Floridoje, Evergleidso pelkėse, jau kelis dešimtmečius plinta invaziniai birmiečių pitonai, keliantys grėsmę vietinėms ekosistemoms. JAV geologijos tarnyba (USGS) pranešė testuojanti dronus, kurie galėtų padėti šias gyvates greičiau aptikti ir tiksliau sekti sudėtingoje, sunkiai prieinamoje vietovėje.
USGS teigimu, birmiečių pitonai į Floridą pateko per egzotinių augintinių prekybą, o dalis jų ilgainiui pabėgo arba buvo paleisti į laisvę. Laukinė populiacija pietų Floridoje susiformavo dar praėjusio amžiaus pabaigoje, o nuo tada gyvatės ėmė sparčiai plisti plačiame šlapynių regione.
Evergleidso sąlygos pitonams yra palankios, tačiau žmonėms jų paieška itin sudėtinga: tanki augmenija, vandeningos teritorijos ir geras gyvačių maskavimasis trukdo tiek stebėjimui, tiek gaudymui. Dėl šių priežasčių tiksli populiacijos apimtis išlieka sunkiai nustatoma, o visiškas jos likvidavimas šiuo metu laikomas praktiškai neįgyvendinamu.
Kaip veikia dronų bandymai?
USGS vykdomame eksperimente buvo bandoma, ar nedidelis dronas gali pagerinti pitonų aptikimą ir sekimą realiomis lauko sąlygomis. Bandymo metu biologai valdė droną, o Floridos universiteto praktikantai į aplinką paleido patelę pitoną, kuri buvo iš anksto pažymėta radijo siųstuvu.
Tokio tipo dronai gali būti aprūpinami radijo signalų priėmimo įranga arba vaizdo kameromis, priklausomai nuo užduoties ir vietovės. USGS vertina, ar stebėjimas iš oro padėtų dažniau aptikti gyvates, sumažintų lauko darbų sąnaudas ir kartu padidintų darbuotojų saugumą dirbant sudėtingame pelkių kraštovaizdyje.
Praktikoje tai reiškia, kad dronas gali greičiau apžvelgti didelį plotą, o radijo ryšio įranga leistų efektyviau nustatyti siųstuvu pažymėto gyvūno buvimo vietą. Vis dėlto, kaip pabrėžia tyrėjai, Evergleidso reljefas ir augalija yra toks sudėtingas, kad technologijos tinkamumas dar tikrinamas.
Kodėl daug dėmesio skiriama veisimosi sezonui?
USGS taiko ir platesnę strategiją, kai dalis pitonų pažymimi radijo siųstuvais ir stebimi ilgesnį laiką. Ypatingas dėmesys skiriamas veisimosi sezonui, nes aptikus vieną patelę neretai galima nustatyti ir kelių patinų buvimo vietą, o tai leidžia per trumpesnį laiką pašalinti daugiau invazinių individų.
USGS anksčiau skelbė, kad per 2019–2020 metų veisimosi sezoną pietų Floridoje vykdytos operacijos metu buvo pašalinta 86 suaugę pitonai. Tarp jų buvo 53 reprodukcinės patelės, kurios iš viso nešiojo daugiau kaip 2 500 besivystančių kiaušinių, o tai rodo, kokį poveikį populiacijos augimui gali turėti taiklus darbas kritiniu laikotarpiu.
Kuo pitonai pavojingi Evergleidsui?
Birmiečių pitonai laikomi vienu ryškiausių invazinių plėšrūnų pavyzdžių šiame regione, nes jie minta įvairiais vietiniais gyvūnais, įskaitant paukščius ir žinduolius. Mokslininkai ne kartą siejo šių gyvačių plitimą su kai kurių vietinių rūšių gausos mažėjimu, todėl pitonų kontrolė vertinama kaip svarbi ekosistemų atkūrimo priemonė.
Floridoje taikomi įvairūs gaudymo ir kontrolės metodai, taip pat ribojamas šių gyvačių laikymas ir įvežimas. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad suformuotą populiaciją visiškai panaikinti ypač sunku, todėl siekiama efektyvesnio valdymo, o dronai ir DI sprendimai gali tapti dar vienu įrankiu šiame komplekse.
„Ši technologija vertinama kaip būdas pagerinti pitonų aptikimą ir sekimą, padidinti tyrimų duomenų rinkimo efektyvumą ir sumažinti darbo bei eksploatacijos sąnaudas“, – teigiama USGS bandymų aprašyme.
Jei bandymai pasiteisins, oro stebėsena galėtų tapti reikšminga praktine priemone, padedančia greičiau reaguoti į invazinių rūšių plitimą. Tuo pat metu tyrėjai akcentuoja, kad vien technologijos problemos neišspręs, o geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelis metodus ir ilgalaikę kontrolės strategiją.