CP v2

Tag: Europos Žmogaus Teisių Teismas

  • EK: teisė skirti TK teisėjus priklauso Lenkijos Seimui, Briuselis stebi krizę

    Europos Komisija teigia atidžiai stebinti įvykius Lenkijos Konstituciniame Tribunole (TK) ir primena, kad pareiga užtikrinti jo darbą tenka pačioms Lenkijos institucijoms.

    Komisijos atstovė Louise Bogey, cituojama agentūros PAP, pabrėžė, jog TK turi veikti laikantis Lenkijos konstitucijos ir gerbiant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) jurisprudenciją.

    EK savo poziciją sieja pirmiausia su teisėjų skyrimo klausimu. Briuselis primena Venecijos komisijos išvadą, kad aštuonių naujų TK narių paskyrimas patenka į konstitucines Seimo kompetencijas.

    Ši reakcija pasirodė paaštrėjus ginčui dėl TK vadovybės ir sprendimų teisėtumo, o situacija į politinę darbotvarkę grįžo su nauja jėga po vidinių tribuno sprendimų ir aštrių pareiškimų.

    EK: teisėjų skyrimas – Seimo kompetencija

    Louise Bogey pateiktame pareiškime pabrėžta, kad Venecijos komisija 2026 metų spalio 13 dienos nuomonėje patvirtino Seimo teisę paskirti aštuonis naujus TK teisėjus.

    EK atstovė taip pat priminė Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą dėl teisėjų, kuriuos Seimas paskyrė 2026 metų kovą.

    Anot jos, 2026 metų gegužės 5 dieną Europos Žmogaus Teisių Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojančias atitinkamas Lenkijos institucijas nesudaryti kliūčių kovo mėnesį Seimo paskirtiems teisėjams pradėti eiti pareigas ir vykdyti teisėjo funkcijas.

    Konfliktas dėl TK vadovybės

    Krizė TK paaštrėjo po to, kai penktadienį, spalio 30 dieną, Tribunolo interneto svetainėje paskelbta apie mėnesio pertrauką TK pirmininko Bogdano Święczkowskio ir vicepirmininko Bartłomieja Sochańskio tarnybinėse pareigose.

    Nurodyta, kad Tribunolo darbui turėtų vadovauti Anna Korwin-Piotrowska, kurią dabartinės kadencijos Seimas paskyrė TK teisėja, o pagrindu įvardytas ilgiausias teisėjo stažas.

    Tačiau šie sprendimai tapo ginčo objektu: B. Święczkowski ir B. Sochańskis nepripažįsta jų nušalinimo ir kartu kvestionuoja A. Korwin-Piotrowskos statusą kaip TK teisėjos.

    Prezidentas nutraukė kelionę ir grįžo į Varšuvą

    Į įvykius TK sureagavo prezidentas Karol Nawrocki: jis nutraukė kelionę į Senegalą ir grįžo į Lenkiją. Naktį iš penktadienio į šeštadienį jis atvyko į TK būstinę Varšuvoje.

    Žiniasklaidoje pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose fiksuotas prezidento įėjimas į pastatą bei konfliktas tarp prezidento atstovų ir Seimo paskirtų TK teisėjų.

    Po vizito TK prezidentas pranešė inicijuosiantis skubias konsultacijas su parlamentinėmis jėgomis ir pareiškė, kad, jo vertinimu, buvo pažeista konstitucinė tvarka.

    Tuo metu ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, komentuodamas įvykius TK, pareiškė, kad teisės viršenybės atkūrimas yra valdžios pareiga.

  • Lenkijos Konstitucinis Tribunolas ant prarajos krašto: teisėjų priesaikos virto politiniu karu

    Lenkijos Konstitucinis Tribunolas ant prarajos krašto: teisėjų priesaikos virto politiniu karu

    Lenkijoje įsiplieskęs Konstitucinio Tribunolo konfliktas per dešimtmetį išaugo iš ginčo dėl kelių teisėjų paskyrimo į sisteminę valstybės valdžių akistatą. Skirtingos politinės stovyklos iki šiol nesutaria, kas turi teisę galutinai spręsti dėl teismų sudėties, o tai kelia abejonių pačio tribunolo sprendimų autoritetu.

    Krizės šaknys siekia 2015 metus, kai prieš rinkimus tuometinė dauguma Seime pakeitė tvarką ir paskyrė penkis teisėjus dar iki naujo parlamento darbo pradžios. Prezidentas Andrzejus Duda atsisakė priimti jų priesaikas, o valdžią perėmusi PiS dauguma netrukus paskyrė alternatyvius kandidatus, taip sukurpdama dvigubo legitimumo problemą.

    Kaip ginčas virto sistemos krize

    2016–2023 metais PiS vykdė Konstitucinio Tribunolo veiklos taisyklių reformą, keisdama bylų nagrinėjimo procedūras, teisėjų kvorumo reikalavimus ir balsavimo slenksčius. Dalį šių pakeitimų pats tribunolas pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai, tačiau tuometinė vyriausybė atsisakė publikuoti sprendimą, o tai dar labiau pagilino konfrontaciją.

    Vėliau ginčas persikėlė ir į tarptautinį lygmenį, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas atskirose bylose konstatavo, kad tribunolo sudėtis tam tikrais atvejais neatitiko reikalavimo dėl teismo, įsteigto pagal įstatymą. Ši praktika tapo svarbiu argumentu kritikuojantiems politinę įtaką teismams ir kvestionuojantiems kai kurių teisėjų statusą.

    Tusko vyriausybės bandymai ir prezidento veto

    Po 2023 metais vykusių rinkimų Donaldo Tusko koalicija teisės viršenybės atkūrimą paskelbė vienu centrinių prioritetų ir ėmėsi žingsnių, kuriais siekta peržiūrėti ankstesnių reformų pasekmes. Seime buvo priimtos politinės rezoliucijos, o vėliau parengti teisės aktų pakeitimai, tačiau prezidentas A. Duda dalį jų nukreipė Konstituciniam Tribunolui, taip faktiškai sustabdydamas įsigaliojimą.

    Įtampa augo ir dėl sprendimų skelbimo, nes vykdomoji valdžia ėmė riboti kai kurių tribunolo nutarimų publikavimą Teisės aktų registre, argumentuodama sudėties ir procedūrų ginčais. Tribunolo vadovybė tokią praktiką laikė neteisėta ir pabrėžė, kad jo sprendimai išlieka privalomi.

    2026 metų lūžis: priesaikos, notaras ir susidūrimai

    2026 metais konfliktas įžengė į naują etapą, kai prezidentu tapęs Karolis Nawrockis atsisakė priimti dalies Seimo išrinktų teisėjų priesaikas. Prezidento aplinka aiškino, kad buvo abejonių dėl paskyrimo procedūrų ir kad prezidentas neprivalo automatiškai patvirtinti visų kandidatūrų, o Vyriausybė teigė, jog prezidentas negali blokuoti parlamento konstitucinės galios.

    Situaciją dar labiau komplikavo tai, kad keli teisėjai, negavę kvietimo į prezidentūrą, priesaikas davė parlamente, dalyvaujant notarui. Vėliau Konstitucinis Tribunolas priėmė nutarimą, jog priesaika turi būti duodama prezidento akivaizdoje, o prezidentas turi diskreciją nepripažinti procedūros, jei mato pažeidimų.

    Spalį konfliktas persikėlė prie tribunolo būstinės ir į jo vidų, kai skirtingos pusės bandė perimti institucijos administravimą bei sprendimų pasirašymo kontrolę. Pranešta apie fizinius susistumdymus, į įvykius įsitraukė pareigūnai, o prezidentas viešai tai įvardijo kaip bandymą perimti konstitucinę instituciją ir paragino skubiai tartis politiniams lyderiams.

    Ką tai reiškia gyventojams ir verslui?

    Ši krizė seniai peržengė personalijų ar vieno teismo vadovavimo ribas ir tapo klausimu apie valdžių atskyrą bei teisėkūros stabilumą. Kai vienos institucijos nepripažįsta kitų sprendimų arba jų neskelbia, kyla teisinis neapibrėžtumas, kuris gali paliesti mokesčius, administracines procedūras, viešąsias paslaugas ir investicinę aplinką.

    Teisininkai pabrėžia, kad ilgalaikis sprendimas dažniausiai remiasi dviem kryptimis: aiškiomis ir visoms pusėms priimtinomis paskyrimų taisyklėmis bei instituciniu susitarimu, kaip užtikrinti sprendimų privalomumą. Kol politinė konfrontacija išlieka, Konstitucinio Tribunolo legitimumo klausimas Lenkijoje ir toliau išliks vienu jautriausių valstybės stabilumo testų.

  • Vengrijos Tisza meta iššūkį Orbánui: prezidentu siūlo Fidesz kadaise nušalintą teisėją

    Vengrijos Tisza meta iššūkį Orbánui: prezidentu siūlo Fidesz kadaise nušalintą teisėją

    Kas yra Andrásas Baka?

    Vengrijos parlamente konstitucinę daugumą turinti Tisza partija šeštadienį nusprendė kandidatu į prezidentus teikti tarptautiniu mastu žinomą teisės ekspertą Andrásą Baką. Balsavimas dėl naujo šalies vadovo numatytas antradienį.

    A. Baka karjerą pradėjo Vengrijos mokslų akademijos Teisės studijų institute, vėliau ėjo Viešojo administravimo kolegijos generalinio direktoriaus pareigas. Didžiausias jo tarptautinis etapas siejamas su darbu Europos Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre, kur jis dirbo 1991–2008 metais.

    Grįžęs į Vengriją 2009 metais A. Baka buvo išrinktas Aukščiausiojo Teismo pirmininku. 2010 metais į valdžią atėjusi Viktoro Orbáno vadovaujama politinė stovykla, pertvarkydama teismų sistemą ir pervadindama Aukščiausiąjį Teismą į Kuriją, faktiškai nutraukė jo kadenciją ir paskyrė naują vadovą.

    EŽTT sprendimas ir teisės viršenybės fonas

    Vėliau A. Baka kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir laimėjo bylą prieš Vengrijos valstybę. Teismas konstatavo, kad buvo pažeistos jo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir saviraiškos laisvė.

    Pastaraisiais metais jis nuosekliai pasisakė dėl teisės viršenybės klausimų tiek Vengrijoje, tiek tarptautinėse diskusijose. Dėl atviros kritikos Orbáno politinei sistemai jo galimybės būti visus vienijančiu prezidentu gali tapti politinių ginčų objektu.

    Vengrijos prezidento vaidmuo daugiausia yra ceremoninis, o reali vykdomoji galia sutelkta Vyriausybės rankose. Vis dėlto prezidentas turi konstitucinių instrumentų, pavyzdžiui, gali grąžinti įstatymus pakartotiniam svarstymui ar kreiptis į Konstitucinį Teismą.

    Kaip keitėsi prezidentai Vengrijoje

    Tisza lyderis Péteras Magyaras dar prieš rinkimus buvo užsiminęs, kad gavus konstitucinę daugumą bus siekiama pakeisti dalį Fidesz paskirtų aukštų pareigūnų. Jo teigimu, dalis jų tapo politiškai lojalūs ir po rinkimų galėtų trukdyti naujos valdžios darbui.

    Per Fidesz valdymo laikotarpį prezidento institucija dažnai buvo vertinama kaip politiškai artima Vyriausybei. Iš ankstesnių prezidentų du kadencijos terminus iki galo išėjo tik Jánosas Áderis, ilgą laiką buvęs ryškus Fidesz politikas.

    László Sólyomas, iškeltas Fidesz dar opozicijoje, antrai kadencijai nebuvo perrinktas, o jo įpėdinis Pális Schmittas pasitraukė dėl plagiato skandalo. Vėliau prezidento pareigas ėjo Katalin Novák, kuri atsistatydino kilus rezonansui dėl malonės sprendimo byloje, susijusioje su seksualiniu smurtu prieš vaikus.

    Po jos prezidentu tapęs Tamásas Sulyokas ilgai poste neišbuvo: jo kadencijos pabaiga buvo įtvirtinta konstitucijos pataisa. Ši politinė turbulencija sustiprino diskusijas, ar prezidento institucija Vengrijoje iš tiesų veikia kaip nepriklausomas konstitucinis stabdis.

    Tisza planai ir politinės rizikos

    Tisza yra pranešusi, kad per šią parlamento kadenciją sieks naujos konstitucijos, taip pat svarstys galimybę prezidentą rinkti tiesiogiai. Tokie siūlymai Vengrijoje vertinami kaip potencialiai keičiantys politinę pusiausvyrą, nes tiesiogiai išrinktas prezidentas paprastai įgyja stipresnį politinį mandatą.

    Vis dėlto partija jau patyrė ir pirmą rimtesnį komunikacinį suklupimą, kai buvo pažadėta visuomenės konsultacija dėl kandidato, tačiau netrukus paskelbta apie šachmatų legendos Judit Polgár kandidatūrą. Kilus kritikai dėl skaidrumo, ji pasiūlymo atsisakė, o apklausos fiksavo pastebimą Tisza palaikymo smuktelėjimą.

    Galiausiai partija rinkosi iš trijų pavardžių ir apsistojo ties A. Baka. Kiti svarstyti kandidatai buvo istorikas Ignácas Romsicsas ir nepriklausomas teisininkas Botondas Fülöpas, viešai rašantis slapyvardžiu Vidéki Prókátor ir siejamas su informacijos paviešinimu, prisidėjusiu prie K. Novák pasitraukimo.