Tag: Evino kalėjimas

  • Teherane vėl teisiamas režisierius Jafaras Panahi: kuo baigsis byla dėl propagandos prieš valstybę?

    Teherane vėl teisiamas režisierius Jafaras Panahi: kuo baigsis byla dėl propagandos prieš valstybę?

    Irano režisierius Jafaras Panahi dar kartą šaukiamas į teismą Teherane: pranešama, kad bus nagrinėjama byla dėl kaltinimų propaganda prieš valstybę. Pakartotinis procesas vyksta po gynėjų pateikto skundo, kuriuo siekiama peržiūrėti ankstesnį sprendimą.

    Panahi yra vienas ryškiausių Irano kino kūrėjų tarptautinėje arenoje, o jo darbai ne kartą pelnė apdovanojimų didžiausiuose festivaliuose. Tačiau namuose režisieriui jau daugelį metų tenka susidurti su ribojimais, sulaikymais ir teisinėmis bylomis dėl politinių kaltinimų.

    Kas žinoma apie pakartotinį teismą?

    Bylą nagrinėja Teherano Islamo revoliucinio teismo 26 skyrius. Anksčiau Panahi už akių buvo skirtas vienerių metų laisvės atėmimas ir dvejų metų draudimas išvykti iš šalies, taip pat pritaikyti papildomi apribojimai.

    Skelbiama, kad režisieriui uždrausta priklausyti politinėms ir socialinėms grupėms. Tokie draudimai Irane dažnai taikomi asmenims, kurių veikla vertinama kaip kritiška valdžios institucijų atžvilgiu.

    Konfliktas su valdžia tęsiasi dešimtmečius

    Panahi konfliktai su Irano valdžios institucijomis viešai minimi nuo ankstyvųjų 2000-ųjų, o per pastaruosius metus jis buvo įkalintas ne kartą. Režisierius dalį bausmių sieja su savo pilietine pozicija ir viešais pareiškimais, kuriuos Teheranas vertina kaip antivalstybinę veiklą.

    Režisierius 2022–2023 metais buvo laikomas Evino kalėjime, o į laisvę išėjo po bado streiko. Evino kalėjimas tarptautinių žmogaus teisių organizacijų ataskaitose dažnai minimas kaip viena griežčiausių Irano įkalinimo įstaigų, kurioje laikomi politiniai kaliniai.

    Filmai, kuriami nepaisant draudimų

    Nors Panahi ne kartą buvo ribojama galimybė dirbti, jis tęsė kūrybą ir filmus kūrė slapta, rizikuodamas naujais kaltinimais. Tarp geriausiai žinomų jo darbų minimi filmai, tapę Irano cenzūros ir meninės laisvės ribojimų simboliu.

    Vienas naujausių jo filmų, sukurtas įkvėptas patirčių kalėjime, pasakoja apie buvusius kalinius, svarstančius keršto galimybę žmogui, kurį laiko savo buvusiu prižiūrėtoju ir kankintoju. Kritikai pabrėžia, kad tokios istorijos Panahi kūryboje tampa platesniu pasakojimu apie smurtą, baimę ir pasirinkimo kainą autoritarinėje sistemoje.

    „Šį apdovanojimą skiriu nepriklausomiems kino kūrėjams Irane ir visame pasaulyje, kurie tęsia filmavimą tyloje, be paramos, kartais rizikuodami viskuo dėl tikėjimo tiesa ir žmogiškumu“, – sakė Jafaras Panahi.

    „Tikiuosi, kad tai bus mažas pagarbos ženklas tiems, kuriems atimta teisė matyti ir būti matomiems, bet kurie vis tiek kuria ir išlieka“, – pridūrė jis.

    Pakartotinis teismas Panahi atvejį vėl grąžina į tarptautinės bendruomenės dėmesio centrą, ypač vertinant meninės saviraiškos laisvę ir politinių bylų praktiką Irane. Kol kas neaišku, ar teismas pakeis ankstesnį sprendimą, tačiau pats procesas gali turėti reikšmės ne tik režisieriui, bet ir platesniam nepriklausomo Irano kino laukui.

  • Buvęs įkaitas prabilo apie Irano Evino kalėjimą: šviesa nedingo nė minutei, laikas tirpo

    Buvęs įkaitas prabilo apie Irano Evino kalėjimą: šviesa nedingo nė minutei, laikas tirpo

    Prancūzijos pilietis Louis Arnaud po beveik dvejų metų Irane pagaliau prabilo apie Teherane esantį Evino kalėjimą, kuris tarptautinių žmogaus teisių organizacijų ne kartą įvardytas kaip vieta, kur taikomas kankinimas ir psichologinis smurtas. Vyras sako, kad net ir išėjęs į laisvę jis vis dar gyvena su ten patirtų dienų prisiminimais.

    Louis Arnaud buvo sulaikytas 2022 metų rugsėjo 28 dieną, kai, pasak jo paties, keliavo po regioną. Iranas jam metė kaltinimus, susijusius su tuo metu šalyje kilusiais masiniais protestais po Mahsos Amini mirties policijos areštinėje, o pats prancūzas tvirtino esąs nekaltas.

    Kas vyksta už uždarų durų

    Interviu „Euronews“ Louis Arnaud Evino kalėjimą apibūdino kaip „blogio lindynę“, akcentuodamas sąlygas 209-ajame bloke, kuriame, kaip teigiama, laikomi politiniai ir užsienio kaliniai. Pasak jo, žmonės grūdami į kamerų patalpas be langų, o šviesa neišjungiama ištisą parą.

    „Šviesa panaikina bet kokį laiko pojūtį, nuolat tikrina tavo kūną. Kameroje nėra nieko, ji visiškai tuščia: valgai, gyveni ir miegi ant grindų“, – sakė Louis Arnaud.

    Jis pasakojo, kad pasivaikščioti kaliniai esą būdavo išvedami retai, o bet koks kontaktas su išoriniu pasauliu priklausė nuo prižiūrėtojų valios. Anot jo, tokia rutina kuria nuolatinį nesaugumo jausmą ir stiprina spaudimą, kurio tikslas gali būti priversti žmogų prisipažinti dėl tariamo šnipinėjimo.

    Protestai ir įkaitų diplomatija

    Evino kalėjimas išlieka vienu ryškiausių Irano represinės sistemos simbolių: čia, įvairių tyrimų duomenimis, laikomi disidentai, žurnalistai, aktyvistai bei užsieniečiai. Vakarų valstybės ne kartą yra kaltinusios Iraną praktikuojant vadinamąją įkaitų diplomatiją, kai sulaikymai naudojami deryboms ar politiniam spaudimui.

    Louis Arnaud teigė, kad kalėjime apie padėtį šalyje kaliniai sužinodavo fragmentiškai, dažniausiai iš naujai atvežtų žmonių. Jis priminė, jog po 2022 metų protestų Irane įtampa niekur nedingo, o žmogaus teisių gynėjai ir toliau fiksuoja plačias represijas, masinius sulaikymus bei griežtas bausmes demonstrantams.

    Išlikimas ir ryšys su kitais

    Louis Arnaud pasakojo, kad su kitais kaliniais jis beveik nesusitikdavo, tačiau vienas epizodas įstrigo ilgam. Paskutinę naktį, perkeltas į kitą kamerą, jis esą ant sienos rado įbrėžtą prancūzų poeto Gérardo de Nervalio eilių fragmentą ir suprato, kad tai galėjo palikti kita Prancūzijos pilietė Cécile Kohler.

    „Supratau, kad ji turėjo gelbėtis literatūra ir poezija. Tai buvo labai stipru, tarsi tas tekstas būtų paliktas tam, kad atsivertų vartai“, – sakė Louis Arnaud.

    Vyras taip pat pristatė savo knygoje aprašytą vadinamąjį vidinės rezistencijos principą: net būdamas sukaustytas, žmogus gali atsisakyti nuolankumo ir išlikti orus. Pasak jo, būtent toks požiūrio lūžis padėjo išgyventi ir vėliau grįžti į gyvenimą, kuris, anot prancūzo, po kalėjimo negrįžtamai pasikeitė.

    Kalbėdamas apie ryšį su Irane likusiais žmonėmis, Louis Arnaud pabrėžė, kad informacija šalyje griežtai kontroliuojama, o už įrašus socialiniuose tinkluose žmonėms gali grėsti itin griežtos bausmės. Dėl to, pasak jo, jis vengia klausinėti buvusių kalinių apie jautrius politinius įvykius ir stengiasi palaikyti tik žmogišką ryšį.

    Evino kalėjimas tarptautinėje darbotvarkėje išlieka kaip vienas kertinių žmogaus teisių pažeidimų Irane taškų. Ekspertai pabrėžia, kad tokie liudijimai yra svarbūs ne tik asmeninei istorijai, bet ir tam, kad būtų dokumentuojami galimi sisteminiai pažeidimai bei didinamas spaudimas dėl kalinių apsaugos ir skaidresnių procesų.