Skaitmeniniai dokumentai tapo norma
Lenkijoje valstybės programėlė mObywatel per kelerius metus iš nišinio sprendimo virto masiškai naudojamu įrankiu. Naujausios apklausos rodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių ją naudojo apie 70 proc. respondentų, o daliai gyventojų ji jau realiai pakeičia fizinius dokumentus.
Vis dėlto įprotis nešiotis plastikinį asmens dokumentą ar vairuotojo pažymėjimą dar neišnyko. Beveik pusei naudotojų skaitmeninis dokumentas yra pilnavertis pakaitalas, tačiau didelė dalis mObywatel vis dar vertina kaip patogų priedą, o ne vienintelį pasirinkimą.
Svarbiausias lūkestis: kas ir kodėl matė mano duomenis
Augant skaitmeninių paslaugų apimčiai, didėja ir reikalavimai skaidrumui. Dauguma apklaustųjų palaiko idėją, kad mObywatel turėtų atsirasti funkcija, leidžianti patikrinti, kokia įstaiga, konkretus darbuotojas ar informacinė sistema peržiūrėjo žmogaus duomenis ir kokiu tikslu.
Toks sprendimas svarbus ne tik dėl privatumo jausmo. Skaitmeninėse tapatybės sistemose audito įrašai ir prieigos žurnalai laikomi viena veiksmingiausių priemonių mažinti piktnaudžiavimo riziką ir didinti pasitikėjimą, ypač kai programėlė tampa vartais į vis daugiau valstybės paslaugų.
Anoniminis amžiaus patvirtinimas tampa aktualus
Dar vienas ryškėjantis poreikis yra galimybė patvirtinti amžių ar tam tikrą tapatybės faktą neatskleidžiant visų dokumento duomenų. Respondentai dažniausiai tokį naudojimą sieja su amžiaus ribojamomis prekėmis ir paslaugomis, taip pat registracija interneto platformose.
Europos skaitmeninės tapatybės kryptis vis aiškiau juda link selektyvaus duomenų atskleidimo, kai paslaugos teikėjui perduodama tik būtina informacija. Tai mažina duomenų nutekėjimo pasekmes ir apsaugo nuo perteklinio vartotojų profiliavimo.
Europos skaitmeninė piniginė: pasitikėjimas valstybe didesnis nei didžiosiomis technologijomis
Artėjant prie Europos skaitmeninės tapatybės piniginės įgyvendinimo, apklausos dalyviai aiškiai signalizuoja, kokio modelio norėtų. Pirmasis pasirinkimas dažniausiai yra valstybės sukurta programėlė arba sprendimas, paremtas nacionalinės programėlės plėtra, o vien didžiųjų technologijų bendrovių produktą rinktųsi tik nedidelė dalis žmonių.
Tai siejama su saugumo, atsakomybės ir vadinamosios skaitmeninės suvereniteto logikos argumentais: gyventojai dažniau pasitiki sprendimu, kurio priežiūra ir taisyklės yra aiškiai apibrėžtos nacionaliniu ar europiniu reguliavimu. Kita vertus, dalis respondentų norėtų konkurencijos ir pasirinkimo, kai viešasis ir privatus sektorius teikia sprendimus pagal tuos pačius standartus.
DI urėduose: greičiui taip, galutiniam sprendimui ne
Požiūris į DI naudojimą administracijoje išlieka atsargus. Dauguma gyventojų palankiausiai vertina scenarijų, kai DI padeda tarnautojui analizuoti informaciją, parengia sprendimo projektą ar nurodo aktualius teisės aktus, tačiau galutinis sprendimas ir atsakomybė lieka žmogui.
Didžiausios baimės susijusios su klaidingu sprendimu, kurį būtų sunku apskųsti, taip pat su sistemų gedimais ir kibernetinėmis atakomis. Tokie atsakymai rodo, kad visuomenė DI pirmiausia mato kaip pagalbininką, o ne kaip instituciją, kuri savarankiškai sprendžia sudėtingas mokesčių ar teisines situacijas.
Apibendrinant, mObywatel sėkmė rodo, kad patogumas gali greitai pakeisti kasdienius įpročius, tačiau kitas skaitmenizacijos etapas remsis ne vien funkcijų gausa. Pasitikėjimą lems skaidrumas, aiškios duomenų naudojimo taisyklės, saugumo priemonės ir reali žmogaus kontrolė, ypač kai kalbama apie europinę skaitmeninę tapatybę ir DI vaidmenį viešajame sektoriuje.