Lenkijos Pucko apylinkėse, Vėjo kalnu vadinamoje vietovėje, archeologai aptiko šimtus skirtingų laikotarpių struktūrų, rodančių, kad ši teritorija buvo intensyviai naudojama tūkstančius metų. Tyrimus vykdė Varšuvos universiteto archeologai, kurie šiemet ištyrė daugiau kaip 5 000 kvadratinių metrų plotą maždaug 300 metrų į vakarus nuo viduramžių Pucko.
Prieš kasinėjimus mokslininkai analizavo istorinius šaltinius, įskaitant 1634 metų apylinkių žemėlapį, kuriame ši vieta pažymėta kaip Muhlenberg, tai yra Malūno kalnas. Žemėlapyje taip pat fiksuota nuoroda į liuteronų kapines, todėl tyrėjai tikėjosi rasti ir ankstyvųjų naujųjų laikų palaidojimų pėdsakų.
Pirmieji radiniai parodė, kad vietovės istorija gerokai senesnė, nei leistų manyti rašytiniai šaltiniai. Aptikta užstatymo ir veiklos pėdsakų, siejamų su lužitų kultūros bendruomenėmis ir datuojamų pirmąja I tūkstantmečio prieš mūsų erą puse. Taip pat užfiksuota ankstyvųjų viduramžių laikotarpio naudojimo ženklų.
Įtartinos apskritos struktūros
Daugiausia klausimų sukėlė vėlesnių laikų radiniai centrinėje kalvos dalyje, kur aptiktos dvi didelės apskritos struktūros. Jų skersmuo siekė apie 30 ir 50 metrų, o grioviai kai kur buvo maždaug 1,5 metro gylio. Tyrėjai viduje rado masyvių granitinių girnapusių fragmentų ir keliolika akmeninių patrankų sviedinių.
Remdamiesi radiniais archeologai svarsto, kad vieta galėjo būti susijusi su žinomu XV amžiaus Kryžiuočių ordino vėjo malūnu. Nors pačios konstrukcijos liekanų kol kas neaptikta, malimo akmenų fragmentai leidžia manyti, kad čia veikė įrenginys, skirtas grūdams malti. Greta galėjo stovėti ir nedidelis pastatas, apie kurį liudytų išlikusi medinė rūsio dalis.
Dar įdomesnė versija siejama su dviem apskritais grioviais, kurie, kaip spėjama, galėjo sudaryti gynybinę sistemą aplink objektą. Tokie įtvirtinimai galėjo atsirasti dėl karinės grėsmės, o tyrėjai juos sieja su Trylikos metų karu, vykusiu 1454–1466 metais. Puckas tuo metu tapo kovų vieta: 1460 metais miestą užėmė kryžiuočiai, o 1464 metais jų pajėgas Pucke apsupo Gdansko kariuomenė.
Kapinės ir palaidojimų paslaptys
Kalvos istorija nesibaigia viduramžiais. XVI amžiuje dalis teritorijos buvo perduota vietos evangelikų bendruomenei, kuri čia įkūrė kapines. Mokslininkai aptiko apie 150 kapų, nors palaikų išlikimas vertinamas kaip prastas.
Kartu rasta ir įdomių įkapių bei smulkių daiktų. Tarp jų buvo keturios XV ir XVI amžių monetos, kurios gali būti siejamos su papročiu mirusiajam įdėti pinigų kelionei į anapus. Aptikta ir XVII amžiaus molinė pypkė, galėjusi priklausyti vienam iš palaidotųjų.
Kodėl šis radinys svarbus
Iš viso Vėjo kalne užfiksuota daugiau kaip 300 įvairių struktūrų, todėl ši vieta tampa reikšmingu šaltiniu, leidžiančiu rekonstruoti regiono raidą nuo priešistorės iki naujųjų laikų. Jei apskritų griovių interpretacija pasitvirtins, tai galėtų būti vieni pirmųjų aiškiai atpažintų lauko įtvirtinimų, susijusių su Trylikos metų karo įvykiais šiame krašte.
Tyrėjai skelbia neketinantys sustoti: planuojamos papildomos analizės, tikslesnis palaidojimų datavimas ir bandymai įvertinti, kokia buvo čia gyvenusių žmonių biologinė būklė ankstyvaisiais naujųjų laikų šimtmečiais. Tokie tarpdisciplininiai tyrimai šiandien archeologijoje tampa standartu, kai lauko duomenys derinami su laboratoriniais metodais ir istorinių šaltinių analize.