CP v2

Tag: Europos Sąjungos parama

  • Tauragėje susitiko savanoriai: kaip „TAPK“ tinklas stiprina bendruomenes ir įtraukia jaunimą

    Tauragėje susitiko savanoriai: kaip „TAPK“ tinklas stiprina bendruomenes ir įtraukia jaunimą

    2026 metų gegužės 20 dieną Tauragėje, socialinėse dirbtuvėse „Draugų kiemelis“, vyko Savanorių ir savanoriškų organizacijų tinklo susitikimas. Renginys surengtas įgyvendinant projektą „TAPK – Tauragės apskrities pokyčių kūrėjai“, o į jį atvyko savanoriai, jaunimo organizacijų atstovai ir aktyvūs bendruomenių nariai iš visos Tauragės apskrities.

    Susitikimo tikslas buvo sutelkti skirtingas iniciatyvas vienijančias organizacijas ir aptarti, kaip praktiškai stiprinti savanorystę regione. Diskusijose daug dėmesio skirta jaunų žmonių įtraukimui, mentorystei ir tam, kaip savanoriška veikla gali tapti atspirties tašku tolesnėms studijoms ar darbui.

    Renginio pradžioje dalyviai susipažino su socialinių dirbtuvių „Draugų kiemelis“ veikla. Dirbtuves pristatė Vitalija Šlepavičienė, pabrėžusi, kad iniciatyva gimė iš savanorystės idėjų ir siekio sukurti atvirą, saugią bei palaikančią erdvę bendruomenei.

    Pasak organizatorių, tokios vietos regionuose dažnai atlieka daugiau nei vieną funkciją: jos tampa ir praktinių įgūdžių ugdymo, ir socialinės įtraukties erdve. Būtent dėl to savanorystė čia vertinama ne tik kaip pagalba kitiems, bet ir kaip būdas kurti ryšius bei mažinti socialinę atskirtį.

    Asmenine patirtimi dalijosi Ema Pamedytė iš Jurbarko, pristačiusi projektą „Prasmingi metai“ ir savanorystės naudą jauno žmogaus augimui. Ji akcentavo, kad savanorystė padeda geriau pažinti save, atrasti veiklas, kuriose norisi tobulėti, ir ugdyti pasitikėjimą savimi.

    Jaunimo savanoriškos tarnybos programą renginyje pristatė Tauragės mentorė Agnė Gailienė. Ji kvietė dalyvius kalbėtis apie savanorystės patirtis, kylančius iššūkius ir tai, kokio palaikymo jauni žmonės dažniausiai tikisi iš organizacijų bei bendruomenių.

    Diskusijose išryškėjo ir praktiniai klausimai, su kuriais susiduria organizacijos: kaip pritraukti naujų savanorių, kaip aiškiai apibrėžti jų vaidmenis, kaip užtikrinti grįžtamąjį ryšį ir motyvaciją. Taip pat aptarta, kad ilgalaikį įsitraukimą dažniausiai sustiprina aiški veiklos prasmė, matomi rezultatai ir nuoseklus koordinavimas.

    Renginio programoje vyko ir praktinės dirbtuvės, skirtos komunikacijos įgūdžių stiprinimui. Dalyviai akcentavo, kad gebėjimas bendrauti, klausytis ir bendradarbiauti yra vienas svarbiausių savanorystėje, nes būtent komunikacija padeda spręsti nesusipratimus ir kurti pasitikėjimą tarp skirtingų komandų.

    Susitikimo metu ne kartą grįžta prie minties, kad savanorystės kuriama vertė bendruomenėje yra platesnė nei vien konkreti pagalba renginiuose ar iniciatyvose. Savanoriška veikla stiprina tarpusavio ryšius, ugdo pilietiškumą ir dažnai tampa aplinka, kurioje gimsta naujos idėjos, partnerystės ir bendri regioniniai projektai.

    Organizatoriai dėkojo partneriams už bendradarbiavimą ir palaikymą: Tauragės rajono savivaldybei, Šilalės rajono savivaldybei, Jurbarko rajono savivaldybei ir Pagėgių savivaldybei. Taip pat nurodoma, kad projektas finansuojamas Europos Sąjungos ir Tauragės rajono savivaldybės lėšomis.

  • Lazdynų sveikatos priežiūros centre nauja registratūra ir triažo sistema: ką tai keičia pacientams?

    Lazdynų sveikatos priežiūros centre nauja registratūra ir triažo sistema: ką tai keičia pacientams?

    Karoliniškių poliklinikos Lazdynų sveikatos priežiūros centre pacientus pasitinka atnaujinta registratūra – viena judriausių įstaigos erdvių pertvarkyta taip, kad aptarnavimas būtų aiškesnis ir greitesnis. Kartu pristatytas ir atnaujintas įstaigos vizualinis identitetas, žymintis platesnius organizacinius pokyčius.

    Įstaigos duomenimis, Lazdynų sveikatos priežiūros centre per dieną apsilanko apie 1 000 pacientų, čia dirba daugiau nei 80 darbuotojų. Dideli srautai reiškia, kad net ir nedideli registratūros procesų patobulinimai gali pastebimai sumažinti eiles ir sutrumpinti pacientų kelią iki gydytojo kabineto.

    „Sveikata yra didžiausias kiekvieno iš mūsų turtas, todėl investicijos į infrastruktūrą yra kryptingas sprendimas, siekiant geresnių paslaugų vilniečiams“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Registratūros atnaujinimui skirta apie 177 000 eurų, iš jų daugiau nei 118 000 eurų sudaro Europos Sąjungos lėšos. Projektas įgyvendintas modernizuojant infrastruktūrą, kad pacientų aptarnavimas būtų patogesnis tiek atvykus į vietą, tiek sprendžiant klausimus per skambučių centrą.

    Daugiau patogumo ir prieinamumo

    Atnaujintoje registratūroje įrengtos ergonomiškos darbo vietos, perplanuotos laukimo ir užsakomųjų paslaugų zonos, pertvarkyta rūbinė. Tokie pokyčiai paprastai daromi siekiant sumažinti „butelio kaklelio“ efektą piko valandomis, kai vienoje vietoje susikerta registracijos, informavimo ir dokumentų srautai.

    Įstaigoje įdiegta pagalbos mygtukų sistema, skirta greitesnei reakcijai situacijose, kai pacientui prireikia skubios pagalbos ar papildomo personalo dėmesio. Taip pat numatyta kompiuterizuota priemonė, kuri turėtų padėti tiesioginei komunikacijai gestų kalba, kad paslaugos būtų lengviau prieinamos klausos negalią turintiems žmonėms.

    Didelis dėmesys skirtas universalaus dizaino sprendimams: įrengti taktiliniai paviršiai ir nuorodos, padedančios regėjimo negalią turintiems pacientams savarankiškiau orientuotis patalpose. Praktikoje tai reiškia aiškesnį judėjimą nuo įėjimo iki registratūros, kabinetų ar kitų reikalingų zonų.

    Triažo sistema – kam ji reikalinga?

    Karoliniškių poliklinikoje pradedama taikyti triažo sistema, skirta pacientų srautams ir poreikiams valdyti. Jos esmė – greitesnis pirminis įvertinimas, padedantis nukreipti pacientą tinkamiausiu keliu: pas gydytoją, slaugytoją, į procedūras ar prie registracijos klausimų.

    Tokia praktika sveikatos priežiūroje plačiai naudojama siekiant mažinti netolygias eiles, ypač kai daliai atvykstančiųjų pakanka administracinės konsultacijos, recepto pratęsimo, tyrimų planavimo ar kitų sprendimų be ilgo laukimo. Įstaiga tikisi, kad tai leis tiksliau paskirstyti laiką ir pagerinti informacijos pateikimą pacientams.

    Naujas įvaizdis ir vidiniai pokyčiai

    Kartu su fiziniais pokyčiais pristatytas atnaujintas Karoliniškių poliklinikos įvaizdis: logotipas, vizualinė komunikacija ir vieningesni aptarnavimo principai. Tokie sprendimai dažnai diegiami ne vien dėl estetikos – jie padeda pacientams lengviau atpažinti padalinius, suprasti informacines žinutes ir greičiau rasti paslaugas.

    „Atnaujinta registratūra yra daugiau nei remontas – tai žinutė bendruomenei, kad įstaiga tęsia veiklą su modernesniu požiūriu į pacientų patirtį“, – sakė Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.

    Įstaiga taip pat numato procesų automatizavimą: kuriama vidinė programėlė, skirta operatyviau fiksuoti kasdienius pastebėjimus, perduoti informaciją atsakingiems darbuotojams ir greičiau šalinti trikdžius. Tai turėtų sumažinti „nematomo darbo“ dalį, kai problemos sprendžiamos ilgai vien dėl informacijos keliavimo grandinės.

    Vilniaus savivaldybė nurodo, kad infrastruktūros atnaujinimo projektai tęsiami ir kitose gydymo įstaigose: artimiausiu metu planuojami atnaujinimai Centro poliklinikos filialuose, taip pat numatyti darbai kituose Karoliniškių ir Naujosios Vilnios padaliniuose. Tikimasi, kad nuoseklus modernizavimas ilgainiui prisidės prie geresnio paslaugų prieinamumo ir trumpesnio laukimo.

    „Šiemet Karoliniškių poliklinika mini 50 metų jubiliejų, o atsinaujinimas žymi naują etapą – diegiame technologijas, keliame kokybės standartus ir stipriname pacientui patogią aplinką“, – sakė Karoliniškių poliklinikos direktorius Vismantas Matulas.

  • PKP PLK atnaujino 2026 metų planą: daugiau geležinkelio konkursų ir milijardiniai projektai

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja PKP PLK pranešė atnaujinusi 2026 metais planuojamų pirkimų ir investicijų grafiką. Į dokumentą įtraukti tiek nuo metų pradžios jau paskelbti konkursai, tiek procedūros, kurias bendrovė ketina pradėti vėlesniais 2026 metų mėnesiais.

    Atnaujintas planas suskirstytas į dvi pagrindines dalis: statybos rangos darbus ir projektavimo dokumentacijos parengimą. PKP PLK akcentuoja, kad šis žingsnis rodo pasirengimą išlaikyti didelį investicijų tempą ir nuosekliai didinti geležinkelio sistemos pajėgumą.

    Pagal bendrovės pateiktą informaciją, didžiausios vertės projektai, vertinant pagal preliminarias sąmatas, turėtų koncentruotis pirmoje metų pusėje. Finansavimas būtų derinamas iš nacionalinių šaltinių ir Europos Sąjungos paramos, todėl konkursų grafikas tampa svarbus ir rangovams, ir rinkai.

    Tarp 2026 metais planuojamų itin didelės vertės investicijų PKP PLK nurodė kelis projektus, kurių numatoma vertė viršija maždaug 230 000 000 eurų. Minimi naujų atkarpų statybos ir darbai linijoje Pilava–Lukovas, kurie turėtų pagerinti susisiekimą ir padidinti pralaidumą intensyviai naudojamuose maršrutuose.

    Į kitą grupę patenka projektai, kurių vertė siekia nuo maždaug 23 000 000 iki 230 000 000 eurų. Joje numatoma modernizuoti ir elektrifikuoti Piotrkuvas Trybunalskis–Belchatovas ruožą, taip pat vykdyti darbus keliuose regioniniuose koridoriuose, atnaujinti stotis ir įrengti naujas stoteles, kad būtų patogesnis vietinis susisiekimas.

    Geležinkelių ekspertas, fondo ProKolej vadovas dr. Jakubas Majewskis anksčiau yra atkreipęs dėmesį, kad investicijų logika keičiasi: vis daugiau dėmesio skiriama vidaus susisiekimui, o ne vien kelionės laikui tarp didmiesčių trumpinti.

    „Europos Sąjungos lėšas privalome pirmiausia skirti pagrindiniams tarptautiniams koridoriams, o biudžeto pinigus galime leisti mažesnės apimties, bet labai aiškų efektą vidaus maršrutuose duodantiems projektams“, – sakė dr. Jakubas Majewskis.

    Pasak jo, geležinkelis Lenkijoje įžengia į naują etapą: spartėjant srautams ir augant keleivių skaičiui, reikia ne tik greitesnių reisų, bet ir daugiau pralaidumo, kad infrastruktūra atlaikytų dažnesnį eismą. Tai reiškia, kad konkursų apimtys gali augti ne tik dėl naujų linijų, bet ir dėl mazgų, stočių bei signalizacijos modernizavimo.

    PKP PLK yra 100 proc. valstybei priklausanti bendrovė, valdanti nacionalinę geležinkelių infrastruktūrą. Ji atsakinga už linijų priežiūrą, eismo valdymo koordinavimą ir tvarkaraščių planavimą visos šalies mastu, o valdomo tinklo ilgis siekia apie 18 800 kilometrų.

  • Druskininkų vietos plėtros strategijoje – civilinės saugos švietimas: planuojama iki 100 000 eurų parama

    Druskininkų vietos plėtros strategijoje – civilinės saugos švietimas: planuojama iki 100 000 eurų parama

    Druskininkų miesto vietos plėtros 2024–2029 metų strategiją siūloma papildyti naujomis veiklomis, skirtomis gyventojų švietimui civilinės saugos klausimais. Apie planuojamus pakeitimus kviečiama diskutuoti bendruomenę, o pastabas teikti iki nustatyto termino.

    Strategiją nuo 2024 metų įgyvendina miesto vietos veiklos grupė „Druskininkų harmonija“. Dokumento tikslas – skatinti Druskininkų miesto gyventojų integraciją į darbo rinką ir didinti jų įtrauktį į bendruomenės gyvenimą.

    Bendra strategijos vertė siekia 1 191 877,02 eurų, o Druskininkų savivaldybės prisidėjimas sudaro 20,1 proc. Numatyta finansuoti 18 projektų, orientuotų į užimtumą, socialinę įtrauktį, verslumą bei socialinių verslų atsiradimą.

    Skelbiama, kad iki šiol finansavimas jau skirtas 14 projektų ir tai sudaro 75 proc. visų strategijos lėšų. Iš jų ES lėšos sudaro 716 967 eurus, savivaldybės lėšos – 180 363 eurus.

    Civilinės saugos poreikis auga

    Galimybė strategiją papildyti civilinės saugos veiklomis siejama su išryškėjusiu poreikiu sistemingiau skleisti praktines žinias gyventojams. Pastaraisiais metais civilinė sauga Lietuvoje vis dažniau aptariama ne tik institucijų, bet ir bendruomenių lygmeniu, nes didėja dėmesys pasirengimui krizinėms situacijoms.

    Siūloma, kad strategijoje atsirastų veiklos, apimančios gyventojų švietimą civilinės saugos klausimais bei parengties įgūdžių ugdymą. Tai galėtų būti teoriniai, simuliaciniai ir praktiniai užsiėmimai, skirti saugumui, krizių valdymo efektyvumui, bendruomenių atsparumui ir atsparumui dezinformacijai didinti.

    Kiek lėšų numatoma ir kokie rodikliai?

    Švietimo civilinės saugos klausimais veikloms numatomas papildomas finansavimas iki 100 000 eurų. Paramos intensyvumas siektų 95 proc., o 5 proc. turėtų sudaryti prisidėjimas nuosavomis lėšomis.

    Taip pat nurodoma, kad strategijos administravimui papildomai būtų skiriama iki 17 000 eurų. Po pakeitimų bendra strategijos vertė didėtų iki 1 297 140,18 eurų.

    Į dokumentą planuojama įtraukti naują uždavinį ir veiksmą, susijusį su civilinės saugos veiklomis, taip pat naujus rodiklius. Tarp jų – tikslas, kad 95 proc. dalyvių, dalyvavusių civilinės saugos švietimo veiklose, įgytų atitinkamų įgūdžių, o dalyvių skaičius pasiektų ne mažiau kaip 100.

    Kada pristatymas ir kaip teikti pastabas?

    Norintys gyvai susipažinti su planuojamais strategijos keitimais kviečiami į informacinį renginį gegužės 11 dieną 13 valandą. Jis vyks miesto vietos veiklos grupės „Druskininkų harmonija“ patalpose Gardino gatvėje 45-1, trečiame aukšte, Druskininkuose.

    Pasiūlymai dėl planuojamų strategijos pakeitimų laukiami iki 2026 metų gegužės 12 dienos. Savivaldybė ir strategijos įgyvendintojai pabrėžia, kad bendruomenės įsitraukimas svarbus tam, kad papildomos veiklos atlieptų realius gyventojų poreikius.

  • Draudenių ežero pakrantės atnaujinimas Tauragėje: kada poilsiautojams atvers dalį teritorijos?

    Tauragėje tęsiami Draudenių ežero pakrantės tvarkymo darbai – savivaldybė skelbia, kad projektas vyksta pagal grafiką, o dalį atnaujintos erdvės planuojama atverti lankytojams dar šią vasarą. Teritorija pertvarkoma etapais, kad infrastruktūra būtų įrengiama nuosekliai ir saugiai.

    2024 metais pasirašyta sutartis su UAB „Tauragės agrotechnika“ dėl Draudenių ežero teritorijos sutvarkymo. Projekto vertė viršija 3,4 mln. eurų, didžioji dalis lėšų skiriama iš Europos Sąjungos finansavimo, o tvarkoma teritorija apima apie 5,3 hektaro.

    Pirmuoju etapu jau įrengtas slipas, privažiavimo kelias ir informacinis stendas, todėl vieta tampa patogesnė tiek vandens pramogoms, tiek atvykstantiems automobiliu. Šiuo metu vyksta antrasis etapas, orientuotas į visos rekreacinės infrastruktūros sukūrimą.

    Statybvietėje baigiami formuoti automobilių stovėjimo, automobilinių namelių, vaikų žaidimų ir lauko treniruoklių aikštelių pagrindai, taip pat įrengiami kelių ir takų pagrindai. Paraleliai vyksta liepto ir prieplaukos darbai, tiesiami takai link salos bei aplink ją, o apžvalgos bokšto konstrukcija jau sumontuota.

    Inžinerinei daliai numatytas artezinis gręžinys, įrengtos apšvietimo atramos ir pusiau požeminiai atliekų konteineriai, kad teritorija būtų tvarkinga ir patogi lankytojams. Taip pat sumontuoti konteinerių tipo statiniai, kuriuose bus įrengti dušai ir sanitariniai mazgai.

    Į teritoriją jau atgabenta dalis mažosios architektūros elementų, įskaitant suolus ir šiukšliadėžes. Tokie sprendimai paprastai diegiami siekiant, kad viešosios erdvės veiktų ne tik piko metu, bet ir kasdien, skatinant aktyvų laisvalaikį bei šeimų poilsį.

    Pagal sutartį visi darbai turi būti užbaigti šiais metais, tačiau rangovas planuoja, kad dalis teritorijos poilsiautojams galėtų būti atverta jau liepos mėnesį. Savivaldybė pabrėžia, kad galutinis atvėrimo laikas priklausys nuo darbų eigos ir saugumo reikalavimų įgyvendinimo.

    Užbaigus projektą, Draudenių ežero pakrantėje numatytos paplūdimio ir poilsio zonos, sporto ir vaikų erdvės, pėsčiųjų takai, apžvalgos bokštas bei kita lankytojams reikalinga infrastruktūra. Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.