Tag: Europos Taryba

  • EMYA 2026: 34 pretendentai į Europos metų muziejų – kas šiemet gali nustebinti komisiją?

    EMYA 2026: 34 pretendentai į Europos metų muziejų – kas šiemet gali nustebinti komisiją?

    Europos metų muziejaus apdovanojimas EMYA 2026 metais žada intrigą: į finalinį sąrašą pateko 34 muziejai iš skirtingų Europos regionų – nuo Portugalijos ir Estijos iki Turkijos bei Jungtinės Karalystės. Tai vienas ryškiausių žemyno muziejininkystės įvertinimų, kasmet atkreipiantis dėmesį į institucijas, kurios ne tik saugo paveldą, bet ir keičia lankytojų patirtį.

    EMYA apdovanojimai rengiami nuo 1997 metų ir vertina ne vien ekspozicijų turinį. Komisija akcentuoja inovacijas, edukaciją, socialinę atsakomybę, įtrauktį ir tvarumą, o taip pat tai, kaip muziejus geba kalbėti su visuomene šiandienos kontekste ir išlaikyti pasitikėjimą viešojoje erdvėje.

    2025 metais laureatu tapo Mančesterio muziejus, todėl 2026-ųjų ceremonijoje simbolinis „estafetės perdavimas“ bus vienas svarbiausių vakaro akcentų. Nugalėtojas bus paskelbtas ceremonijoje Bilbao, kur susitiks muziejų atstovai, ekspertai ir kultūros lauko lyderiai.

    Europos muziejų forumo vadovė Amina Krvavac pabrėžia, kad muziejams keliami lūkesčiai keičiasi dėl konfliktų, augančios poliarizacijos ir trapėjančio pasitikėjimo institucijomis. Šiame fone muziejai vis dažniau vertinami kaip vietos, kurios padeda orientuotis sudėtingose temose, stiprina bendruomenes ir kuria saugią erdvę dialogui.

    Ką vertina EMYA komisija?

    Vertinimo logika remiasi Europos Tarybos vertybėmis: demokratija, įtrauktimi ir socialine atsakomybe. Komisijai svarbu, kaip muziejus kuria žinias, interpretuoja sudėtingus istorinius ar šiuolaikinius klausimus, ir ar sugeba pristatymą paversti prasminga patirtimi, o ne vien eksponatų peržiūra.

    Pastaraisiais metais ryškėja tendencija, kad stiprūs pretendentai siūlo ne tik modernias technologijas, bet ir aiškų santykį su auditorija. Tai gali būti bendruomenių įtraukimas kuriant ekspozicijas, edukacijos kokybė, prieinamumas skirtingoms grupėms ir atsparumas dezinformacijai, kai muziejus veikia kaip patikimas žinių tarpininkas.

    Muziejai, kurie išsiskiria 2026 metų sąraše

    Belgijoje įsikūręs St John’s Hospital muziejus įkurtas istoriniame buvusios ligoninės pastate ir pasakoja apie žmones, kurie čia buvo gydomi ir slaugomi. Dvyliktojo amžiaus gotikinė architektūra išliko iki šių dienų, o pasakojimas kuriamas pasitelkiant audiovizualines patirtis, leidžiančias geriau „išgirsti“ pastato istoriją.

    Lisabonoje veikiantis „Mude“ dizaino muziejus kviečia pažvelgti į dizainą kaip kasdienybę formuojančią kultūros dalį. Čia dėmesys skiriamas ne tik daiktų estetikai, bet ir socialiniam, ideologiniam bei aplinkosauginiam kontekstui, o pats muziejaus pastatas išsiskiria kruopščiai restauruotomis interjero detalėmis.

    Suomijos Espo mieste esantis Žaidimų muziejus pasitelkia žaislų ir žaidimų istoriją tam, kad kalbėtų apie vaikystę, ugdymą ir bendruomenės kūrimą. Vertintojų akimis, tokios erdvės tampa vietomis, kuriose susitinka skirtingo amžiaus lankytojai, o edukacija vyksta natūraliai, per patyrimą ir smalsumą.

    Vokietijoje įkurtas Obersalzbergo dokumentacijos centras nagrinėja nacizmo laikotarpį ir jo padarinius, susiedamas vietinį kontekstą su visos Europos tragedijomis. Tokie muziejai dažnai vertinami dėl gebėjimo jautriai ir atsakingai kalbėti apie smurtą, propagandą ir istorinę atmintį, kartu išlaikant aiškų edukacinį tikslą.

    Kitas Vokietijos kandidatas „Sensoria“ – Kvapų ir skonių namai – orientuojasi į sensorinę patirtį ir kvapų mokslo pažinimą. Muziejus per interaktyvias erdves ir gyvus renginius bando praplėsti įprastą muziejaus sampratą, kai eksponatai ne vien stebimi, bet patiriami keliais pojūčiais.

    Liuksemburge veikiantis Nacionalinis pasipriešinimo ir žmogaus teisių muziejus analizuoja okupacijos, pasipriešinimo, kolaboravimo, Holokausto ir žmogaus teisių temas. Institucija pristato turinį keliomis kalbomis ir siekia būti ne tik atminties vieta, bet ir aktyvus švietimo partneris per ekskursijas, dirbtuves ir programas.

    Šveicarijoje esantis CERN mokslo centras „Science Gateway“ muziejinę patirtį jungia su didžiosios mokslo infrastruktūros realybe. Lankytojams siūlomos dirbtuvės, ekspozicijos ir pažintis su laboratorijų aplinka, o tokie projektai dažnai laikomi pavyzdžiu, kaip sudėtingas mokslas gali tapti prieinamas plačiajai auditorijai.

    Jungtinėje Karalystėje atnaujintas Young V&A muziejus orientuotas į vaikus, paauglius, šeimas ir mokytojus, skatindamas kūrybą per žaidimą, dizainą ir objektų tyrinėjimą. Svarbus akcentas – įtraukus kūrimo procesas, kai dalis sprendimų priimami kartu su jaunąja auditorija, taip stiprinant pilietinį dalyvavimą.

    EMYA 2026 nugalėtojas bus paskelbtas Bilbao vyksiančioje ceremonijoje 2026 metų birželio 13 dieną. Iki tol muziejų bendruomenė stebės, kuris modelis šiemet pasirodys įtikinamiausias: istorijos pasakojimas per architektūrą, dizaino aktualizavimas, mokslo atvėrimas ar drąsus darbas su sudėtinga atmintimi.

    „Šiuo metu, kai viešąją erdvę veikia konfliktai ir poliarizacija, pasitikėjimas institucijomis tampa trapesnis, o muziejams tenka nauji lūkesčiai ir naujas vaidmuo visuomenėje“, – sakė Amina Krvavac.

  • Smurtas prieš žmones su negalia: Europos Tarybos skaičiai ir kur kreiptis pagalbos Lietuvoje

    Smurtas prieš žmones su negalia: Europos Tarybos skaičiai ir kur kreiptis pagalbos Lietuvoje

    Smurtas prieš žmones su negalia

    Europos Tarybos duomenimis, maždaug 1 iš 5 žmonių su negalia yra patyrę smurtą. Tai reiškia, kad ši grupė su smurto rizika susiduria gerokai dažniau nei žmonės be negalios.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausią pažeidžiamumą dažnai patiria moterys, vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės. Smurtas gali pasireikšti ne tik fizine prievarta, bet ir psichologiniu spaudimu, ekonominiu kontroliavimu, nepriežiūra ar išnaudojimu.

    Kur smurtas dažniausiai vyksta?

    Smurtas ir prievarta gali vykti artimoje aplinkoje, kai žmogus yra priklausomas nuo partnerio ar artimųjų pagalbos. Riziką didina situacijos, kai auka turi ribotas galimybes išeiti iš namų, gauti informaciją ar savarankiškai kreiptis pagalbos.

    Ne mažiau svarbi ir institucinė aplinka, kai žmogus gyvena ar lankosi globos, slaugos ar kitose priežiūros įstaigose. Tokiais atvejais smurtas kartais lieka nepastebėtas, nes auka bijo pasekmių, jaučiasi bejėgė arba neturi patikimo kanalo pranešti.

    Ką daryti pastebėjus smurtą?

    Jei smurtas vyksta dabar arba kyla tiesioginė grėsmė sveikatai ar gyvybei, būtina skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Pranešti gali ne tik nukentėjęs žmogus, bet ir kaimynai, artimieji ar atsitiktiniai liudytojai.

    Emocinę paramą ir teisinę konsultaciją suteikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centras telefonu +370 700 55516. Ši pagalba gali būti svarbi tiek patyrus smurtą, tiek svarstant, kaip saugiai nutraukti smurtinę situaciją ir kokių veiksmų imtis toliau.

    Ekspertai primena, kad smurtas nėra privatus reikalas, o pagalbos prašymas nėra silpnumo ženklas. Kuo anksčiau kreipiamasi, tuo daugiau galimybių užkirsti kelią pasikartojimui ir užtikrinti žmogaus saugumą.