CP v2

Tag: Europos Sąjungos parama

  • Skandalas dėl ES lėšų? Ministerija nušalino NMA direktorių ir pradėjo tyrimą dėl skaidrumo

    Nušalinimas ir vidinis tyrimas

    Žemės ūkio ministerija pradėjo vidinį tyrimą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktoriaus veiksmų ir laikinai nušalino nuo pareigų F. Dirginčių. Sprendimas priimtas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir poreikio įvertinti, kaip agentūroje valdytos rizikos.

    Ministerija pabrėžia, kad tyrimo metu bus analizuojama NMA vidaus kontrolės sistema ir korupcijos rizikų valdymas. NMA vaidmuo yra jautrus, nes agentūra administruoja reikšmingas Europos Sąjungos paramos lėšas, skirtas žemės ūkiui ir kaimo plėtrai.

    Kas aiškinsis komisija?

    Tyrimui sudaryta Žemės ūkio ministerijos komisija, kuri turės įvertinti direktoriaus veiksmus ir pateikti motyvuotą išvadą. Vertinimas apims tai, kaip buvo vykdomos vadovo pareigos užtikrinant vidaus kontrolę ir skaidrią institucijos veiklą.

    Tokio pobūdžio tyrimuose paprastai tikrinama, ar laikytasi procedūrų, ar buvo užkardomos interesų konflikto situacijos, kaip veikė vidaus audito ir patikrų mechanizmai. Taip pat vertinama, ar sprendimų priėmimas buvo pakankamai atsparus galimam spaudimui ir piktnaudžiavimui.

    „NMA yra institucija, administruojanti dideles Europos Sąjungos lėšas. Todėl iš jos vadovybės reikalauju aukščiausių skaidrumo ir atsakomybės standartų“, – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.

    Ministro teigimu, nušalinimas nėra išankstinė išvada dėl direktoriaus asmeninės atsakomybės, o priemonė, leidžianti objektyviai įvertinti situaciją. Ministerija akcentuoja, kad tyrimas apims ne tik konkrečias aplinkybes, bet ir bendrą korupcijos rizikų valdymo praktiką agentūroje.

    Kaip bus užtikrintas NMA darbas?

    Ministerija nurodo, kad artimiausiu metu bus paskirtas laikinas NMA vadovas. Jo užduotis bus užtikrinti nenutrūkstamą agentūros darbą, kad sprendimų priėmimas nesustotų ir pareiškėjai laiku gautų administracinius atsakymus.

    Ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams tai ypač svarbu dėl paraiškų vertinimo, patikrų organizavimo ir išmokų administravimo. Ministerija žada, kad agentūros kasdienės funkcijos bus tęsiamos, o tyrimo išvados lems tolesnius sprendimus dėl vadovybės atsakomybės ir vidaus kontrolės stiprinimo.

  • Pinigai NVO Vilkaviškio rajone tirpsta: paraiškos priimamos iki kol pakaks lėšų

    Vilkaviškio rajono savivaldybė tęsia nevyriausybinių organizacijų finansavimo konkursą: paraiškos priimamos nuo 2026 metų kovo 3 dienos iki kol pakaks tam numatytų lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2026 metų spalio 30 dienos 15.00 valandos. Savivaldybė pabrėžia, kad lėšoms pasibaigus kvietimas bus stabdomas, todėl delsimas gali kainuoti galimybę gauti finansavimą.

    Šiemet konkursui numatyta 38 000 eurų. Lėšos skiriamos trims kryptims: projektams iš dalies finansuoti dalyvaujant nacionalinėse, Europos Sąjungos ar kitose programose, NVO veiklos išlaidoms iš dalies kompensuoti bei bendruomeninių organizacijų vaikų žaidimų aikštelių kontrolės ataskaitų parengimo išlaidoms padengti.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti NVO ir bendruomeninės organizacijos, kurių buveinė ir veiklos vykdymo vieta yra Vilkaviškio rajono savivaldybėje. NVO turi atitikti Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nustatytą apibrėžimą, o bendruomeninės organizacijos – Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo sąlygas.

    Veiklos išlaidų kompensavimo atveju papildomai vertinama, ar juridinių asmenų registre organizacijai yra priskirta NVO žyma, ar ji nėra likviduojama, ar jai nepradėtos bankroto procedūros, taip pat ar nėra apribota jos veikla. Taip pat tikrinama, ar organizacija yra atsiskaičiusi už ankstesniais metais gautas savivaldybės lėšas ir ar laiku pateikia ataskaitas Juridinių asmenų registrui.

    Kokios išlaidos finansuojamos?

    Pirmojoje priemonėje savivaldybė gali padėti padengti privalomą pareiškėjo prisidėjimo dalį, kai organizacija dalyvauja nacionalinėse ar Europos Sąjungos programose. Tokia praktika savivaldybėse dažnai taikoma tam, kad vietos organizacijos galėtų pritraukti didesnį išorinį finansavimą, kai projektų taisyklės reikalauja nuosavo indėlio.

    Numatyta ir galimybė kompensuoti iki 5 proc. prisidėjimą nuo projekto vertės be PVM, kai PVM pagal konkrečias finansavimo sąlygas laikomas netinkamomis išlaidomis ir pareiškėjas nėra PVM mokėtojas. Taip pat leidžiama apmokėti papildomas, projekto įgyvendinimui būtinas, bet anksčiau nenumatytas prekes ar paslaugas, tačiau tokios išlaidos vieno projekto metu negali viršyti 1 000 eurų su PVM.

    Antroji priemonė skirta daliai NVO kasdienių veiklos išlaidų kompensuoti: šildymui, elektrai, vandeniui ir nuotekoms, šiukšlių tvarkymui. Vienai organizacijai per metus galima skirti ne daugiau kaip 500 eurų, todėl ši priemonė labiau orientuota į bazinį stabilumą, o ne didelius plėtros projektus.

    Trečioji priemonė aktuali bendruomeninėms organizacijoms, kurios valdo vaikų žaidimų aikšteles nuosavybės ar panaudos teise Vilkaviškio rajone. Tokiais atvejais kompensuojamos vaikų žaidimų aikštelių kontrolės ataskaitų parengimo išlaidos, o per metus galima pateikti vieną prašymą.

    Kaip teikti ir ko nepamiršti?

    Prašymai turi būti pildomi kompiuteriu lietuvių kalba pagal nustatytas formas ir pasirašomi organizacijos vadovo arba įgalioto asmens. Jei organizacija privalo turėti antspaudą, dokumentai turi būti patvirtinti ir antspaudu.

    Svarbi sąlyga – pateikus paraišką savivaldybės administracijai jos negalima taisyti ar pildyti pareiškėjo iniciatyva, todėl dokumentus rekomenduojama pasirengti itin kruopščiai. Paprastai prašoma pateikti juridinio asmens registravimo dokumentus, įgaliojimus, deklaraciją, projektų dokumentus, o kai kuriais atvejais ir finansavimo sutartį, išlaidas pagrindžiančius dokumentus ar patalpų valdymą įrodančius registro išrašus.

    Paraiškos priimamos Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijoje, o teikiant nuotoliniu būdu dokumentai turi būti pasirašyti elektroniniu parašu. Savivaldybė primena, kad kvietimas galioja tik tol, kol yra likę konkursui numatytų lėšų, todėl organizacijos raginamos paraiškas teikti nelaukiant paskutinių terminų.

  • Koszalino geležinkelio stotis bus statoma iš naujo: rangovas parinktas, darbų pabaiga – 2028 metais

    Lenkijos valstybinė geležinkelių bendrovė PKP paskelbė parinkusi rangovą, kuris užbaigs Koszalino geležinkelio stoties statybas. Konkurso laimėtoja tapo bendrovė „Texom SA“, o projekto vertė siekia apie 10 000 000 eurų su pridėtinės vertės mokesčiu.

    Planuojama, kad darbai startuos 2026 metų spalį, o stotis keleiviams bus atverta 2028 metų pirmoje pusėje. Tai jau antras bandymas įgyvendinti projektą, nes ankstesnis rangovas dėl projektavimo ir vykdymo problemų darbų neužbaigė.

    Kodėl konkursą teko kartoti?

    Pirmasis rangovas buvo parinktas 2023 metais, o stotį tuomet planuota užbaigti iki 2024 metų pabaigos. Vis dėlto, PKP nurodo, kad kilę projektavimo ir statybos vykdymo nesklandumai privertė ieškoti naujo vykdytojo ir iš naujo organizuoti pirkimą.

    Pagal dabartinį grafiką sutartis su „Texom SA“ turėtų būti pasirašyta 2026 metų rugsėjo pabaigoje. Jei papildomų kliūčių neatsiras, realūs darbai aikštelėje prasidės po kelių savaičių.

    Budowa dworca w Koszalinie wchodzi w kluczową fazę. Ponowne ogłoszenie przetargu było konieczne, by sprawnie dokończyć tę wyczekiwaną inwestycję, – sakė PKP valdybos narys Pawełas Lisiewiczius.

    Kas pasikeis stotyje ir jos aplinkoje?

    Naujasis pastatas bus pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia ir keleiviams, turintiems specialiųjų poreikių. Centrinėje dalyje numatytas atviras pasažas su vasaros laukiamąja ir jungtimi į tunelį, vedantį į peronus.

    Keleivių zonoje planuojamos bilietų kasos, laukiamoji, elektroninės atvykimų ir išvykimų švieslentės bei tvarkaraščių stendai. Komercinėje dalyje bus įrengti septyni prekybiniai ar paslaugų paskirties lokalai.

    Projektas taip pat numato išsaugoti ir išryškinti autentiškai dekoruotas 1962 metų stoties sienas. Pastate atsiras patalpos Geležinkelio apsaugos tarnybai ir biuro bei paslaugų erdvės.

    Technologijos, saugumas ir finansavimas

    Stotyje bus įrengti taktiliniai planai, žymėjimas Brailio raštu, vedimo takai silpnaregiams, taip pat pastato saugos ir valdymo sistemos. Ant stogo planuojama įrengti saulės elektrinės modulius, kad dalis energijos būtų gaminama vietoje.

    Tvarkoma bus ir stoties prieiga: numatomi dviračių stovai, vietos žmonėms su negalia ir elektromobiliams, taip pat trumpalaikio sustojimo zona keleivių išlaipinimui. Projektas finansuojamas ir Europos Sąjungos lėšomis pagal FEnIKS programą, apimančią ir kitų miestų stočių modernizavimą.

  • Lenkija skyrė dar milijardus S19 ir S11: ES lėšos Via Carpatia ir ruožui prie Koszalino

    Lenkijos Kelių generalinė direkcija (GDDKiA) pasirašė dvi naujas sutartis dėl ES finansavimo iš programos FEnIKS, skirtos greitkelių S19 ir S11 statyboms. Bendra Lenkijai šiame programos etape patvirtinta ES parama kelių infrastruktūrai pasiekė apie 3 760 000 000 eurų.

    Šios sutartys apima S19 atkarpas Babica–Jawornik ir Domaradz–Dukla bei S11 ruožą Bobolice–Szczecinek. GDDKiA nurodo, kad daliai projektų finansavimas dar vertinamas, o kitiems rengiama paraiškinė dokumentacija, kad būtų galima pritraukti papildomų ES lėšų.

    Daugiau lėšų S19

    S19 plėtrai Podkarpatės vaivadijoje ES skirs apie 463 000 000 eurų, o visas projektas vertinamas maždaug 1 019 000 000 eurų. Tinkamos finansuoti išlaidos sudaro apie 556 000 000 eurų, o numatyta darbų apimtis siekia 44,5 kilometro.

    Investicija padalyta į keturias įgyvendinimo dalis: Babica–Jawornik, Domaradz–Krosno, Krosno–Miejsce Piastowe ir Miejsce Piastowe–Dukla. GDDKiA primena, kad dvi pastarosios atkarpos nuo 2025 metų gruodžio jau atidarytos eismui.

    Visame projekte suplanuoti keturi kelių mazgai, penkios keliautojų aptarnavimo aikštelės bei kelių priežiūros bazė Miejsce Piastowe. Taip pat bus statomi inžineriniai statiniai, triukšmo slopinimo priemonės ir privažiavimo keliai.

    Strateginis S11 ruožas

    S11 atkarpai Bobolice–Szczecinek ES parama sieks apie 160 000 000 eurų. Bendras projekto biudžetas sudaro apie 326 000 000 eurų, o tinkamos finansuoti išlaidos įvertintos maždaug 189 000 000 eurų.

    Numatoma nutiesti daugiau kaip 24 kilometrų greitkelio, įrengti du mazgus Wierzchowo ir Szczecinek Północ bei porą keliautojų aptarnavimo aikštelių Wierzchowo. Šis ruožas turėtų sujungti Szczecinek aplinkkelį su S11 trasa, vedančia į S6 ties Koszalino kryptimi.

    FEnIKS programa keliams

    GDDKiA skaičiuoja, kad pagal FEnIKS planuojama paremti 30 kelių projektų, o bendra ES parama siektų apie 4 200 000 000 eurų. Programa apima 2021–2027 metų laikotarpį, o ankstyvosiose sutartyse dalis projektų buvo finansuojami vadinamuoju etapiniu principu, derinant skirtingų finansavimo laikotarpių lėšas.

    Pastaraisiais metais ES parama Lenkijos greitkeliams daugiausia nukreipiama į strateginius koridorius, didinančius šalies susisiekimą su Baltijos jūros uostais ir pietryčių kryptimi. Tarp prioritetų išlieka Via Carpatia ašis, kuriai priskiriamas S19, bei jungtys, mažinančios kelionių laiką tarp regioninių centrų.

    „Kiti kelių projektai šiuo metu yra vertinami arba jiems rengiama paraiškinė dokumentacija, siekiant gauti ES finansavimą“, – pranešė GDDKiA.

  • „ČEZ“ atnaujina Kořensko hidroelektrinę ir Vltavos kaskadą: ką pakeis didžiausia modernizacija per 34 metus

    „ČEZ“ atnaujina Kořensko hidroelektrinę ir Vltavos kaskadą: ką pakeis didžiausia modernizacija per 34 metus

    Didžiausia Čekijos energetikos grupė „ČEZ“ pradėjo Kořensko hidroelektrinės modernizaciją, kuri įvardijama kaip didžiausias atnaujinimas per 34 metų šios elektrinės istoriją. Darbai vyksta prie Temelino atominės elektrinės, o pati Kořensko jėgainė priskiriama mažesnėms – jos galia siekia 3,8 megavato.

    Modernizacija apima abiejų agregatų turbinas, generatorius, skirstyklas ir valdymo sistemas. Pirmojo agregato surinkimas jau vyksta, o grįžti į pilną eksploataciją jis turėtų rudenį, kai bus užbaigti bandymai ir derinimas.

    Antrasis agregatas trumpam bus stabdomas valdymo sistemų atnaujinimui, o vėliau jo lauks pilnas kapitalinis remontas. Visą projektą planuojama užbaigti iki kitų metų pavasario, dalį finansavimo numatant iš Europos Sąjungos konkurencingumą skatinančių priemonių.

    „ČEZ“ teigimu, atnaujinta įranga leis efektyviau panaudoti upės debitą ir gaminti elektrą net tuomet, kai vandens srautas gerokai mažesnis nei anksčiau reikalingos minimalios ribos. Tokia technologinė pažanga ypač aktuali dėl dažnėjančių sausrų periodų ir didesnių hidrologinių svyravimų, kuriuos fiksuoja dauguma Europos regionų.

    Kořensko modernizacija yra platesnės vandens energetikos programos dalis: „ČEZ“ skelbia vykdanti daugiau kaip 20 hidroelektrinių atnaujinimus, kurių tikslas – padidinti vidutinį efektyvumą iki 5 proc. Bendra šios programos vertė siekia apie 185 milijonų eurų.

    „Vltavos kaskados elektrinės yra esminė Čekijos hidroenergetikos dalis ir svarbus visos energetikos sistemos valdymo elementas. Modernizacija didina saugą, patikimumą ir efektyvumą“, – sakė „ČEZ“ įprastinės energetikos padalinio vadovas Pavelas Šleška.

    Pasak bendrovės, per pastaruosius metus į Vltavos kaskados atnaujinimą investuota apie 62 milijonus eurų, o modernizuota daugiau nei pusė kaskados agregatų. Tarp paminėtų projektų – Lipno I, Kamýk, Slapy ir Vrané elektrinių atnaujinimai, kurie, bendrovės vertinimu, prailgino jų eksploatacijos laiką dešimtmečiams ir prisideda prie mažesnių emisijų elektros gamybos.

    Užbaigus darbus Kořensko ir Lipno II elektrinėse, „ČEZ“ planuoja tęsti atnaujinimus Hněvkovice objekte bei imtis didesnių Štěchovice ir Orlík elektrinių modernizacijų. Tokios investicijos rodo, kad hidroenergetika Čekijoje išlieka svarbi ne tik kaip atsinaujinantis šaltinis, bet ir kaip lankstus įrankis tinklo balansavimui bei sistemos stabilumui.

  • Rail Baltica Bialystok–Elkas stringa: teismo sprendimas dėl „Mirbud“ gali apversti 1 mlrd. eurų konkursą

    Lenkijoje užsitęsė vienas didžiausių pastarųjų metų geležinkelių modernizavimo konkursų, susijęs su Rail Baltica ruožu tarp Bialystoko ir Elko. Nors užsakovas PKP PLK jau kelis kartus buvo paskelbęs laimėtoją, galutinio sprendimo iki šiol nėra, o procesą toliau stabdo ginčai ir teismų grandinė.

    Projekto vertė siekia apie 1,06 mlrd. eurų, tačiau investicija faktiškai jau apie 20 mėnesių juda labai lėtai: vyksta kontrolės procedūros, o konkurso rezultatai nuolat persvarstomi. Papildomos įtampos suteikia bylos baigtis Varšuvos apygardos teisme, kuri gali pakeisti vertinimą, kas apskritai turėjo teisę likti konkurse.

    Kas sustabdė sprendimą?

    Ginčo centre atsidūrė statybų bendrovė „Mirbud“, kuri kartu su partneriais iš pradžių buvo laikyta pateikusi vieną patraukliausių pasiūlymų. Tačiau konsorciumas buvo eliminuotas po to, kai viešųjų pirkimų ginčų institucijos nurodė atmesti pasiūlymą dėl to, kad konkurso dokumentuose nebuvo pateikta informacija apie anksčiau skirtą administracinę baudą.

    Bauda buvo susijusi su darbais greitkelyje S1 netoli Vengierska Gurka, kur, pasak aplinkosaugos inspekcijos, pažeistos aplinkosaugos sprendimo sąlygos. „Mirbud“ pozicija tokia, kad bauda buvo pritaikyta ne tam subjektui, o pats pažeidimas, bendrovės vertinimu, buvo kvalifikuotas ginčytinai.

    „Tai klausimas, ar dėl tokio dydžio baudos valstybė turėtų už modernizavimą mokėti šimtais milijonų eurų daugiau, o stakės yra ir proporcingumas, ir viešųjų finansų interesas“, – sakė „Mirbud“ valdybos narys Pawełas Korzeniowskis.

    Milžiniškas projektas ir griežti terminai

    PKP PLK šį konkursą yra įvardijusi kaip didžiausią savo istorijoje: planuojama modernizuoti apie 100 km geležinkelio linijos, daugelyje vietų įrengiant antrąjį kelią, pertvarkant stotis ir sustojimus, statant viadukus bei požemines perėjas. Tikslas – didesnis pralaidumas ir saugesnės sankirtos, mažinant pervažas viename lygyje.

    Po modernizacijos keleivinių traukinių greitis daugelyje atkarpų turėtų siekti iki 200 km per valandą, o kelionės laikas tarp Bialystoko ir Elko trumpėti iki maždaug 55 minučių. Krovinių vežimui numatomi parametrai taip pat ambicingi: ilgesni sąstatai ir didesnis leistinas greitis turėtų pagerinti logistiką regione.

    Projektui skirta daugiau nei 800 mln. eurų Europos Sąjungos parama iš Instrumento „Europos infrastruktūros tinklų priemonė“, todėl rangos sutarties vilkinimas kelia ne tik politinę, bet ir finansinę riziką. PKP PLK nurodo, kad darbai turi būti užbaigti iki 2029 metų, o vėlavimai gali komplikuoti projekto atsiskaitymą pagal paramos taisykles.

    Kodėl ginčų tiek daug?

    Viešųjų pirkimų praktikoje tokios apimties konkursai dažnai tampa daugiapakopiais ginčais, kai dalyviai naudojasi visomis teisėtomis apskundimo priemonėmis. Statybų sektoriaus atstovai akcentuoja, kad pati sistema leidžia ir skatina tiekėjams ginti savo interesus, o ilgai trunkančios procedūros dažnai atsimuša į institucijų pajėgumus ir terminų valdymą.

    Šiuo atveju situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad buvo keletą kartų keistas „geriausio pasiūlymo“ vertinimas, o paraleliai vyksta atskiras teisminis ginčas dėl administracinės baudos adresato ir pagrįstumo. Būtent šis teismo sprendimas gali lemti, ar „Mirbud“ argumentai bus laikomi pakankamais grįžti į konkursą, arba ar bus įtvirtintas kelias dabartiniams favoritams.

    Kol vyksta procedūros, didžiausia rizika – kad strateginė Rail Baltica dalis Lenkijos šiaurės rytuose ir toliau liks „popieriuje“, o modernizacijos grafikas stumsis. Tai reikštų ne tik vėlesnę naudą keleiviams ir krovinių vežėjams, bet ir didesnį spaudimą valdyti europinės paramos terminus.

  • Kaunas ruošia milžinišką pokytį Vaišvydavoje: mokykla išaugs keliskart, aišku kur vyks pamokos

    Kauno savivaldybė planuoja iš esmės modernizuoti Vaišvydavos mokyklą, kurios pastatui skaičiuojama daugiau kaip 100 metų. Po rekonstrukcijos įstaiga turėtų tapti šiuolaikiška ugdymo erdve, o vietų skaičius, savivaldybės teigimu, padidėtų maždaug tris kartus.

    Numatoma, kad dabartinis 2 221 kv. m pastatas būtų perplanuotas ir išplėstas iki 8 090 kv. m, atskiriant ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo srautus. Projektiniuose sprendiniuose akcentuojamos STEAM erdvės, biblioteka, laisvalaikio zonos, valgykla ir administracinės patalpos.

    Pastatas, energija ir infrastruktūra

    Pagal planus, po atnaujinimo mokykla atitiktų A++ energinio naudingumo klasę, o ant stogo būtų integruota esama saulės elektrinė, kurios galia siekia 55 kW. Toks sprendimas dera su bendra savivaldybių praktika mažinti eksploatacines išlaidas ir energijos sąnaudas viešuosiuose pastatuose.

    Skaičiuojama, kad mokykloje būtų sukurta apie 350 papildomų vietų mokiniams ir darželinukams šalia dabar turimų 169. Savivaldybė pabrėžia, kad plėtra orientuota ne tik į klases, bet ir į bendrą mokymosi aplinką, įskaitant vidinį kiemą su terasa renginiams ir bendruomenės veikloms.

    Projekto vertė siekia 12,84 mln. eurų, finansavimas numatomas iš Europos Sąjungos ir Kauno savivaldybės lėšų. Darbų pradžia planuojama kitų metų antroje pusėje, o tikslūs terminai priklausys nuo rangos procedūrų ir statybos eigos.

    Sporto salė ir saugumo sprendimai

    Rekonstrukcijos apimtyje numatyta ryški sporto infrastruktūros plėtra: sporto salės plotas, kaip skelbiama, augtų nuo 565 iki 1 035 kv. m. Tokia salė leistų patogiau organizuoti pamokas ir treniruotes, pritaikant erdvę skirtingoms sporto šakoms.

    Planuojama atnaujinti ir lauko sporto bei aktyvaus laisvalaikio zonas: bėgimo takelius, universalią futbolo aikštę, taip pat pilnų matmenų krepšinio aikštelę. Mažiesiems numatomos atskiros žaidimų aikštelės ir pavėsinės, kad ikimokyklinukai turėtų saugią, nuo vyresnių mokinių srautų atskirtą erdvę.

    Teritorijoje projektuojamas „Kiss and ride“ privažiavimas ir apie 17 antžeminių stovėjimo vietų, o po pastatu numatoma 20 vietų požeminė aikštelė. Savivaldybė nurodo, kad ši erdvė prireikus galėtų būti naudojama ir kaip priedanga, talpinanti apie 550 žmonių.

    Kur vyks pamokos rekonstrukcijos metu

    Kol vyks statybos, ugdymo proceso stabdyti neplanuojama, todėl mokiniai ir darželinukai laikinai būtų perkelti į kitas miesto švietimo įstaigas. Skaičiuojama, kad laikini pokyčiai palies kiek daugiau kaip pusantro šimto ugdytinių.

    „Ugdymo kokybė yra mūsų prioritetas, todėl ruošiamės iš pagrindų atnaujinti dar vieną mokyklą. Nors rekonstrukcija prasidės tik kitais metais, jau dabar esame numatę laikinas ugdymo vietas ir suderinę sprendimus su kitomis švietimo įstaigomis“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Ikimokyklinio ugdymo grupes planuojama perkelti į Kauno lopšelio-darželio „Bitutė“ patalpas, pradinukų ugdymą organizuoti Kauno Motiejaus Valančiaus mokykloje-darželyje, o 5–8 klasių pamokas vykdyti VDU klasikinio ugdymo licėjaus Šančių padalinyje. Savivaldybė nurodo, kad apie sprendimų įgyvendinimą tėvai ir bendruomenė bus informuojami papildomai.

  • „Polregio“ užsakė 6 naujus „PESA“ elektrinius traukinius: sandoris viršija 50 mln. eurų

    Lenkijos regioninių reisų vežėjas „Polregio“ pasirašė sutartį su gamintoju „PESA“ dėl šešių naujų elektrinių traukinių ELF 3.0 įsigijimo. Bendra kontrakto vertė siekia apie 50 mln. eurų be mokesčių, o pirmieji traukiniai į bėgius turėtų išriedėti 2029 metų viduryje.

    Pagal dabartinius planus naujieji sąstatai būtų skiriami regioniniams ir priemiestiniams maršrutams, daugiausia Lodzės ir Varmijos Mozūrų vaivadijose. Galutinis paskirstymas priklausys nuo keleivių srautų ir sutarčių su viešojo transporto organizatoriais sąlygų.

    Gamintojas nurodo, kad tai bus trijų vagonų elektriniai traukiniai, kuriuos prireikus bus galima sujungti tarpusavyje. Viename sąstate turėtų tilpti mažiausiai 310 keleivių, iš jų apie 190 sėdimų vietų.

    Numatyta, kad traukiniai bus su oro kondicionavimu, šiuolaikine keleivių informavimo sistema, elektros lizdais ir USB jungtimis. Taip pat planuojamas belaidis internetas, vietos bent penkiems dviračiams ir defibriliatorius, kuris vis dažniau diegiamas viešajame transporte kaip papildoma saugumo priemonė.

    Didžiausia investicija per dešimtmetį

    „Polregio“ pabrėžia, kad šešių naujų elektrinių traukinių pirkimas yra didžiausia vienkartinė įmonės riedmenų investicija per pastaruosius 10 metų. Anksčiau, 2025 metų gruodį, vežėjas iš „PESA“ buvo užsakęs keturis traukinius, skirtus Šventokšysko vaivadijai.

    Valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas akcentavo, kad projekte numatoma didelė gamybos dalis Lenkijoje, o tai, jo teigimu, stiprina šalies geležinkelių pramonę ir technologines kompetencijas. Toks „vietinio turinio“ principas pastaraisiais metais dažniau minimas viešuosiuose pirkimuose, ypač kai investicijos susijusios su strategine infrastruktūra.

    „Tai svarbi investicija regioninei geležinkelių sistemai ir dar vienas įrodymas, kad įmonės su valstybės dalyvavimu gali veiksmingai bendradarbiauti šalies vystymosi labui“, – sakė Wojciechas Balczunas.

    Užsakymas gali išaugti iki 22 traukinių

    „Polregio“ vadovas Andrzejus Pawłowskis teigia, kad nauji sąstatai turi pagerinti kelionių komfortą ir didinti įmonės konkurencingumą savivaldybių konkursuose, kuriuose parenkami vežėjai maršrutams aptarnauti. Regioninio transporto rinkoje tai dažnai lemia ne tik bilietų kaina, bet ir riedmenų amžius, patikimumas bei energinis efektyvumas.

    Užsakyme numatyta galimybė jį išplėsti dar 16 traukinių, tad bendra apimtis galėtų siekti 22 sąstatus. „PESA“ vadovas Krzysztofas Zdziarskis nurodė, kad ELF 3.0 karta orientuota į mažesnį poveikį aplinkai ir efektyvesnę eksploataciją, kas vežėjams svarbu dėl energijos kainų ir priežiūros kaštų.

    Sprendimą dėl papildomų traukinių „Polregio“ sieja su finansavimu iš Europos Sąjungos programos FEnIKS. Vežėjas tikisi, kad sprendimai dėl paramos paaiškės dar šiais metais, o pasirinkus plėtrą gamintojui būtų paliktas maždaug trejų metų terminas pristatymams.

  • Tauragėje susitiko savanoriai: kaip „TAPK“ tinklas stiprina bendruomenes ir įtraukia jaunimą

    Tauragėje susitiko savanoriai: kaip „TAPK“ tinklas stiprina bendruomenes ir įtraukia jaunimą

    2026 metų gegužės 20 dieną Tauragėje, socialinėse dirbtuvėse „Draugų kiemelis“, vyko Savanorių ir savanoriškų organizacijų tinklo susitikimas. Renginys surengtas įgyvendinant projektą „TAPK – Tauragės apskrities pokyčių kūrėjai“, o į jį atvyko savanoriai, jaunimo organizacijų atstovai ir aktyvūs bendruomenių nariai iš visos Tauragės apskrities.

    Susitikimo tikslas buvo sutelkti skirtingas iniciatyvas vienijančias organizacijas ir aptarti, kaip praktiškai stiprinti savanorystę regione. Diskusijose daug dėmesio skirta jaunų žmonių įtraukimui, mentorystei ir tam, kaip savanoriška veikla gali tapti atspirties tašku tolesnėms studijoms ar darbui.

    Renginio pradžioje dalyviai susipažino su socialinių dirbtuvių „Draugų kiemelis“ veikla. Dirbtuves pristatė Vitalija Šlepavičienė, pabrėžusi, kad iniciatyva gimė iš savanorystės idėjų ir siekio sukurti atvirą, saugią bei palaikančią erdvę bendruomenei.

    Pasak organizatorių, tokios vietos regionuose dažnai atlieka daugiau nei vieną funkciją: jos tampa ir praktinių įgūdžių ugdymo, ir socialinės įtraukties erdve. Būtent dėl to savanorystė čia vertinama ne tik kaip pagalba kitiems, bet ir kaip būdas kurti ryšius bei mažinti socialinę atskirtį.

    Asmenine patirtimi dalijosi Ema Pamedytė iš Jurbarko, pristačiusi projektą „Prasmingi metai“ ir savanorystės naudą jauno žmogaus augimui. Ji akcentavo, kad savanorystė padeda geriau pažinti save, atrasti veiklas, kuriose norisi tobulėti, ir ugdyti pasitikėjimą savimi.

    Jaunimo savanoriškos tarnybos programą renginyje pristatė Tauragės mentorė Agnė Gailienė. Ji kvietė dalyvius kalbėtis apie savanorystės patirtis, kylančius iššūkius ir tai, kokio palaikymo jauni žmonės dažniausiai tikisi iš organizacijų bei bendruomenių.

    Diskusijose išryškėjo ir praktiniai klausimai, su kuriais susiduria organizacijos: kaip pritraukti naujų savanorių, kaip aiškiai apibrėžti jų vaidmenis, kaip užtikrinti grįžtamąjį ryšį ir motyvaciją. Taip pat aptarta, kad ilgalaikį įsitraukimą dažniausiai sustiprina aiški veiklos prasmė, matomi rezultatai ir nuoseklus koordinavimas.

    Renginio programoje vyko ir praktinės dirbtuvės, skirtos komunikacijos įgūdžių stiprinimui. Dalyviai akcentavo, kad gebėjimas bendrauti, klausytis ir bendradarbiauti yra vienas svarbiausių savanorystėje, nes būtent komunikacija padeda spręsti nesusipratimus ir kurti pasitikėjimą tarp skirtingų komandų.

    Susitikimo metu ne kartą grįžta prie minties, kad savanorystės kuriama vertė bendruomenėje yra platesnė nei vien konkreti pagalba renginiuose ar iniciatyvose. Savanoriška veikla stiprina tarpusavio ryšius, ugdo pilietiškumą ir dažnai tampa aplinka, kurioje gimsta naujos idėjos, partnerystės ir bendri regioniniai projektai.

    Organizatoriai dėkojo partneriams už bendradarbiavimą ir palaikymą: Tauragės rajono savivaldybei, Šilalės rajono savivaldybei, Jurbarko rajono savivaldybei ir Pagėgių savivaldybei. Taip pat nurodoma, kad projektas finansuojamas Europos Sąjungos ir Tauragės rajono savivaldybės lėšomis.

  • Lazdynų sveikatos priežiūros centre nauja registratūra ir triažo sistema: ką tai keičia pacientams?

    Lazdynų sveikatos priežiūros centre nauja registratūra ir triažo sistema: ką tai keičia pacientams?

    Karoliniškių poliklinikos Lazdynų sveikatos priežiūros centre pacientus pasitinka atnaujinta registratūra – viena judriausių įstaigos erdvių pertvarkyta taip, kad aptarnavimas būtų aiškesnis ir greitesnis. Kartu pristatytas ir atnaujintas įstaigos vizualinis identitetas, žymintis platesnius organizacinius pokyčius.

    Įstaigos duomenimis, Lazdynų sveikatos priežiūros centre per dieną apsilanko apie 1 000 pacientų, čia dirba daugiau nei 80 darbuotojų. Dideli srautai reiškia, kad net ir nedideli registratūros procesų patobulinimai gali pastebimai sumažinti eiles ir sutrumpinti pacientų kelią iki gydytojo kabineto.

    „Sveikata yra didžiausias kiekvieno iš mūsų turtas, todėl investicijos į infrastruktūrą yra kryptingas sprendimas, siekiant geresnių paslaugų vilniečiams“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Registratūros atnaujinimui skirta apie 177 000 eurų, iš jų daugiau nei 118 000 eurų sudaro Europos Sąjungos lėšos. Projektas įgyvendintas modernizuojant infrastruktūrą, kad pacientų aptarnavimas būtų patogesnis tiek atvykus į vietą, tiek sprendžiant klausimus per skambučių centrą.

    Daugiau patogumo ir prieinamumo

    Atnaujintoje registratūroje įrengtos ergonomiškos darbo vietos, perplanuotos laukimo ir užsakomųjų paslaugų zonos, pertvarkyta rūbinė. Tokie pokyčiai paprastai daromi siekiant sumažinti „butelio kaklelio“ efektą piko valandomis, kai vienoje vietoje susikerta registracijos, informavimo ir dokumentų srautai.

    Įstaigoje įdiegta pagalbos mygtukų sistema, skirta greitesnei reakcijai situacijose, kai pacientui prireikia skubios pagalbos ar papildomo personalo dėmesio. Taip pat numatyta kompiuterizuota priemonė, kuri turėtų padėti tiesioginei komunikacijai gestų kalba, kad paslaugos būtų lengviau prieinamos klausos negalią turintiems žmonėms.

    Didelis dėmesys skirtas universalaus dizaino sprendimams: įrengti taktiliniai paviršiai ir nuorodos, padedančios regėjimo negalią turintiems pacientams savarankiškiau orientuotis patalpose. Praktikoje tai reiškia aiškesnį judėjimą nuo įėjimo iki registratūros, kabinetų ar kitų reikalingų zonų.

    Triažo sistema – kam ji reikalinga?

    Karoliniškių poliklinikoje pradedama taikyti triažo sistema, skirta pacientų srautams ir poreikiams valdyti. Jos esmė – greitesnis pirminis įvertinimas, padedantis nukreipti pacientą tinkamiausiu keliu: pas gydytoją, slaugytoją, į procedūras ar prie registracijos klausimų.

    Tokia praktika sveikatos priežiūroje plačiai naudojama siekiant mažinti netolygias eiles, ypač kai daliai atvykstančiųjų pakanka administracinės konsultacijos, recepto pratęsimo, tyrimų planavimo ar kitų sprendimų be ilgo laukimo. Įstaiga tikisi, kad tai leis tiksliau paskirstyti laiką ir pagerinti informacijos pateikimą pacientams.

    Naujas įvaizdis ir vidiniai pokyčiai

    Kartu su fiziniais pokyčiais pristatytas atnaujintas Karoliniškių poliklinikos įvaizdis: logotipas, vizualinė komunikacija ir vieningesni aptarnavimo principai. Tokie sprendimai dažnai diegiami ne vien dėl estetikos – jie padeda pacientams lengviau atpažinti padalinius, suprasti informacines žinutes ir greičiau rasti paslaugas.

    „Atnaujinta registratūra yra daugiau nei remontas – tai žinutė bendruomenei, kad įstaiga tęsia veiklą su modernesniu požiūriu į pacientų patirtį“, – sakė Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.

    Įstaiga taip pat numato procesų automatizavimą: kuriama vidinė programėlė, skirta operatyviau fiksuoti kasdienius pastebėjimus, perduoti informaciją atsakingiems darbuotojams ir greičiau šalinti trikdžius. Tai turėtų sumažinti „nematomo darbo“ dalį, kai problemos sprendžiamos ilgai vien dėl informacijos keliavimo grandinės.

    Vilniaus savivaldybė nurodo, kad infrastruktūros atnaujinimo projektai tęsiami ir kitose gydymo įstaigose: artimiausiu metu planuojami atnaujinimai Centro poliklinikos filialuose, taip pat numatyti darbai kituose Karoliniškių ir Naujosios Vilnios padaliniuose. Tikimasi, kad nuoseklus modernizavimas ilgainiui prisidės prie geresnio paslaugų prieinamumo ir trumpesnio laukimo.

    „Šiemet Karoliniškių poliklinika mini 50 metų jubiliejų, o atsinaujinimas žymi naują etapą – diegiame technologijas, keliame kokybės standartus ir stipriname pacientui patogią aplinką“, – sakė Karoliniškių poliklinikos direktorius Vismantas Matulas.