Tag: Europos Sąjungos parama

  • Port Polska prašo 70 mln zlotų ES paramos: planuoja išmanų elektros tinklą naujam oro uostui

    Lenkijoje įgyvendinamas projektas „Port Polska“ siekia 70 mln zlotų negrąžinamos Europos Sąjungos paramos iš programos FEnIKS – lėšos būtų skirtos išmaniajai elektros energijos skirstymo sistemai, turinčiai aprūpinti būsimą šalies oro uostą.

    Apie tai ketvirtadienį pranešė „Port Polska“, nurodydama, kad paraiška pateikta per CPK bendrovę. Tai pirmas kartas, kai įmonė kreipėsi dėl finansavimo pagal šią ES programą.

    Planuojama investicija apimtų išmanų skirstomąjį tinklą, kurio svarbiausia dalis – GPO-C pagrindinis elektros priėmimo punktas ir prijungimas prie 110 kV tinklo. Šis mazgas būtų esminė būsimos oro uosto energetikos sistemos dalis.

    Viso projekto vertė, kaip skelbiama, viršija 127 mln zlotų, o darbų įgyvendinimas numatomas 2027–2029 metais. Galutiniai paraiškos vertinimo rezultatai turėtų paaiškėti 2026–2027 metų sandūroje.

    Ką reiškia įtraukimas į FEnIKS sąrašą

    Liepą projektas „Išmaniojo elektros energijos skirstymo tinklo statyba pagal „Port Polska“ programą“ buvo įtrauktas į FEnIKS programoje identifikuotų projektų sąrašą. Tai suteikė jam teisę būti atrenkamam ne konkurso būdu.

    Tokiu keliu dažniausiai vertinami strateginės reikšmės projektai arba viešosios užduotys, numatytos teisės aktuose. Vis dėlto toks statusas nereiškia automatinės paramos – reikia pateikti paraišką su priedais, o dokumentacija turi gauti teigiamą įvertinimą.

    CPK siekia ES lėšų ir kitiems etapams

    Pranešime teigiama, kad CPK aktyviai ieško ES finansavimo ir tolesniems investicijų etapams. Bendrovė anksčiau jau gavo daugiau kaip 600 mln zlotų paramos geležinkelių projektams.

    Taip pat nurodoma, kad įmonė sėkmingai atsiskaitė už keturis projektus, finansuotus iš CEF instrumento.

  • Pagavo bangą ežerų krašte: Zarasų ir Visagino projektai žada naujas darbo vietas ir turizmą

    Pagavo bangą ežerų krašte: Zarasų ir Visagino projektai žada naujas darbo vietas ir turizmą

    Spalio 15 dieną Vasaknų bendruomenės centre surengta Zarasų ir Visagino žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės konferencija Pagauk bangą: ką jau sukūrėme ir kur judame toliau. Į vieną erdvę susirinko institucijų, savivaldos, bendruomenių ir verslo atstovai, aptarę, kaip toliau auginti ežerų krašto ekonomiką per žuvininkystę, turizmą ir paslaugas.

    Renginyje akcentuota, kad regiono projektų sėkmę lemia partnerystė ir aiškūs prioritetai: patraukli pakrančių infrastruktūra, geresnės sąlygos žvejams, daugiau rekreacinių paslaugų bei tvaresni vietos verslo modeliai. Diskusijose taip pat paliesta, kaip užtikrinti, kad investicijos tarnautų ne tik sezonui, bet ir ilgesniam laikotarpiui.

    Bendradarbiavimas ir strategija

    Konferencijos dalyvius sveikino Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė, Visagino savivaldybės vicemeras Vitalius Besakirskas, Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento vadovas Tomas Keršys, Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovai ir ŽRVVG pirmininkas Arvydas Veikšra. Pabrėžta, kad vietos strategijos įgyvendinimas reikalauja ir administracinės kompetencijos, ir aktyvaus pareiškėjų įsitraukimo.

    ŽRVVG viešųjų ryšių specialistė Julija Goštautaitė-Adomavičienė priminė, kad organizacija veikia nuo 2009 metų ir jau įgyvendino ne vieną žuvininkystei skirtą vietos plėtros strategiją. Ji pristatė 2023–2027 metų strategijos priemones, kvietimų logiką ir ragino bendruomenes bei verslą laiku teikti paraiškas, nes konkurencija dėl finansavimo paprastai didėja artėjant kvietimų pabaigai.

    Ežerų krašto turizmo potencialas

    VšĮ Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro atstovai Natalija Sapožnikova ir Edgaras Bocevičius pristatė, kaip regiono vandens telkiniai ir pakrančių erdvės gali tapti stipriu traukos veiksniu. Dėmesys skirtas žvejybai pritaikytoms vietoms, poilsiautojų poreikiams bei tam, kaip paslaugų kokybė ir informacijos prieinamumas didina lankytojų srautus.

    Konferencijoje pabrėžta, kad rekreacinė žvejyba ir vandens turizmas vis dažniau siejami su tvarumo reikalavimais: mažesne tarša, triukšmo mažinimu, atsakingu elgesiu pakrantėse. Tai atsispindi ir naujuose vietos projektuose, kuriuose prioritetu tampa aplinkai draugiškesni sprendimai bei didesnė paslaugų įvairovė šeimoms.

    Projektai, kurie keičia kasdienybę

    Vasaknų bendruomenės pirmininkė Viktorija Šiukščiūtė pristatė projektą Vasaknos – žvejų Eldoradas, įgyvendintą ankstesnio laikotarpio lėšomis. Konferencijos dalyviai išgirdo bendruomenės kūrimosi istoriją ir pamatė, kaip nuoseklus darbas gali virsti realia infrastruktūra ir naujomis veiklomis vietoje.

    Taip pat pristatytas pirmasis pagal naująją strategiją įgyvendintas projektas „UAB „Vasaknos“ veiklos plėtra“. Įmonės vadovas Algirdas Šiukščius kartu su žmona Daiva supažindino su trumpalaikio apgyvendinimo ir žvejybos įrangos nuomos paslauga, kuriai įsigyti nupirkti trys moduliniai nameliai ir specializuota įranga, o projekto metu sukurtos dvi darbo vietos.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos atstovė Joana Širvinskaitė pristatė projektus, susijusius su rekreacinės žvejybos ir turizmo plėtra Zarasų mieste bei viešųjų pakrančių pritaikymu. Pasak jos, dalis darbų jau matomi praktiškai, o suplanuoti sprendimai turėtų pagerinti prieigą prie vandens telkinių, atnaujinti pakrančių erdves ir sustiprinti regiono patrauklumą lankytojams.

    Apie naujo verslo pradžios planus kalbėjo Arnoldas Būga, pristatęs projektą Tvarios žvejybos sprendimai Paščio ežere. Jis akcentavo, kad pareiškėjui svarbu pačiam giliai įsigilinti į projektinius įsipareigojimus, nes atsakomybė už rezultatus ir jų išlaikymą tenka vykdytojui.

    Projektu numatyta teikti aplinkai draugiškesnes žvejybos ir vandens turizmo paslaugas, naudojant turistinius plaustus su elektriniais varikliais ir kita įranga. Planuojama sukurti 1,5 etato darbo vietų, iš jų viena numatoma asmeniui iki 40 metų amžiaus.

    Konferencijos pabaigoje aptartos galimybės teikti paraiškas galiojantiems kvietimams, įskaitant veiklų projektus, kuriems gali būti finansuojama iki 100 proc. Antroje renginio dalyje dalyviai lankėsi „UAB „Vasaknos““, kur susipažino su įmonės veikla ir tiesiosios maisto tiekimo grandinės modeliu, kuris tampa vis aktualesnis ieškant didesnės pridėtinės vertės vietos gamintojams.

    Konferencijos žinutė išliko aiški: ežerų kraštui svarbiausia ne pavienės iniciatyvos, o nuosekli kryptis, sujungianti infrastruktūrą, paslaugų kokybę ir tvarumą. Organizatoriai tikisi, kad tokie susitikimai paskatins naują projektų bangą ir dar glaudesnį bendradarbiavimą regione.

  • Lenkijos geležinkeliai keičiasi neatpažįstamai: „PKP“ į stotis meta milijardus

    Lenkijoje įsibėgėjo viena didžiausių pastarųjų metų stočių modernizavimo bangų: valstybės valdoma bendrovė „PKP“ visoje šalyje atnaujina istorinius pastatus, stato naujus keleivių terminalus ir kuria šiuolaikinius persėdimo centrus. Investicijos apima tiek didžiuosius miestus, tiek mažesnes savivaldybes, o prioritetu įvardijamas patogumas, saugumas ir prieinamumas keleiviams.

    Programos apimtis rodo, kad tai nėra pavieniai remontai, o ilgalaikė infrastruktūros pertvarka. „PKP“ valdo didžiąją dalį veikiančių geležinkelio stočių šalyje, todėl modernizacija paliečia kasdienį milijonų keleivių judėjimą, ypač regioniniuose maršrutuose.

    Milijardinė programa iki 2027

    Be tęsiamos stočių investicijų programos, Lenkijoje startavo ir nauja iniciatyva, orientuota į keleivių patirtį bei paslaugų kokybę. Jai numatytas finansavimas siekia apie 350 000 000 eurų, o dalis projektų įgyvendinami su Europos Sąjungos parama.

    Nuo 2024 metų pavasario keleiviams perduotos dešimtys naujų ar atnaujintų stočių. Investicijose akcentuojami ne tik fasadai ar laukimo salės, bet ir energetinis efektyvumas, pastatų funkcionalumas bei patogesnės jungtys su kitomis transporto rūšimis.

    Naujos stotys ir didieji mazgai

    Vienu ryškiausių projektų laikoma naujos stoties statyba Čenstachavoje, kur stotis integruojama į platesnį persėdimo centrą. Tokiuose mazguose siekiama sujungti traukinius, autobusus, miestų viešąjį transportą ir dviračių infrastruktūrą į vieną aiškią keleiviui sistemą.

    Projektui pritraukta reikšminga išorės parama, o darbų pabaiga planuojama 2027 metais. Keleiviams etapais atveriamos atskiros pastato dalys, kad stotis galėtų veikti ir vykstant statyboms.

    Kas keičiasi keleiviams?

    Baigiant modernizacijas ir tęsiant darbus kituose miestuose, vis dažniau diegiami universalūs sprendimai: liftai, patogios laukimo erdvės, aiškesnė navigacija, pritaikymas žmonėms su negalia, tėvams su vežimėliais ir keliaujantiems su didesniu bagažu.

    Stotyse taip pat diegiamos šiuolaikinės saugumo ir stebėjimo sistemos, atnaujinama aplinka prie įėjimų, gerinamas apšvietimas, įrengiamos dviračių stovėjimo vietos ir automobilių sustojimo kišenės. Vis dažniau stotys planuojamos kaip viešosios erdvės, kuriose atsiranda paslaugų, prekybos ar bendruomeninių funkcijų.

    Kartu plečiama ir būsimų projektų geografija: rengiami projektavimo darbai, sudaromos rangos sutartys, pasirenkami rangovai, o kai kur statomos visiškai naujos stotys. Ypatingas dėmesys skiriamas miestams, į kuriuos keleivinis geležinkelio susisiekimas sugrįžta po ilgos pertraukos.

    Pokyčius fiksuoja ir keleivių vertinimai: apklausose matomas augantis pasitenkinimas stočių būkle bei paslaugomis. Geležinkelio stotis Lenkijoje vis rečiau suvokiama tik kaip laukimo vieta, o vis dažniau kaip patogus miesto mobilumo taškas.

  • Jaunųjų ūkininkų gretos tirpsta: 1,2 mlrd. eurų parama neišlaiko kartų kaitos, bręsta ginčas dėl 20 mln.

    Lietuvoje jaunųjų ūkininkų skaičius per pastarąjį dešimtmetį smuko beveik trečdaliu, o tendencija kelia vis daugiau klausimų dėl viešųjų pinigų efektyvumo. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) teigia, kad kartų kaita žemės ūkyje akivaizdžiai stringa, nors paramos mastas išlieka rekordinis.

    Remiantis Žemės ūkio duomenų centro skelbiamais duomenimis, nuo 2016 metų sausio 1 dienos iki 2026 metų rugsėjo 1 dienos jaunųjų ūkininkų sumažėjo nuo 19 656 iki 13 633. Tai reiškia 6 023 ūkininkais mažiau, arba 30,6 proc., o LJŪJS skaičiavimu, vidutiniškai kas maždaug 15 su puse valandos šalyje netenkama vieno jauno ūkininko.

    „Nenorime, kad jaunieji ūkininkai politikams rūpėtų tik artėjant rinkimams. Pažadais naujos ūkininkų kartos neužauginsime“, – sakė LJŪJS pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

    Ar parama duoda rezultatą?

    LJŪJS akcentuoja, kad Europos Sąjungos ir nacionalinės lėšos yra viena svarbiausių priemonių formuoti ilgalaikę žemės ūkio struktūrą. Parama turėtų padėti jaunam žmogui pradėti veiklą, investuoti į modernizavimą, o vėliau užtikrinti sklandų ūkių perėmimą ir tvarų tęstinumą.

    Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, 2025 metais paramos gavėjams išmokėta beveik 1,2 mlrd. eurų. Sąjunga pabrėžia, kad tai nėra vien jauniesiems ūkininkams skirtas finansavimas, tačiau toks bendras lėšų srautas, jų vertinimu, privalo atsispindėti realiuose rodikliuose, įskaitant į žemės ūkį ateinančių jaunų žmonių skaičių.

    LJŪJS siūlo įtvirtinti aiškius kartų kaitos tikslus ir kasmet skelbti rodiklius, kurie parodytų ne tik paramos išmokėjimą, bet ir poveikį. Tarp siūlymų minimas skaidrus vertinimas, kiek naujų ūkininkų pradeda veiklą, kiek jų išsilaiko po penkerių ar dešimties metų, ir kiek ūkių iš tikrųjų perduodama jaunajai kartai.

    Ginčas dėl beveik 20 mln. eurų

    Didžiausią įtampą kelia ministerijos pristatytas beveik 19,576 mln. eurų skubios pagalbos modelis. Pagal jį būtų mokama 9,77 euro už tinkamą augalininkystės hektarą, skaičiuojant iki 300 hektarų, ir 18,34 euro už pieninę karvę, skaičiuojant iki 300 karvių.

    Pagal tokį tarifą 10 hektarų deklaruojantis ūkis gautų 97,70 euro, o 300 hektarų ūkis gautų 2 931 eurą. LJŪJS kelia klausimą, ar toks principas iš tiesų atitinka deklaruojamą prioritetą smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, nes vien nustatytos ribos, jų vertinimu, neatskleidžia nei realaus poreikio, nei paramos pasiskirstymo.

    Sąjunga ragina viešai pateikti, kaip planuojamos lėšos pasiskirstytų pagal ūkių ekonominį dydį ir sektorius, ir kokiais duomenimis pagrįstos pasirinktos ribos. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad vien hektarų ar gyvulių skaičius neparodo ūkio finansinės būklės, ypač kai sąnaudas veikia degalų, trąšų, pašarų ir paskolų aptarnavimo kaštai.

    Klausimai dėl kitų sektorių

    LJŪJS taip pat prašo paaiškinti, kodėl pristatytame modelyje nenumatytos atskiros išmokos mėsinių galvijų, avių ir ožkų laikytojams. Sąjungos teigimu, sąnaudų spaudimas palietė ne vien pienininkystę ar augalininkystę, todėl parama turėtų būti vertinama plačiau, atsižvelgiant į skirtingų ūkių struktūrą.

    Organizacija pabrėžia, kad skubios pagalbos argumentas neturėtų tapti priežastimi atsisakyti skaidrumo. Prieš priimant galutinius sprendimus, jų vertinimu, būtina palyginti kelis galimus paskirstymo scenarijus ir įvertinti, kam parama atneštų didžiausią poveikį.

    LJŪJS kartu su Žemės ūkio rūmais planuoja aptarti šiuos klausimus viešai, akcentuodama, kad kartų kaitos problema tampa strategine. Jei jaunų ūkininkų mažėjimas išliks, didės rizika, kad dalis ūkių bus likviduojami arba koncentruojami, o kaimo vietovėse trūks žmonių, galinčių tęsti gamybą ir užtikrinti vietinės maisto grandinės gyvybingumą.

  • 10 mln. eurų regionų pramonei: kas gaus pinigus ir kokias žaliąsias technologijas kurs?

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė kvietimą Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono labai mažoms, mažoms ir vidutinėms pramonės įmonėms gauti finansavimą tvarioms technologijoms kurti. Bendra numatyta suma siekia iki 10 mln. eurų, o paraiškos priimamos per Inovacijų agentūrą.

    Priemonė orientuota į projektus, kurie mažina neigiamą poveikį aplinkai, padeda taupyti žaliavas ir energiją, leidžia gaminti tvaresnius produktus ar diegti švaresnius procesus. Didžiausias dėmesys skiriamas praktiniam rezultatui, kad sukurti sprendimai būtų išbandomi ir turėtų aiškią komercinę perspektyvą.

    Kam skirtas finansavimas?

    Dėl paramos gali kreiptis pramonės MVĮ, registruotos Vidurio ir vakarų Lietuvos regione. Vienam projektui numatomas finansavimas nuo 50 000 iki 500 000 eurų, priklausomai nuo veiklų apimties ir planuojamo rezultato.

    Įmonės gali investuoti į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, įskaitant prototipų kūrimą ir bandymus. Taip pat numatytos papildomos galimybės lėšas skirti sukurtų sprendimų patentavimui ir gaminio parengimui rinkai.

    Ką galima finansuoti ir ko tikimasi?

    Finansavimas skirtas technologijoms, kurios realiai mažina taršą, didina žiediškumą ir efektyviau naudoja išteklius. Praktikoje tai gali reikšti efektyvesnius gamybos procesus, mažiau atliekų generuojančius sprendimus ar naujus produktus, kurių poveikis aplinkai yra mažesnis per visą jų gyvavimo ciklą.

    Projektų atranka vyks konkurso būdu, todėl vertinama bus ne tik idėja, bet ir jos įgyvendinimo planas, komandos pajėgumai bei numatomas poveikis. Ministerija pabrėžia, kad tokios investicijos regionuose gali didinti pramonės konkurencingumą ir spartinti bendradarbiavimą su mokslo ir studijų institucijomis.

    Terminai ir svarbiausios sąlygos

    Paraiškas finansavimui gauti galima teikti iki 2027 metų sausio 29 dienos. Projektus galima įgyvendinti su partneriais, įtraukiant kitas MVĮ, mokslo ir studijų institucijas ar dideles įmones, jei tai sustiprina kuriamo sprendimo kokybę ir pritaikomumą.

    Priemonė „Žaliasis eksperimentas“ finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Įmonėms, planuojančioms teikti paraišką, svarbu iš anksto įsivertinti MTEP apimtį, planuojamą intelektinės nuosavybės apsaugą ir aiškų kelią iki produkto ar technologijos pritaikymo rinkoje.

  • Skandalas dėl ES lėšų? Ministerija nušalino NMA direktorių ir pradėjo tyrimą dėl skaidrumo

    Nušalinimas ir vidinis tyrimas

    Žemės ūkio ministerija pradėjo vidinį tyrimą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktoriaus veiksmų ir laikinai nušalino nuo pareigų F. Dirginčių. Sprendimas priimtas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir poreikio įvertinti, kaip agentūroje valdytos rizikos.

    Ministerija pabrėžia, kad tyrimo metu bus analizuojama NMA vidaus kontrolės sistema ir korupcijos rizikų valdymas. NMA vaidmuo yra jautrus, nes agentūra administruoja reikšmingas Europos Sąjungos paramos lėšas, skirtas žemės ūkiui ir kaimo plėtrai.

    Kas aiškinsis komisija?

    Tyrimui sudaryta Žemės ūkio ministerijos komisija, kuri turės įvertinti direktoriaus veiksmus ir pateikti motyvuotą išvadą. Vertinimas apims tai, kaip buvo vykdomos vadovo pareigos užtikrinant vidaus kontrolę ir skaidrią institucijos veiklą.

    Tokio pobūdžio tyrimuose paprastai tikrinama, ar laikytasi procedūrų, ar buvo užkardomos interesų konflikto situacijos, kaip veikė vidaus audito ir patikrų mechanizmai. Taip pat vertinama, ar sprendimų priėmimas buvo pakankamai atsparus galimam spaudimui ir piktnaudžiavimui.

    „NMA yra institucija, administruojanti dideles Europos Sąjungos lėšas. Todėl iš jos vadovybės reikalauju aukščiausių skaidrumo ir atsakomybės standartų“, – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.

    Ministro teigimu, nušalinimas nėra išankstinė išvada dėl direktoriaus asmeninės atsakomybės, o priemonė, leidžianti objektyviai įvertinti situaciją. Ministerija akcentuoja, kad tyrimas apims ne tik konkrečias aplinkybes, bet ir bendrą korupcijos rizikų valdymo praktiką agentūroje.

    Kaip bus užtikrintas NMA darbas?

    Ministerija nurodo, kad artimiausiu metu bus paskirtas laikinas NMA vadovas. Jo užduotis bus užtikrinti nenutrūkstamą agentūros darbą, kad sprendimų priėmimas nesustotų ir pareiškėjai laiku gautų administracinius atsakymus.

    Ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams tai ypač svarbu dėl paraiškų vertinimo, patikrų organizavimo ir išmokų administravimo. Ministerija žada, kad agentūros kasdienės funkcijos bus tęsiamos, o tyrimo išvados lems tolesnius sprendimus dėl vadovybės atsakomybės ir vidaus kontrolės stiprinimo.

  • Pinigai NVO Vilkaviškio rajone tirpsta: paraiškos priimamos iki kol pakaks lėšų

    Vilkaviškio rajono savivaldybė tęsia nevyriausybinių organizacijų finansavimo konkursą: paraiškos priimamos nuo 2026 metų kovo 3 dienos iki kol pakaks tam numatytų lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2026 metų spalio 30 dienos 15.00 valandos. Savivaldybė pabrėžia, kad lėšoms pasibaigus kvietimas bus stabdomas, todėl delsimas gali kainuoti galimybę gauti finansavimą.

    Šiemet konkursui numatyta 38 000 eurų. Lėšos skiriamos trims kryptims: projektams iš dalies finansuoti dalyvaujant nacionalinėse, Europos Sąjungos ar kitose programose, NVO veiklos išlaidoms iš dalies kompensuoti bei bendruomeninių organizacijų vaikų žaidimų aikštelių kontrolės ataskaitų parengimo išlaidoms padengti.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti NVO ir bendruomeninės organizacijos, kurių buveinė ir veiklos vykdymo vieta yra Vilkaviškio rajono savivaldybėje. NVO turi atitikti Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nustatytą apibrėžimą, o bendruomeninės organizacijos – Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo sąlygas.

    Veiklos išlaidų kompensavimo atveju papildomai vertinama, ar juridinių asmenų registre organizacijai yra priskirta NVO žyma, ar ji nėra likviduojama, ar jai nepradėtos bankroto procedūros, taip pat ar nėra apribota jos veikla. Taip pat tikrinama, ar organizacija yra atsiskaičiusi už ankstesniais metais gautas savivaldybės lėšas ir ar laiku pateikia ataskaitas Juridinių asmenų registrui.

    Kokios išlaidos finansuojamos?

    Pirmojoje priemonėje savivaldybė gali padėti padengti privalomą pareiškėjo prisidėjimo dalį, kai organizacija dalyvauja nacionalinėse ar Europos Sąjungos programose. Tokia praktika savivaldybėse dažnai taikoma tam, kad vietos organizacijos galėtų pritraukti didesnį išorinį finansavimą, kai projektų taisyklės reikalauja nuosavo indėlio.

    Numatyta ir galimybė kompensuoti iki 5 proc. prisidėjimą nuo projekto vertės be PVM, kai PVM pagal konkrečias finansavimo sąlygas laikomas netinkamomis išlaidomis ir pareiškėjas nėra PVM mokėtojas. Taip pat leidžiama apmokėti papildomas, projekto įgyvendinimui būtinas, bet anksčiau nenumatytas prekes ar paslaugas, tačiau tokios išlaidos vieno projekto metu negali viršyti 1 000 eurų su PVM.

    Antroji priemonė skirta daliai NVO kasdienių veiklos išlaidų kompensuoti: šildymui, elektrai, vandeniui ir nuotekoms, šiukšlių tvarkymui. Vienai organizacijai per metus galima skirti ne daugiau kaip 500 eurų, todėl ši priemonė labiau orientuota į bazinį stabilumą, o ne didelius plėtros projektus.

    Trečioji priemonė aktuali bendruomeninėms organizacijoms, kurios valdo vaikų žaidimų aikšteles nuosavybės ar panaudos teise Vilkaviškio rajone. Tokiais atvejais kompensuojamos vaikų žaidimų aikštelių kontrolės ataskaitų parengimo išlaidos, o per metus galima pateikti vieną prašymą.

    Kaip teikti ir ko nepamiršti?

    Prašymai turi būti pildomi kompiuteriu lietuvių kalba pagal nustatytas formas ir pasirašomi organizacijos vadovo arba įgalioto asmens. Jei organizacija privalo turėti antspaudą, dokumentai turi būti patvirtinti ir antspaudu.

    Svarbi sąlyga – pateikus paraišką savivaldybės administracijai jos negalima taisyti ar pildyti pareiškėjo iniciatyva, todėl dokumentus rekomenduojama pasirengti itin kruopščiai. Paprastai prašoma pateikti juridinio asmens registravimo dokumentus, įgaliojimus, deklaraciją, projektų dokumentus, o kai kuriais atvejais ir finansavimo sutartį, išlaidas pagrindžiančius dokumentus ar patalpų valdymą įrodančius registro išrašus.

    Paraiškos priimamos Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijoje, o teikiant nuotoliniu būdu dokumentai turi būti pasirašyti elektroniniu parašu. Savivaldybė primena, kad kvietimas galioja tik tol, kol yra likę konkursui numatytų lėšų, todėl organizacijos raginamos paraiškas teikti nelaukiant paskutinių terminų.

  • Koszalino geležinkelio stotis bus statoma iš naujo: rangovas parinktas, darbų pabaiga – 2028 metais

    Lenkijos valstybinė geležinkelių bendrovė PKP paskelbė parinkusi rangovą, kuris užbaigs Koszalino geležinkelio stoties statybas. Konkurso laimėtoja tapo bendrovė „Texom SA“, o projekto vertė siekia apie 10 000 000 eurų su pridėtinės vertės mokesčiu.

    Planuojama, kad darbai startuos 2026 metų spalį, o stotis keleiviams bus atverta 2028 metų pirmoje pusėje. Tai jau antras bandymas įgyvendinti projektą, nes ankstesnis rangovas dėl projektavimo ir vykdymo problemų darbų neužbaigė.

    Kodėl konkursą teko kartoti?

    Pirmasis rangovas buvo parinktas 2023 metais, o stotį tuomet planuota užbaigti iki 2024 metų pabaigos. Vis dėlto, PKP nurodo, kad kilę projektavimo ir statybos vykdymo nesklandumai privertė ieškoti naujo vykdytojo ir iš naujo organizuoti pirkimą.

    Pagal dabartinį grafiką sutartis su „Texom SA“ turėtų būti pasirašyta 2026 metų rugsėjo pabaigoje. Jei papildomų kliūčių neatsiras, realūs darbai aikštelėje prasidės po kelių savaičių.

    Budowa dworca w Koszalinie wchodzi w kluczową fazę. Ponowne ogłoszenie przetargu było konieczne, by sprawnie dokończyć tę wyczekiwaną inwestycję, – sakė PKP valdybos narys Pawełas Lisiewiczius.

    Kas pasikeis stotyje ir jos aplinkoje?

    Naujasis pastatas bus pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia ir keleiviams, turintiems specialiųjų poreikių. Centrinėje dalyje numatytas atviras pasažas su vasaros laukiamąja ir jungtimi į tunelį, vedantį į peronus.

    Keleivių zonoje planuojamos bilietų kasos, laukiamoji, elektroninės atvykimų ir išvykimų švieslentės bei tvarkaraščių stendai. Komercinėje dalyje bus įrengti septyni prekybiniai ar paslaugų paskirties lokalai.

    Projektas taip pat numato išsaugoti ir išryškinti autentiškai dekoruotas 1962 metų stoties sienas. Pastate atsiras patalpos Geležinkelio apsaugos tarnybai ir biuro bei paslaugų erdvės.

    Technologijos, saugumas ir finansavimas

    Stotyje bus įrengti taktiliniai planai, žymėjimas Brailio raštu, vedimo takai silpnaregiams, taip pat pastato saugos ir valdymo sistemos. Ant stogo planuojama įrengti saulės elektrinės modulius, kad dalis energijos būtų gaminama vietoje.

    Tvarkoma bus ir stoties prieiga: numatomi dviračių stovai, vietos žmonėms su negalia ir elektromobiliams, taip pat trumpalaikio sustojimo zona keleivių išlaipinimui. Projektas finansuojamas ir Europos Sąjungos lėšomis pagal FEnIKS programą, apimančią ir kitų miestų stočių modernizavimą.

  • Lenkija skyrė dar milijardus S19 ir S11: ES lėšos Via Carpatia ir ruožui prie Koszalino

    Lenkijos Kelių generalinė direkcija (GDDKiA) pasirašė dvi naujas sutartis dėl ES finansavimo iš programos FEnIKS, skirtos greitkelių S19 ir S11 statyboms. Bendra Lenkijai šiame programos etape patvirtinta ES parama kelių infrastruktūrai pasiekė apie 3 760 000 000 eurų.

    Šios sutartys apima S19 atkarpas Babica–Jawornik ir Domaradz–Dukla bei S11 ruožą Bobolice–Szczecinek. GDDKiA nurodo, kad daliai projektų finansavimas dar vertinamas, o kitiems rengiama paraiškinė dokumentacija, kad būtų galima pritraukti papildomų ES lėšų.

    Daugiau lėšų S19

    S19 plėtrai Podkarpatės vaivadijoje ES skirs apie 463 000 000 eurų, o visas projektas vertinamas maždaug 1 019 000 000 eurų. Tinkamos finansuoti išlaidos sudaro apie 556 000 000 eurų, o numatyta darbų apimtis siekia 44,5 kilometro.

    Investicija padalyta į keturias įgyvendinimo dalis: Babica–Jawornik, Domaradz–Krosno, Krosno–Miejsce Piastowe ir Miejsce Piastowe–Dukla. GDDKiA primena, kad dvi pastarosios atkarpos nuo 2025 metų gruodžio jau atidarytos eismui.

    Visame projekte suplanuoti keturi kelių mazgai, penkios keliautojų aptarnavimo aikštelės bei kelių priežiūros bazė Miejsce Piastowe. Taip pat bus statomi inžineriniai statiniai, triukšmo slopinimo priemonės ir privažiavimo keliai.

    Strateginis S11 ruožas

    S11 atkarpai Bobolice–Szczecinek ES parama sieks apie 160 000 000 eurų. Bendras projekto biudžetas sudaro apie 326 000 000 eurų, o tinkamos finansuoti išlaidos įvertintos maždaug 189 000 000 eurų.

    Numatoma nutiesti daugiau kaip 24 kilometrų greitkelio, įrengti du mazgus Wierzchowo ir Szczecinek Północ bei porą keliautojų aptarnavimo aikštelių Wierzchowo. Šis ruožas turėtų sujungti Szczecinek aplinkkelį su S11 trasa, vedančia į S6 ties Koszalino kryptimi.

    FEnIKS programa keliams

    GDDKiA skaičiuoja, kad pagal FEnIKS planuojama paremti 30 kelių projektų, o bendra ES parama siektų apie 4 200 000 000 eurų. Programa apima 2021–2027 metų laikotarpį, o ankstyvosiose sutartyse dalis projektų buvo finansuojami vadinamuoju etapiniu principu, derinant skirtingų finansavimo laikotarpių lėšas.

    Pastaraisiais metais ES parama Lenkijos greitkeliams daugiausia nukreipiama į strateginius koridorius, didinančius šalies susisiekimą su Baltijos jūros uostais ir pietryčių kryptimi. Tarp prioritetų išlieka Via Carpatia ašis, kuriai priskiriamas S19, bei jungtys, mažinančios kelionių laiką tarp regioninių centrų.

    „Kiti kelių projektai šiuo metu yra vertinami arba jiems rengiama paraiškinė dokumentacija, siekiant gauti ES finansavimą“, – pranešė GDDKiA.

  • „ČEZ“ atnaujina Kořensko hidroelektrinę ir Vltavos kaskadą: ką pakeis didžiausia modernizacija per 34 metus

    „ČEZ“ atnaujina Kořensko hidroelektrinę ir Vltavos kaskadą: ką pakeis didžiausia modernizacija per 34 metus

    Didžiausia Čekijos energetikos grupė „ČEZ“ pradėjo Kořensko hidroelektrinės modernizaciją, kuri įvardijama kaip didžiausias atnaujinimas per 34 metų šios elektrinės istoriją. Darbai vyksta prie Temelino atominės elektrinės, o pati Kořensko jėgainė priskiriama mažesnėms – jos galia siekia 3,8 megavato.

    Modernizacija apima abiejų agregatų turbinas, generatorius, skirstyklas ir valdymo sistemas. Pirmojo agregato surinkimas jau vyksta, o grįžti į pilną eksploataciją jis turėtų rudenį, kai bus užbaigti bandymai ir derinimas.

    Antrasis agregatas trumpam bus stabdomas valdymo sistemų atnaujinimui, o vėliau jo lauks pilnas kapitalinis remontas. Visą projektą planuojama užbaigti iki kitų metų pavasario, dalį finansavimo numatant iš Europos Sąjungos konkurencingumą skatinančių priemonių.

    „ČEZ“ teigimu, atnaujinta įranga leis efektyviau panaudoti upės debitą ir gaminti elektrą net tuomet, kai vandens srautas gerokai mažesnis nei anksčiau reikalingos minimalios ribos. Tokia technologinė pažanga ypač aktuali dėl dažnėjančių sausrų periodų ir didesnių hidrologinių svyravimų, kuriuos fiksuoja dauguma Europos regionų.

    Kořensko modernizacija yra platesnės vandens energetikos programos dalis: „ČEZ“ skelbia vykdanti daugiau kaip 20 hidroelektrinių atnaujinimus, kurių tikslas – padidinti vidutinį efektyvumą iki 5 proc. Bendra šios programos vertė siekia apie 185 milijonų eurų.

    „Vltavos kaskados elektrinės yra esminė Čekijos hidroenergetikos dalis ir svarbus visos energetikos sistemos valdymo elementas. Modernizacija didina saugą, patikimumą ir efektyvumą“, – sakė „ČEZ“ įprastinės energetikos padalinio vadovas Pavelas Šleška.

    Pasak bendrovės, per pastaruosius metus į Vltavos kaskados atnaujinimą investuota apie 62 milijonus eurų, o modernizuota daugiau nei pusė kaskados agregatų. Tarp paminėtų projektų – Lipno I, Kamýk, Slapy ir Vrané elektrinių atnaujinimai, kurie, bendrovės vertinimu, prailgino jų eksploatacijos laiką dešimtmečiams ir prisideda prie mažesnių emisijų elektros gamybos.

    Užbaigus darbus Kořensko ir Lipno II elektrinėse, „ČEZ“ planuoja tęsti atnaujinimus Hněvkovice objekte bei imtis didesnių Štěchovice ir Orlík elektrinių modernizacijų. Tokios investicijos rodo, kad hidroenergetika Čekijoje išlieka svarbi ne tik kaip atsinaujinantis šaltinis, bet ir kaip lankstus įrankis tinklo balansavimui bei sistemos stabilumui.