CP v2

Tag: Evakuacijos

  • Italijoje ir Prancūzijoje – melagingi pranešimai apie bombas mokyklose, Macronas kol kas neskuba kaltinti užsienio

    Italijoje ir Prancūzijoje – melagingi pranešimai apie bombas mokyklose, Macronas kol kas neskuba kaltinti užsienio

    Italijos mokyklas jau antrą dieną iš eilės pasiekė elektroniniu paštu siunčiami pranešimai apie tariamas bombas – dalis įstaigų evakavo mokinius ir darbuotojus, kitur vykdyti patikrinimai.

    Kaip praneša „Euronews“, laiškai buvo pasirašyti „Mikhail Andropov“ vardu – taip pat kaip ir ankstesnėje pranešimų bangoje, kuri trečiadienį pasiekė 6 300 Italijos mokyklų.

    Reaguodama į situaciją, Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienio rytą Romoje, Palazzo Chigi, sukvietė vyriausybės atstovus ir opozicijos lyderius aptarti susidariusios padėties.

    Skelbiama, kad susitikime G. Meloni ragino politines jėgas vienytis, taip pat žadėjo, jog užsienio reikalų, gynybos ir vidaus reikalų ministrai skubiai informuos parlamentą.

    Italija rengia bendrą reagavimo protokolą

    Vyriausybė pranešė, kad tą pačią dieną turėtų posėdžiauti Tarpministerinis Respublikos saugumo komitetas (CISR), kuris sieks suderinti bendrą veiksmų tvarką, kaip elgtis gavus panašius grasinimus.

    Pagal siūlomą protokolą mokyklos neturėtų būti evakuojamos vien dėl masinio elektroninio laiško, jei nėra kitų požymių, kad grėsmė reali. Vis dėlto prefektai, atstovaujantys centrinei valdžiai provincijose, galėtų nurodyti evakuaciją, jei būtų konkrečių ir apčiuopiamų rizikos signalų.

    Centro kairės Demokratų partijos (PD) lyderė Elly Schlein po susitikimo teigė, kad diskusija reikalinga, tačiau sprendimai turi būti svarstomi parlamente ir žvalgybą prižiūrinčiame parlamento komitete „Copasir“.

    Ji pabrėžė, jog opozicija pasirengusi bendradarbiauti dėl grėsmių, kurios gali kelti paniką ir destabilizuoti šalį, tačiau esą nesutiks suteikti vyriausybei „tuščio čekio“ sprendimams, jei nebus pateikta konkrečių pasiūlymų.

    Pranešimai pasiekė ir Prancūziją

    Ketvirtadienį apie evakuacijas dėl bombų grasinimų pranešta ir Prancūzijoje. Prancūzijos švietimo ministerija leidiniui „Le Parisien“ patvirtino, kad tądien buvo du tokie atvejai, tačiau masinio reiškinio esą nefiksuojama.

    Marsele Don Bosco vidurinė mokykla buvo evakuota apie 9 valandą ryto, o netrukus po vidurdienio, vietos žiniasklaidos duomenimis, mokykloje dirbo policija ir išminuotojai su sprogmenų paieškai parengtu šunimi.

    Morez miestelyje Juros kalnuose evakuota Victor-Bérard mokykla, gavusi, administracijos teigimu, „nerimą keliantį“ laišką. Taip pat evakuota netoliese esanti pagrindinė mokykla, iškviestos išminuotojų komandos.

    Šiaurės Prancūzijos Laono mieste dėl gauto pranešimo apie bombą evakuotas ir vietos technologijų universitetinis institutas.

    Macronas: dar per anksti kalbėti apie kaltininkus

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį Dubline, Europos lyderių susitikimo metu, sakė, kad šiuo metu trūksta duomenų, jog būtų galima priskirti atsakomybę dėl per Europą nusiritusios melagingų bombų grasinimų bangos.

    Pasak jo, kol kas nepakanka elementų teigti, ar už šių skambučių ir žinučių galėtų stovėti „užsienio valstybės“.

  • Europa liepsnoja: 2026-ieji jau muša rekordus, o labiausiai kenčia Ispanija ir Prancūzija

    Europa liepsnoja: 2026-ieji jau muša rekordus, o labiausiai kenčia Ispanija ir Prancūzija

    Gaisrų sezonas įsibėgėja

    Šią vasarą Europa susiduria su intensyviomis miškų ir krūmynų gaisrų bangomis, kurias dar labiau kaitina užsitęsusios karščio bangos ir sausra. Iki liepos pabaigos Prancūzijoje ir Ispanijoje dėl gaisrų buvo evakuota daugiau nei 320 000 žmonių, o rizika išlieka ir artėjant rugpjūčio viduriui.

    Ekspertai pabrėžia, kad gaisrų padariniai neapsiriboja sudegusiais plotais. Žala apima sunaikintus būstus, pasėlius ir infrastruktūrą, turizmo sutrikimus, dūmų poveikį sveikatai bei augantį spaudimą viešiesiems finansams ir draudimo rinkai.

    „Šių metų gaisrai patvirtina, kad ekonominė jų kaina gerokai viršija sudegusios žemės atkūrimą“, – sakė Readingo universiteto Henley verslo mokyklos profesorius Simone Varotto.

    „Galutinėje sąskaitoje bus sunaikinti namai, verslai ir derlius, sutrikę turizmas bei pramonė, su dūmais susiję sveikatos padariniai, didesnė našta biudžetui ir galimai didesnės draudimo įmokos“, – pridūrė jis.

    Kiek žemės jau sudegė?

    Nors tiksliai įvertinti bendrą ekonominę žalą sudėtinga, sudegusio ploto rodiklis leidžia palyginti sezono mastą skirtingose šalyse. Pagal Globalią gaisrų informacijos sistemą, iki 31-osios metų savaitės Europos Sąjungoje 2026 metais sudegė 489 826 hektarai.

    Tai ketvirtas didžiausias rodiklis šiame metų taške per pastaruosius 15 metų. Didesni skaičiai buvo fiksuoti 2012 metais, 2017 metais ir 2022 metais, o 2012–2025 metų vidurkis siekia 434 711 hektarų.

    Ispanija ir Prancūzija – smūgio epicentre

    Didžiausią sudegusio ploto dalį Europos Sąjungoje sudaro Ispanija: iki rugpjūčio pradžios čia fiksuota 185 948 hektarai, arba apie 38 proc. viso ES rodiklio. Tai daugiau nei dukart viršija ankstesnių 14 metų vidurkį, skaičiuojant iki 31-osios savaitės.

    Prancūzija – antroje vietoje su 99 092 hektarais, tai sudaro apie 20 proc. ES bendro sudegusio ploto. Šaliai tai prasčiausias sezonas nuo 2012 metų šiame palyginime, o rodiklis daugiau nei tris kartus viršija 14 metų vidurkį.

    Italijoje iki to paties laikotarpio sudegė 79 084 hektarai, Portugalijoje – 47 776 hektarai, Graikijoje – 23 839 hektarai. Italijai ir Portugalijai 2026 metų sezonas pagal mastą patenka tarp prasčiausių per pastaruosius 15 metų, o Graikijai kai kurie ankstesni sezonai šiame metų taške buvo dar sunkesni.

    Rizika plečiasi į šiaurę

    Šiemet ryškesnį šuolį, lyginant su ankstesnių metų vidurkiais, registruoja ir šalys, kurios tradiciškai nelaikytos didžiausios gaisrų rizikos zonomis. Pavyzdžiui, Austrijoje iki rugpjūčio pradžios fiksuota 1 687 hektarai, Danijoje – 1 177 hektarai, Nyderlanduose – 1 677 hektarai, o Vokietijoje – 6 045 hektarai.

    Jungtinėje Karalystėje sudegė 22 206 hektarai, ir tai šiame metų taške yra prasčiausias rezultatas per 15 metų. Tuo metu Turkijoje šiemet sudegęs plotas mažesnis nei įprasta pagal pastarųjų metų vidurkius.

    „Šios vasaros karščio bangos ir gaisrai pietų Anglijoje rodo, kad gaisrų rizika nebėra vien Viduržemio regiono problema“, – sakė Simone Varotto.

    Specialistai pažymi, kad šiltesnės ir sausesnės vasaros, ilgėjantis gaisrų sezonas bei vėjai didina tikimybę, jog ekstremalūs gaisrai taps dažnesni. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvojo perspėjimo sistemoms, civilinės saugos pajėgumams ir prevencijai, ypač miestų prieigose ir miškingose priemiesčių zonose.