CP v2

Tag: Europos transliuotojų sąjunga

  • „Eurovizija 2026“: Izraelio atstovas Noam Bettan – antras, boikotai ir EBU taisyklės kelia klausimų

    „Eurovizija 2026“: Izraelio atstovas Noam Bettan – antras, boikotai ir EBU taisyklės kelia klausimų

    Finalas Vienoje – su įtampa

    „Eurovizijos 2026“ finale Vienoje Izraelio atstovas Noam Bettan užėmė antrąją vietą, tačiau konkursą lydėjo politinė įtampa dėl karo Gazos Ruože. Prie arenos rinkosi protestuotojai, o salėje atlikėjas sulaukė ir ovacijų, ir nušvilpimų.

    Austrijos pareigūnai pranešė sustiprinę saugumą visos savaitės metu, į pagalbą pasitelkiant policijos pajėgas iš skirtingų šalies regionų. Nors dalis gatvių prie Wiener Stadthalle buvo paliktos atviros, demonstracijų eigą policija stebėjo atidžiai.

    Boikotas ir EBU sprendimai

    Šių metų konkursui iš anksto didžiausią dėmesį traukė Izraelio dalyvavimas: kelios šalys paskelbė pasitraukiančios iš konkurso, protestuodamos prieš Izraelio įtraukimą. Tai tapo vienu didžiausių politinių boikotų konkurso istorijoje ir papildomai pakurstė diskusijas, kiek „Eurovizija“ gali likti apolitiška.

    Europos transliuotojų sąjunga (EBU) dar 2025 metų pabaigoje paskelbė, kad Izraelis bus paliktas konkurse, nepaisant dalies transliuotojų ir visuomenės spaudimo. EBU taip pat atnaujino taisykles, siekdama sumažinti išorinių kampanijų įtaką balsavimui, uždrausdama transliuotojams ir dalyviams įsitraukti į trečiųjų šalių, įskaitant vyriausybes, reklaminę veiklą.

    Reakcijos: nuo sveikinimų iki ultimatumų

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu viešai pasveikino Noam Bettan ir dėkojo už pasirodymą, pabrėždamas, kad atlikėjas esą atlaikė kritikos bangą. Izraeliui tai jau antri metai iš eilės, kai šalis konkurse užima antrąją vietą.

    „Visa tauta tau dėkinga ir didžiuojasi“, – sakė Benjaminas Netanyahu.

    Kritikos konkursui netrūko ir iš transliuotojų pusės. Belgijos transliuotojas VRT pranešė svarstantis nedalyvauti kitų metų konkurse, jei nebus aiškiau apibrėžta, kaip EBU sprendžia šalių dalyvavimo ir vertybinių principų klausimus.

    „Šiandienos situacijoje tikimybė, kad kitais metais siųsime atlikėją, yra nedidelė“, – sakė VRT atstovė Yasmine Van der Borght.

    2026 metų konkursą laimėjo Bulgarija su daina „Bangaranga“, o Noam Bettan liko antras su kūriniu „Michelle“. Rezultatai vėl iškėlė klausimą, ar EBU priimami taisyklių pakeitimai pakankami, kad konkursas išliktų skaidrus ir kuo mažiau priklausomas nuo geopolitinių konfliktų šešėlio.

  • Eurovizijos pusfinalis Vienoje: į finalą žengė Lietuva, favoritė Suomija ir Izraelis

    Eurovizijos pusfinalis Vienoje: į finalą žengė Lietuva, favoritė Suomija ir Izraelis

    Pirmasis pusfinalis: kas pateko?

    Pirmojoje 2026 metų Eurovizijos dainų konkurso pusfinalio laidoje Vienoje dėl vietos finale varžėsi 15 šalių, o žiūrovų ir komisijų balsai atrinko 10. Tarp į finalą patekusiųjų – Lietuva, taip pat lažybų rinkose viena iš favoričių laikoma Suomija ir daug diskusijų sulaukęs Izraelis.

    Scenoje netrūko Eurovizijai būdingų elementų: ryškios choreografijos, pirotechnikos ir vizualinių sprendimų, išnaudojančių trijų minučių pasirodymo formatą iki maksimumo. Dalis pasirodymų rėmėsi aiškia „kabliuko“ strategija, kuri dažnai tampa lemiamu faktoriumi pusfinaliuose.

    Suomija kelialapį į finalą iškovojo su daina „Liekinheitin“, kurios pavadinimas į lietuvių kalbą dažniausiai verčiamas kaip Liepsnosvaidis. Kūrinys sujungė pop vokalą ir ryškų smuiko motyvą, o sceninis sprendimas akcentavo ugnies temą.

    Kartu į finalą taip pat pateko Graikija, Serbija, Moldova, Kroatija, Belgija, Lenkija ir Švedija. Pusfinalyje netikėtumu tapo Belgijos sėkmė, mat dalis prognozių šiai šaliai buvo mažiau palankios.

    Kas liko už borto?

    Po pirmojo pusfinalio iš konkurso pasitraukė Estija, Sakartvelas, Juodkalnija, Portugalija ir San Marinas. Nors vakaras turėjo svečių pasirodymų ir ryškių sceninių momentų, to nepakako, kad šios šalys surinktų pakankamai balsų.

    San Marino pasirodymas sulaukė papildomo dėmesio dėl svečio, muzikos gerbėjams gerai žinomo Boy George pasirodymo. Vis dėlto Eurovizijos pusfinaliuose vien „vardo“ efekto dažnai neužtenka, jei daina ir sceninis pateikimas neperžengia bendro vakaro triukšmo.

    Politinis fonas ir balsavimo pokyčiai

    2026 metais Eurovizija mini 70-ąjį konkursą, tačiau jubiliejus vyksta įtemptame fone. Europos transliuotojų sąjunga primena, kad konkursas formaliai yra nepolitinis, tačiau praktikoje Eurovizija dažnai atspindi platesnes Europos nuotaikas ir konfliktus.

    Šiemet konkursą temdo penkių šalių sprendimas nedalyvauti protestuojant prieš Izraelio įtraukimą. Skelbiama, kad dalis atlikėjų ir aktyvistų Eurovizijos savaitę planuoja demonstracijas, o tai organizatoriams kelia papildomų saugumo ir reputacijos iššūkių.

    Izraelio atstovas Noam Bettan, atlikęs baladę „Michelle“, arenoje sulaukė ir palaikymo, ir protesto šūksnių. Nepaisant prieštaringos atmosferos, jis buvo išrinktas tarp keliaujančiųjų į finalą.

    „Jie jau pasiekė ribą pagal tai, ką dabartinis formatas gali atlaikyti“, – sakė Kopenhagos universiteto žiniasklaidos tyrėjas Jonathan Hendrickx.

    Europos transliuotojų sąjunga, reaguodama į ankstesniais metais viešai aptartus įtarimus dėl koordinuoto balsavimo ir agresyvios rinkodaros, sugriežtino taisykles. Vienas iš pokyčių – sumažintas leistinų balsų skaičius vienam žmogui iki 10 ir sustiprintos apsaugos nuo įtartinos arba koordinuotos balsavimo veiklos.

    Antrasis pusfinalis vyks ketvirtadienį, po jo paaiškės likę finalininkai. Didžiojo penketo šalys Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir Italija finale dalyvauja automatiškai kaip vienos pagrindinių konkurso finansuotojų, o Austrija finale turi vietą ir kaip šeimininkė.

  • „Eurovizija“ Vienoje startuoja su įtampa: kada pusfinaliai, kur žiūrėti ir kas laikomi favoritais

    „Eurovizija“ Vienoje startuoja su įtampa: kada pusfinaliai, kur žiūrėti ir kas laikomi favoritais

    70-asis „Eurovizijos“ dainų konkursas šią savaitę persikelia į Vieną: pusfinaliai vyks gegužės 12 dieną ir gegužės 14 dieną, o didysis finalas numatytas gegužės 16 dieną. Organizatoriai tikisi pilnų arenų ir didelio žiūrovų aktyvumo, nes parduota apie 95 000 bilietų į devynis šou.

    Vis dėlto muzikinę šventę temdo politinė įtampa dėl Izraelio dalyvavimo ir karo Gazos Ruože, tapusi pagrindine šių metų konkurso ašimi. Dalis transliuotojų ir atlikėjų viešai kėlė klausimus dėl konkurso vertybinės krypties ir Europos transliuotojų sąjungos sprendimų.

    Boikotai ir balsavimo pokyčiai

    Šiemet konkursą boikotuoja kelios šalys, tarp jų Airija, Ispanija, Nyderlandai, Slovėnija ir Islandija, todėl šiose rinkose renginys nebus transliuojamas nacionaliniu eteriu. Ispanijos sprendimas ypač juntamas, nes ji priskiriama vadinamajam Didžiajam penketui, kuris finalui kvalifikuojasi automatiškai dėl didesnio finansinio indėlio.

    Įtampą dar labiau sustiprino kaltinimai, kad su Izraeliu siejama valstybinė institucija galėjo vykdyti apmokėtą internetinę kampaniją, skirtą didinti balsų skaičių. Reaguodama į diskusijas, Europos transliuotojų sąjunga sumažino leidžiamų balsų skaičių vienam asmeniui nuo 20 iki 10 ir uždraudė trečiųjų šalių, įskaitant valdžios institucijas, aktyvią reklaminę agitaciją.

    Kada pusfinaliai ir kur žiūrėti

    Du tiesioginiai pusfinaliai vyks gegužės 12 dieną ir gegužės 14 dieną. Pirmajame pasirodys 17 šalių, antrajame – 18, o po 10 geriausių iš kiekvieno pusfinalio pateks į didįjį finalą.

    Transliacijas rodys dalyvaujančių šalių nacionaliniai transliuotojai, o daugelyje regionų renginį galima stebėti nemokamai per „Youtube“. Balsuoti dalyvaujančiose šalyse įprastai leidžiama telefonu ar trumpąja žinute pagal transliacijos metu pateikiamas instrukcijas, taip pat balsavimas vyksta oficialioje konkurso balsavimo platformoje.

    Kas pasirodys pusfinaliuose ir kas laikomi favoritais

    Pirmajame pusfinalyje vietos finale sieks Moldova, Estija, Švedija, Izraelis, Kroatija, Vokietija, Graikija, Belgija, Portugalija, Lietuva, Gruzija, San Marinas, Italija, Lenkija, Suomija, Serbija ir Juodkalnija. Antrajame pusfinalyje pasirodys Bulgarija, Austrija, Azerbaidžanas, Latvija, Rumunija, Danija, Liuksemburgas, Australija, Čekija, Ukraina, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Armėnija, Albanija, Šveicarija, Malta, Kipras ir Norvegija.

    Pagal lažybų bendrovių sudaromus reitingus, pirmajame pusfinalyje ryškiausiai vertinama Suomija, tarp pagrindinių pretendentų taip pat minima Graikija ir Švedija. Antrajame pusfinalyje aukštai vertinama Australija, konkurencingomis laikomos Danija ir Ukraina, o kova dėl likusių kelialapių į finalą, sprendžiant iš prognozių, gali būti itin atkakli.

    Kaip įprasta, savaitę lydės generalinės repeticijos, vadinamieji žiuri šou ir šeimos šou, kurie padeda suderinti transliacijos režisūrą, garsą ir scenografiją. Būtent žiuri peržiūros laikomos kritiškai svarbiomis, nes jų balsai tradiciškai sudaro reikšmingą galutinio rezultato dalį.

  • Slovėnija šiemet nerodys „Eurovizijos“: vietoje konkurso per RTV Slovenija – filmai apie Palestiną

    Slovėnija šiemet nerodys „Eurovizijos“: vietoje konkurso per RTV Slovenija – filmai apie Palestiną

    Slovėnijos nacionalinis transliuotojas RTV Slovenija patvirtino, kad 2026 metais neparodys „Eurovizijos“ dainų konkurso. Sprendimas siejamas su protestu dėl Izraelio dalyvavimo ir platesnių ginčų, lydinčių šių metų renginį.

    Vietoje tiesioginės muzikos transliacijos žiūrovams bus pasiūlytas filmų ciklas apie Palestiną. Transliuotojas skelbia, kad programoje numatyti dokumentiniai ir vaidybiniai filmai, skirti regiono istorijoms ir dabarties realijoms.

    „Mes nerodysime „Eurovizijos“ dainų konkurso. Vietoje jo transliuosime filmų ciklą „Palestinos balsai“, kuriame bus rodomi palestiniečių dokumentiniai ir vaidybiniai filmai“, – sakė RTV Slovenija direktorė Ksenija Horvat.

    RTV Slovenija sprendimas įsilieja į platesnį dalies Europos transliuotojų ir visuomenės diskusijų kontekstą. Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai, kaip Europos transliuotojų sąjunga turėtų vertinti karo ir humanitarinių krizių aplinkybes, kai renginys pristatomas kaip apolitiškas.

    Tuo pat metu primenamas ir ankstesnis precedentų kontekstas: Rusija nuo 2022 metų negali dalyvauti konkurse po plataus masto invazijos į Ukrainą. Kritikai teigia, kad skirtingi sprendimai dėl dalyvių kelia nuoseklumo ir patikimumo klausimų, ypač kai organizatoriai kartoja konkurso šūkį apie vienybę per muziką.

    Šių metų „Eurovizija“, kuri minima kaip 70-asis konkurso jubiliejus, planuojama Vienoje 2026 metų gegužės 12–16 dienomis. Organizatoriai skelbia, kad dalyvaus 35 šalys, o finalas vyks gegužės 16 dieną.

    Diskusijas pakurstė ir kultūros lauko reakcija: pastarosiomis dienomis tūkstančiai atlikėjų ir kūrybinių industrijų atstovų pasirašė atvirą laišką, kuriame raginama boikotuoti renginį, kol, jų teigimu, nebus aiškiai įvertintas Izraelio transliuotojo vaidmuo. Izraelis neigia kaltinimus dėl karo veiksmų Gazos Ruože, tačiau Jungtinių Tautų tyrimai ir ataskaitos tapo viena iš priežasčių, kodėl tema persikėlė į kultūros renginių darbotvarkę.

    „Eurovizija“ išlieka vienu didžiausių pasaulio muzikos televizijos renginių: organizatorių duomenimis, pernai ją stebėjo apie 166 milijonai žiūrovų. Dėl to transliuotojų sprendimai nerodyti konkurso dažnai vertinami ne tik kaip kultūrinis, bet ir kaip politinis bei reputacinis signalas auditorijai.

  • „Eurovizija 2026“: Belgrade protestuotojai ragina Serbiją boikotuoti konkursą dėl Izraelio

    „Eurovizija 2026“: Belgrade protestuotojai ragina Serbiją boikotuoti konkursą dėl Izraelio

    Protestas prie RTS būstinės

    Belgrade balandžio 28 dieną prie valstybinio transliuotojo RTS būstinės susirinkę protestuotojai paragino Serbiją pasitraukti iš „Eurovizijos“ ir neberodyti konkurso per televiziją. Demonstracijoje buvo mojuojama Palestinos vėliavomis, o Izraelis kaltintas nusikaltimais Gazoje.

    Protesto organizatoriai taip pat ragino žiūrovus boikotuoti renginį ir jo nežiūrėti, net jei Serbija turi savo atstovus šiame konkurse. RTS kol kas viešai nepatvirtino, kad keistų transliacijos planus.

    „Eurovizija be Izraelio reikštų ginti idealus, kuriuos šis renginys deklaruoja“, – teigiama protesto organizatorių pareiškime.

    EBU sprendimas ir transliuotojų skilimas

    Europos transliuotojų sąjunga sprendimą leisti Izraeliui dalyvauti „Eurovizijoje 2026“ buvo priėmusi dar 2025 metų pabaigoje. Šis sprendimas tapo nauja ginčų banga, nes dalis visuomenės ir kultūros lauko atstovų ragina taikyti analogiškus principus, kaip Rusijai, kuri konkurse nedalyvauja nuo 2022 metų.

    Skirtingos šalys pasirinko nevienodą laikyseną: kai kurie visuomeniniai transliuotojai paskelbė nerodysiantys konkurso arba nekeisiantys dalyvavimo sprendimų. Kiti, priešingai, patvirtino, kad renginį transliuos, argumentuodami, jog „Eurovizija“ yra kultūrinis, o ne politinis projektas.

    Boikoto raginimai plinta tarp atlikėjų

    Diskusiją kursto ir vieši muzikos industrijos pareiškimai: tūkstančiai atlikėjų bei kultūros darbuotojų pasirašė atvirus laiškus, raginančius boikotuoti konkursą, kol, jų teigimu, nebus peržiūrėta EBU pozicija dėl Izraelio transliuotojo dalyvavimo. Organizatoriai pabrėžia, kad spaudimas taikomas ne tik žiūrovams, bet ir renginių organizatoriams, kūrybinėms komandoms bei partneriams.

    Izraelis atmeta kaltinimus dėl genocido, tačiau tarptautinėse institucijose ir žmogaus teisių organizacijų aplinkoje šie klausimai lieka itin jautrūs. Dėl to „Eurovizija 2026“ kai kuriose šalyse virsta ne tik muzikos, bet ir vertybių bei politinės atsakomybės diskusijų arena.

    Kas laukia „Eurovizijos 2026“ Vienoje

    „Eurovizijos“ 70-asis konkursas turėtų vykti Vienoje gegužės 12–16 dienomis, o finale dalyvaus dešimtys šalių. Organizatoriai toliau naudoja šūkį United by Music, tačiau šių metų leidimas jau dabar laikomas vienu labiausiai skaldančių per pastaruosius dešimtmečius.

    „Eurovizija“ išlieka vienu didžiausių televizinių muzikos renginių pasaulyje, kasmet pritraukiančiu dešimtis ar net šimtus milijonų žiūrovų. Būtent dėl tokio masto sprendimai, kas ir kokiomis sąlygomis dalyvauja, turi ne tik kultūrinį, bet ir reputacinį svorį transliuotojams bei rėmėjams.