JAV administracija paviešino detales apie Venesueloje sudarytą susitarimą, kurį Vašingtonas vadina didžiausiu naftos sandoriu istorijoje. Baltųjų rūmų faktų suvestinėje nurodyta, kad pagrindinis operatorius bus privati bendrovė „North American Blue Energy Partners“ (NABEP), o JAV įgyja esmines kontrolės svertus.
Pagal dokumente aprašytą modelį laikinosios Venesuelos valdžios institucijos suteikė NABEP 100 metų koncesijas 17 naftos telkinių. Skelbiama, kad susitarimą pasirašė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir JAV karo sekretorius Pete Hegseth.
Baltieji rūmai nurodo, kad koncesijomis apimami ištekliai siekia daugiau kaip 65 mlrd. barelių, o tai gerokai viršija JAV teritorijoje esančias atsargas, kurios vertinamos maždaug 46 mlrd. barelių. Šie skaičiai pateikiami kaip argumentas, kodėl Vašingtonas siekia ilgalaikės įtakos Venesuelos energetikos sektoriuje.
„Tai neįtikėtina vertė, kuri tiesiog gulėjo nenaudojama, o mes paimsime visa tai. Mes išgausime tą naftą“, – sakė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Prezidentas taip pat teigė, kad į projektą esą taikosi didžiosios JAV naftos bendrovės, tarp jų „Exxon“ ir „Chevron“, o dėl dalyvavimo vyksta konkurencija. Vis dėlto kol kas neaišku, kiek iš šių pareiškimų virs konkrečiomis pasirašytomis sutartimis ir investiciniais įsipareigojimais.
Ko tikisi Vašingtonas?
Pagal paviešintas sąlygas JAV karo departamento Strateginio kapitalo biuras gautų 35 proc. akcijų paketą NABEP valdančioje motininėje įmonėje. Baltieji rūmai tai pristato kaip sandorį, kuris mokesčių mokėtojams neva nekainuotų, o jo vertė galėtų siekti šimtus milijardų eurų.
Taip pat skelbiama, kad JAV valstybės departamentas įgytų teisę įsigyti 20 proc. visos produkcijos iš esamų ir būsimų NABEP telkinių savikaina. Šis mechanizmas siejamas su planu bent iš dalies papildyti Strateginį naftos rezervą, o likusiai produkcijos daliai Vašingtonas turėtų pirmumo teisę.
Dokumentuose numatytas ir valdymo kontrolės modelis: JAV suteikiama veto teisė dėl valdybos paskyrimų, o dauguma direktorių privalėtų būti JAV piliečiai. Be to, nurodoma, kad susitarimui būtų taikoma JAV teisė ir ginčai būtų sprendžiami JAV teismuose.
Investicijos, rizikos ir neatsakyti klausimai
NABEP įsipareigotų investuoti iki 86 mlrd. eurų į Venesuelos naftos infrastruktūrą. Taip pat teigiama, kad per 25 metus galėtų būti sumokėta apie 172 mlrd. eurų mokesčių ir autorinių atskaitymų, tačiau šios projekcijos priklausys nuo gavybos apimčių, kainų ciklų ir politinio stabilumo.
Viešojoje erdvėje minima, kad nemaža dalis telkinių anksčiau buvo siejami su Rusijos ar Kinijos interesais, o Baltieji rūmai šį posūkį pateikia kaip JAV įtakos susigrąžinimą regione. Energetikos rinkose tokie pareiškimai paprastai vertinami ir kaip geopolitinis signalas, galintis turėti įtakos tiekimo lūkesčiams.
Tačiau kartu kyla klausimų dėl politinės ir teisinės rizikos. Pranešama, kad NABEP kontroliuoja Venesuelos verslininkas Alejandro Betancourt, kurio ankstesnė veikla buvo tiriama JAV ir Europos institucijų, nors kaltinimai nebuvo pareikšti, o pats jis neigia bet kokius pažeidimus.
Teigiama, kad kai kurios didžiosios naftos bendrovės, svarstančios atskiras sutartis, siekia aiškių garantijų dėl teisinio apibrėžtumo ir kontraktų stabilumo. Papildomą neapibrėžtumą kuria ir tai, kad susitarimo derybos vyko be Kongreso įsitraukimo, todėl įstatymų leidėjai jau prašo daugiau informacijos apie jo sąlygas.