CP v2

Tag: EVgo

  • Įkrovė „Chevrolet Bolt“ pas „Hyundai“ ir apstulbo: sąskaita siekė beveik 400 eurų

    Įkrovė „Chevrolet Bolt“ pas „Hyundai“ ir apstulbo: sąskaita siekė beveik 400 eurų

    Mičigane gyvenantis Stanley Kpenkann grįždamas namo su nuomotu „Chevrolet Bolt“ suprato, kad baterijos liko maždaug 20 minučių. Ieškodamas greito sprendimo jis užsuko į „Hyundai“ atstovybę ir pasinaudojo „EVgo“ programėlėje matyta greitojo įkrovimo stotele.

    Vyras turi „EVgo“ prenumeratą, todėl tikėjosi įprastos, keliais eurais skaičiuojamos įkrovimo kainos. Tačiau užbaigęs sesiją jis pamatė sąskaitą, prilygstančią beveik 400 eurų, ir tai tapo nemalonia staigmena net patyrusiems elektromobilių vairuotojams.

    Kaip susidarė tokia suma

    Pasak vietos žiniasklaidos, didelė suma nebuvo techninė klaida ar nuskaitymo gedimas. Įkrovikui buvo nustatyta itin agresyvi kainodara: mokestis skaičiuotas ir už suvartotą kilovatvalandę, ir už kiekvieną įkrovimo minutę.

    Tokie dvigubi tarifai ypač pavojingi vairuotojams, kai įkrovimo galia krenta artėjant prie didesnio baterijos įkrovimo lygio. Tokiu atveju minutės mokestis ima dominuoti, o galutinė kaina gali išaugti neproporcingai, net jei realiai įkraunama nedaug energijos.

    Roamingas tarp tinklų ir kainų spąstai

    Situaciją apsunkino tai, kad „EVgo“ klientai gali naudotis kitų operatorių stotelėmis per vadinamąjį roamingą. Šiuo atveju minimas bendradarbiavimas su „ChargePoint“, kai kainą galutinai nustato stotelės valdytojas, o ne prenumeratos tiekėjas.

    Tokiais atvejais kaina turi būti aiškiai rodoma prieš pradedant įkrovimą programėlėje arba pačios stotelės ekrane. Vairuotojas teigė kainos nepastebėjęs ir atkreipė dėmesį, kad jei įkroviklis skirtas tik atstovybės klientams, jis neturėtų būti žymimas kaip viešas.

    Atstovybės motyvai ir kuo baigėsi ginčas

    Pranešama, kad konkreti stotelė iš esmės buvo skirta atstovybės klientams, o aukšti tarifai pasirinkti siekiant atbaidyti pašalinius vairuotojus. Tokia praktika nėra plačiai standartizuota, tačiau rodo, kaip skirtingai gali būti valdomos viešai programėlėse rodomos įkrovimo vietos.

    Po derybų su „EVgo“ Stanley Kpenkann gavo didžiąją dalį pinigų atgal, o galutinė suma sumažėjo iki maždaug 12 eurų. Vis dėlto iki grąžinimo jis kurį laiką buvo priverstas „įšaldyti“ šimtus eurų, o tai kelia klausimų dėl vartotojų apsaugos ir kainų skaidrumo.

    Ekspertai elektromobilių vairuotojams pataria prieš pradedant įkrovimą visada patikrinti tarifus programėlėje ir stotelės ekrane, o jei kaina nenurodyta aiškiai, rinktis kitą vietą. Taip pat verta žinoti, kad minutės mokestis greitojo įkrovimo stotelėse gali tapti brangiausiu komponentu, ypač kai įkrovimas sulėtėja.

  • „Tesla“ superįkrovikliai ateina į „EVgo“: ką tai reiškia vairuotojams ir 500 kW ateičiai

    „Tesla“ superįkrovikliai ateina į „EVgo“: ką tai reiškia vairuotojams ir 500 kW ateičiai

    JAV greitojo elektromobilių įkrovimo tinklas EVgo paskelbė, kad nuo šio rudens savo stotelėse pradės diegti „Tesla“ „Supercharger“ įrangą. Naujieji taškai bus integruoti į „Tesla“ automobilio navigaciją ir programėlę, todėl vairuotojai juos matys taip pat, kaip ir įprastas „Tesla“ stoteles.

    Projektas iš pirmo žvilgsnio atrodo netikėtas, nes EVgo tradiciškai siejamas su CCS standartu, o „Tesla“ ilgą laiką rėmėsi NACS jungtimi. Vis dėlto rinka juda link suderinamumo, o vairuotojams tai reiškia daugiau pasirinkimų ir mažiau streso planuojant keliones.

    Kas valdys ir kas prižiūrės

    Pagal paskelbtą modelį įkroviklius valdys EVgo: bendrovė juos įsigys, diegs ir nustatys kainodarą. Tuo metu „Tesla“ bus atsakinga už įrangos eksploatavimą ir techninę priežiūrą, tad tikimasi „Supercharger“ tinklui įprasto patikimumo.

    Toks „white-label“ principas remiasi „Tesla“ pasiūlymu verslui, leidžiančiu kitoms įmonėms diegti „Supercharger“ techniką savo vardu. EVgo atveju tai turėtų paspartinti tinklo plėtrą, nes dalis procesų ir aptarnavimo standartų jau yra išbandyti „Tesla“ ekosistemoje.

    V4, „Magic Dock“ ir iki 500 kW

    EVgo skelbia diegsianti „Tesla“ V4 kartos „Supercharger“. Ši įranga projektuojama taip, kad palaikytų iki 500 kW galią ir iki 1 000 voltų architektūrą, todėl teoriškai geriau tinka naujesniems 800 voltų elektromobiliams.

    Praktiškai reali įkrovimo sparta priklausys nuo automobilio, baterijos temperatūros, įkrovos lygio ir pačios stotelės galios paskirstymo. Vis dėlto svarbiausias pokytis vairuotojams yra suderinamumas: „Magic Dock“ sprendimas leidžia vienoje vietoje aptarnauti tiek NACS, tiek CCS jungtį turinčius automobilius.

    EVgo taip pat pabrėžia, kad naujos stotelės turės ilgesnius įkrovimo kabelius. Tai aktualu ne „Tesla“ modeliams, kurių įkrovimo lizdas gali būti kitoje kėbulo pusėje, todėl prie klasikinio „Supercharger“ kartais tenka statyti automobilį nepatogiu kampu ir užimti daugiau vietos.

    Kada ir kur startuos

    EVgo nenurodo, kuriuose miestuose pirmiausia atsiras naujos „Supercharger“ stotelės, tačiau žada „šimtus“ įkroviklių visoje šalyje. Įdiegti taškai bus matomi „Tesla“ navigacijoje ir programėlėje, todėl juos bus lengviau rasti tiek „Tesla“, tiek NACS standartą pasirinkusių kitų gamintojų vairuotojams.

    Rinkai tai dar vienas signalas, kad JAV įkrovimo infrastruktūra pereina į etapą, kai svarbiausia tampa ne atskiri tinklai, o patogus ir vieningas naudojimas. Vairuotojams tai gali reikšti mažesnes eiles, daugiau greitojo įkrovimo vietų ir aiškesnę patirtį, ypač ilgose kelionėse.

    „EVgo siekia, kad greitasis įkrovimas būtų lengviau pasiekiamas, o bendruomenėms pasiūlyti daugiau infrastruktūros, atliepiančios augančią viešojo įkrovimo paklausą“, – sakė EVgo vadovas Badar Khan.

  • „Pilot“ su GM ir „EVgo“ jau turi 300 įkrovimo vietų: ar taip atrodys elektromobilių kelionės?

    „Pilot“ su GM ir „EVgo“ jau turi 300 įkrovimo vietų: ar taip atrodys elektromobilių kelionės?

    JAV kelionių centrų operatorė „Pilot“ kartu su „GM Energy“ ir „EVgo“ pranešė pasiekusi svarbų etapą: šalyje jau veikia 300 elektromobilių greitojo įkrovimo lokacijų. Tinklas kurtas taip, kad primintų tradicines degalines – su veikimu visą parą ir patogumais keliaujantiems.

    Bendrovės skelbia, kad šiose 300 lokacijų įrengta apie 1 300 greitojo įkrovimo jungčių. Tai daugiau nei pusė viešai įvardyto tikslo – išplėsti infrastruktūrą iki 500 lokacijų ir 2 000 įkroviklių, kad maršrutai tarp didžiųjų kelių koridorių taptų nuspėjamesni.

    Projektas išsiskiria ne vien skaičiais. Dalis stotelių turi stogines, todėl vairuotojams nereikia krautis lyjant ar sningant, o kai kur įrengti ir papildomi kelionėms būdingi sprendimai, pavyzdžiui, langų valytuvai, kaip degalinėse.

    Dar vienas akcentas – pritaikymas didesniems automobiliams ir tempiamiems priekaboms. Kai kuriose lokacijose įrengtos pravažiuojamos įkrovimo vietos, kurios leidžia sustoti neiškabinant priekabos ir nemanevruojant atbulomis, kas elektromobilių pikapų ir kemperių naudotojams dažnai tampa kritiniu patogumo klausimu.

    Toks „į degalinę panašus“ modelis atspindi platesnę tendenciją: elektromobilių įkrovimo rinka vis aktyviau persikelia į kelionių centrus, mažmeninės prekybos aikšteles ir magistralėse esančias poilsio zonas. Verslui tai logiška, nes įkrovimas trunka ilgiau nei įprastas kuro pylimas, o klientas tuo metu dažniau naudojasi kavinėmis, parduotuvėmis ir paslaugomis.

    Vairuotojams tai reiškia paprastesnį planavimą: 24 valandas per parą veikiančios aikštelės, tualetai, maistas ir poilsio erdvės mažina įtampą kelionėse, ypač regionuose, kur įkrovimo pasiūla iki šiol buvo fragmentiška. Tinklo plėtra taip pat stiprina konkurenciją, o ji ilgainiui gali daryti įtaką ir paslaugos kokybei, ir įkrovimo kainodarai.