Irano režisierius Jafaras Panahi dar kartą šaukiamas į teismą Teherane: pranešama, kad bus nagrinėjama byla dėl kaltinimų propaganda prieš valstybę. Pakartotinis procesas vyksta po gynėjų pateikto skundo, kuriuo siekiama peržiūrėti ankstesnį sprendimą.
Panahi yra vienas ryškiausių Irano kino kūrėjų tarptautinėje arenoje, o jo darbai ne kartą pelnė apdovanojimų didžiausiuose festivaliuose. Tačiau namuose režisieriui jau daugelį metų tenka susidurti su ribojimais, sulaikymais ir teisinėmis bylomis dėl politinių kaltinimų.
Kas žinoma apie pakartotinį teismą?
Bylą nagrinėja Teherano Islamo revoliucinio teismo 26 skyrius. Anksčiau Panahi už akių buvo skirtas vienerių metų laisvės atėmimas ir dvejų metų draudimas išvykti iš šalies, taip pat pritaikyti papildomi apribojimai.
Skelbiama, kad režisieriui uždrausta priklausyti politinėms ir socialinėms grupėms. Tokie draudimai Irane dažnai taikomi asmenims, kurių veikla vertinama kaip kritiška valdžios institucijų atžvilgiu.
Konfliktas su valdžia tęsiasi dešimtmečius
Panahi konfliktai su Irano valdžios institucijomis viešai minimi nuo ankstyvųjų 2000-ųjų, o per pastaruosius metus jis buvo įkalintas ne kartą. Režisierius dalį bausmių sieja su savo pilietine pozicija ir viešais pareiškimais, kuriuos Teheranas vertina kaip antivalstybinę veiklą.
Režisierius 2022–2023 metais buvo laikomas Evino kalėjime, o į laisvę išėjo po bado streiko. Evino kalėjimas tarptautinių žmogaus teisių organizacijų ataskaitose dažnai minimas kaip viena griežčiausių Irano įkalinimo įstaigų, kurioje laikomi politiniai kaliniai.
Filmai, kuriami nepaisant draudimų
Nors Panahi ne kartą buvo ribojama galimybė dirbti, jis tęsė kūrybą ir filmus kūrė slapta, rizikuodamas naujais kaltinimais. Tarp geriausiai žinomų jo darbų minimi filmai, tapę Irano cenzūros ir meninės laisvės ribojimų simboliu.
Vienas naujausių jo filmų, sukurtas įkvėptas patirčių kalėjime, pasakoja apie buvusius kalinius, svarstančius keršto galimybę žmogui, kurį laiko savo buvusiu prižiūrėtoju ir kankintoju. Kritikai pabrėžia, kad tokios istorijos Panahi kūryboje tampa platesniu pasakojimu apie smurtą, baimę ir pasirinkimo kainą autoritarinėje sistemoje.
„Šį apdovanojimą skiriu nepriklausomiems kino kūrėjams Irane ir visame pasaulyje, kurie tęsia filmavimą tyloje, be paramos, kartais rizikuodami viskuo dėl tikėjimo tiesa ir žmogiškumu“, – sakė Jafaras Panahi.
„Tikiuosi, kad tai bus mažas pagarbos ženklas tiems, kuriems atimta teisė matyti ir būti matomiems, bet kurie vis tiek kuria ir išlieka“, – pridūrė jis.
Pakartotinis teismas Panahi atvejį vėl grąžina į tarptautinės bendruomenės dėmesio centrą, ypač vertinant meninės saviraiškos laisvę ir politinių bylų praktiką Irane. Kol kas neaišku, ar teismas pakeis ankstesnį sprendimą, tačiau pats procesas gali turėti reikšmės ne tik režisieriui, bet ir platesniam nepriklausomo Irano kino laukui.
