Tag: Europos šalys

  • Kūdikio kraitelis Europoje: kur tėvai permoka labiausiai ir kodėl Lietuva – tarp brangiausių?

    Kūdikio kraitelis Europoje: kur tėvai permoka labiausiai ir kodėl Lietuva – tarp brangiausių?

    Kūdikio gimimas daugeliui šeimų yra džiaugsminga žinia, tačiau pirmieji metai dažnai tampa ir rimtu finansiniu išbandymu. Vien sauskelnių, maitinimo priemonių, vežimėlio, automobilinės kėdutės ir drabužėlių sąrašas gali kainuoti daugiau, nei tėvai tikisi planuodami biudžetą.

    Nauja „Remitly“ analizė, sudaryta pagal 2026 metų liepos mėnesio kainas, palygino 14 būtiniausių prekių kūdikiui pirmųjų metų laikotarpiu 38 Europos šalyse. Skaičiuota šešiose kategorijose, nuo sauskelnių ir drėgnų servetėlių iki lovytės, vežimėlio bei kasdienių drabužių.

    Skaičiavimai rodo, kad pirmaisiais metais būtinos kūdikio prekės Europoje vidutiniškai atsieina apie 4 727 eurus. Pigiausiai, nominalia suma, tai kainuoja Jungtinėje Karalystėje – apie 2 813 eurų, o brangiausiai Ispanijoje – apie 6 294 eurus.

    Tarp šalių, kuriose išlaidos viršija 6 000 eurų ribą, minimos Nyderlandai, Suomija, Švedija ir Šveicarija. Į 5 000–6 000 eurų intervalą patenka ir Lietuva – tyrimas jai priskiria maždaug 5 563 eurų sumą, taip iškeliant šalį į brangesnių Europos valstybių grupę.

    Kur dingsta didžioji biudžeto dalis?

    Pagal vidutinį Europos krepšelį didžiausią pirmųjų metų išlaidų dalį sudaro drabužiai, kūdikių mišiniai ir sauskelnės. Šios trys kategorijos bendrai sudaro apie 81 proc. viso krepšelio, todėl net nedidelis kainų šuolis jose greitai išpučia galutinę sumą.

    Vidutiniškai drabužiams skiriama apie 1 465 eurai, kūdikių mišiniams – apie 1 187 eurai, sauskelnėms ir susijusioms higienos priemonėms – apie 1 152 eurai. Skirtingose šalyse proporcijos smarkiai skiriasi, nes kainas veikia PVM, rinkos konkurencija, prekių ženklų dominavimas ir gyventojų vartojimo įpročiai.

    Pavyzdžiui, vienur drabužių dalis sudaro palyginti mažą krepšelio gabalą, o kitur ji tampa didžiausia eilute. Tuo pačiu kūdikių mišinių svoris kai kuriose rinkose išauga, ypač jei dominuoja importas ir mažiau alternatyvų tarp skirtingų gamintojų.

    Ne tik kainos, bet ir atlyginimai

    Vien nominalios sumos neatsako į klausimą, ar kūdikio kraitelis konkrečioje šalyje yra lengvai „pakeliamas“. Dėl didelių atlyginimų skirtumų Europoje tas pats krepšelis vienur prilygsta kelių savaičių pajamoms, o kitur gali „suvalgyti“ reikšmingą metų uždarbio dalį.

    „Remitly“ tyrime išlaidos lygintos su vidutiniu metiniu darbo užmokesčiu, remiantis Tarptautinės darbo organizacijos skelbiamais vidutinių mėnesinių darbuotojų uždarbių duomenimis, pakoreguotais dėl infliacijos. Vidutiniškai būtinos prekės kūdikiui sudaro apie 20,9 proc. metinio uždarbio.

    Skirtumai – itin ryškūs: Belgijoje šis santykis siekia apie 5,4 proc., o Moldovoje – apie 88,8 proc. Tai reiškia, kad kai kuriose šalyse pirmieji kūdikio metai pagal būtiniausių prekių krepšelį priartėja prie beveik visų vidutinių metinių pajamų.

    Kartu pabrėžiama, kad realų šeimos „atsparumą“ išlaidoms lemia ir tai, ar dirba abu tėvai, kokia mokesčių našta, bei kokios šeimos išmokos ir kompensacijos taikomos konkrečioje valstybėje. Šie veiksniai gali smarkiai pakeisti galutinę finansinę naštą net ir esant panašioms prekių kainoms.

    Darželiai į skaičiavimus nepateko

    Tyrimas apima tik būtinas prekes kūdikiui, tačiau neįtraukia vienos didžiausių eilutės daugeliui šeimų – vaikų priežiūros paslaugų. Lopšeliai ir darželiai Europoje kainuoja labai nevienodai, o mokesčius dažnai lemia savivaldybių politika ir valstybės kompensacijų dydis.

    Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, kai kuriose šalyse vaikų priežiūros mokesčiai gali siekti dešimtis tūkstančių eurų per metus, o kitur – būti simboliniai. Net ir tuomet, kai taikomos subsidijos, galutinė suma šeimai gali smarkiai skirtis priklausomai nuo pajamų, vaikų skaičiaus ir to, ar šeimoje dirba vienas, ar abu tėvai.

    Ekspertai pabrėžia, kad planuojant šeimos biudžetą verta vertinti ne tik pradinį kraitelį, bet ir tęstines išlaidas: sauskelnių bei mišinių poreikis, sezoniniai drabužiai, augantys transporto ir sveikatos kaštai, o vėliau – vaikų priežiūros paslaugos. Būtent šių eilučių dinamika dažniausiai ir lemia, ar pirmaisiais metais šeimos finansai išliks stabilūs.

  • Putinas apie Europos karius Ukrainoje: perspėja, kad toks žingsnis reikštų tiesioginį karą su Rusija

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Europos valstybių karių dislokavimas Ukrainoje, jo teigimu, reikštų tiesioginį karą su Rusija. Šią žinutę jis išsakė viešai tarptautinio susitikimo kontekste, tęsdamas Maskvos retoriką, kuria siekiama atgrasyti Vakarus nuo aktyvesnio įsitraukimo.

    Putinas taip pat kartojo, esą Rusija nekelia grėsmės Europos šalims ir neketina jų pulti. Tokią poziciją Kremlius nuolat akcentuoja nuo 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą, nors dauguma Europos sostinių būtent Rusijos veiksmus laiko pagrindiniu ilgalaikiu saugumo rizikos veiksniu.

    „Europos karių dislokavimas Ukrainoje reikštų karą su Rusija“, – sakė Vladimiras Putinas.

    Kremlius savo argumentą grindžia teiginiu, kad Vakarai esą siekia „pavergti“ arba susilpninti Rusiją ir tam naudoja Ukrainą. Tokia naratyvo linija dažnai lydima kaltinimų dėl tariamo Vakarų kišimosi į Rusijos vidaus reikalus ir regioninius konfliktus, nors šie teiginiai tarptautinėje erdvėje vertinami kaip propagandiniai.

    Kalbėdamas apie Europos vidaus politiką, Putinas bandė susieti paramą Ukrainai su radikalių politinių jėgų populiarumu atskirose šalyse. Jis tvirtino, kad visuomenės esą supranta, jog Europos lyderiai stumia žemyną į konfliktą, ir tai, anot jo, atsispindi rinkimų rezultatuose.

    Ši retorika sustiprėjo tuo metu, kai Europoje periodiškai diskutuojama apie įvairias saugumo garantijas Ukrainai po karo ir apie galimas tarptautines misijas. Praktikoje dauguma svarstymų koncentruojasi į ginkluotės tiekimą, Ukrainos karių mokymą, oro gynybos stiprinimą bei ilgalaikę paramą, o ne į kovinių pajėgų siuntimą į fronto zoną.

    Putino pareiškimai skambėjo ir BRICS formato fone, kuris per pastaruosius metus plečiamas ir siekia didesnės įtakos globalioje ekonomikoje bei tarptautinėje politikoje. Ši grupė, sukurta Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir vėliau prisijungusios Pietų Afrikos Respublikos, išaugo iki 11 narių, prisijungus Saudo Arabijai, Egiptui, Jungtiniams Arabų Emyratams, Etiopijai, Iranui ir Indonezijai.