CP v2

Tag: Europos saugumas

  • Prancūzija atsiskiria nuo Europos projekto: atskleidė 6-os kartos naikintuvo planą ir datas

    Prancūzija atsiskiria nuo Europos projekto: atskleidė 6-os kartos naikintuvo planą ir datas

    Prancūzija nusprendė savarankiškai kurti būsimos kartos naikintuvą, kuris ilgainiui turėtų pakeisti „Rafale“. Toks sprendimas priimtas po to, kai ėmė byrėti bendras Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos projektas FCAS, kuriuo buvo siekiama sukurti europinę 6-os kartos oro kovos sistemą.

    Pagal Prancūzijos gynybos planavimo dokumentus, antroji demonstratoriaus fazė turėtų startuoti 2027 metais ir apimti naujos kartos naikintuvo prototipo skrydį. Pilno masto operacinės versijos kūrimo pradžia numatoma 2029 metais, o realių pajėgumų tikimasi 2040-ųjų pradžioje.

    FCAS krizė ir pramonės ginčai

    FCAS branduoliu turėjo tapti New Generation Fighter, tačiau bendradarbiavimą silpnino pramoniniai nesutarimai dėl darbų pasidalijimo ir lyderystės. Viešumoje daugiausia minėti ginčai tarp „Dassault Aviation“ ir „Airbus“ dėl pagrindinių kompetencijų, intelektinės nuosavybės ir galutinės atsakomybės už naikintuvo kūrimą.

    Prancūzija, siekdama neprarasti tempo ir technologinės bazės, ėmėsi nacionalinio kelio. Sprendimas pagrindžiamas siekiu išlaikyti pramoninį suverenitetą, ypač kritinėse srityse, tokiose kaip variklių kūrimas, skaitmeninė architektūra ir pažangios ginkluotės integracija.

    Kas laukia „Rafale“ ir kokios technologijos numatomos

    Kartu spartinamas ir „Rafale“ modernizavimas iki F5 standarto, kuris planuojamas 2033–2035 metais. Numatomos investicijos į pažangesnius jutiklius, radarą, elektroninės kovos priemones ir glaudesnę sąveiką su bepilotėmis platformomis.

    Prancūzijos planuose akcentuojamas ne vien naujas lėktuvas, o visa sistema, kurioje naikintuvas veiktų kartu su koviniais dronais ir tinkline valdymo aplinka. Ši kryptis atitinka pastarųjų metų tendencijas, kai oro pranašumas vis labiau priklauso nuo duomenų mainų, sensorių sintezės ir gebėjimo koordinuoti mišrias, įgulos ir beįgules, platformas.

    Biudžetas auga, Europa ieško alternatyvų

    Prancūzijos gynybos biudžeto planuose įsipareigojimai programai 2027 metais didinami iki 2,74 milijardo eurų, kai 2026 metais buvo numatyta 1,2 milijardo eurų. Tai signalas, kad Paryžius pasirengęs brangiai kainuojančiai, bet strategiškai svarbiai krypčiai.

    Ekspertai pažymi, kad FCAS problemos keičia galios pusiausvyrą Europoje. Vokietija vis dažniau siejama su alternatyvų paieškomis, įskaitant galimą suartėjimą su kitu tarptautiniu 6-os kartos projektu, o Prancūzija, nors ir renkasi nacionalinį kelią, palieka erdvės pasirinktiems partnerystės formatams.

    „Mūsų tikslas – išlaikyti pradinį grafiką ir užtikrinti, kad operaciniai pajėgumai atsirastų 2040-ųjų pradžioje“, – sakė Prancūzijos gynybos ministrė Catherine Vautrin.

  • JAV svarsto trauktis iš Europos: Pentagonas mini iki 25 000 karių, nerimo daugėja NATO

    JAV Pentagone svarstomi scenarijai, pagal kuriuos Europos žemyne galėtų sumažėti amerikiečių karinis kontingentas. Žiniasklaida, remdamasi pareigūnais, skelbia, kad kalbama apie maždaug 25 000 karių ir dalies technikos išvedimą iš kai kurių bazių.

    Didžiausias poveikis, kaip teigiama, galėtų tekti šalims, kuriose sutelkta didelė JAV infrastruktūra ir pajėgos, pirmiausia Vokietijai, Italijai ir Ispanijai. Kartu pabrėžiama, kad sprendimas dar nepriimtas, o galutines rekomendacijas Pentagonas ruošiasi pateikti po vidinės pajėgų peržiūros.

    Kas svarstoma ir kodėl tai svarbu?

    Minimuose variantuose įvardijami ne tik karių skaičiai, bet ir galimi pokyčiai JAV aviacijos, karinių jūrų pajėgų bei sausumos pajėgų struktūroje Europoje. Taip pat aptariama galimybė dalį resursų ne tik išvesti, bet ir perkelti į NATO rytinio flango valstybes, priklausomai nuo grėsmių vertinimo.

    Tokie svarstymai kelia nerimą daliai JAV įstatymų leidėjų ir Europos sąjungininkų, nes JAV karinis buvimas yra viena iš esminių atgrasymo grandžių. Ypač svarbus yra greitas pastiprinimas, oro gynybos, logistikos, žvalgybos ir vadovavimo elementai, kuriuos Europoje padeda užtikrinti JAV pajėgos.

    NATO 3.0 idėja ir Europos atsakomybė

    Diskusijos siejamos su platesne kryptimi, kuri kartais apibūdinama kaip NATO 3.0: Europa turėtų prisiimti didesnę atsakomybę už konvencinę gynybą, o JAV išlaikytų strateginį, įskaitant branduolinį, atgrasymą. Europos sostinės vis dažniau kalba apie būtinybę užpildyti trūkstamus pajėgumus, ypač toliašaudės ginkluotės, palydovinės žvalgybos, oro papildymo degalais ir oro gynybos srityse.

    Viešojoje erdvėje taip pat primenama, kad bet kokia didesnė JAV pajėgų relokacija kainuotų brangiai, todėl Kongresas gali turėti papildomų svertų daryti įtaką sprendimams per finansavimo mechanizmus. JAV teisės aktai ir biudžeto sąlygos gali riboti staigius pokyčius, ypač jei pajėgų skaičius Europoje kristų žemiau nustatytų ribų.

    Lenkijos klausimas ir signalai dėl regiono

    Šios diskusijos vyksta tuo metu, kai JAV politinėje darbotvarkėje vėl keliama nuolatinės JAV sausumos pajėgų bazės Lenkijoje tema, o kai kurie pareiškimai leidžia suprasti, kad rytinio flango stiprinimas gali būti svarstomas lygiagrečiai. Tai reiškia, kad mažinimas Vakarų Europoje nebūtinai automatiškai reikštų bendrą JAV įsipareigojimų NATO mažėjimą, tačiau sąjungininkams svarbiausia išlieka aiškumas dėl realių pajėgumų ir terminų.

    „25 000 karių sumažinimas yra absoliučiai nepriimtinas“, – sakė vienas JAV Kongreso narys, komentuodamas galimus planus ir įspėdamas dėl atgrasymo silpnėjimo.

    Kol kas laukiama, kokius konkrečius variantus Pentagono vadovybei pateiks JAV pajėgų Europoje vadovybė ir kokia bus galutinė rekomendacija. Europos šalims tai dar viena priežastis spartinti gynybos finansavimo ir pajėgumų stiprinimo sprendimus, kad bet kokie JAV dislokavimo pokyčiai netaptų saugumo spraga.

  • Europos žvalgybos tarnyboms suteikiama daugiau galių: atsakas į Rusijos hibridines grėsmes ir JAV neapibrėžtumą

    Europos žvalgybos tarnyboms suteikiama daugiau galių: atsakas į Rusijos hibridines grėsmes ir JAV neapibrėžtumą

    Europos žvalgybos tarnybos, dešimtmečius veikę su griežtais įgaliojimų apribojimais, pastaruoju metu vis dažniau sulaukia politinio pritarimo plėsti savo galias. Šį posūkį lemia intensyvėjantis Rusijos hibridinių veiksmų fonas, didėjantis Kinijos šnipinėjimo aktyvumas ir augantis nerimas dėl JAV patikimumo dalijantis žvalgybine informacija.

    Dalis Europos valstybių po Antrojo pasaulinio karo ar autoritarinių režimų patirčių sąmoningai ribojo slaptųjų tarnybų veiklą, kad apsaugotų pilietines laisves. Tačiau sabotažo, kibernetinių atakų ir kritinės infrastruktūros pažeidžiamumo kontekste kai kurios vyriausybės siekia suteikti tarnyboms daugiau instrumentų ne tik stebėti, bet ir aktyviai trikdyti priešiškas operacijas.

    Kas keičiasi Europos saugumo politikoje

    Naujos krypties esmė – perėjimas nuo vien informacijos rinkimo prie veiksmų, kurie leistų greičiau reaguoti į grėsmes. Kai kur svarstoma suteikti daugiau teisinių galimybių vykdyti aktyvias kibernetines operacijas, plačiau bendradarbiauti su privačiu sektoriumi ir efektyviau dalytis duomenimis su kitomis institucijomis.

    Toks pokytis kelia ir neišvengiamų diskusijų dėl privatumo. Valstybės bando rasti balansą tarp nacionalinio saugumo poreikių ir demokratinės kontrolės, kad nauji įgaliojimai nevirstų nekontroliuojama sekimo praktika.

    Švedija, Nyderlandai, Austrija ir Vokietija: skirtingi modeliai

    Švedija stiprina užsienio žvalgybos architektūrą, numatydama aiškesnį civilinės ir karinės žvalgybos funkcijų atskyrimą. Tai siejama su platesniu saugumo sistemos perorientavimu po įstojimo į NATO ir ilgalaikiu grėsmių vertinimu regione.

    Nyderlanduose diskutuojama dėl nacionalinio saugumo teisės aktų, kurie galėtų praplėsti tarnybų galimybes greičiau neutralizuoti priešiškas veiklas, įskaitant kibernetines atakas ir šnipinėjimą. Vienas jautriausių aspektų – kokiais atvejais galima veikti be išankstinių papildomų leidimų ir kaip tokie sprendimai būtų prižiūrimi.

    Austrija, dažnai įvardijama kaip svarbus šnipinėjimo centras, ieško būdų užpildyti teisines spragas, dėl kurių užsienio agentams sudaromos palankios sąlygos veikti, jei jų taikinys nėra pati valstybė. Vyriausybės siekis – aiškiau apibrėžti atsakomybę ir sumažinti faktinę nebaudžiamumo zoną.

    Vokietijoje, kur dėl istorinių priežasčių žvalgybos tarnybų galios ilgą laiką buvo itin ribotos, svarstomos reformos galėtų praplėsti veikimo spektrą. Kartu stiprėja įtampa tarp saugumo argumentų ir duomenų apsaugos institucijų nuogąstavimų dėl priežiūros mechanizmų pakankamumo.

    JAV vaidmuo ir didėjanti Europos savarankiškumo kaina

    Papildomą impulsą pokyčiams suteikia prielaida, kad Vašingtonas gali tapti mažiau nuspėjamas partneris, o informacijos dalijimasis – labiau priklausomas nuo politinių sprendimų. Dėl to Europos valstybės vis aktyviau kalba apie poreikį turėti daugiau savų pajėgumų ir mažiau priklausyti nuo išorinių kanalų.

    Žvalgybos įgaliojimų plėtra Europoje tikėtina išliks viena jautriausių artimiausių metų temų, nes grėsmių pobūdis darosi vis labiau mišrus. Kartu visuomenės ir parlamentinė kontrolė taps esminiu kriterijumi, ar didesnės galios bus laikomos pagrįstomis ir teisėtomis.

    „Žvalgybos bendruomenė turi suteikti vyriausybėms aiškų situacijos vaizdą ir paaiškinti, kas iš tikrųjų vyksta, o tam reikia sujungti techninę, skaitmeninę ir žmogiškąją žvalgybą“, – sakė buvęs Jungtinės Karalystės Vyriausybės ryšių centro vadovas Davidas Omandas.

  • Italija prašo mažiau SAFE lėšų gynybai: Europos Komisija žada antrą kvietimą, šansai Lietuvai ir Lenkijai

    Italija nusprendė pasinaudoti mažesne Europos Sąjungos programos SAFE suma, nei planuota anksčiau. Apie tai, remdamasis agentūros ANSA informacija, žurnalistams pranešė Italijos vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Antonio Tajani.

    Pasak jo, Roma kreipsis dėl maždaug 8,9 mlrd. eurų, nors anksčiau buvo svarstoma didesnė suma. Sprendimą jis aiškino poreikiu daugiau investuoti į sveikatos apsaugą ir socialinę politiką.

    „Nusprendėme naudoti mažiau lėšų, nes reikia daugiau investuoti į sveikatos apsaugą ir socialinę politiką“, – sakė Antonio Tajani.

    Ministras taip pat teigė, kad Italijos gynybos ministerija parengs projektų sąrašą, kuriems būtų panaudotos SAFE lėšos. Jo vertinimu, dalis iniciatyvų jau buvo planuotos anksčiau, bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis.

    Antonio Tajani nurodė, kad realus lėšų panaudojimas galėtų prasidėti nuo kitų metų. Tuo metu Europos Komisija patvirtino gavusi Italijos paraišką mažesnei sumai, nei buvo deklaruota pradinėse diskusijose.

    Kas yra SAFE ir kodėl svarbu

    SAFE (Security Action for Europe) yra Europos Sąjungos finansinis instrumentas gynybos išlaidoms didinti, veikiantis paskolų principu. Bendra programos apimtis siekia 150 mlrd. eurų, o tikslas – greičiau finansuoti bendrus ar suderintus gynybos pajėgumų stiprinimo projektus.

    Programos logika paprasta: valstybės gali skolintis palankesnėmis sąlygomis, o finansuojami projektai turi prisidėti prie Europos gynybos pajėgumų stiprinimo, įskaitant bendrus pirkimus ir suderinamumą.

    Kas gali pasikeisti Lietuvai ir Lenkijai

    Italijai prašant mažiau, dalis SAFE resursų gali likti nepanaudota pirmajame etape. Europos Komisijos atstovas yra užsiminęs, kad dar šiais metais gali būti paskelbtas antras kvietimas teikti paraiškas, kad likusios lėšos būtų perskirstytos.

    Lenkijos pusė jau yra viešai sakiusi, kad domisi dalyvavimu antrajame kvietime. Toks scenarijus reikštų, kad regiono valstybėms, tarp jų ir Lietuvai, atsirastų papildoma galimybė siekti finansavimo projektams, susijusiems su gynybos pajėgumų plėtra ir bendrais pirkimais.

    Italijos vidaus diskusijos

    Italijoje SAFE idėja anksčiau sulaukė kritikos, ypač iš centrokairės opozicijos politikų, kurie akcentavo, kad didesni prioritetai turėtų būti skiriami sveikatos apsaugai ir švietimui. Ši vidaus politinė įtampa padeda paaiškinti, kodėl vyriausybė pasirinko mažesnį įsipareigojimą gynybos finansavimui per SAFE.

    Tuo pat metu Europoje stiprėja spaudimas didinti gynybos finansavimą dėl prastėjančios saugumo situacijos ir poreikio greičiau užpildyti pajėgumų spragas. Dėl to antrasis SAFE kvietimas, jei bus paskelbtas, gali sulaukti aktyvesnės konkurencijos tarp valstybių.

  • Australų ekspertas įspėja: JAV strategijos posūkis keičia Europą, o Lenkija atsiduria centre

    Pasaulio geopolitika sparčiai keičiasi, o nauji signalai iš už Atlanto verčia Europą persvarstyti saugumo prioritetus. Australų gynybos ekspertas, buvęs karininkas prof. Johnas Blaxlandas teigia, kad šiuose pokyčiuose ryškėja viena valstybė, kuri jau dabar diktuoja tempą regione.

    Jo vertinimu, Lenkija tampa viena svarbiausių Europos lyderių ne vien dėl didėjančių investicijų į gynybą, bet ir dėl to, kaip anksti atpažįsta grėsmes bei kaip greitai pereina nuo diskusijų prie sprendimų. Pasak eksperto, tai, kas Varšuvoje jau įgyvendinama, dalyje Vakarų Europos dar tik pradedama rimčiau svarstyti.

    Lenkija, kuri „matė grėsmes anksčiau“

    Prof. J. Blaxlandas pabrėžia, kad Lenkijos saugumo mąstyseną formuoja geografinė padėtis ir istorinė patirtis. Kaimynystė su Kaliningrado sritimi ir Baltarusija, taip pat pastarųjų metų Rusijos hibridinės priemonės regione, jo teigimu, lėmė, kad šalis grėsmes vertina praktiškai, o ne teoriškai.

    „Lenkija šiandien atlieka itin svarbų vaidmenį Europoje: daugelyje klausimų esate žingsniu priekyje, nes anksčiau pastebite grėsmes, anksčiau pradedate diskusijas ir greičiau pereinate prie veiksmų“, – sakė prof. Johnas Blaxlandas.

    Eksperto teigimu, visoje Europoje daugėja incidentų, kurie siejami su išorės įtaka: nuo kibernetinių atakų ir dezinformacijos iki sabotažo, padegimų ar bandymų trikdyti kritinę infrastruktūrą. Tokios tendencijos, jo vertinimu, skatina valstybes didinti budrumą ir spartinti sprendimus, kurie anksčiau būdavo atidedami.

    JAV strategijos pokytis ir europiečių atsakomybė

    Kontekstą, pasak pašnekovo, stiprina ir nauja JAV nacionalinio saugumo strategijos kryptis. Joje daugiau dėmesio skiriama pačių Jungtinių Valstijų vidaus saugumui ir interesams Vakarų pusrutulyje, o Europai siunčiama aiški žinutė dėl didesnės atsakomybės už savo gynybą.

    Tokios nuostatos praktikoje reiškia didesnį spaudimą Europos šalims sparčiau didinti gynybos finansavimą, plėsti pajėgumus ir užtikrinti, kad žemynas galėtų veikti efektyviau net ir tuo atveju, jei JAV prioritetai būtų nukreipti kitur. Dalis ekspertų tai vertina kaip papildomą impulsą stiprinti bendras gynybos pramonės grandines ir karinio mobilumo infrastruktūrą.

    Kodėl Lenkija atsiduria centre

    Prof. J. Blaxlandas taip pat akcentuoja, kad Lenkijos vaidmuo kyla ne vien iš karinės darbotvarkės. Jo vertinimu, šalis priskirtina prie Europos ekonominių lyderių, o tai suteikia daugiau politinio svorio ir leidžia greičiau įgyvendinti strateginius projektus.

    Kartu ekspertas pažymi, kad platesniam Europos saugumo architektūros sustiprinimui svarbus ir didžiųjų valstybių, pirmiausia Vokietijos, įsitraukimas. Jo manymu, Lenkijos potencialo derinys su augančia Vokietijos ir kitų šalių gynybine parengtimi gali tapti pagrindu praktiškesniam ir veiksmingesniam bendradarbiavimui.

    Bendra tendencija, kurią išskiria analitikai, yra aiški: ilgalaikėje perspektyvoje Europa vis labiau juda link didesnio savarankiškumo gynybos srityje. O valstybės, kurios greičiausiai prisitaiko prie naujų realijų, tampa ne tik regiono atramos taškais, bet ir politinės darbotvarkės formuotojomis.

  • Australijos ekspertas perspėja: Europa vėluoja, o Lenkija jau diktuoja saugumo darbotvarkę

    Pasaulio saugumo aplinka sparčiai kinta, o Europos valstybės vis dažniau susiduria su sabotažo, kibernetinių atakų ir kitų hibridinių veiksmų rizika. Australijos strateginių studijų ekspertas prof. Johnas Blaxlandas sako, kad šiame kontekste Lenkijos vaidmuo Europoje tampa išskirtinai ryškus.

    Pasak buvusio Australijos ginkluotųjų pajėgų karininko, Lenkija šiandien dažnai yra žingsniu priekyje: anksčiau identifikuoja grėsmes, greičiau apie jas diskutuoja ir pereina nuo analizės prie sprendimų. Jo teigimu, tai susiję tiek su geografija, tiek su ilgesne patirtimi reaguojant į Rusijos hibridines operacijas regione.

    „Lenkija Europoje atlieka kertinį vaidmenį. Daugelyje sričių jūs anksčiau pastebite grėsmes ir imatės veiksmų, kai kitos šalys dar tik pradeda apie tai rimtai svarstyti“, – sakė prof. Johnas Blaxlandas.

    Hibridinės grėsmės tampa kasdienybe

    Pastaraisiais metais Europoje daugėja incidentų, kuriuos saugumo institucijos sieja su priešiškų valstybių bandymais trikdyti infrastruktūrą ir visuomenės stabilumą. Tai apima kibernetines atakas, dezinformacijos kampanijas, bandymus daryti įtaką politiniams procesams, taip pat diversijas prieš energetikos ir transporto objektus.

    Blaxlando vertinimu, didėjantis tokių atvejų skaičius turėtų tapti signalu, kad vien deklaracijų nepakanka. Jo teigimu, šalims reikia greičiau stiprinti žvalgybinius pajėgumus, kritinės infrastruktūros apsaugą ir visuomenės atsparumą, o sprendimai neturėtų užstrigti politinių kompromisų paieškose.

    JAV prioritetai ir Europos atsakomybė

    Ekspertas dėmesį atkreipia ir į Jungtinių Valstijų strategines nuostatas, kurios pastaraisiais metais aiškiau pabrėžia europiečių atsakomybę už savo saugumą. Tokia kryptis reiškia, kad Europos šalims teks labiau pasikliauti savo gynybos planavimu, investicijomis ir pramoniniais pajėgumais.

    Jo vertinimu, būtent čia Lenkija dažnai nurodoma kaip pavyzdys, kaip spartesnis sprendimų priėmimas gali pakeisti regioninę dinamiką. Kartu jis pabrėžia, kad vienos valstybės pastangų neužtenka: ilgalaikė atgrasymo politika įmanoma tik tuomet, kai didžiosios Europos šalys ir sąjungininkai veikia koordinuotai.

    Ekonominis svoris ir gynybos potencialas

    Blaxlandas taip pat išskiria Lenkijos ekonominį augimą, kuris, jo nuomone, suteikia daugiau erdvės finansuoti gynybą ir modernizaciją. Nors Lenkija dar nėra didžiausia karinė galia Europoje, jos sprendimų greitis ir politinis konsensusas saugumo klausimais daro įtaką platesnei regiono darbotvarkei.

    Ekspertas teigia, kad svarbus būtų ir didesnis Vokietijos bei kitų valstybių įsitraukimas, nes tik platesnė koalicija gali užtikrinti realų pajėgumų šuolį. Jo išvada paprasta: Europa artėja prie momento, kai delsimas taps brangesnis nei investicijos į pasirengimą.

  • Lenkija ruošia gynybos pramonės strategiją 2026–2030: keturi tikslai ir dėmesys eksportui

    Lenkijos Vyriausybė baigia rengti Gynybos pramonės plėtros strategiją 2026–2030 metams ir planuoja ją patvirtinti dar trečiąjį metų ketvirtį. Dokumento projekte akcentuojama, kad pablogėjusi saugumo situacija Europoje paskatino vieną didžiausių gynybos finansavimo srautų per modernią istoriją, todėl svarbu, kad investicijos kurtų ilgalaikius pramonės pajėgumus.

    Strategijos pagrindinis tikslas – didinti Lenkijos gynybos pramonės gebėjimus ir atsparumą, kad šalies poreikiai būtų užtikrinami greičiau, patikimiau ir kuo didesne dalimi šalies viduje. Projekte pabrėžiama, kad vien tik didesnis gynybos biudžetas nepakanka, jei valstybės institucijos ir procedūros nesudaro sąlygų pramonei sparčiai plėstis.

    Keturi strategijos prioritetai

    Numatyti keturi pagrindiniai prioritetai: inovatyvumo ir konkurencingumo stiprinimas, esamo pramoninio potencialo modernizavimas, eksporto politikos sukūrimas ir valstybės taikomų plėtros instrumentų sustiprinimas. Strategija siekiama suderinti trumpalaikį poreikį greitai aprūpinti kariuomenę ir ilgalaikį tikslą sukurti tvarų gamybinį bei technologinį pagrindą.

    Projekte nurodoma, kad gynybos pramonė turėtų būti vertinama vienodai nepriklausomai nuo nuosavybės struktūros, o eksportas – laikomas nuolatine sektoriaus stiprinimo kryptimi. Tokia nuostata reiškia, kad prioritetas teikiamas ne vien vidaus užsakymams, bet ir gebėjimui konkuruoti tarptautinėse rinkose.

    Eksportas – ir ekonomikai, ir saugumui

    Strategijoje eksportas įvardijamas kaip priemonė didinti gamybos mastą, mažinti vienetinius kaštus ir užtikrinti nuoseklesnį užsakymų portfelį, kai vidaus paklausa svyruoja. Kartu pabrėžiama, kad eksporto politika gali būti naudojama kaip platesnės saugumo politikos dalis, stiprinant partnerystes ir suderinamumą su sąjungininkais.

    Dokumente taip pat akcentuojama valstybės institucijų vaidmens svarba – nuo aiškesnių taisyklių ir greitesnių sprendimų iki finansinių bei organizacinių priemonių, kurios padėtų pramonei investuoti į pajėgumus. Kontekstas aiškus: Europoje spartėjant ginkluotės ir amunicijos paklausai, laimi tos šalys, kurios geba greitai didinti gamybą, modernizuoti linijas ir užtikrinti tiekimo grandinių stabilumą.

  • JAV svarsto mažinti NATO pajėgumus Europoje: mažiau naikintuvų, laivų ir žvalgybos

    Jungtinės Valstijos svarsto reikšmingai sumažinti dalį Europoje NATO operacijoms skirtų karinių pajėgumų, skelbia „The New York Times“, remdamasis dviejų aukšto rango Europos pareigūnų informacija. Pasak jų, sąjungininkai apie ketinimus buvo informuoti dokumente, kuriame aprašomos planuojamos permainos ore ir jūroje.

    Pagrindinis pokyčių akcentas – mažesnis JAV indėlis į tolimojo nuotolio smūgių, žvalgybos ir jūrų patruliavimo užduotis, kurios iki šiol laikytos vienu svarbiausių NATO atgrasymo elementų. Nors detalių viešai neatskleidžiama, europiečiai tai vertina kaip signalą, kad Vašingtonas peržiūri resursų paskirstymą.

    Kas konkrečiai būtų mažinama?

    „The New York Times“ nurodo, kad svarstoma sumažinti Europai prieinamų naikintuvų F-16 ir F-15E skaičių maždaug nuo 150 iki 100. Taip pat būtų mažinamas jūrų patruliavimo orlaivių skaičius nuo 26 iki 15, o ore kuro papildymo lėktuvai, kurie buvo priskiriami Europos poreikiams, galėtų būti visiškai atitraukti.

    Be to, minima galimybė perkelti povandeninį laivą, galintį leisti sparnuotąsias raketas, taip pat lėktuvnešį su jį lydinčiais laivais ir misiją palaikančiais orlaiviais. Dokumente aptariamas ir dviejų bombonešių grupių, iki šiol orientuotų į Europos gynybą, relokavimas.

    Kodėl tai svarbu NATO atgrasymui?

    Ekspertai pabrėžia, kad tokio pobūdžio sumažinimai pirmiausia paliestų NATO gebėjimą greitai reaguoti, vykdyti oro operacijas didesniu intensyvumu ir užtikrinti nuolatinę jūrinę stebėseną. Ypač jautrus aspektas – povandeninių laivų paieška ir sekimas, kur jūrų patruliavimo orlaiviai laikomi kritine grandimi.

    Taip pat akcentuojama, kad JAV platformos Europoje turi ne tik karinę, bet ir politinę reikšmę: jų buvimas sustiprina atgrasymą vien dėl aiškaus Vašingtono įsipareigojimo signalo. Nors kai kurios Europos šalys turi panašių pajėgumų, JAV parama, pasak analitikų, dažnai vertinama kaip stipriausias veiksnys, mažinantis eskalacijos riziką.

    „Nors su kiekvienu iš šių sumažinimų atskirai galima susitvarkyti, bendra jų suma sudaro reikšmingą pokytį ir kelia iššūkių Europos atgrasymo pajėgumams“, – sakė Giuseppe Spatafora iš Europos Sąjungos saugumo studijų instituto.

    Kada pokyčiai galėtų įvykti?

    Pentagonas viešai nekomentavo dokumente minimų skaičių, tačiau, pasak „The New York Times“, JAV pareigūnai užsiminė, kad pokyčiai galėtų įvykti artimiausiu metu. Tai reikštų greitesnį tempą, nei tikėjosi dalis Europos partnerių.

    Kartu pažymima, kad net ir sumažinus dalį pajėgumų, JAV kariai Europoje išliktų vieni didžiausių NATO kontingentų. Vis dėlto Europai tai būtų papildomas spaudimas sparčiau didinti gynybos išlaidas, plėsti amunicijos atsargas, stiprinti oro gynybą ir geriau koordinuoti bendrus įsigijimus.

    „Pagrindinė NATO problema yra tai, kad kol Donaldas Trumpas yra prezidentas, nebėra tikrumo, jog prireikus Jungtinės Valstijos padės Europos šalims“, – sakė Vokietijos parlamentaras Antonas Hofreiteris.

    Europos sostinėse tokios diskusijos paprastai vertinamos ne vien per konkrečių orlaivių ar laivų skaičių, bet ir per patikimumo klausimą: kaip greitai ir kokia apimtimi JAV realiai įsitrauktų krizės atveju. Todėl net ir daliniai pajėgumų perkėlimai gali turėti didesnį poveikį nei vien techninis resursų perskirstymas.

  • Ukrainos naujienos: svarbiausi fronto pokyčiai, diplomatija ir poveikis Europai šiandien

    Ukrainoje tęsiasi intensyvūs kovos veiksmai, o situacija skirtinguose fronto ruožuose kinta priklausomai nuo artilerijos, dronų ir logistikos pajėgumų. Pastaraisiais mėnesiais vis daugiau dėmesio skiriama oro gynybai, amunicijos tiekimui ir gebėjimui apsaugoti kritinę infrastruktūrą nuo smūgių.

    Kartu su karine dinamika stiprėja ir diplomatinis spaudimas: Vakarų valstybės derina ilgalaikės paramos paketus, o Ukraina siekia užsitikrinti stabilesnį ginklų ir finansavimo srautą. Europos saugumo architektūroje karas išlieka pagrindiniu veiksniu, darančiu įtaką tiek gynybos pramonės planams, tiek politinėms nuotaikoms.

    Energetikos ir infrastruktūros klausimai išlieka vieni jautriausių, nes atakos prieš elektros gamybą, perdavimą ir logistikos mazgus gali turėti tiesioginių pasekmių pramonei ir kasdieniam gyvenimui. Tokiose sąlygose itin svarbūs tiek greiti remonto darbai, tiek rezerviniai sprendimai, leidžiantys išvengti didesnių sutrikimų.

    Humanitarinė padėtis taip pat išlieka sudėtinga: dalis gyventojų priversti evakuotis, o paramos sistemoms tenka didelis krūvis. Tarptautinės organizacijos pabrėžia būtinybę užtikrinti civilių apsaugą, medicinos pagalbą ir aiškius evakuacijos maršrutus, ypač ten, kur suintensyvėja apšaudymai.

    Karo eiga tiesiogiai veikia Europą: didėja gynybos išlaidos, spartėja ginkluotės užsakymų ciklai, o sankcijų ir tiekimo grandinių pokyčiai keičia kai kurių žaliavų bei produktų kainodarą. Dėl to naujausia informacija iš Ukrainos svarbi ne tik saugumo kontekste, bet ir vertinant ekonomikos rizikas bei politinius sprendimus regione.

  • Lenkija ir Jungtinė Karalystė rengia naują gynybos sutartį: aiškėja, kas bus pasirašyta gegužę

    Lenkija ir Jungtinė Karalystė gegužės 27 dieną ketina pasirašyti dvišalę sutartį, kuri apimtų bendradarbiavimą gynybos srityje ir platesnę partnerystę. Apie planus po susitikimo su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu pranešė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

    Pasak D. Tusko, sutartis turėtų sustiprinti praktinį šalių bendradarbiavimą, ypač kalbant apie saugumą ir nuolatinį karinį koordinavimą. Derybos dėl dokumento, anot jo, vyko ilgą laiką, tačiau dabartinėje saugumo aplinkoje Varšuva ieško patikimų partnerių, turinčių reikšmingus pajėgumus.

    Kas keistųsi gynybos bendradarbiavime?

    Nors konkrečios sutarties nuostatos viešai kol kas nedetalizuojamos, tokio tipo dokumentai paprastai siejami su reguliariomis politinėmis konsultacijomis, gynybos pramonės ryšiais, mokymais ir operaciniu planavimu. Europoje, tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą, valstybės vis dažniau formuoja papildomus dvišalius susitarimus šalia NATO rėmų, kad greičiau spręstų pajėgumų ir tiekimo grandinių klausimus.

    Lenkija pastaraisiais metais ryškiai didino gynybos finansavimą, plėtė kariuomenę ir siekė spartesnių įsigijimų, o Jungtinė Karalystė išlieka viena aktyviausių Europos saugumo politikos veikėjų. Dėl to Varšuvos ir Londono sutartis gali tapti papildomu instrumentu koordinuoti veiksmus regione, ypač rytiniame NATO flange.

    Londono signalas dėl santykių su ES

    D. Tuskas taip pat akcentavo politinį Londono interesą artėti prie Europos Sąjungos ir ieškoti patikimų partnerių žemyne. Jo teigimu, Jungtinėje Karalystėje didėja nuotaikos, kad sprendimas dėl „Brexit“ buvo klaida, o ryšių su ES norima daugiau, nors formaliai sugrįžimo į Bendriją klausimas šiuo metu nėra darbotvarkės centre.

    Ši sutartis gali tapti svarbiu signalu, kad Jungtinė Karalystė, būdama už ES ribų, vis tiek siekia stiprinti praktinius susitarimus su atskiromis valstybėmis narėmis. Lenkijai tai galimybė sustiprinti saugumo garantijų tinklą ir turėti daugiau veikimo kanalų, kai sprendimai gynybos srityje turi būti priimami greitai.

    „Priėmėme galutinį sprendimą, kad sutartis tarp Lenkijos ir Jungtinės Karalystės bus pasirašyta gegužės 27 dieną. Tai bus sutartis, realiai stiprinanti mūsų bendradarbiavimą, ypač gynybos srityje, bet ne tik“, – sakė Donaldas Tuskas.