CP v2

Tag: Europos Sąjungos Taryba

  • Makronas Paryžiuje atidarė Kipro parodas: „Luvras“ pirmąkart rodo 16 salos senienų

    Makronas Paryžiuje atidarė Kipro parodas: „Luvras“ pirmąkart rodo 16 salos senienų

    Kipro paveldas Paryžiaus centre

    Paryžiuje atidarytos dvi didelės parodos, skirtos Kipro kultūriniam paveldui ir istoriniams ryšiams su Prancūzija bei Europa. Atidaryme dalyvavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Kipro prezidentas Nikosas Christodoulides.

    Parodos siejamos su Kipro pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai ir šiai progai parengta kultūros programa. Organizatoriai akcentuoja, kad tokie projektai tampa ir „minkštosios galios“ įrankiu, leidžiančiu šaliai išryškinti savo tapatybę bei vietą Europos istorijoje.

    „Luvras“ pirmąkart priėmė Kipro senienas

    Pirmoji paroda vyksta „Luvre“ ir išskirtinė tuo, kad muziejus pirmą kartą eksponuoja 16 Kipro antikinių radinių, perduotų Kipro kultūros institucijų. Ekspozicija pristato salos vaidmenį kaip prekybos ir kultūrinių mainų mazgą Viduržemio jūros regione.

    Kuratoriai pasakojimą dėlioja per daiktus, siejamus su chalkolito ir bronzos amžiumi, kai Kipras dėl geografijos ir žaliavų tapo svarbia jungtimi tarp Rytų ir Vakarų. Paroda lankytojų laukia iki 2026 metų birželio 22 dienos.

    Nacionalinėje bibliotekoje – Kipras per prancūzų žvilgsnį

    Antroji paroda rengiama Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje ir veiks iki 2026 metų birželio 14 dienos. Joje Kipras pristatomas per įvairius istorinius šaltinius: nuo grafikos ir kelionių liudijimų iki religinių meno kūrinių.

    Ekspozicijoje rodomi dailininko Louis-François Cassas graviūrų ciklai, sukurti po jo kelionės į salą 1785 metais, taip pat XVII–XVIII amžių ikonos, paskolintos iš Kipro kultūros fondų ir Nikosijos Panagia Faneromeni bažnyčios. Rengėjai pabrėžia, kad Bizantijos ir ortodoksų tradicija yra vienas kertinių Kipro tapatybės sluoksnių.

    Tokios parodos Paryžiuje pratęsia pastaraisiais metais ryškėjančią tendenciją, kai didžiosios Europos institucijos daugiau dėmesio skiria Viduržemio jūros regiono istorijoms ir kultūrų sankirtoms. Kipro atvejis ypač parankus, nes salos paveldas leidžia vienoje erdvėje kalbėti ir apie senąsias civilizacijas, ir apie šiuolaikinę Europos politinę darbotvarkę.

  • Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai 2027 metais: savivaldybės derina, kaip prisidės renginiais

    Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai 2027 metais: savivaldybės derina, kaip prisidės renginiais

    2027 metais pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Tai reiškia ne tik intensyvų aukšto lygio susitikimų ir derybų laikotarpį, bet ir platesnes galimybes šalies regionams įsitraukti į europinę darbotvarkę per viešus renginius ir komunikaciją.

    Apie galimus formatus ir praktinį savivaldybių įtraukimą nuotoliniu būdu diskutavo Pakruojo rajono savivaldybės atstovai su Užsienio reikalų ministerijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai grupės patarėju Mindaugu Bundza. Susitikime aptarta, kaip vietos bendruomenėms aiškiau ir patraukliau pristatyti pirmininkavimo reikšmę.

    Ką planuoja savivaldybės?

    Ministerijos atstovas pristatė renginių planavimo gaires, numatomą renginių tinklelį ir komunikacijos paketus, kurie bus teikiami savivaldybėms. Tokie paketai paprastai apima vieningus vizualinius sprendimus, temines kryptis, pagrindines žinutes ir rekomendacijas, kaip pasiekti skirtingas auditorijas.

    Savivaldybė savo ruožtu pristatė metinių renginių kalendorių ir idėjas, kurios galėtų būti pritaikytos pirmininkavimo pristatymui rajone. Diskusijoje dėmesys skirtas tam, kurie renginiai natūraliai sutaptų su europinėmis temomis ir kokie formatai būtų patogiausi vietos gyventojams.

    Ko tikimasi iš pirmininkavimo?

    Pirmininkavimas ES Tarybai paprastai apima įvairaus lygmens posėdžius Briuselyje ir Liuksemburge, tačiau šalys narės taip pat organizuoja ir dalį renginių savo valstybėje. Tokie renginiai gali būti skirti sektorių ekspertams, kultūrinei diplomatijai, jaunimo įtraukimui ar diskusijoms apie ES politikos poveikį kasdieniam gyvenimui.

    Susitikimo metu keistasi įžvalgomis dėl galimų pranešėjų ir ekspertų, kurie galėtų dalyvauti regioniniuose renginiuose, ir sutarta tęsti bendradarbiavimą. Tikslas – rasti aiškius, gyventojams suprantamus būdus paaiškinti, ką reiškia pirmininkavimas ir kokias temas Lietuva galėtų iškelti ES lygmeniu.

    Tolimesni žingsniai

    Pakruojo rajono savivaldybės atstovai su ministerija sutarė derinti konkretesnius formatus ir ieškoti tinkamiausių progų į renginius integruoti pirmininkavimo tematiką. Akcentuota, kad regionų įsitraukimas gali tapti svarbia komunikacijos dalimi, padedančia didinti visuomenės supratimą apie ES sprendimų priėmimą.

    Informaciją apie susitikimą pateikė Pakruojo rajono savivaldybė.

  • Lenkija smogė ES prekybos susitarimui: dėl „Mercosur“ kreipėsi į teismą ir prašo stabdyti

    Lenkija smogė ES prekybos susitarimui: dėl „Mercosur“ kreipėsi į teismą ir prašo stabdyti

    Lenkija eskalavo ginčą dėl Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos „Mercosur“ bloko prekybos susitarimo – Varšuva pateikė skundą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir siekia, kad susitarimo galiojimas bei taikymas būtų sustabdyti. Apie skundo perdavimą Liuksemburgui pranešė Lenkijos užsienio reikalų viceministras Marcinas Bosackis.

    Lenkijos pozicija grindžiama argumentu, kad dabartinė susitarimo redakcija gali pakenkti šalies ir visos ES žemės ūkiui. Varšuva teigia, jog rinką atveriantys importo srautai esą sudarytų spaudimą ūkininkų pajamoms ir didintų konkurenciją sektoriuose, kuriuose ES taikomi griežtesni gamybos reikalavimai.

    Lenkija taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Skunde siekiama, kad būtų sustabdytas ir pats susitarimo įgyvendinimas, nes, pasak Varšuvos, žalą žemės ūkiui būtų sudėtinga atitaisyti jau po to, kai prekybos srautai įsibėgėtų.

    Lenkijos žemės ūkio ministras Stefanas Krajewskis viešai patvirtino, kad byla iškelta, ir akcentavo, jog valdžia prioritetu laiko ūkininkų ir vartotojų interesų apsaugą. Pasak jo, Lenkijos gamintojai nebijo konkurencijos, tačiau tik tuo atveju, jei ji vyksta pagal vienodus standartus ir sąžiningas taisykles.

    Europos Sąjungos ir „Mercosur“ šalys – Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus – yra sudariusios platesnį partnerystės paketą, kurio dalis apima prekybos nuostatas. Pagal anksčiau priimtus politinius sprendimus, dalis susitarimo nuostatų gali būti taikoma laikinai, o galutinis įsigaliojimas priklauso nuo ratifikavimo procedūrų ES valstybėse narėse.

    ES institucijoms šis susitarimas svarbus kaip vienas didžiausių planuojamų prekybos paketų, galintis išplėsti Europos eksportuotojų galimybes, ypač pramonės, paslaugų ir kai kuriuose žemės ūkio segmentuose. Vis dėlto būtent žemės ūkis yra jautriausia tema, nes dalis šalių baiminasi dėl mėsos, cukraus, paukštienos ir kitų produktų importo poveikio vietos gamintojams.

    Lenkijos inicijuotas procesas gali tapti reikšmingu precedentu, nes ginčas persikelia į teisinį lygmenį ir priverčia vertinti ne tik politinius, bet ir procedūrinius susitarimo priėmimo aspektus. Teismo sprendimas lems, ar bus sudarytos sąlygos stabdyti taikymą, ir kokias ribas turi ES prekybos susitarimų laikino įgyvendinimo mechanizmas.