

    Kur numatomas ILTE finansavimas

    Pasak pristatymo dalyvių, ILTE finansinių priemonių portfelis siekia 2,3 mlrd. eurų, o šios lėšos gali būti nukreipiamos keliomis kryptimis. Tarp jų įvardyti gynybos ir saugumo projektai, taip pat laisvųjų ekonominių zonų vystymas, kai finansavimas gali prisidėti prie gamybos, pramonės ar mokslo paskirties pastatų statybos bei rekonstravimo.

    Taip pat akcentuotos atsinaujinančių energijos išteklių plėtros iniciatyvos ir žemės ūkio projektai. Praktinis tokio finansavimo tikslas yra mažinti energijos sąnaudas, didinti vietinės energetikos savarankiškumą ir remti technologinius sprendimus, kurie padeda kelti produktyvumą bei atsparumą rinkos svyravimams.

    Kiek investuota Kauno regione

    Skelbiama, kad Kauno regione iš viso įgyvendinama arba jau baigta daugiau kaip 1 000 projektų, kuriems skirta 680,9 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų programos lėšų. Iš šios sumos 212,3 mln. eurų tenka 94 projektams, suplanuotiems regioninio planavimo būdu.

    Didžiausia investicijų dalis, 177,5 mln. eurų, nukreipta į socialinius projektus: socialinį būstą, sveikatos paslaugas, mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo infrastruktūrą. Mokslo ir inovacijų projektams numatyta 160,3 mln. eurų, o integruotai socialinei, ekonominei ir aplinkosauginei plėtrai skirta 115,4 mln. eurų.

    Reikšminga dalis, 102,6 mln. eurų, susijusi su Teisingos pertvarkos fondo lėšomis finansuojamais projektais. Tokie projektai paprastai orientuoti į ekonominę transformaciją ir tvaresnių veiklų plėtrą, kai regionams svarbu ne tik sukurti naujas darbo vietas, bet ir užtikrinti, kad pokyčiai būtų socialiai subalansuoti.

  • Žygis Druskininkuose su „Walk15“: dalyviai pėsčiomis atrado ES lėšomis atnaujintas kurorto vietas

    Žygis Druskininkuose su „Walk15“: dalyviai pėsčiomis atrado ES lėšomis atnaujintas kurorto vietas

    Žygis per kurorto erdves

    Druskininkuose surengtas žygis „UžmESk akį“ su „Walk15“ subūrė aktyvaus laisvalaikio mėgėjus, šeimas ir miesto svečius. Organizatoriai kvietė ne tik judėti, bet ir keliaujant iš naujo pamatyti kurorto gamtos bei miesto erdves.

    Pasak savivaldybės, dalis maršruto taškų parinkti taip, kad dalyviai pastebėtų pokyčius vietose, kurios atnaujintos Europos Sąjungos investicijomis. Tokie renginiai, anot organizatorių, padeda derinti fizinį aktyvumą ir pažintį su aplinka.

    Sveikinimas ir renginio tikslai

    Žygeivius renginyje pasveikino Druskininkų savivaldybės vicemeras Simonas Kazakevičius. Jis dalyviams linkėjo gerų emocijų, įspūdžių ir smagių atradimų viso žygio metu.

    Žygiai miestuose pastaraisiais metais populiarėja kaip paprastas būdas įtraukti įvairaus amžiaus žmones į judėjimą. Vis dažniau maršrutai jungiami su edukaciniais sustojimais ir miesto erdvių pažinimu, o tai ypač aktualu kurortams, siekiantiems tolygiau paskirstyti lankytojų srautus.

    Kur vedė maršrutai

    Žygio maršrutai driekėsi per įvairias Druskininkų vietas: dalyviai ėjo Vilniaus alėja, keliavo Druskonio ežero pakrante, užsuko į Vijūnėlės parką ir traukė Nemuno pakrante. Pakeliui žygeiviai pamatė Meilės salą ir ėjo takais palei Ratnyčios upelį.

    Dalyviai taip pat aplankė K. Dineikos sveikatingumo parką, gydyklų parką, mineralinio vandens biuvetę ir kitus kurorto objektus. Organizatorių teigimu, tokie maršrutai leidžia vienu metu patirti ir gamtą, ir miesto infrastruktūrą, o žygio formatas tinka tiek pradedantiesiems, tiek aktyviau sportuojantiems.

  • Troškūnuose už 936 250 eurų kurs DGASA aikštelę su daiktų dalijimosi stotele: ką tai keis?

    Troškūnuose už 936 250 eurų kurs DGASA aikštelę su daiktų dalijimosi stotele: ką tai keis?

    Troškūnuose, Anykščių rajone, planuojama įrengti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę (DGASA) kartu su daiktų dalijimosi stotele. Projektu siekiama, kad gyventojams būtų paprasčiau rūšiuoti atliekas, mažėtų į sąvartynus patenkantis kiekis, o tinkami daiktai būtų panaudojami pakartotinai.

    Projekto vertė siekia 936 250 eurų. Iš jų 795 812,50 euro sudaro Europos Sąjungos lėšos, o 140 437,50 euro numatyta skirti UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“.

    Įgyvendinimo laikotarpis numatytas nuo 2026 metų balandžio iki 2028 metų kovo, projekto numeris 29-204-P-0001. Nurodoma, kad iniciatyva prisideda prie regioninės pažangos priemonės, skirtos skatinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą.

    Pagrindinė infrastruktūros dalis bus DGASA, kur gyventojai galės patogiau pristatyti didelių gabaritų ir kitas atskirai surenkamas atliekas. Greta numatomas daiktų mainų punktas, skirtas tiems daiktams, kurie dar tinkami naudoti, tačiau nebereikalingi jų savininkams.

    Tokio tipo sprendimai savivaldybėms leidžia spręsti dvi problemas vienu metu: mažinti netinkamai paliekamų stambiagabaričių atliekų kiekį ir stiprinti pakartotinio naudojimo praktiką. Daiktų dalijimosi stotelės taip pat prisideda prie atliekų prevencijos, nes prailgina daiktų naudojimo laiką.

    Projekte taip pat numatyta visuomenės informavimo kampanija apie atliekų rūšiavimo svarbą ir pakartotinio naudojimo galimybes. Praktika rodo, kad infrastruktūra veikia efektyviausiai tuomet, kai ją lydi aiški komunikacija apie priėmimo tvarką, rūšiavimo taisykles ir gyventojams aktualias paslaugas.

    Veiklos vykdymo vieta nurodoma Traupio g. 20, Troškūnuose, Anykščių rajono savivaldybėje. Projekto partneris yra Anykščių rajono savivaldybės administracija.

    Tikimasi, kad įgyvendinus projektą Troškūnų gyventojams bus sukurta lengviau pasiekiama infrastruktūra, kuri didins pirminį rūšiavimą, skatins dalijimosi kultūrą ir padės nuosekliau mažinti mišrių atliekų srautus. Ilgalaikis tikslas siejamas su atsakingesniu vartojimu ir efektyvesniu atliekų tvarkymu visame Anykščių rajone.

  • Prienuose susitiko ministerijos ir savivaldybės: kur bus nukreiptos ES investicijos Kauno regione?

    Prienuose susitiko ministerijos ir savivaldybės: kur bus nukreiptos ES investicijos Kauno regione?

    Gegužės 7 dieną Prienų rajono savivaldybėje vykusiame susitikime ministerijų ir agentūrų atstovai su Kauno regiono savivaldybėmis aptarė, kaip artimiausiais metais turėtų būti planuojamos ir įgyvendinamos Europos Sąjungos investicijos. Dėmesys skirtas regionų plėtros prioritetams, finansavimo valdymo pokyčiams ir praktiniams projektų įgyvendinimo iššūkiams.

    Į diskusiją įsitraukė Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Centrinės projektų valdymo agentūros ir Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovai. Kėdainių rajono savivaldybę renginyje atstovavo meras Valentinas Tamulis, administracijos direktorius Gintautas Muznikas ir Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Kristina Kemešienė.

    Kas keičiasi ES investicijų valdyme

    Pirmojoje dalyje pranešimus skaitė finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė, vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė.

    Pranešėjai akcentavo, kad savivaldybėms svarbiausia iš anksto pasirengti projektų portfelį, tiksliai įsivardyti poreikius ir užtikrinti administracinius pajėgumus. Taip pat aptartos kryptys, susijusios su aiškesniais procesais projektų vykdytojams, spartesniu sprendimų priėmimu ir sklandesniu lėšų išmokėjimu.

    Diskusijose išryškėjo ir dažniausi praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduria savivaldybės: viešųjų pirkimų terminai, projekto apimties keitimai įgyvendinimo metu, statybos kainų svyravimai ir dokumentacijos derinimų trukmė. Susitikime pabrėžta, kad ankstyvas rizikų įsivertinimas ir nuolatinis tarpinstitucinis informacijos apsikeitimas mažina tikimybę, jog projektai užstrigs arba brangs.

    Socialinio klimato fondo galimybės

    Antrojoje dalyje Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovės, direktoriaus pavaduotoja Jūratė Lepardinienė ir Energijos efektyvumo bei darnaus judumo konsultacinio centro vadovė Rūta Mikalauskienė, pristatė Socialinio klimato fondo tikslus ir galimas priemones savivaldybėms.

    Akcentuota, kad fondo kryptys siejamos su pagalba gyventojams ir pažeidžiamoms grupėms, kai įgyvendinami pokyčiai energetikos ir transporto srityse. Savivaldybėms tai reiškia poreikį iš anksto pasiruošti priemones, kurios realiai mažintų energijos sąnaudas, skatintų efektyvesnį judumą ir kartu būtų administruojamos taip, kad parama pasiektų žmones laiku.

    Ką išsinešė savivaldybės

    Renginio pabaigoje vykusioje diskusijoje Kauno regiono savivaldybių atstovai aptarė konkrečius poreikius ir lūkesčius, susijusius su projektų įgyvendinimo tempais, konsultacijų prieinamumu ir aiškesniu institucijų vaidmenų pasidalijimu. Daug dėmesio skirta tam, kaip geriau planuoti projektus taip, kad jie atitiktų tiek regionų plėtros tikslus, tiek realų savivaldybių pasirengimą.

    Susitikime sutarta, kad savivaldybių pasirengimas, nuoseklus projektų valdymas ir institucijų bendradarbiavimas yra esminiai veiksniai, lemiantys, ar ES investicijos virsta apčiuopiama nauda gyventojams. Praktinis tikslas įvardytas aiškiai: mažiau neapibrėžtumo procesų grandinėje ir daugiau prognozuojamumo projektų vykdytojams.

  • Molėtų rajonas kviečia į apklausą: kur sutelkti 2028–2034 metų ES investicijas ir kodėl tai svarbu?

    Lietuvoje pradedamas planuoti naujasis 2028–2034 metų Europos Sąjungos investicijų laikotarpis, o kartu – sprendimai, kurie nulems finansavimo kryptis savivaldybėms. Molėtų rajono savivaldybė kviečia gyventojus įsitraukti ir padėti išgryninti, kokie prioritetai rajonui turėtų būti svarbiausi.

    Gyventojams parengta trumpa anoniminė apklausa, kurios pildymas paprastai užtrunka apie 5 minutes. Joje prašoma įvardyti, kokius Molėtus žmonės mato ateityje ir į kurias sritis, jų nuomone, reikėtų sutelkti didžiausią finansinę bei strateginę paramą.

    Kaip bus panaudoti atsakymai?

    Savivaldybė nurodo, kad apklausos rezultatai bus naudojami formuojant Molėtų rajono prioritetus naujam ES finansavimo etapui. Tokie prioritetai vėliau paprastai tampa pagrindu derinant projektines idėjas ir planuojant, kuriose srityse bus siekiama investicijų.

    Praktikoje tai gali apimti sprendimus, susijusius su viešosiomis paslaugomis, infrastruktūra, ekonominiu patrauklumu, aplinkos kokybe ar bendruomenių stiprinimu. Kuo aiškiau įvardijami poreikiai, tuo lengviau suderinti vietos lūkesčius su nacionalinėmis ir ES kryptimis.

    Iki kada galima dalyvauti?

    Molėtų rajono savivaldybė praneša, kad atsakymų lauks iki gegužės 10 dienos. Apklausa yra anoniminė, todėl ji skirta surinkti apibendrintas įžvalgas apie gyventojų poreikius ir lūkesčius.

    Norintys dalyvauti apklausoje turėtų užpildyti savivaldybės pateiktą internetinę formą. Nuorodos šiame tekste nepateikiamos, tačiau ją galima rasti savivaldybės paskelbtoje informacijoje.