Tag: Eutelsat

  • Indijos milijardierius meta iššūkį E. Muskui: kuria „Starlink“ alternatyvą su „OneWeb“

    Indijos milijardierius Sunil Bharti Mittal siekia sukurti pasaulinę alternatyvą Elono Musko „Starlink“ ryšiui. Jis remia palydovinio interneto tinklą „OneWeb“, priklausantį Europos operatoriui „Eutelsat“.

    Apie Mittalo planus praneša „Bloomberg“. Verslininkas teigia, kad Europa ir Indija turi turėti savus palydovinio ryšio sprendimus, kad mažintų priklausomybę nuo JAV ir Kinijos komunikacijos infrastruktūros.

    Ši konkurencija svarbi ne vien dėl vartotojams skirto interneto. Palydovinis ryšys vis dažniau laikomas strategine infrastruktūra, susijusia su valstybių saugumu, krizių valdymu ir ryšio kontrolės klausimais.

    Tačiau jėgų pusiausvyra kol kas aiškiai „Starlink“ pusėje: „SpaceX“ valdoma sistema jau turi daugiau kaip 10 tūkst. palydovų, o „OneWeb“ – apie 650.

    „OneWeb“ ir „Starlink“ atotrūkis

    Skirtumas matomas ir pagal klientų skaičių: „Starlink“ pasaulyje aptarnauja mažiausiai 13,6 mln. vartotojų. Toks mastas leidžia greičiau plėsti paslaugas ir stiprinti pozicijas rinkoje.

    Finansiniu požiūriu atotrūkis dar ryškesnis. Per tris mėnesius, pasibaigusius 2026 metų rugsėjį, „Starlink“ iš ryšio paslaugų gavo daugiau nei 5 mlrd. JAV dolerių pajamų, o „Eutelsat“ žemos orbitos palydovų segmentas, apimantis „OneWeb“, per tą patį laikotarpį sugeneravo 70,9 mln. eurų.

    Mittalas vis dėlto tikina neketinantis trauktis. Jo valdoma „Bharti Airtel“ į „OneWeb“ investavo dar 2015 metais, o po penkerių metų kartu su Jungtinės Karalystės vyriausybe prisidėjo gelbėjant operatorių nuo bankroto.

    Tuomet investuotojai šiam tikslui skyrė 1 mlrd. JAV dolerių, o „Bharti“ vėliau papildomai įnešė dar 500 mln. JAV dolerių.

    Indija – vienas svarbiausių rinkų taikinių

    Vienu kertinių „OneWeb“ plėtros taškų įvardijama Indija. Pranešama, kad operatorius, kaip ir „Starlink“ bei Indijos „Jio“, jau gavo licenciją teikti palydovinio ryšio paslaugas.

    Dėl leidimų taip pat siekia „Amazon“, kuri plėtoja savo žemos orbitos tinklą „Leo“. Vis dėlto komercinių paslaugų startui, kaip nurodoma, dar reikės papildomų reguliuotojų patvirtinimų.

    Mittalas teigia, kad „OneWeb“ gali turėti pranašumą dėl anksčiau pradėtų reguliacinių procedūrų ir jau turimos antžeminės infrastruktūros.

    Milžiniškos išlaidos ir ribotas vietos skaičius rinkoje

    Palydovinio interneto plėtra svarbi ne tik retai apgyvendintoms teritorijoms. Ši technologija vis labiau vertinama ir karinėms reikmėms bei ryšiui užtikrinti ekstremaliomis situacijomis, kai antžeminė infrastruktūra neveikia arba yra pažeidžiama.

    Kartu Mittalas atkreipia dėmesį į šio verslo kainą: palydovų konsteliacijos sukūrimas gali kainuoti apie 10 mlrd. JAV dolerių ir užtrukti septynerius–aštuonerius metus.

    Papildomas iššūkis – palydovų gyvavimo trukmė: juos gali tekti keisti kas penkerius–šešerius metus. Dėl to, pasak Mittalo, pasaulinėje rinkoje ilgainiui gali nelikti vietos dideliam skaičiui tarpusavyje konkuruojančių operatorių.

  • Satelitarinis Wi-Fi traukiniuose: „PKP Intercity“ Pendolino keleiviai išbandys naujovę

    Satelitarinis Wi-Fi traukiniuose: „PKP Intercity“ Pendolino keleiviai išbandys naujovę

    Pilotas su keleiviais jau šį rudenį

    Lenkijos keleivių vežėjas PKP Intercity ruošiasi pradėti palydovinio interneto pilotą viename „Pendolino“ traukinyje, kuriame ryšį išbandys ir keleiviai. Bendrovė skelbia, kad iki šiol tokie bandymai buvo vykdomi be keleivių, o naujasis etapas leis įvertinti paslaugos kokybę realiomis kelionės sąlygomis.

    Pilotą planuojama paleisti spalio ir lapkričio sandūroje, o jo trukmė turėtų siekti penkis mėnesius. Po kelionės keleivių bus prašoma užpildyti apklausą, kad vežėjas gautų grįžtamąjį ryšį apie greitį, stabilumą ir ryšio veikimą skirtingose maršruto atkarpose.

    Kam reikalingas palydovinis ryšys?

    PKP Intercity aiškina, kad palydovinis Wi-Fi skirtas vadinamosioms baltosioms zonoms, kuriose mobilusis ryšys traukinių maršrutuose dingsta arba tampa nestabilus. Tokios atkarpos dažniausiai pasitaiko toliau nuo urbanizuotų teritorijų, kur trūksta operatorių infrastruktūros.

    Bendrovės teigimu, palydovinis internetas nėra planuojamas kaip mobiliojo ryšio pakaitalas. Tikslas – papildyti esamus ryšio sprendimus ir užtikrinti kuo tolygesnę paslaugą visame maršrute, kai GSM signalas svyruoja arba visiškai nutrūksta.

    „Norime padengti vietas, kur ryšys dingsta, ir būtent ten pasitelkti palydovinį internetą. Jis neišstums GSM paslaugų, o veiks kaip papildoma priemonė“, – sakė PKP Intercity valdybos narė Joanna Siecińska.

    Bandė kelis sprendimus: nuo „Starlink“ iki „OneWeb“

    Vežėjas nurodo, kad pirmuosius palydovinio interneto bandymus traukiniuose atliko 2025 metų vasarį. Tuomet buvo testuojamas „Starlink“ ryšys ED160 tipo sąstatuose, dar vadinamuose „Stadler Flirt“.

    Vėliau bandymai vyko ir „Pendolino“ traukiniuose, o 2025 metų rugpjūtį įvertintas ir „Eutelsat“ valdomos „OneWeb“ palydovų sistemos sprendimas. PKP Intercity pabrėžia, kad tikrina ne vieną tiekėją, kad galėtų pasirinkti stabiliausią ir ekonomiškai pagrįstą variantą.

    Kada palydovinis Wi-Fi gali tapti standartu?

    Jei bandymai su keleiviais bus sėkmingi, palydovinio interneto įranga „Pendolino“ traukiniuose galėtų būti diegiama per kapitalinius remontus 2028–2029 metais. Kol kas bendrovė orientuojasi į „Pendolino“ parką, o vėliau palydovinis ryšys būtų svarstomas ir didesnio greičio projektams.

    Tuo pačiu PKP Intercity plečia įprasto Wi-Fi aprėptį: nuo 2023 metų Wi-Fi turinčių vagonų skaičius, vežėjo duomenimis, padidėjo 525. Šiuo metu internetą turi apie 70 proc. vagonų ir 100 proc. elektrinių traukinių sąstatų, o aprėptį žadama toliau nuosekliai didinti.

    Aplikacija, savikontrolė ir nauja bilietų sistema

    PKP Intercity taip pat stiprina skaitmenines paslaugas: vežėjo teigimu, jo mobiliąja programėle naudojasi apie 6 mln. keleivių, o šis skaičius auga. Programėlėje diegiami priminimai apie rezervacijas, artėjančią kelionę, persėdimui skirtą laiką bei užsakymų būsenos pokyčius.

    Bendrovė atnaujino vėlavimų pateikimą, kad aktuali informacija būtų matoma tiek pagrindiniame programėlės lange, tiek biliete. Taip pat įdiegti papildomi prisijungimo būdai, o lojalumo programoje dalyvių skaičius, vežėjo duomenimis, pasiekė 600 tūkst.

    Artimiausiu metu planuojama įdiegti patogesnį vietų pasirinkimą kelionėms su persėdimais šalies viduje, nes šiuo metu tokia galimybė pilnai veikia tik tiesioginiuose reisuose. Taip pat ruošiama savikontrolės funkcija „Pendolino“ traukiniuose, kai keleivis bilietą patvirtina programėlėje, o palydovui nebereikia atlikti įprastos patikros.

    Vežėjas praneša ir apie naują centrinę bilietų pardavimo sistemą, kuri turėtų automatiškai parinkti geriausią pasiūlymą bei pritaikyti nuolaidas nepriklausomai nuo pirkimo kanalo. Sistema būtų pritaikyta sudėtingesnėms kelionėms, įskaitant maršrutus su persėdimais ir tarptautinius bilietus, viename pirkime apjungiant iki šešių atkarpų.

    PKP Intercity yra didžiausias Lenkijos tarpmiestinis geležinkelių operatorius. Bendrovės duomenimis, praėjusiais metais ji pervežė 89,2 mln. keleivių, o 2026 metais tikisi pasiekti 96 mln. keleivių.

  • Nemokamas palydovinis internetas Lenkijos PKP Intercity traukiniuose: „Pendolino“ bandymai jau rudenį

    Lenkijos geležinkelių vežėjas PKP Intercity artėja prie sprendimo, kuris gali pakeisti keliones tolimojo susisiekimo traukiniais: palydovinis internetas vagonuose būtų prieinamas keleiviams nemokamai. Bendrovė teigia, kad paslauga neturėtų lemti bilietų brangimo.

    PKP Intercity palydovinio ryšio sprendimus bando nuo 2025 metų, siekdama užtikrinti stabilesnį ryšį ten, kur įprastas mobilusis internetas prastėja dėl greičio ar silpnesnės aprėpties. Ypač tai aktualu greituosiuose maršrutuose, kur ryšio nutrūkimai yra dažnas reiškinys.

    Rudenį – bandymai su keleiviais

    Šių metų rudenį planuojami lyginamieji bandymai viename „Pendolino“ sąstate, kuriuose dalyvaus ir keleiviai. Bandymams bus naudojami „Kymeta“ imtuvai, tiekiami per „Eutelsat“ sprendimus, susijusius su „OneWeb“ palydovų tinklu.

    Anksčiau, šių metų pradžioje, bandymuose buvo naudota „Starlink“ įranga, kuri dažnai minima kaip vienas pažangiausių plačiajuosčio palydovinio interneto sprendimų. PKP Intercity tikslas – realiomis sąlygomis palyginti skirtingas technologijas ir pasirinkti geriausiai geležinkelio aplinkai tinkantį variantą.

    „Norėčiau nuraminti keleivius: palydovinis internetas bus nemokamas ir nesukels bilietų kainų didėjimo“, – sakė PKP Intercity viceprezidentė Joanna Siecińska.

    Kodėl palydovinis internetas traukiniuose tampa aktualus?

    Palydovinis ryšys geležinkeliuose vertinamas kaip būdas sumažinti „aklųjų zonų“ problemą, kai ryšys dingsta dėl reljefo, atstumo iki bazinių stočių ar didelio greičio. Praktikoje tai reiškia, kad keliaujant keleiviams būtų lengviau dirbti, bendrauti, naudotis pramogų platformomis ar informacinėmis paslaugomis.

    Tokio tipo sprendimai paprastai reikalauja ne tik palydovinės įrangos, bet ir traukinyje įrengtos vidinės belaidės infrastruktūros, duomenų srautų valdymo bei kibernetinio saugumo priemonių. Tai svarbu tam, kad ryšys būtų ne tik greitas, bet ir patikimas, o keleivių duomenys apsaugoti.

    Bandymus ketinama užbaigti iki metų pabaigos, o tuomet bus sprendžiama, kurį sprendimą ir kurio tiekėjo PKP Intercity pasirinks diegimui. Nuo pasirinktos technologijos priklausys ir tai, kaip greitai palydovinis internetas galėtų plėstis į daugiau sąstatų.

    Platesnis kontekstas Europoje

    Diskusijos dėl palydovinio ryšio ateities vyksta ir platesniu mastu: Europos telekomunikacijų bendrovės svarsto bendrą kreipimąsi į Europos Sąjungą dėl radijo dažnių skyrimo 2027 metais palydovinių paslaugų plėtrai. Tarp minėtų bendro veikimo dalyvių yra „Deutsche Telekom“, „Orange“, „Vodafone Group“ ir „Telefónica“.

    Tokia kryptis rodo, kad palydovinis ryšys vis dažniau laikomas ne nišine alternatyva, o svarbia infrastruktūros dalimi, ypač siekiant ryšio tęstinumo transporto koridoriuose ir regionuose. PKP Intercity projektas šiame kontekste gali tapti vienu ryškesnių praktinių pavyzdžių, kaip technologija pritaikoma kasdienėms keleivių kelionėms.

  • Starlink siekia MSS dažnių Europoje: Europos Komisijos planas gali atverti ginčą dėl konkurencijos

    Kova dėl palydovinio ryšio dažnių

    „Starlink“, „SpaceX“ valdoma palydovinio interneto bendrovė, Europoje taikosi į naujai planuojamas mobiliojo palydovinio ryšio (MSS) radijo dažnių juostas. Šios juostos laikomos strategiškai svarbiomis, nes jos galėtų užtikrinti saugesnį ryšį išmaniesiems telefonams tiesiogiai su palydovų tinklais.

    Europos Komisija valstybėms narėms siūlo teisinį reguliavimą, kuris apibrėžtų, kas ir kokiomis sąlygomis galėtų dalyvauti tokiuose dažnių paskirstymo procesuose. Diskusijų centre atsidūrė idėja riboti prieigą ne Europos Sąjungos subjektams, pirmiausia iš Jungtinių Valstijų ir Kinijos.

    Kodėl tai kelia įtampą?

    Tokie ribojimai reikštų, kad „Starlink“ galėtų būti automatiškai eliminuojama iš potencialiai itin vertingo konkurso. Bendrovė tokią kryptį linkusi vertinti kaip konkurencijos ribojimą, ypač jei ES rinkoje alternatyvų skaičius yra mažas.

    Ši tema jautri ir geopolitiniu požiūriu: palydovinis ryšys tampa kritinės infrastruktūros dalimi, o priklausomybė nuo išorinių tiekėjų daugelyje ES valstybių laikoma rizika. Kita vertus, per griežti ribojimai gali sumažinti konkurenciją ir sulėtinti paslaugų plėtrą vartotojams.

    Europos alternatyvos ir pajėgumų klausimas

    Tekste minima, kad realiu europiniu „Starlink“ konkurentu šiuo metu dažniausiai įvardijama „Eutelsat“, veikianti palydovinio ryšio rinkoje. Vis dėlto pagrindinis iššūkis yra mastas: norint teikti tiesioginio ryšio į telefonus paslaugas plačiai auditorijai, reikia didelių investicijų ir tankios palydovų infrastruktūros.

    „Eutelsat“ pastaruoju metu buvo sustiprinta maždaug 1 500 000 000 eurų finansiniu įnašu, tačiau net ir tokio dydžio injekcija automatiškai nereiškia, kad įmonė gali greitai pasiekti šimtų milijonų vartotojų aprėptį. Praktikoje daug lemią technologinis pasirengimas, palydovų skaičius, spektras ir tinklo integracija su mobiliojo ryšio ekosistema.

    „Starlink“ argumentai ir turimi resursai

    „Starlink“ savo poziciją grindžia tuo, kad siūlomos taisyklės gali prieštarauti tarptautinėms telekomunikacijų koordinavimo nuostatoms ir kurti precedentą, kai konkurencija ribojama ne techniniais kriterijais, o kilmės šalimi. Bendrovė taip pat perspėja, kad toks modelis gali sumažinti europiečių pasirinkimą ir pristabdyti paslaugų, tiesiogiai pasiekiamų telefone, atsiradimą.

    „Siūlomos nuostatos, kurios iš anksto šalina dalyvius iš konkurso, nėra suderinamos su tarptautinėmis telekomunikacijų gairėmis ir kelia riziką, kad europiečiai neteks tiesiogiai į įrenginius teikiamų palydovinio ryšio paslaugų“, – sakė „Starlink“ poziciją apibendrinantys dokumentai.

    Bendrovė remiasi ir savo infrastruktūros mastu: ji yra iškėlusi apie 6 000 žemąja orbita skriejančių palydovų, o tinklas nuolat atnaujinamas, nes dalis senesnių palydovų nusileidžia ir sudega atmosferoje. Paleidimai tęsiami reguliariai, pasitelkiant „Falcon 9“ raketas, todėl pajėgumai didėja, o technologijos atnaujinamos.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, kokią galutinę formą įgaus Europos Komisijos siūlomos taisyklės ir kaip jas įgyvendins valstybės narės. Nuo sprendimų priklausys ne tik konkurso dalyvių ratas, bet ir tai, kaip greitai Europoje realiai plėsis tiesioginio palydovinio ryšio į mobiliuosius telefonus paslaugos.

  • Europos akcijų sensacijos 2026-aisiais: viena pakilo 947 proc. – kas stumia šį šuolį?

    Europos akcijų sensacijos 2026-aisiais: viena pakilo 947 proc. – kas stumia šį šuolį?

    Europos akcijų rinkos 2026 metais startavo neramiai, tačiau bendras vaizdas išliko pozityvus. Plačiai sekamas Euro STOXX 600 indeksas metų pradžioje buvo pakilęs apie 3,5 proc., nors JAV S&P 500 augimas siekė apie 8 proc.

    Vis dėlto didžiausia intriga slypi atskiruose biržos varduose. Kai kurios bendrovės šiemet fiksavo šimtus procentų siekiančius šuolius, kuriuos lėmė DI infrastruktūros bumas, energetikos ir gynybos užsakymų augimas bei geopolitinės įtampos poveikis žaliavoms ir logistikai.

    Technologijos: DI infrastruktūros banga

    Ryškiausia 2026 metų Europos biržos žvaigždė tapo Švedijos lustų ir fotonikos komponentų gamintoja „Sivers Semiconductors“, kurios akcijos buvo pašokusios apie 947 proc. Bendrovė kuria sprendimus, naudojamus DI duomenų centruose ir 5G ryšio infrastruktūroje, o investuotojai tikisi, kad optinės technologijos taps kritiškai svarbios augant skaičiavimo pajėgumų poreikiui.

    Finansiniai rodikliai kol kas išlieka palyginti kuklūs: 2025 metais pajamos siekė apie 27 mln. eurų ir augo maždaug ketvirtadaliu per metus. Tačiau bendrovė skelbė išaugusį potencialių ateities sandorių ir galimybių portfelį, kurio didelė dalis siejama būtent su DI fotonika.

    Stiprų impulsą akcijai suteikė ir planai siekti antrinio įtraukimo į „Nasdaq“ Niujorke. Tokie žingsniai dažnai didina tarptautinių investuotojų dėmesį, nors kartu primena ir apie didesnį lūkesčių spaudimą įmonei pateikti realius augimo rezultatus.

    Dar vienas pavyzdys technologijų grandinėje – Prancūzijos puslaidininkių medžiagų bendrovė „Soitec“, kurios akcijos buvo išaugusios apie 639 proc. Nors pastarojo laikotarpio pajamos mažėjo dėl silpnesnės paklausos mobiliųjų įrenginių ir automobilių segmentuose, investuotojai akcentuoja jos vaidmenį DI tiekimo grandinėje ir fotonikos sprendimuose, reikalinguose naujos kartos duomenų centrams.

    Pramonė ir energetika: vandenilis grįžta į madą

    Pramonės sektoriuje atgijo susidomėjimas vandenilio ir kuro elementų technologijomis. Jungtinėje Karalystėje listinguojama „Ceres Power“, vystanti kietojo oksido kuro elementų technologiją ir ją licencijuojanti partneriams, šiemet brango apie 237 proc.

    Rinkos dėmesį sustiprino DI duomenų centrų poreikis patikimiems alternatyviems energijos šaltiniams, ypač kai didieji technologijų žaidėjai ieško būdų užtikrinti elektros tiekimo stabilumą. Tokios istorijos investuotojams tampa patrauklios, nes DI plėtra vis dažniau reiškia ne tik programinę įrangą, bet ir realią energetikos infrastruktūrą.

    Kita Jungtinės Karalystės bendrovė „ITM Power“, gaminanti elektrolizerius žaliajam vandeniliui, šiemet buvo pakilusi apie 173 proc. Investuotojai palankiai vertino gerėjančias pajamas, nuosaikesnius nuostolius ir partnerystes, susijusias su sintetiniais degalais bei pramonės tiekimo grandinių saugumu.

    Sveikata: klinikiniai etapai ir svorio mažinimo vaistai

    Sveikatos priežiūros sektoriuje kainų šuolius dažnai lemia klinikinių tyrimų naujienos ir reguliuotojų sprendimai. Prancūzijos biotechnologijų bendrovė „Nanobiotix“ šiemet buvo pakilusi apie 89 proc., rinkai įvertinus pažangą vėlyvos stadijos vėžio tyrime ir galimas būsimas išmokas pagal licencijavimo sutartis.

    Tuo pat metu stiprų foną Europoje išlaiko su GLP-1 tipo svorio mažinimo ir diabeto vaistais susijusi paklausa. Šveicarijos gamintojas „PolyPeptide“ šiemet brango apie 51 proc., nes farmacijos įmonės skuba užsitikrinti peptidų gamybos pajėgumus, o tiekimo grandinių talpa tampa konkurenciniu pranašumu.

    Bendrovė skelbė, kad 2025 metais pajamos siekė apie 389 mln. eurų ir augo daugiau nei 15 proc., kartu gerėjo ir pelningumas. Tokie skaičiai investuotojams svarbūs, nes GLP-1 segmento augimas didina ilgalaikių gamybos kontraktų vertę ir mažina cikliškumo riziką.

    Palydovai, logistika ir turizmas: geopolitikos kaina

    Ryšių paslaugų sektoriuje į viršų išsiveržė Prancūzijos palydovų operatorius „Eutelsat“, kurio akcijos šiemet buvo pakilusios apie 64 proc. Augimą skatino Europos valstybių siekis turėti daugiau alternatyvų palydoviniam ryšiui ir didesnis dėmesys technologiniam suverenitetui bei komunikacijos saugumui.

    Netikėtu DI paieškos ekosistemos laimėtoju tapo Kopenhagoje įsikūrusi atsiliepimų platforma „Trustpilot Group“, kurios Londone listinguojamos akcijos šiemet kilo apie 57 proc. Bendrovė fiksavo ryškų srauto iš DI paieškos įrankių šuolį, o didelė atsiliepimų duomenų bazė tampa patraukliu šaltiniu generuojant atsakymus į vartotojų klausimus.

    Geopolitinės įtampos poveikis atsispindėjo ir žaliavose, logistikoje bei kelionėse. Londone listinguotas Nigerijos naftos gamintojas „Seplat Energy“ šiemet buvo pakilęs apie 97 proc., o tanklaivių operatorius „d’Amico International Shipping“ – apie 84 proc., rinkai reaguojant į brangesnius ir ilgesnius maršrutus.

    Iš turizmo pusės, Ispanijos viešbučių tinklas „Meliá Hotels“ šiemet brango apie 43 proc. Bendrovė skelbė augančias pajamas ir signalizavo, kad dalis keliautojų renkasi Viduržemio regiono kryptis, kai kai kurios Artimųjų Rytų šalys vertinamos atsargiau.

    Žaliavos ir energetikos perėjimas: varis, plienas, baterijos

    Medžiagų sektoriuje augimą išlaikė įmonės, kurios tiesiogiai susijusios su elektrifikacija ir infrastruktūros investicijomis. Vokietijos plieno ir metalo distributorius „Klöckner & Co“ šiemet brango apie 55 proc., o kainą papildomai veikė pasiūlymas perimti kontrolę ir investuotojų lūkesčiai dėl galimų tolesnių veiksmų.

    Europos vario rinkos flagmanu laikoma „Aurubis“ šiemet kilo apie 50 proc., o bendrovė gerino prognozes, pabrėždama DI duomenų centrų, tinklų plėtros ir atsinaujinančios energetikos kuriamą paklausą. Varis išlieka viena svarbiausių žaliavų tiek elektros tinklams, tiek transporto elektrifikacijai.

    Energetikos perėjimo temoje išsiskyrė Rumunijos infrastruktūros bendrovė „Premier Energy“, kurios vertė šiemet buvo padvigubėjusi. Ji plečia atsinaujinančios energijos ir baterijų kaupimo projektus, o tokios investicijos padeda stabilizuoti tinklus, kai auga saulės ir vėjo generacija.

    Bendra 2026 metų Europos akcijų lyderių kryptis išryškina tris aiškias tendencijas: DI infrastruktūros poreikį, geopolitikos įtaką energijai ir logistikai bei investuotojų apetitą sandoriams ir strateginiams perorientavimams. Tačiau įspūdingi šuoliai taip pat reiškia didesnę riziką, todėl vien augimo procentai neatsako į svarbiausią klausimą – ar tokias kainas ilguoju laikotarpiu palaikys įmonių rezultatai.

    Ši publikacija yra informacinio pobūdžio ir nėra investavimo rekomendacija. Prieš priimant sprendimus verta įvertinti riziką, įmonių finansines ataskaitas, skolą, pinigų srautus ir rinkos cikliškumą.