Lenkų aktorė Ewa Skibińska viešai prabilo apie savo alkoholio priklausomybę ir ženklus, kurie ilgą laiką buvo ignoruojami. Pokalbyje ji pasakojo, kad ilgai bandė gyventi taip, tarsi problema neegzistuotų, tačiau priklausomybė pamažu ėmė diktuoti kasdienybę.
Skibińska teigė, jog vienas ryškiausių signalų buvo nuolatinis poreikis turėti alkoholio po ranka. Pasak jos, rankinėje dažnai atsirasdavo mažas buteliukas, tapęs tarsi saugumo garantu, nors iš tiesų tai buvo priklausomybės požymis.
Kaip atpažino problemą
Aktorė pasakojo, kad pirmuosius pokyčius geriausiai pastebėjo artimiausi žmonės, o ne ji pati. Lemiamu momentu tapo draugės reakcija ir paprasti susitikimai, per kuriuos tapo akivaizdu, jog alkoholis ima užimti vis daugiau vietos jos gyvenime.
„Kai išgirdau tai iš šalies, supratau, kad tai ne atsitiktinumas ir ne įtampa po darbo, o modelis, kuris kartojasi“, – sakė Ewa Skibińska.
Kodėl priklausomybė užsitęsia
Skibińska atviravo, kad priklausomybei būdinga iliuzija, jog situacija valdoma, ypač kai žmogus dar funkcionuoja darbe ir viešumoje. Ji taip pat pabrėžė paradoksą, kad tuo metu, kai problemos gilėjo, ji ėmė labiau rūpintis išvaizda ir stengėsi sudaryti įspūdį, jog viskas tvarkoje.
Specialistai pabrėžia, kad alkoholio vartojimo sutrikimai dažnai vystosi palaipsniui, o ankstyvi požymiai gali būti maskuojami socialiai priimtinais pasiteisinimais. Prie jų priskiriamas poreikis išgerti streso malšinimui, slėpimas, planavimas, kad alkoholis būtų lengvai pasiekiamas, bei artimųjų pastabos, kurios iš pradžių atmetamos.
Atvirumas kaip pagalbos forma
Aktorė aiškino, kad apie patirtį kalba sąmoningai, nes viešumas gali paskatinti kitus ieškoti pagalbos ir nelikti vieniems. Ji akcentavo, kad priklausomybė nėra silpnumo ženklas, o liga, kuriai dažnai prireikia profesionalios pagalbos ir artimųjų palaikymo.
Skibińska taip pat užsiminė apie vidinę būseną, kuri lydėjo jos gėrimą, ir įvardijo ją kaip beviltiškumo jausmą. Pasak jos, šis emocinis fonas tapo viena priežasčių, kodėl alkoholis ilgainiui virto ne atsipalaidavimo priemone, o kasdieniu poreikiu.