Prancūzijos Konstitucinė taryba patvirtino įstatymą, įtvirtinantį teisę į pagalbinę mirtį daliai suaugusiųjų, sergančių nepagydoma liga. Kartu ji panaikino nuostatą, kuri turėjo uždrausti jaunesniems nei 15 metų vaikams naudotis socialiniais tinklais.
Eliziejaus rūmai sprendimą dėl pagalbinės mirties pavadino vienu svarbiausių Emmanuelio Macrono antrosios kadencijos socialinių pokyčių. Pasak prezidentūros, teisės aktas užbaigia ilgą politinę ir visuomeninę diskusiją bei nustato saugiklius pažeidžiamiausiems pacientams.
Pagal patvirtintas taisykles, dėl pagalbinės mirties galės kreiptis pilnametis Prancūzijos pilietis arba ilgalaikis gyventojas, patiriantis skausmą, kuris nereaguoja į gydymą, arba, paciento vertinimu, tampa nepakeliamas. Numatyta, kad mirtiną medžiagą pacientas įprastai turėtų suvartoti pats, o išimtys taikomos tais atvejais, kai dėl fizinės būklės to padaryti neįmanoma ir gali padėti sveikatos priežiūros darbuotojas.
Konstitucinė taryba atkreipė dėmesį ir į vadinamąją sąžinės išlygą, kai medikai gali atsisakyti dalyvauti procedūroje. Taryba nurodė, kad nuostatos turi būti aiškiau suformuluotos, be kita ko, įvertinant ir privačių gydymo įstaigų situaciją, jei tokia praktika akivaizdžiai prieštarauja jų misijai, tačiau kartu turi būti užtikrinta, kad vietos mastu pacientai neliktų be realios prieigos prie paslaugų.
Šis sprendimas reiškia, kad Prancūzija prisijungia prie Europos ir kitų valstybių, kuriose pagalbinė mirtis jau yra įteisinta arba reglamentuota skirtingomis formomis, įskaitant Nyderlandus, Belgiją, Šveicariją ir Kanadą. Prancūzijoje diskusijos dėl eutanazijos ir gydytojo pagalbos mirštant tęsėsi ne vienerius metus, o įstatymas parlamente buvo priimtas po ilgų ginčų dėl etikos, medicinos atsakomybės ir žmogaus teisių.
Tuo pačiu Konstitucinė taryba sudavė smūgį kitai prezidento iniciatyvai: panaikino įstatymo dalį, kuri nuo rugsėjo 1 dienos turėjo įvesti socialinių tinklų draudimą jaunesniems nei 15 metų. Taryba konstatavo, kad toks ribojimas nepagrįstai pažeistų saviraiškos ir komunikacijos laisvę, be to, keltų rimtų privatumo rizikų dėl privalomo amžiaus patikrinimo sistemos visiems naudotojams.
Draudimu buvo siekta apriboti vaikų prieigą prie tokių platformų kaip „TikTok“, „Snapchat“ ir „Instagram“. Vyriausybė iniciatyvą pristatė kaip priemonę mažinti su intensyviu socialinių tinklų naudojimu siejamas problemas, tokias kaip nerimas, depresijos simptomai, miego sutrikimai ir patyčios internete.
Po sprendimo Eliziejaus rūmai pranešė, kad prezidentas neketina atsisakyti tikslo griežtinti vaikų apsaugą internete. Ministrui pirmininkui Sébastienui Lecornu pavesta kuo greičiau parengti teisiškai tvirtesnį projektą, kuris atitiktų tiek Konstitucinės tarybos argumentus, tiek Europos reguliavimo rėmus.
Šis epizodas atspindi platesnę tendenciją Europoje, kur vis dažniau ieškoma būdų riboti nepilnamečių buvimą socialiniuose tinkluose. Tačiau praktiniai sprendimai dažnai atsiremia į du jautrius klausimus: kaip užtikrinti proporcingumą demokratinėje visuomenėje ir kaip įgyvendinti amžiaus patikrą taip, kad ji netaptų masinio duomenų rinkimo ar privatumo pažeidimų mechanizmu.
