CP v2

Tag: Eurovizija

  • Daina pakeitė planus: dėl „The Roop“ australė prabilo lietuviškai ir atskrenda į Lietuvą

    Kartais kelionės kryptį nulemia ne akcija skrydžiams, o viena daina. Taip nutiko australei Maree, kuri pamačiusi grupę „The Roop“ „Eurovizijoje“ susidomėjo Lietuva ir ėmė kryptingai artėti prie svajonės ją aplankyti.

    Per kelerius metus Maree ne tik įsitraukė į lietuviškos muzikos pasaulį, bet ir pradėjo mokytis lietuvių kalbos, domėtis šalies istorija bei kultūra. Šių metų rugpjūtį ji kartu su dviem draugėmis atvyksta į Lietuvą, kur planuoja ir susitikimą su grupės nariais.

    „Muzika neturi sienų – ji gali nuvesti žmogų į vietas, apie kurias jis anksčiau net negalvojo“, – sakė „The Roop“ vokalistas Vaidotas Valiukevičius.

    „Eurovizijoje“ „The Roop“ dalyvavo 2021 metais su daina „Discoteque“. Tais pačiais metais grupė kartu su nacionaline turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vykdė kampaniją, skirtą Lietuvos žinomumui užsienyje didinti, o jos atgarsiai, kaip rodo ši istorija, išlieka ir po kelių sezonų.

    2024 metais, kai „The Roop“ viešėjo Australijoje, grupės nariai sulaukė netikėto susitikimo: juos pasitiko moteris, sklandžiai kalbanti lietuviškai ir prisistatanti kaip ištikima gerbėja. Tai buvo Maree, o netrukus grupę pasiekė ir jos žinia, kad atostogų maršrutas jau suplanuotas Lietuvoje.

    Kelionės planas, pasak organizatorių, rodo norą pažinti šalį ne vien per koncertą ar sostinę. Viešnios ketina keliauti po skirtingus regionus, ieškoti istorinių patirčių, atrasti gamtą ir vietinę virtuvę, o tarp labiausiai laukiamų objektų mini Kuršių neriją ir Kryžių kalną.

    VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova pabrėžia, kad tokios istorijos išryškina naują turizmo tendenciją: kelionių pasirinkimą vis dažniau lemia emocinis ryšys ir kultūriniai impulsai. Muzika, anot jos, tampa universalia įžanga į šalies pažinimą ir ilgalaikiu tiltu tarp skirtingų bendruomenių.

    Turizmo rinkoje šis reiškinys dažnai siejamas su popkultūros įkvėptu keliavimu, kai sprendimą aplankyti šalį paskatina konkursai, koncertai ar socialiniuose tinkluose išpopuliarėję kūriniai. Lietuvos atvejis rodo, kad tarptautinis matomumas, pasiektas per muziką, gali virsti realiais kelionių planais net ir už keliolikos tūkstančių kilometrų.

  • „Eurovizija“ keičia taisykles: karo zonoje esanti šalis nebegalės rengti konkurso

    „Eurovizija“ keičia taisykles: karo zonoje esanti šalis nebegalės rengti konkurso

    Nauja EBU nuostata

    Europos transliuotojų sąjunga (EBU) pranešė atnaujinanti „Eurovizijos“ dainų konkurso taisykles: valstybė, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas ar susidariusi jautri geopolitinė padėtis, automatiškai neteks teisės rengti konkursą.

    Ši nuostata taikoma tais atvejais, kai situacija realiai veikia šalies ar artimiausio regiono saugumą, stabilumą ir gebėjimą užtikrinti renginio organizavimą. EBU pabrėžia, kad sprendimai bus paremti saugumo kriterijais, o ne politiniais pareiškimais.

    „Laimėjęs transliuotojas automatiškai netenka teisės rengti konkursą, jei konfliktas ar kita situacija iš esmės paveikia saugumą, stabilumą ar viešąją tvarką“, – teigiama EBU pranešime.

    Kas bus, jei laimėtojas negalės priimti?

    Pagal įprastą tvarką konkursą kasmet rengia ankstesnių metų nugalėtojos šalies transliuotojas, o renginys yra EBU narių viešųjų transliuotojų bendra gamyba. Vis dėlto atnaujintos taisyklės numato aiškesnį scenarijų, jei laimėtojas neatitinka saugumo reikalavimų.

    EBU nurodo, kad prieš galutinai apsispręsdama gali užsakyti nepriklausomą saugumo vertinimą. Jei išvada būtų nepalanki, šeimininkė būtų paskirta kita šalis, turinti pajėgumų ir infrastruktūros konkursui surengti.

    Geopolitika „Eurovizijoje“ vis labiau juntama

    Nors EBU viešame pareiškime neįvardijo konkrečių valstybių, sprendimas priimtas geopolitinei įtampai vis dažniau persikeliant į didžiuosius kultūrinius renginius. Pastaraisiais metais „Eurovizijoje“ kilo diskusijų dėl dalyvių iš šalių, įsitraukusių į karinius veiksmus, o dalis transliuotojų ir visuomenių spaudė organizatorius aiškiau apibrėžti ribas.

    2026 metais konkursas Vienoje sulaukė precedento: kelios šalys joje nedalyvavo, motyvuodamos sprendimą tuo, kad nenori varžytis kartu su Izraeliu dėl karo Gazos Ruože, prasidėjusio po 2023 metų spalio 7 dieną įvykdyto „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį.

    Istoriniai precedentai: Ukraina ir Jungtinė Karalystė

    EBU primena, kad taisyklės ir anksčiau buvo taikomos praktikoje, nors ne taip aiškiai apibrėžtos. Ukraina surengė „Euroviziją“ 2017 metais, nepaisant tęstinės įtampos šalies rytuose, tačiau po pergalės 2022 metais konkurso priimti nebegalėjo dėl Rusijos plataus masto invazijos.

    Tuomet 2023 metų „Eurovizija“ vyko Liverpulyje Jungtinėje Karalystėje, o renginys buvo pristatomas kaip organizuojamas Ukrainos vardu. Naujosios EBU taisyklės šį mechanizmą sukonkretina ir iš anksto įtvirtina, kada šeimininkės teisė gali būti prarasta.

  • „Eurovizijos“ 2027 šeimininkė išrinkta: konkursas pirmą kartą vyks Bulgarijoje, pasirinktas Burgasas

    „Eurovizijos“ 2027 šeimininkė išrinkta: konkursas pirmą kartą vyks Bulgarijoje, pasirinktas Burgasas

    Sprendimas dėl 2027 metų miesto

    Europos transliuotojų sąjunga (EBU) paskelbė, kad 2027 metais „Eurovizijos“ dainų konkursą pirmą kartą Bulgarijos istorijoje priims Burgasas. Tai ketvirtas pagal dydį šalies miestas prie Juodosios jūros, dažniau siejamas su vasaros turizmu nei su didžiausiais Europos televizijos renginiais.

    Sprendimas nustebino dalį gerbėjų ir vietos apžvalgininkų, nes svarbiausiu kandidatu ilgą laiką buvo laikoma sostinė Sofija. Vis dėlto EBU pabrėžė, kad Burgasas pasiūlė išskirtinę aplinką ir aiškią renginio viziją.

    Kodėl pasirinktas Burgasas

    EBU savo pranešime akcentavo, kad Burgasas „Eurovizijos“ gerbėjams gali pasiūlyti unikalią vietą didžiausiam gyvos muzikos televiziniam renginiui. Miesto privalumais įvardytos pakrantės erdvės, parkai, aktyvus kultūrinis gyvenimas ir patirtis rengiant tarptautinius vasaros festivalius.

    „Džiaugiamės, kad Burgasas taps 2027 metų „Eurovizijos“ konkurso miestu šeimininku“, – sakė „Eurovizijos“ dainų konkurso vadovas Martinas Greenas.

    „Pirmajam konkursui Bulgarijoje norime sukurti renginį, kuris būtų aiškiai bulgariškas, bet kartu neabejotinai „Eurovizija“ – šventė, sujungianti žmones per muziką“, – pridūrė jis.

    Ką jau žinome apie datas

    EBU nurodė, kad didysis finalas vyks 2027 metų gegužės 15 dieną, o pusfinaliai numatyti gegužės 11 ir 13 dienomis. Tai atitinka įprastą konkurso ritmą, kai pagrindiniai renginiai vyksta antrą gegužės savaitę.

    Praktiniai klausimai, tokie kaip pagrindinė arena, delegacijų logistika ir bilietų prekybos pradžia, paprastai detalizuojami vėliau, kai organizatoriai kartu su nacionaliniu transliuotoju patvirtina infrastruktūros planą. Artimiausiais mėnesiais tikimasi daugiau informacijos apie renginio vietą ir pasirengimo grafiką.

    Bulgarijai tai bus reikšmingas tarptautinis išbandymas, nes „Eurovizija“ kasmet pritraukia dideles televizijos auditorijas ir tūkstančius atvykstančių gerbėjų. Burgaso pasirinkimas leidžia tikėtis, kad 2027 metų konkursas bus siejamas ne tik su scena, bet ir su pajūrio sezono atidarymu mieste.

  • Mirė hitų Total Eclipse Of The Heart ir Holding Out For A Hero atlikėja Bonnie Tyler, jai buvo 75

    Mirė hitų Total Eclipse Of The Heart ir Holding Out For A Hero atlikėja Bonnie Tyler, jai buvo 75

    Mirė Velso muzikos žvaigždė

    Portugalijoje, ligoninėje Faro mieste, mirė Velso dainininkė Bonnie Tyler, kuriai buvo 75. Apie netektį pranešė atlikėjos artimieji ir komanda, paprašę gerbti šeimos privatumą.

    Bonnie Tyler pasaulyje labiausiai išgarsėjo 9-ajame dešimtmetyje, kai jos balsas tapo roko ir popmuzikos epochos simboliu. Ji išliko aktyvi scenoje ir vėlesniais dešimtmečiais, rengė koncertus Europoje ir už jos ribų.

    Kas nutiko: liga ir komplikacijos

    Pranešama, kad pavasarį dainininkė dėl stiprių sveikatos sutrikimų buvo skubiai paguldyta į ligoninę ir jai atlikta skubi žarnyno operacija. Vėliau jos būklė komplikavosi, kilo sunki infekcija, todėl gydytojai taikė intensyvų gydymą.

    Pasak anksčiau viešintų atstovų komentarų, kurį laiką Tyler buvo sukelta dirbtinė koma, o vėliau iš jos pabudo, tačiau išliko labai silpnos būklės. Galiausiai ji mirė ligoninėje nuo ligos, dėl kurios buvo gydoma.

    Kuo ji buvo išskirtinė

    Bonnie Tyler tarptautinę šlovę įtvirtino daina Total Eclipse Of The Heart, tapusi viena atpažįstamiausių poproko baladžių. Ne mažiau ryškų pėdsaką paliko ir Holding Out For A Hero, kuri išpopuliarėjo ir per kino muzikos takelius, o jos energija iki šiol skamba stadionuose ir sporto arenose.

    Dar prieš didžiuosius 9-ojo dešimtmečio hitus atlikėja išgarsėjo su kūriniais Lost In France ir It’s A Heartache. Pastarasis tapo vienu tų singlų, kurie per radiją ir muzikos televizijas daugelį metų nenustojo suktis įvairiose šalyse.

    „Bonnie šeima ir komanda yra sugniuždyti pranešdami, kad ji netikėtai mirė ligoninėje Portugalijoje dėl ligos, dėl kurios buvo gydoma“, – sakoma pranešime.

    Vėlesni metai: „Eurovizija“ ir įvertinimai

    Atlikėja atstovavo Jungtinei Karalystei 2013 metais „Eurovizijos“ dainų konkurse, o tai buvo vienas ryškiausių jos sugrįžimų į masinės auditorijos akiratį. Šis pasirodymas priminė, kad Tyler karjera apima ne vieną kartą, o jos repertuaras gyvena ilgiau už konkrečias muzikos madas.

    Už nuopelnus muzikai ji buvo įvertinta Jungtinės Karalystės apdovanojimu MBE. Per karjerą Tyler išleido 18 studijinių albumų, o paskutiniai jos darbai liudijo nuoseklų norą išlikti kūryboje net ir praėjus dešimtmečiams po didžiausių hitų.

    Bonnie Tyler (tikrasis vardas Gaynor Hopkins) buvo ištekėjusi už Roberto Sullivano, su kuriuo susituokė 1973 metais. Dainininkė paliko ryškų pėdsaką poproko istorijoje, o jos dainos ir toliau skambės naujose kartose.

  • Kanada debiutuos „Eurovizijoje“: po EBU sprendimo paaiškėjo, kur ir kada ją išvysime scenoje

    Kanada debiutuos „Eurovizijoje“: po EBU sprendimo paaiškėjo, kur ir kada ją išvysime scenoje

    Kanada atveria duris į konkursą

    Kanada kitais metais pirmą kartą dalyvaus „Eurovizijos“ dainų konkurse. Tai būtų pirmas naujas prie konkurso prisijungęs kraštas nuo 2015 metais įtrauktos Australijos, o sprendimą lėmė transliuotojų struktūroje įvykę pokyčiai.

    Organizatoriai paskelbė, kad Kanados visuomeninis transliuotojas CBC/Radio-Canada tapo pilnateisiu Europos transliuotojų sąjungos (EBU) nariu. Šis statusas suteikia teisę teikti paraišką dalyvauti konkurse, o Kanados pasirodymas numatomas pusfinaliuose.

    Kaip bus renkamas Kanados atstovas

    CBC/Radio-Canada nurodė, kad artimiausiais mėnesiais pateiks daugiau informacijos, kaip bus atrenkamas Kanados atstovas. Kol kas neįvardijama, ar bus rengiama nacionalinė atranka, ar pasirinktas vidinis atrankos modelis, kaip tai daro dalis šalių.

    Sprendimas vertinamas kaip galimybė Kanados atlikėjams pasiekti vieną didžiausių pasaulio muzikinių televizinių auditorijų. Pastaraisiais metais „Eurovizija“ ypač stipriai augino tarptautinį matomumą per transliacijas ir srautines platformas, todėl dalyvavimas tampa reikšmingu karjeros šuoliu ir už Europos ribų.

    „Mūsų dalyvavimas „Eurovizijos“ dainų konkurse, pradedant kitais metais Bulgarijoje, leis Kanados talentui atsiskleisti vienoje garsiausių pasaulio muzikos scenų“, – sakė CBC/Radio-Canada prezidentė ir generalinė direktorė Marie-Philippe Bouchard.

    „Tai taip pat leis žiūrovams Kanadoje ir toliau stebėti bei balsuoti, kaip jie darė ne vienerius metus, tik šįkart su papildomu jauduliu, kai scenoje bus atstovaujama jų šalis“, – pridūrė ji.

    Kur vyks konkursas ir kokiame fone

    Skelbiama, kad „Eurovizijos“ dainų konkursas vyks Bulgarijoje 2027 metais. Šalies teisė rengti konkursą siejama su pergale prieš tai vykusiame finale, kurio baigtį lėmė itin įtemptas balsavimas.

    Vis dėlto konkurso organizavimą ir artėjančio sezono pasirengimą lydi politinės įtampos bei diskusijos dėl Izraelio dalyvavimo. Dalis šalių buvo pasitraukusios iš konkurso, o ar jos sugrįš kitąmet, organizatoriai kol kas nepatvirtina.

    „Džiaugiamės, kad CBC/Radio-Canada, tapusi pilnateise EBU nare, gali dalyvauti, ir laukiame Kanados balso, kūrybiškumo bei energijos „Eurovizijos“ scenoje Bulgarijoje 2027 metais“, – sakė EBU „Eurovizijos“ dainų konkurso direktorius Martin Green.

    EBU atstovai taip pat primena, kad Kanada „Eurovizijos“ istorijoje jau turi simbolinį pėdsaką: Kanadoje gimusi Céline Dion 1988 metais laimėjo konkursą atstovaudama Šveicarijai. Tai dažnai minima kaip pavyzdys, kad konkursas seniai peržengė geografines ribas ir tapo platesnio kultūrinio lauko reiškiniu.

    Kanados auditorijos įsitraukimas, anot organizatorių, yra aukštas ir už Europos ribų: balsavime iš vadinamojo „likusio pasaulio“ kanadiečiai pastaruoju metu buvo tarp aktyviausių. Tai – vienas argumentų, kodėl Kanados įtraukimas laikomas ne tik simboliniu, bet ir pragmatišku žingsniu siekiant auginti konkurso tarptautinę rinką.

  • Klaipėda savaitgalį atidaro vasarą: nuo „Meridiano“ burių iki koncertų ir laivų parado

    Klaipėda savaitgalį atidaro vasarą: nuo „Meridiano“ burių iki koncertų ir laivų parado

    Klaipėda šį savaitgalį tradiciškai skelbia vasaros sezono pradžią ir kviečia miestiečius bei svečius į renginių ciklą Keliame bures į vasarą 2026. Gegužės 15 dieną ir gegužės 16 dieną senamiestyje ir prie vandens numatytos mugės, koncertai, ceremonijos ir vakariniai pasirodymai.

    Organizatoriai žada, kad šventė apjungs jūrinį miesto identitetą ir šiuolaikinę sceną: nuo simbolinių burių pakėlimo iki gatvės muzikos. Dalis renginių vyks Teatro aikštėje, o atskiros programos dalys persikels ir į Smiltynę bei Kuršių marias.

    Penktadienio akcentai

    Gegužės 15 dieną nuo vidudienio Turgaus, Teatro ir Žvejų gatvėse planuojama mugė, o Teatro aikštėje numatytas grupės „Quorum“ koncertas. Tą pačią dieną Smiltynėje, prie paminklo Albatrosas, vyks Klaipėdos jūrinės kultūros apdovanojimų ceremonija.

    Vakarą vainikuos burlaivio „Meridianas“ naujų burių pakėlimas, tradiciškai laikomas simboliniu vasaros startu mieste. Šią dalį lydės grupės „Baltasis Kiras“ koncertas, o naktinėje programoje suplanuoti Jurgio Brūzgos su grupe, Anyanya, Medos Borisaitės dueto ir grupės „Abudu“ pasirodymai.

    Šeštadienis: muzika ir šventė prie vandens

    Gegužės 16 dieną Klaipėdoje vyks Gatvės muzikos diena, kurios pasirodymai bus išsidėstę daugiau nei dešimtyje senamiesčio erdvių. Organizatoriai akcentuoja, kad tai formatas, leidžiantis miestui „skambėti“ ne tik didžiosiose scenose, bet ir kiemuose, skveruose bei mažesnėse aikštėse.

    Žvejų gatvėje numatytos profesinių mokyklų varžytuvės Žuvies iešmų kovos, kurias moderuos Vytaras Radzevičius, taip pat planuojama nemokama žuvies degustacija. Teatro aikštėje žadami apdovanojimai kolektyvui Vėlunga, o vakariniame koncerte pasirodys Sandra Carrillo ir grupė „SKAMP“.

    Dieną užbaigs naktinis iliuminuotų laivų paradas Kuršių mariose, kuris kasmet pritraukia daugiausia žiūrovų dėl išskirtinio vaizdo prie vandens. Teatro aikštėje taip pat numatyta „Eurovizijos“ finalo tiesioginė transliacija, organizuojama kartu su partneriu „Balticum“.

    Kas rengia ir ką verta žinoti

    Renginius organizuoja Klaipėdos miesto savivaldybė, kultūros centras Žvejų rūmai, Kretingos šaulių asociacija ir VšĮ Klaipėdos jūrinio miesto simbolis burlaivis „Meridianas“. Dėl didesnių žmonių srautų senamiestyje organizatoriai rekomenduoja planuoti atvykimą iš anksto ir, jei įmanoma, rinktis viešąjį transportą.

    Šventė kasmet tampa vienu ryškiausių pajūrio sezono startų, pritraukiančių ne tik klaipėdiečius, bet ir svečius iš kitų miestų. Detali programa paprastai skelbiama miesto turizmo kanaluose ir organizatorių informacijoje.

  • „Spotify“ duomenys: klausomiausios „Eurovizijos“ dainos istorijoje ir kas iš tiesų lemia nugalėtoją

    „Spotify“ duomenys: klausomiausios „Eurovizijos“ dainos istorijoje ir kas iš tiesų lemia nugalėtoją

    Artėjant 70-ajam „Eurovizijos“ dainų konkursui, dėmesys krypsta ne tik į pusfinalius ir favoritų prognozes, bet ir į tai, kas išlieka ilgam. Nauja „Spotify“ analizė parodė, kurios konkurso dainos per visą istoriją buvo klausomiausios ir kaip keičiasi klausytojų įpročiai.

    Pasak platformos, per pastaruosius 12 mėnesių klausytojai sukūrė daugiau nei 1 200 000 „Eurovizijos“ grojaraščių. Per tą patį laikotarpį konkurso dainos „Spotify“ buvo perklausytos daugiau nei 1 500 000 000 kartų, o tai rodo, kad „Eurovizija“ vis labiau veikia kaip nuolatinis popmuzikos srautas, o ne vienos savaitės renginys.

    Kas tapo klausomiausiais hitais?

    Didžiausio klausomumo viršūnėje atsidūrė 2019 metais Nyderlandams pergalę atnešusi Duncan Laurence daina Arcade. „Spotify“ skaičiais, ji perkopė 1 500 000 000 perklausų ribą ir tapo klausomiausiu „Eurovizijos“ kūriniu platformos istorijoje.

    Antrą vietą užėmė Armėnijos atstovės Rosa Linn daina Snap, kuri „Eurovizijoje“ 2022 metais liko tik 20-a, tačiau vėliau socialiniuose tinkluose tapo virusiniu reiškiniu. Platformoje ji peržengė 1 000 000 000 perklausų ribą ir parodė, kad galutinė vieta konkurse nebūtinai lemia dainos komercinį gyvenimą.

    Tarp dainų, kurios išlaikė ilgalaikį populiarumą, išskiriami ir kiti nugalėtojai: Måneskin Zitti e Buoni, Loreen Tattoo bei Alexander Rybak Fairytale. Šie kūriniai dažnai grįžta į grojaraščius prieš kiekvieną konkursą ir kartu veikia kaip atpažįstami žanro etalonai skirtingoms klausytojų kartoms.

    Atlikėjai, kuriuos „Eurovizija“ išaugino

    „Eurovizija“ seniai veikia kaip tramplinas atlikėjams, o „Spotify“ duomenys parodo, kas iš konkurso peržengė vienkartinio hito ribą. Klausomiausiu su konkursu siejamu atlikėju tapo ABBA, kurių perklausų skaičius platformoje viršija 12 500 000 000.

    Antroje vietoje rikiuojasi Måneskin su maždaug 9 000 000 000 perklausų, o toliau seka Céline Dion, kadaise atstovavusi Šveicarijai, su apie 7 000 000 000 perklausų. Šie skaičiai pabrėžia, kad „Eurovizijos“ istorija formuoja ne tik dainų, bet ir visos pasaulinės popkultūros trajektorijas.

    Ar yra nugalėtojo formulė?

    „Spotify“ bandė įvardyti bendrus bruožus, kurie kartojasi istoriniuose nugalėtojų įrašuose, nors pati platforma pabrėžia, kad „stebuklingos“ taisyklės nėra. Analizėje išskiriama pusiausvyra tarp emocinio skambesio ir šokio energijos, o dažnai sutinkamas tempas siekia apie 127 dūžius per minutę.

    Taip pat pastebėta, kad daugeliui sėkmingų dainų būdingas lengvai „dainuojamas“ skambesys, o viena dažniau pasitaikančių tonacijų įvardijama F-dur, siejama su šviesiu, klausytojui pažįstamu skambesiu. Toks derinys padeda kūriniams veikti ir televizijoje, ir vėliau srautinėse platformose.

    Platformos apibendrinimu, arčiausiai „idealaus“ istorinio pavyzdžio atsidūrė 1987 metais Airijai laimėjimą atnešusi Johnny Logan daina Hold Me Now. Nors jos tempas siekia 126 dūžius per minutę, o ne 127, ji atitinka didžiąją dalį parametrų, kurie dažnai sutampa su konkurso nugalėtojų profiliu.

    Šie duomenys dar kartą patvirtina, kad šiuolaikinėje „Eurovizijoje“ svarbu ne tik finalo vakaras. Vis daugiau lemia tai, ar daina po konkurso atranda kelią į socialinių tinklų trendus, grojaraščius ir ilgalaikį klausymąsi.

  • „Eurovizija“ Vienoje startuoja su įtampa: kada pusfinaliai, kur žiūrėti ir kas laikomi favoritais

    „Eurovizija“ Vienoje startuoja su įtampa: kada pusfinaliai, kur žiūrėti ir kas laikomi favoritais

    70-asis „Eurovizijos“ dainų konkursas šią savaitę persikelia į Vieną: pusfinaliai vyks gegužės 12 dieną ir gegužės 14 dieną, o didysis finalas numatytas gegužės 16 dieną. Organizatoriai tikisi pilnų arenų ir didelio žiūrovų aktyvumo, nes parduota apie 95 000 bilietų į devynis šou.

    Vis dėlto muzikinę šventę temdo politinė įtampa dėl Izraelio dalyvavimo ir karo Gazos Ruože, tapusi pagrindine šių metų konkurso ašimi. Dalis transliuotojų ir atlikėjų viešai kėlė klausimus dėl konkurso vertybinės krypties ir Europos transliuotojų sąjungos sprendimų.

    Boikotai ir balsavimo pokyčiai

    Šiemet konkursą boikotuoja kelios šalys, tarp jų Airija, Ispanija, Nyderlandai, Slovėnija ir Islandija, todėl šiose rinkose renginys nebus transliuojamas nacionaliniu eteriu. Ispanijos sprendimas ypač juntamas, nes ji priskiriama vadinamajam Didžiajam penketui, kuris finalui kvalifikuojasi automatiškai dėl didesnio finansinio indėlio.

    Įtampą dar labiau sustiprino kaltinimai, kad su Izraeliu siejama valstybinė institucija galėjo vykdyti apmokėtą internetinę kampaniją, skirtą didinti balsų skaičių. Reaguodama į diskusijas, Europos transliuotojų sąjunga sumažino leidžiamų balsų skaičių vienam asmeniui nuo 20 iki 10 ir uždraudė trečiųjų šalių, įskaitant valdžios institucijas, aktyvią reklaminę agitaciją.

    Kada pusfinaliai ir kur žiūrėti

    Du tiesioginiai pusfinaliai vyks gegužės 12 dieną ir gegužės 14 dieną. Pirmajame pasirodys 17 šalių, antrajame – 18, o po 10 geriausių iš kiekvieno pusfinalio pateks į didįjį finalą.

    Transliacijas rodys dalyvaujančių šalių nacionaliniai transliuotojai, o daugelyje regionų renginį galima stebėti nemokamai per „Youtube“. Balsuoti dalyvaujančiose šalyse įprastai leidžiama telefonu ar trumpąja žinute pagal transliacijos metu pateikiamas instrukcijas, taip pat balsavimas vyksta oficialioje konkurso balsavimo platformoje.

    Kas pasirodys pusfinaliuose ir kas laikomi favoritais

    Pirmajame pusfinalyje vietos finale sieks Moldova, Estija, Švedija, Izraelis, Kroatija, Vokietija, Graikija, Belgija, Portugalija, Lietuva, Gruzija, San Marinas, Italija, Lenkija, Suomija, Serbija ir Juodkalnija. Antrajame pusfinalyje pasirodys Bulgarija, Austrija, Azerbaidžanas, Latvija, Rumunija, Danija, Liuksemburgas, Australija, Čekija, Ukraina, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Armėnija, Albanija, Šveicarija, Malta, Kipras ir Norvegija.

    Pagal lažybų bendrovių sudaromus reitingus, pirmajame pusfinalyje ryškiausiai vertinama Suomija, tarp pagrindinių pretendentų taip pat minima Graikija ir Švedija. Antrajame pusfinalyje aukštai vertinama Australija, konkurencingomis laikomos Danija ir Ukraina, o kova dėl likusių kelialapių į finalą, sprendžiant iš prognozių, gali būti itin atkakli.

    Kaip įprasta, savaitę lydės generalinės repeticijos, vadinamieji žiuri šou ir šeimos šou, kurie padeda suderinti transliacijos režisūrą, garsą ir scenografiją. Būtent žiuri peržiūros laikomos kritiškai svarbiomis, nes jų balsai tradiciškai sudaro reikšmingą galutinio rezultato dalį.

  • Pakruojo rajono renginiai gegužės 11–17 dienomis: teatras, parodos, Gatvės muzikos diena

    Pakruojo rajono renginiai gegužės 11–17 dienomis: teatras, parodos, Gatvės muzikos diena

    Pakruojo rajone gegužės 11–17 dienomis laukia intensyvi kultūros savaitė: nuo lėlių teatro spektaklių mokyklose iki parodų bibliotekose ir muziejuje. Programoje numatyti ir šeimoms skirti renginiai, edukacijos, poezijos vakaras bei kinas po atviru dangumi.

    Didelė savaitės dalis skiriama scenos menams. Į rajono erdves atvyksta Alytaus lėlių teatras „Aitvaras“, Vilniaus teatras „Lėlė“, Kauno lėlių teatras „Nykštukas“ ir Panevėžio lėlių vežimo teatras, o renginiai vyks tiek Pakruojyje, tiek Linkuvoje, Lygumuose, Klovainiuose ir kitose vietovėse.

    Spektakliai ir šventės

    Gegužės 11 dieną Lygumų pagrindinėje mokykloje ir Balsių pagrindinės mokyklos Klovainių skyriuje rodoma Alytaus lėlių teatro „Aitvaras“ „Raudonkepuraitė ir vilkas“. Gegužės 12 dieną Pakruojo kultūros centre atidaroma Vilniaus teatro „Lėlė“ paroda „Lietuvos teatro legendos“.

    Gegužės 13 dieną Pakruojo ugniagesių draugijos stoginėje planuojamas Vilniaus teatro „Lėlė“ spektaklis „Apie pasaulį“, o vakare Pakruojo kultūros centre – „Mergaitė su šautuvu“. Tą pačią dieną Linkuvos bibliotekoje vyks poezijos šventė „Meilės laiškai deivei Mildai“.

    Gegužės 14 dieną Linkuvos kultūros centre ir Rozalimo pradinėje mokykloje bus rodomas Kauno lėlių teatro „Nykštukas“ spektaklis „Du meškinai“. Stačiūnų daugiafunkciame centre numatytos kūrybinės dirbtuvės keramikos studijoje.

    Gegužės 15 dieną Nepriklausomybės skverelyje ir Pakruojo parko estradoje vyks lėlių paradas „Silvestro Dūdelės gimtadienio šventė“, o vėliau – Panevėžio lėlių vežimo teatro spektaklis „Trys lokiai“. Tą pačią dieną planuojamos šeimos dienai skirtos edukacijos Linkuvos kultūros centro Ūdekų skyriuje, knygos pristatymas, keramikos užsiėmimas Medikoniuose ir vakarinė „Šeimos diena“.

    Muzika, transliacijos ir bendruomenės renginiai

    Gegužės 16 dieną Pakruojyje numatyta Gatvės muzikos diena, o vakare Pakruojo kultūros centre – Eurovizijos 2026 finalo transliacija. Gegužės 17 dieną Klovainių skyriuje vyks mėgėjų teatrų pasirodymai „Teatrų pavasaris“.

    Gegužės 17 dienos vakarą Stačiūnų daugiafunkcio centro kieme suplanuotas kinas po atviru dangumi, skirtas Vaiko ir šeimos dienai paminėti. Organizatoriai kviečia sekti tikslius laikus ir vietas, nes dalis renginių vyksta skirtingose rajono erdvėse.

    Parodos visą savaitę

    Šalia renginių scenose visą mėnesį ir ilgiau veiks parodos bibliotekų padaliniuose bei Žeimelio muziejuje. Gačionių padalinyje rodoma vaikų piešinių paroda „Žiedai mamai“, Linkuvos kultūros centre – Simonos Trinkaitės tapybos paroda „Svajinga ir spalvinga“.

    Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos salėje eksponuojami Irenos Kairienės tapybos darbai, o Pašvitinio padalinyje – dokumentų paroda „Pašvitinio šnektos pėdsakai“, skirta kalbininko Juozo Bilevičiaus 105 metų gimimo metinėms.

    Žeimelio muziejuje „Žiemgala“ lankytojai kviečiami į parodą „100 metų radijui“, taip pat numatytos kelios laikinos ekspozicijos, tarp jų – Ugnės Vaineikienės paroda „Mamos nosinaitė“. Stačiūnų padalinyje pristatomi Algirdo Kontrimo fotodrobės „Vaikystės vandenų šalyje“, o Rimkūnų padalinyje – Janinos Pašakinskienės siūtų lėlių paroda „Lėlių pasaka“.

    Renginių programa parengta pagal kultūros įstaigų pateiktą informaciją. Gyventojai ir svečiai kviečiami planuotis savaitę iš anksto, nes renginiai apima skirtingas seniūnijas ir įvairias auditorijas – nuo vaikų iki teatro bei parodų mėgėjų.