CP v2

Tag: Eurosatory

  • Norvegija tyliai perdavė Ukrainai šimtus tūkstančių N7 dronų kovinių galvučių

    Norvegija tyliai perdavė Ukrainai šimtus tūkstančių N7 dronų kovinių galvučių

    Norvegijos gynybos pramonės bendrovė „Nammo“ pusantrų metų tiekė Ukrainai N7 tipo dronų kovines galvutes, tačiau apie šį susitarimą viešai prabilta tik dabar. Informacija iškilo gynybos parodoje Eurosatory 2026 Paryžiuje, kai bendrovės atstovai patvirtino, jog Kyjivui perduotas šešiaženklis šių užtaisų kiekis.

    Toks apibūdinimas reiškia tiekimą, skaičiuojamą šimtais tūkstančių vienetų, o tai rodo mastą, kuriuo Ukraina plečia dronų smogiamąsias galimybes. „Nammo“ teigimu, skirtingi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padaliniai N7 jau kurį laiką naudoja įvairių tipų bepiločiuose orlaiviuose.

    N7: ką gali ši galvutė

    N7 yra apie 1,5 kilogramo masės 66 milimetrų kalibro kumuliacinė prieštankinė kovinė galvutė su variniu įdėklu. Gamintojo nurodomos savybės leidžia jai pramušti iki 450 milimetrų valcuoto vienalyčio šarvo, todėl ji teoriškai gali kelti grėsmę ir sunkiau šarvuotiems taikiniams.

    Sistema kurta taip, kad būtų lengvai integruojama su dronais ir galėtų būti naudojama dviem būdais: kaip numetama amunicija arba kaip FPV tipo dronui montuojama kovinė galvutė. Tokia universalumo kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai tas pats užtaisas pritaikomas skirtingoms platformoms, siekiant supaprastinti logistiką.

    Modulinė sistema ir kovinė patirtis

    Eurosatory 2026 „Nammo“ N7 demonstravo kartu su kroatišku MRM2-10 dronu, kurį kuria bendrovė „Orqa“, ir pristatė modulinio smūgio sprendimo koncepciją. Gamintojas teigė turintis kovinį vaizdo įrašą iš Ukrainos, kuriame matyti drono ataka prieš rusišką reaktyvinės artilerijos sistemą BM-21 Grad.

    Atstovai pabrėžė, kad tokio tipo kumuliacinė amunicija paprastai skirta kitiems, labiau šarvuotiems taikiniams, tačiau karo sąlygomis ji naudojama lanksčiau, priklausomai nuo situacijos ir dronų operatorių taktikos. Ukrainos fronte vis dažniau matomas modelis, kai pigesni ir greitai pagaminami dronai išplečia galimybes smogti technikai toli už priekinės linijos.

    Kodėl apie tai sužinota tik dabar

    Viešas N7 pristatymas įvyko tik 2025 metų gegužę parodoje SOF Week Jungtinėse Valstijose, nors tiekimas Ukrainai, kaip teigiama, buvo pradėtas dar anksčiau. Tai atspindi praktiką, kai dalis ginkluotės programų sąmoningai neviešinamos dėl operacinio saugumo, tiekimo grandinių apsaugos ir politinių aplinkybių.

    Tuomet taip pat buvo atskleista, kad N7 turi elektroninį sprogdiklį, pritaikytą darbui su dronais: operatorius gali nuotoliniu būdu perjungti užtaisą į saugų režimą. Praktikoje tai reiškia galimybę nutraukti misiją ir grąžinti droną su nepanaudota amunicija, mažinant atsitiktinės detonacijos riziką.

    Faktas, kad N7 buvo naudojamos operaciškai dar iki viešos premjeros, leidžia daryti išvadą, jog sistema buvo testuojama realiomis kovos sąlygomis. Tokia patirtis paprastai pagreitina tobulinimus, nes gamintojas gauna tiesioginį grįžtamąjį ryšį apie patikimumą, integraciją su skirtingais dronais ir efektyvumą prieš įvairius taikinius.

  • Ukraina parodė samurajaus šalmo kapsulę kariams: iki 10 viduje ir 360 laipsnių stebėjimas

    Ukraina parodė samurajaus šalmo kapsulę kariams: iki 10 viduje ir 360 laipsnių stebėjimas

    Tarptautinėje gynybos parodoje Eurosatory 2026 Paryžiuje pristatytas naujas Ukrainoje sukurtas sprendimas pėstininkų apsaugai – plieninė kapsulė, vizualiai primenanti samurajaus šalmą. Apie naujovę pranešta po to, kai ekspozicijoje ją pastebėjo gynybos temomis rašantis portalas Militarnyi.

    Gamintojo teigimu, kapsulės pagrindas yra trijų sluoksnių šarvuotas plienas, kurio bendras storis siekia 16 milimetrų. Papildomai numatyti metaliniai ekranai, skirti mažinti kumuliacinių kovinių galvučių šaudmenų poveikį ir taip didinti išgyvenamumą apšaudymo metu.

    Viduje vienu metu gali būti iki 10 ginkluotų karių, o konstrukcija suprojektuota taip, kad dengtų iš visų pusių. Perimetru įrengtos stebėjimo angos leidžia stebėti aplinką 360 laipsnių kampu, todėl kapsulė gali veikti ir kaip laikinas stebėjimo postas.

    Sprendimas orientuotas į greitą dislokavimą pavojingiausiuose ruožuose, kur reikia skubiai sustiprinti gynybą, įrengti ugnies tašką ar nedidelį vadavietės punktą. Tokia konstrukcija gali būti alternatyva klasikinėms įtvirtinimų sistemoms, kurioms reikia daugiau laiko, technikos ir darbo sąnaudų.

    Ukrainos kare, kai dalis fronto ruožų ilgą laiką išlieka santykinai statiški, greitai paruošiama, gerai apsaugota pozicija gali turėti praktinę vertę. Ji leidžia greičiau užimti ir išlaikyti vietovę, sumažinti nuostolius nuo skeveldrų, šaulių ugnies ar artilerijos smūgių fragmentacijos poveikio.

    Nors naudojamos medžiagos ir apsaugos lygis pristatomi kaip modernūs, pati idėja nėra nauja. Dar Sovietų Sąjungos laikais buvo kuriamos surenkamos plieninės konstrukcijos, skirtos greitam ugnies taškų ir stebėjimo postų įrengimui, o panašūs principai regione buvo taikomi ir po 2014 metų.

  • Lenkų „Piorun“ raketos keliauja į Prancūziją: pasirašytas sandoris dėl integracijos į „Rampart“

    Lenkų „Piorun“ raketos keliauja į Prancūziją: pasirašytas sandoris dėl integracijos į „Rampart“

    Eurosatory 2026 gynybos parodos Paryžiuje pabaigoje pasirašytas susitarimas, kuris gali atverti naują etapą lenkiškos artimojo nuotolio oro gynybos sistemos „Piorun“ eksportui. Bendrovės „Mesko S.A.“, „CRW Telesystem-Mesko“ ir „Naval Group“ sutarė demonstruoti „Piorun“ raketų integraciją su prancūziškomis „Rampart“ paleidimo sistemomis.

    Susitarimas numato praktinę demonstraciją jūrinėje platformoje per jūrų pratybas, kad būtų įvertintas suderinamumas ir veikimas realiomis sąlygomis. Jei bandymai bus sėkmingi, „Piorun“ galėtų tapti vienu iš pilnaverčių ginkluotės pasirinkimų „Rampart“ sistemai, kuri planuojama Prancūzijos kariniams laivams ir eksportui.

    „Piorun“ pastaraisiais metais sulaukė didelio dėmesio dėl efektyvaus panaudojimo Ukrainoje, kur jis naudojamas nuo plataus masto karo pradžios. Toks kovinis patikrinimas dažnai tampa svarbiausiu argumentu pirkėjams, ypač renkantis labai trumpo nuotolio oro gynybos sprendimus, skirtus kovai su sraigtasparniais, sparnuotosiomis raketomis ir bepiločiais.

    Lenkiškas kompleksas jau buvo parduotas ar pasirinktas kelių Europos valstybių, tarp jų minimos Norvegija, Švedija, Lietuva, Estija ir Belgija. Dėl to galimas Prancūzijos sprendimas būtų reikšmingas ne tik kaip naujas klientas, bet ir kaip signalas kitoms šalims, kurios ieško greitai diegiamų, kovinėmis sąlygomis išbandytų sprendimų.

    Kas yra „Piorun“ ir kuo jis svarbus

    „Piorun“ yra nešiojamas priešlėktuvinis raketinis kompleksas, sukurtas modernizuojant ankstesnės kartos sprendimus ir pritaikant juos naujesnėms grėsmėms. Jo veikimo parametrai viešai aprašomi kaip maždaug iki 6,5 kilometro nuotolis ir iki 4 kilometrų aukštis, o taikiniai aptinkami ir sekami infraraudonųjų spindulių principu.

    Svarbi savybė yra atsparumo trikdymui sprendimai, kurie padeda veikti aplinkoje, kurioje naudojamos šiluminės gaudyklės ir kitos klaidinimo priemonės. Tokios savybės ypač aktualios šiandien, kai mūšio lauke sparčiai daugėja mažų ir pigių bepiločių, o oro gynybai tenka dirbti tankioje ir dinamiškoje grėsmių aplinkoje.

    „Rampart“ idėja: moduliškumas ir eksportas

    „Rampart“ yra „Naval Group“ kuriama labai trumpo nuotolio daugiafunkcė paleidimo sistema, pirmiausia skirta kariniams laivams, tačiau numatoma ir galimybė pritaikyti ją antžeminėse platformose. Koncepcijos esmė yra moduliškumas, leidžiantis derinti skirtingos paskirties efektorius ir priemones pagal konkrečią misiją.

    Gamintojo pateikiama informacija nurodo, kad sistema gali talpinti iki 1 000 kilogramų amunicijos, o bokštelyje numatyti keturi paleidimo modulių blokai. Toks sprendimas leidžia operatoriams pritaikyti konfigūraciją prie skirtingų grėsmių, o eksportui tai patrauklu tuo, kad klientai gali prašyti integruoti jų jau naudojamą ginkluotę.

    Kodėl integracija svarbi abiem pusėms

    „Mesko“ ir partneriams sėkminga integracija galėtų tapti tiesioginiu keliu į Prancūzijos rinką, įskaitant potencialų poreikį jūrų pajėgose. Be to, jei „Rampart“ būtų parduodamas trečiosioms šalims, „Piorun“ galėtų tapti papildomu pasiūlymu tiems pirkėjams, kurie jau naudoja lenkišką kompleksą arba ieško alternatyvų.

    „Naval Group“ savo ruožtu stiprina „Rampart“ patrauklumą tarptautinėje rinkoje, nes suderinamumas su plačiau paplitusiu užsienio efektoriumi didina sistemos lankstumą. Gynybos pramonėje tai dažnai reiškia ne tik didesnes pardavimo galimybes, bet ir greitesnį sprendimų diegimą klientams, kurie nori išvengti ilgos integracijos grandinės.

    Kol kas kalbama apie demonstracinius darbus ir bandymus, o ne galutinį pirkimo sprendimą. Vis dėlto pats susitarimas rodo kryptį, kuria juda Europos gynybos rinka: siekiama moduliškų sistemų, suderinamų su skirtingų šalių ginkluote, kad reagavimas į grėsmes ir tiekimo grandinės būtų kuo lankstesnės.

  • Ukraina pristatė „Išlygintoją“: paprastos bombos virsta valdomais sviediniais

    Ukraina pristatė „Išlygintoją“: paprastos bombos virsta valdomais sviediniais

    Premjera „Eurosatory 2026“

    Parodoje Eurosatory 2026 pirmą kartą viešai pristatytas ukrainietiškas komplektas „Išlygintojas“, skirtas įprastas aviacines bombas paversti valdomais sklandančiais šaudmenimis. Nors daugiau techninių detalių paskelbta tik dabar, projektas, kaip nurodoma Ukrainos gynybos ekosistemos pranešimuose, jau anksčiau pasiekė Ukrainos oro pajėgas.

    Pasak platformos Brave1 skelbtos informacijos, pirmoji eksperimentinė partija buvo įsigyta Ukrainos gynybos ministerijos ir po bandymų pasiekė operacinę parengtį. Tai reiškia, kad sprendimas neapsiriboja prototipu parodoms, o yra orientuotas į realų naudojimą karo sąlygomis.

    Kaip veikia komplektas

    „Išlygintojas“ remiasi pasaulyje paplitusiu principu: bombai suteikiama galimybė sklandyti ir tiksliau pataikyti į taikinį. Komplektą sudaro ant bombos korpuso montuojamas sparnų modulis ir galinė dalis su valdymo bei taikymo sistema, pakeičianti standartinį uodegos stabilizatorių.

    Toks modulinis sprendimas laikomas vienu pigiausių būdų padidinti smūgių tikslumą, nes išnaudojami jau turimi šaudmenų rezervai. Panašios koncepcijos taikomos ir kituose sprendimuose, pavyzdžiui, JAV JDAM-ER ar Turkijos KGK, tačiau ukrainietiškas projektas akcentuojamas kaip turintis savitų konstrukcinių sprendimų.

    Parodoje pristatytas variantas, kaip skelbiama, pritaikytas 250 kilogramų klasės bomboms. Tokia masė laikoma universalia, nes leidžia balansą tarp pakankamos kovinės galios ir platesnių platformų pritaikymo galimybių.

    Skaičiai ir realybė fronte

    Pristatyme deklaruojama, kad maksimalus „Išlygintojo“ nuotolis viršija 130 kilometrų, tačiau realų atstumą lemia numetimo aukštis ir lėktuvo greitis. Kuo aukščiau ir greičiau šaudmenys paleidžiami, tuo ilgiau jie gali sklandyti ir išnaudoti aerodinaminį potencialą.

    Vis dėlto karo Ukrainoje realybė dažnai diktuoja kitokias sąlygas: dėl Rusijos oro gynybos grėsmės ukrainiečių orlaiviai daugeliu atvejų priversti veikti mažesniuose aukščiuose. Dėl to praktinis panaudojimo nuotolis, kaip nurodoma, gali sumažėti iki maždaug 40 kilometrų, kai bomba numetama per trumpą kilimą.

    Šis projektas atspindi platesnę tendenciją, kai konfliktuose vis daugiau dėmesio skiriama greitai diegiamiems, moduliškiems ir santykinai nebrangiems sprendimams. Tokia logika leidžia didinti smūgių tikslumą ir efektyvumą neperkuriant visos ginkluotės sistemos nuo nulio.

  • Prancūzai prikėlė 60-ųjų AMX-30: „REFURBOT“ be įgulos keičia karo technikos žaidimą

    Prancūzai prikėlė 60-ųjų AMX-30: „REFURBOT“ be įgulos keičia karo technikos žaidimą

    Seną tanką pavertė robotu

    Paryžiuje vykusioje „Eurosatory 2026“ parodoje pristatytas projektas, kuris gali pakeisti šarvuotosios technikos modernizavimo kryptį. Bendrovės „S2M Equipment“ ir „KNDS France“ pademonstravo „REFURBOT“ – be įgulos valdomą AMX-30 tanko versiją.

    AMX-30 platforma sukurta dar 7-ajame dešimtmetyje, tačiau šįkart ji perdirbta iš esmės. Išimtas klasikinis įgulos bokštelis ir darbo vietos keturiems kariams, o vietoje jų integruota nuotolinio valdymo infrastruktūra.

    Rezultatas – sunkus bepilotis antžeminis kovos aparatas, galintis veikti be karių viduje. Toks sprendimas laikomas vienu būdų mažinti personalo nuostolių riziką ir efektyviau naudoti turimas atsargas.

    TOXO robotizacija ir nauja ginkluotė

    Pagrindinis modernizacijos elementas – „KNDS“ sukurtas robotizacijos komplektas „TOXO“. Jis atsakingas už platformos judėjimą, manevravimą ir ginkluotės valdymą nuotoliniu būdu arba iš dalies autonominiu režimu.

    Gamintojai akcentuoja, kad toks kelias leidžia greičiau prikelti senesnes važiuokles, užuot kūrus visiškai naują šarvuotą platformą nuo nulio. Tai ypač aktualu Europoje, kur gynybos pramonė vienu metu turi didinti apimtis ir trumpinti tiekimo terminus.

    „REFURBOT“ taip pat pakeista ginkluotės koncepcija: vietoje 105 mm patrankos įdiegta nuotoliniu būdu valdoma bokštinė sistema „ARX-25“ su automatine 25 mm patranka. Nurodoma, kad amunicijos atsarga siekia 280 šovinių, o tipą galima keisti pagal taikinį.

    Atsakas į dronų grėsmę

    Kūrėjų teigimu, platforma gali naikinti lengvus antžeminius taikinius ir oro grėsmes, įskaitant dronus bei sraigtasparnius, didesniu nei 2,5 kilometro nuotoliu. Tokia orientacija atspindi modernių konfliktų realybę, kur bepilotės priemonės tapo kasdieniu pavojumi.

    Pereinant prie beįgulių ar nuotoliniu būdu valdomų sprendimų, technika gali būti siunčiama į pavojingiausias zonas, kur įprastam tankui rizika įgulai būtų per didelė. Praktikoje tai atveria daugiau scenarijų – nuo žvalgybos iki ugnies paramos, neaukojant karių gyvybių.

    Projektas turi ir aiškų praktinį pagrindą: Prancūzija buvo pagaminusi daugiau nei 3 500 AMX-30 vienetų, o dalis jų iki šiol išliko sandėliuose arba nebenaudojami. Tokios modernizacijos gali tapti greitesne ir pigesne alternatyva užsitęsiantiems naujos technikos pirkimams.

    Kartu tai signalas, kad šarvuotosios technikos ateitis vis dažniau siejama ne vien su storu šarvu ar dideliu kalibru, bet ir su jutikliais, ryšiu, nuotoliniu valdymu bei DI elementais. Gamybinė logika paprasta: kuo daugiau paruoštų važiuoklių galima prikelti, tuo greičiau galima stiprinti pajėgumus.

  • Lenkų ginkluotės šou Paryžiuje: „Piorun“, „Borsuk“ ir dronai, kuriais vilioja pirkėjus

    Lenkų ginkluotės šou Paryžiuje: „Piorun“, „Borsuk“ ir dronai, kuriais vilioja pirkėjus

    Eurosatory 2026 Paryžiuje

    Parodoje „Eurosatory 2026“ Paryžiuje Lenkijos gynybos pramonė siekia parodyti, kad gali pasiūlyti ne tik pavienius ginklus, bet ir pilnus sprendinius sausumos bei oro pajėgoms. Didžiausią dėmesį traukia valstybinis koncernas PGZ ir privati WB Group, kuri specializuojasi bepiločiuose sprendimuose.

    Ši paroda tradiciškai laikoma viena svarbiausių Europoje, kur vyksta ne vien technologijų pristatymai, bet ir derybos dėl eksporto bei bendrų gamybos programų. Pastaraisiais metais didžiausią paklausą skatina karas Ukrainoje ir spartus Europos šalių gynybos biudžetų augimas.

    PGZ akcentuoja sausumos techniką

    PGZ stende pristatomi įvairių grupės įmonių gaminiai, kuriuos kuria ir gamina tokios bendrovės kaip Mesko, PIT-Radwar, Huta Stalowa Wola ir Belma. Lenkija siekia pabrėžti, kad gali pasiūlyti modernizacijos kelią nuo atskirų sistemų iki integruotos ginkluotės.

    Vienas ryškiausių eksponatų yra vadinamasis eksporto „Borsuk“ variantas, kuriame derinama lenkiška vikšrinė platforma su slovakišku nuotoliniu bokšteliu. Tokia koncepcija siunčia aiškią žinutę pirkėjams: bazinė platforma gali būti pritaikoma skirtingiems bokšteliams ir ginkluotei, priklausomai nuo šalies poreikių.

    Paryžiuje taip pat pristatomas ratinis taktinės paskirties 4×4 šarvuotis „Waran“ su nuotoliniu ginklo moduliu, kurį galima komplektuoti 30 arba 40 mm kalibro automatine patranka. Platforma sukurta bendradarbiaujant su Čekijos partneriais, o eksportui svarbu tai, kad modulinė architektūra leidžia greitai keisti konfigūracijas.

    „Piorun“ ir kova su dronais

    Didelį susidomėjimą kelia Mesko gaminamas nešiojamas priešlėktuvinis kompleksas „Piorun“, jau eksportuotas į kelias Europos šalis ir Ukrainą. Šių sistemų paklausa išaugo dėl poreikio turėti mobilią, palyginti nebrangią oro gynybą, kuri galėtų dengti tiek padalinius, tiek kritinę infrastruktūrą.

    Lenkijos gamintojai parodoje akcentuoja ir prieštankinius sprendimus, įskaitant lazeriu valdomos raketos eksporto versiją „Jack-S“, kuri siejama su „Pirat“ projektu. Tokios sistemos atitinka tendenciją, kai kariuomenės ieško lengvesnių, pėstininkams pritaikytų priemonių, galinčių papildyti brangesnes sunkias prieštankines raketas.

    Kita ryški kryptis yra kova su bepiločiais. PIT-Radwar demonstruoja radarų sprendimus, skirtus mažiems dronams aptikti, o tokie produktai ypač aktualūs dėl sparčiai išplitusių mažų, pigiai gaminamų bepiločių, kurie dažnai naudojami žvalgybai ir atakoms.

    Belma pristato nuotoliniu būdu valdomas sausumos platformas ir minavimo sprendinius, kurie atspindi dar vieną aktualią pamoką iš šiuolaikinių konfliktų: autonomiškos arba nuotolinės sistemos mažina riziką kariams ir leidžia užduotis atlikti ten, kur žmogui būtų pernelyg pavojinga.

    WB Group daugiausia dėmesio skiria bepiločių ekosistemai, tarp jų ir „Warmate“ klajojančiai amunicijai bei žvalgybiniams dronams „FlyEye“ ir „FT5 Łoś“. Tokie sprendimai atitinka rinkos kryptį, kai valstybės perka ne vien atskirus dronus, o visą grandinę nuo sensorių iki ryšio, valdymo ir duomenų perdavimo sistemų.

    Ekspertai pabrėžia, kad gynybos pramonėje vis svarbesnės tampa gamybos apimtys ir tiekimo grandinių patikimumas. Todėl parodose kaip „Eurosatory“ gamintojai konkuruoja ne tik techninėmis charakteristikomis, bet ir gebėjimu greitai pristatyti užsakymus, užtikrinti aptarnavimą bei gamybos lokalizavimą partnerių šalyse.

  • Prancūzai parodė „Leclerc“ įpėdinį: CAPINT jungia „Leopard 2“ važiuoklę ir ASCALON bokštą

    Prancūzai parodė „Leclerc“ įpėdinį: CAPINT jungia „Leopard 2“ važiuoklę ir ASCALON bokštą

    Eurosatory 2026 parodoje Prancūzijos ir Vokietijos gynybos pramonės grupė „KNDS“ pristatė naujo tanko CAPINT (tarpinių pajėgumų) prototipą. Šis modelis įvardijamas kaip laikinas sprendimas Prancūzijos kariuomenei, kol užtrunka naujos kartos bendras projektas MGCS.

    CAPINT idėja paprasta: sujungti patikrintą bazę su naujos kartos kovos moduliu ir greičiau pasiekti rezultatą. Prototipas remiasi modernizuota „Leopard 2 A8“ platforma, o viršuje montuojamas prancūziškas, be įgulos veikiantis ASCALON bokštas.

    Ši kombinacija turi užpildyti spragą tarp jau modernizuojamų „Leclerc“ XLR ir dar kuriamo MGCS, kurį pastaraisiais metais lydi grafiko ir koncepcijos derinimo iššūkiai. Dėl to Europos gamintojai vis dažniau renkasi tarpines platformas, kurios leidžia sparčiau stiprinti pajėgumus.

    Skelbiama, kad „Leopard 2 A8“ pagrindas CAPINT suteikia mobilumą, didelį elektros energijos rezervą ir daugiau erdvės modernioms sistemoms. Toks rezervas ypač svarbus integruojant jutiklius, ryšio įrangą, aktyvios apsaugos kompleksus bei priešdronines priemones.

    ASCALON bokšte numatyta 120 mm lygiavamzdė patranka su automatiniu užtaisymu, o pati konstrukcija projektuojama kaip keičiama ir ateityje pritaikoma 140 mm kalibrui. Tai atitinka bendrą tendenciją Europoje svarstyti didesnio kalibro grįžimą dėl gerėjančios šarvuotės ir aktyvios apsaugos sistemų plėtros.

    Vienas esminių sprendimų yra įgulos perkėlimas iš bokšto į korpusą, paliekant bokštą be įgulos. Toks išdėstymas paprastai laikomas galinčiu padidinti išgyvenamumą, nes sumažėja žmonių pažeidžiamumas bokšto zonoje ir atsiranda daugiau galimybių automatizacijai.

    „Parodome, kaip prancūzų ir vokiečių pramoninis bendradarbiavimas gali virsti konkrečiais pajėgumais klientams“, – sakė „KNDS“ vadovas Jean-Paul Alary.

    Gamintojas pabrėžia, kad CAPINT kuriamas ne kaip vien tik atskiras tankas, o kaip didesnės sistemos dalis. Atvira skaitmeninė architektūra turėtų leisti integruoti 360 laipsnių situacinį matymą, pažangius jutiklius, elektroninės kovos priemones ir bendrą veikimą su bepilotėmis žvalgybos bei smogiamomis platformomis.

    Pagal pristatymo metu pateiktą kryptį, CAPINT Prancūzijos šarvuotosioms pajėgoms galėtų būti tiekiamas pirmoje 2030-ųjų pusėje, o pirmieji vienetai teoriškai galėtų pasiekti dalinius dešimtmečio pradžioje. „KNDS“ taip pat nurodė, kad ASCALON bokštas jau yra praėjęs sėkmingus šaudymo bandymus judant, o kiti sistemos bandymai turėtų tęstis.

    Kariniai analitikai tokio tipo projektus vertina kaip pragmatišką atsaką į pasikeitusią saugumo situaciją Europoje. Vietoje laukimo, kol bus baigtos ilgos naujos kartos programos, gamintojai siūlo tarpines, bet modernias platformas, kurios remiasi jau patikrintomis technologijomis ir leidžia greičiau didinti kovinę galią.

  • Vokiečiai kurs Lenkijai K2PL techninės pagalbos mašinas: štai ką jos galės mūšio lauke

    Vokiečiai kurs Lenkijai K2PL techninės pagalbos mašinas: štai ką jos galės mūšio lauke

    Eurosatory parodoje Paryžiuje Pietų Korėjos „Hyundai Rotem“ ir Vokietijos „FFG Flensburger Fahrzeugbau GmbH“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl Lenkijos kariuomenei skirtų techninės pagalbos ir evakuacijos mašinų kūrimo. Jos bus kuriamos K2PL tanko platformos pagrindu ir taps viena svarbiausių didėjančio tankų parko aptarnavimo grandžių.

    Lenkija planuoja iš viso įsigyti 81 vadinamąjį „palydintį“ K2 šeimos technikos vienetą, kurie bus gaminami šalies viduje kartu su vietos pramone. Pakete numatyta 31 techninės pagalbos mašina, 25 inžinerinės mašinos ir 25 savaeigiai tiltai, o pagrindinis gamybinis vaidmuo tenka Lenkijos gynybos pramonės grupei ir gamykloms Glivicuose.

    Kas bus gaminama Lenkijoje?

    Pagal susitarimą vokiečių „FFG“ tieks 31 komplektą specialiosios įrangos, kuri vėliau bus montuojama ant Lenkijoje pagamintų važiuoklių. „FFG“ atsakomybėje atsiduria hidraulika ir esminiai specializuoti mazgai, lemiantys, ar tokia mašina realiomis sąlygomis gebės greitai ištraukti pažeistą tanką iš pavojingos zonos.

    Numatoma, kad techninės pagalbos versija turės pagrindinę gervę, skirtą labai didelėms apkrovoms, pagalbinę gervę, 32 tonų keliamąją galią turintį kraną, buldozerio peilį ir įgulų bei technikos evakuacijos sprendimus. Tokios komplektacijos tikslas yra ne tik remontas, bet ir greita tankų grąža į rikiuotę, kai nuo to priklauso viso vieneto tempo išlaikymas.

    WiSENT 2 patirtis ir pritaikymas K2PL

    Projekto pagrindas siejamas su „FFG“ WiSENT 2 šeimos sprendimais, kurie laikomi patikrintais daugiafunkcių šarvuotų inžinerinių ir paramos mašinų segmente. Vis dėlto numatoma, kad įranga ir integracija bus pritaikyta konkrečiai K2PL platformai, nes skiriasi važiuoklės, masės paskirstymas, energijos poreikiai ir eksploatacijos standartai.

    Susitarimas įvardijamas kaip platesnio Lenkijos ir „Hyundai Rotem“ bendradarbiavimo dalis, susieta su naujesnėmis vykdomosiomis sutartimis dėl K2 programos. Kartu tai rodo tendenciją, kai tankų pirkimai vis dažniau neatsiejami nuo visos ekosistemos: remonto, evakuacijos, inžinerinio mobilumo ir logistikos.

    Kada pasirodys ir kam to reikia?

    Planuojama, kad palydinčių mašinų pristatymai vyks 2029–2031 metais, o K2PL techninės pagalbos mašina turėtų debiutuoti 2029 metais. Anksčiau buvo demonstruotos koncepcinės versijos su kranu, gervėmis, evakuacijos sistema ir buldozerio peiliu, tačiau iki serijinės gamybos dar laukia bandymai ir integracijos darbai.

    Tokios mašinos yra kritinė šiuolaikinės šarvuotosios brigados dalis, nes jos leidžia iš mūšio lauko išgabenti apgadintą techniką, atlikti avarinius darbus ir mažinti nuostolius. Lenkijai plečiant K2 ir K2PL tankų parką, paramos mašinų skaičius ir kokybė tiesiogiai nulems, kiek tankų realiai bus pasirengę veikti, o ne lauks remonto užnugaryje.