CP v2

Tag: Europos saugumas

  • JAV svarsto mažinti NATO pajėgumus Europoje: mažiau naikintuvų, laivų ir žvalgybos

    Jungtinės Valstijos svarsto reikšmingai sumažinti dalį Europoje NATO operacijoms skirtų karinių pajėgumų, skelbia „The New York Times“, remdamasis dviejų aukšto rango Europos pareigūnų informacija. Pasak jų, sąjungininkai apie ketinimus buvo informuoti dokumente, kuriame aprašomos planuojamos permainos ore ir jūroje.

    Pagrindinis pokyčių akcentas – mažesnis JAV indėlis į tolimojo nuotolio smūgių, žvalgybos ir jūrų patruliavimo užduotis, kurios iki šiol laikytos vienu svarbiausių NATO atgrasymo elementų. Nors detalių viešai neatskleidžiama, europiečiai tai vertina kaip signalą, kad Vašingtonas peržiūri resursų paskirstymą.

    Kas konkrečiai būtų mažinama?

    „The New York Times“ nurodo, kad svarstoma sumažinti Europai prieinamų naikintuvų F-16 ir F-15E skaičių maždaug nuo 150 iki 100. Taip pat būtų mažinamas jūrų patruliavimo orlaivių skaičius nuo 26 iki 15, o ore kuro papildymo lėktuvai, kurie buvo priskiriami Europos poreikiams, galėtų būti visiškai atitraukti.

    Be to, minima galimybė perkelti povandeninį laivą, galintį leisti sparnuotąsias raketas, taip pat lėktuvnešį su jį lydinčiais laivais ir misiją palaikančiais orlaiviais. Dokumente aptariamas ir dviejų bombonešių grupių, iki šiol orientuotų į Europos gynybą, relokavimas.

    Kodėl tai svarbu NATO atgrasymui?

    Ekspertai pabrėžia, kad tokio pobūdžio sumažinimai pirmiausia paliestų NATO gebėjimą greitai reaguoti, vykdyti oro operacijas didesniu intensyvumu ir užtikrinti nuolatinę jūrinę stebėseną. Ypač jautrus aspektas – povandeninių laivų paieška ir sekimas, kur jūrų patruliavimo orlaiviai laikomi kritine grandimi.

    Taip pat akcentuojama, kad JAV platformos Europoje turi ne tik karinę, bet ir politinę reikšmę: jų buvimas sustiprina atgrasymą vien dėl aiškaus Vašingtono įsipareigojimo signalo. Nors kai kurios Europos šalys turi panašių pajėgumų, JAV parama, pasak analitikų, dažnai vertinama kaip stipriausias veiksnys, mažinantis eskalacijos riziką.

    „Nors su kiekvienu iš šių sumažinimų atskirai galima susitvarkyti, bendra jų suma sudaro reikšmingą pokytį ir kelia iššūkių Europos atgrasymo pajėgumams“, – sakė Giuseppe Spatafora iš Europos Sąjungos saugumo studijų instituto.

    Kada pokyčiai galėtų įvykti?

    Pentagonas viešai nekomentavo dokumente minimų skaičių, tačiau, pasak „The New York Times“, JAV pareigūnai užsiminė, kad pokyčiai galėtų įvykti artimiausiu metu. Tai reikštų greitesnį tempą, nei tikėjosi dalis Europos partnerių.

    Kartu pažymima, kad net ir sumažinus dalį pajėgumų, JAV kariai Europoje išliktų vieni didžiausių NATO kontingentų. Vis dėlto Europai tai būtų papildomas spaudimas sparčiau didinti gynybos išlaidas, plėsti amunicijos atsargas, stiprinti oro gynybą ir geriau koordinuoti bendrus įsigijimus.

    „Pagrindinė NATO problema yra tai, kad kol Donaldas Trumpas yra prezidentas, nebėra tikrumo, jog prireikus Jungtinės Valstijos padės Europos šalims“, – sakė Vokietijos parlamentaras Antonas Hofreiteris.

    Europos sostinėse tokios diskusijos paprastai vertinamos ne vien per konkrečių orlaivių ar laivų skaičių, bet ir per patikimumo klausimą: kaip greitai ir kokia apimtimi JAV realiai įsitrauktų krizės atveju. Todėl net ir daliniai pajėgumų perkėlimai gali turėti didesnį poveikį nei vien techninis resursų perskirstymas.

  • Ukrainos naujienos: svarbiausi fronto pokyčiai, diplomatija ir poveikis Europai šiandien

    Ukrainoje tęsiasi intensyvūs kovos veiksmai, o situacija skirtinguose fronto ruožuose kinta priklausomai nuo artilerijos, dronų ir logistikos pajėgumų. Pastaraisiais mėnesiais vis daugiau dėmesio skiriama oro gynybai, amunicijos tiekimui ir gebėjimui apsaugoti kritinę infrastruktūrą nuo smūgių.

    Kartu su karine dinamika stiprėja ir diplomatinis spaudimas: Vakarų valstybės derina ilgalaikės paramos paketus, o Ukraina siekia užsitikrinti stabilesnį ginklų ir finansavimo srautą. Europos saugumo architektūroje karas išlieka pagrindiniu veiksniu, darančiu įtaką tiek gynybos pramonės planams, tiek politinėms nuotaikoms.

    Energetikos ir infrastruktūros klausimai išlieka vieni jautriausių, nes atakos prieš elektros gamybą, perdavimą ir logistikos mazgus gali turėti tiesioginių pasekmių pramonei ir kasdieniam gyvenimui. Tokiose sąlygose itin svarbūs tiek greiti remonto darbai, tiek rezerviniai sprendimai, leidžiantys išvengti didesnių sutrikimų.

    Humanitarinė padėtis taip pat išlieka sudėtinga: dalis gyventojų priversti evakuotis, o paramos sistemoms tenka didelis krūvis. Tarptautinės organizacijos pabrėžia būtinybę užtikrinti civilių apsaugą, medicinos pagalbą ir aiškius evakuacijos maršrutus, ypač ten, kur suintensyvėja apšaudymai.

    Karo eiga tiesiogiai veikia Europą: didėja gynybos išlaidos, spartėja ginkluotės užsakymų ciklai, o sankcijų ir tiekimo grandinių pokyčiai keičia kai kurių žaliavų bei produktų kainodarą. Dėl to naujausia informacija iš Ukrainos svarbi ne tik saugumo kontekste, bet ir vertinant ekonomikos rizikas bei politinius sprendimus regione.

  • Lenkija ir Jungtinė Karalystė rengia naują gynybos sutartį: aiškėja, kas bus pasirašyta gegužę

    Lenkija ir Jungtinė Karalystė gegužės 27 dieną ketina pasirašyti dvišalę sutartį, kuri apimtų bendradarbiavimą gynybos srityje ir platesnę partnerystę. Apie planus po susitikimo su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu pranešė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

    Pasak D. Tusko, sutartis turėtų sustiprinti praktinį šalių bendradarbiavimą, ypač kalbant apie saugumą ir nuolatinį karinį koordinavimą. Derybos dėl dokumento, anot jo, vyko ilgą laiką, tačiau dabartinėje saugumo aplinkoje Varšuva ieško patikimų partnerių, turinčių reikšmingus pajėgumus.

    Kas keistųsi gynybos bendradarbiavime?

    Nors konkrečios sutarties nuostatos viešai kol kas nedetalizuojamos, tokio tipo dokumentai paprastai siejami su reguliariomis politinėmis konsultacijomis, gynybos pramonės ryšiais, mokymais ir operaciniu planavimu. Europoje, tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą, valstybės vis dažniau formuoja papildomus dvišalius susitarimus šalia NATO rėmų, kad greičiau spręstų pajėgumų ir tiekimo grandinių klausimus.

    Lenkija pastaraisiais metais ryškiai didino gynybos finansavimą, plėtė kariuomenę ir siekė spartesnių įsigijimų, o Jungtinė Karalystė išlieka viena aktyviausių Europos saugumo politikos veikėjų. Dėl to Varšuvos ir Londono sutartis gali tapti papildomu instrumentu koordinuoti veiksmus regione, ypač rytiniame NATO flange.

    Londono signalas dėl santykių su ES

    D. Tuskas taip pat akcentavo politinį Londono interesą artėti prie Europos Sąjungos ir ieškoti patikimų partnerių žemyne. Jo teigimu, Jungtinėje Karalystėje didėja nuotaikos, kad sprendimas dėl „Brexit“ buvo klaida, o ryšių su ES norima daugiau, nors formaliai sugrįžimo į Bendriją klausimas šiuo metu nėra darbotvarkės centre.

    Ši sutartis gali tapti svarbiu signalu, kad Jungtinė Karalystė, būdama už ES ribų, vis tiek siekia stiprinti praktinius susitarimus su atskiromis valstybėmis narėmis. Lenkijai tai galimybė sustiprinti saugumo garantijų tinklą ir turėti daugiau veikimo kanalų, kai sprendimai gynybos srityje turi būti priimami greitai.

    „Priėmėme galutinį sprendimą, kad sutartis tarp Lenkijos ir Jungtinės Karalystės bus pasirašyta gegužės 27 dieną. Tai bus sutartis, realiai stiprinanti mūsų bendradarbiavimą, ypač gynybos srityje, bet ne tik“, – sakė Donaldas Tuskas.

  • Australijos ekspertas perspėja: Lenkijos vaidmuo Europos saugume auga, bet ar ji jau karinė galybė?

    Buvęs Australijos ginkluotųjų pajėgų karininkas ir strateginių studijų ekspertas Johnas Blaxlandas teigia, kad Lenkijos vaidmuo Europos saugumo architektūroje sparčiai stiprėja. Jo vertinimu, Lenkija kai kuriose srityse jau lenkia dalį Europos valstybių ne tik sprendimais, bet ir pačiu požiūriu į grėsmes.

    Ekspertas pabrėžia, kad Rytų Europos patirtis ir geografinė padėtis verčia Lenkiją greičiau reaguoti į rizikas, kurios kitur ilgai buvo laikomos teorinėmis. Dėl to Varšuvoje anksčiau nei daugelyje sostinių į politinę darbotvarkę pateko hibridinių grėsmių, atgrasymo ir visuotinės gynybos temos.

    Kas keičia Europos saugumą?

    Blaxlandas dėmesį kreipia į tai, kad Europoje daugėja signalų apie agresyvius veiksmus, įskaitant sabotažą, kibernetines atakas ir destabilizavimo operacijas. Tokie incidentai, jo teigimu, skatina vyriausybes realistiškiau vertinti rizikų mastą ir greitinti sprendimus dėl gynybos.

    Pasak eksperto, svarbus veiksnys yra ir JAV saugumo politikos kryptis, kuri vis aiškiau akcentuoja didesnę Europos atsakomybę už savo gynybą. Tai reiškia, kad Europos Sąjungos valstybės gali būti priverstos sparčiau investuoti į pajėgumus, pramonę ir tarpusavio koordinavimą.

    „Aukštas agresijos lygis Europoje, tikėtina susijęs su Rusija, verčia Europos vyriausybes situaciją vertinti realistiškiau. Kartu su JAV strateginiais pokyčiais tai gali paspartinti kitų Europos Sąjungos valstybių reakciją“, – sakė Johnas Blaxlandas.

    Stipri ekonomika, bet ne visa karinė galia

    Nors Lenkija regione išsiskiria ekonominiu svoriu ir nuosekliu gynybos finansavimo didinimu, Blaxlandas pažymi ribą: šalis dar nėra pilnavertė karinė galybė. Tam, jo vertinimu, neužtenka vien didelių pirkimų ar greito pajėgų plėtimo, būtina ilgalaikė parengtis, logistika, vadovavimo struktūros ir apmokymas.

    Ekspertas taip pat akcentuoja, kad efektyvus atgrasymas Europoje vis labiau priklausys nuo sąjungininkų suderinamumo. Šiame kontekste jis mato poreikį stiprinti praktinį bendradarbiavimą su Vokietija ir kitomis Europos valstybėmis, kurios pastaraisiais metais ryškiau grįžta prie gynybos prioritetų.

    Kodėl Lenkija atsidūrė dėmesio centre?

    Lenkijos vaidmenį išryškina keli sutampantys procesai: ilgalaikė įtampa prie NATO rytinio sparno, karas Ukrainoje ir išaugęs hibridinių grėsmių intensyvumas. Dėl to Lenkija tampa viena pagrindinių valstybių, per kurias planuojamas sąjungininkų pastiprinimas ir logistika, o tai automatiškai didina jos reikšmę bendroje gynybos schemoje.

    Tuo pačiu Blaxlandas leidžia suprasti, kad vien dėmesio neužtenka: norint išlaikyti lyderystę, svarbios ne tik išlaidos, bet ir gebėjimas ilgai išlaikyti parengtį, plėtoti gynybos pramonę bei kurti tvarius partnerystės mechanizmus su kaimynais.