CP v2

Tag: ExxonMobil

  • Egiptas tampa dujų vartais Europai: „QatarEnergy“ sandoris atveria Kipro telkinius

    Egiptas tampa dujų vartais Europai: „QatarEnergy“ sandoris atveria Kipro telkinius

    Egiptas stiprina pozicijas kaip vienas svarbiausių Rytų Viduržemio energetikos mazgų: „QatarEnergy“ kartu su „ExxonMobil“ ir Egipto Naftos bei mineralinių išteklių ministerija pasirašė susitarimo memorandumą dėl Kipro jūroje aptiktų dujų eksporto į Europą.

    Dokumentu numatyta įvertinti, kaip Kipro šelfo telkiniai galėtų būti sujungti su Egipto turima infrastruktūra ir suskystintų gamtinių dujų gamyklomis. Taip Egiptas taptų pagrindiniu maršrutu, per kurį dujos būtų paruošiamos eksportui į Europos rinkas.

    Kaip dujos pasiektų Europą?

    Kipras neturi savo suskystinimo pajėgumų, todėl dujos iš jūroje esančių telkinių realistiškai gali būti realizuojamos tik jas transportuojant vamzdynu į Egiptą. Ten jos būtų apdorojamos, suskystinamos ir išgabenamos tanklaiviais į pirkėjams aktualius terminalus.

    Toks modelis remiasi jau veikiančia Egipto grandine, kuri aptarnauja tiek vietos vartojimą, tiek eksporto srautus. Energetikos bendrovė „QatarEnergy“ teigia, kad susitarimas skirtas ieškoti komercinių sprendimų ir augimo galimybių, pasitelkiant esamus pajėgumus.

    Kipro telkiniai ir Egipto vaidmuo

    Kipras daugiau nei dešimtmetį siekė paversti žvalgymo rezultatus realiomis eksporto apimtimis, tačiau projektus stabdė infrastruktūros trūkumas ir sudėtingi komerciniai sprendimai. Kipro prezidentas Nikosas Christodoulidesas šį etapą vadina lūžio tašku, kai šalis pereina nuo žvalgymo prie išteklių gavybos.

    Balandį Kipro Afroditės telkinio partneriai pasirašė 15 metų sutartį dėl viso išgaunamo dujų kiekio pardavimo Egipto valstybinei bendrovei Egyptian Natural Gas Holding Company, paliekant galimybę susitarimą pratęsti dar penkeriems metams. Tai sustiprino Egipto, kaip pagrindinio Kipro dujų „vartų“, vaidmenį.

    „QatarEnergy“ ir „ExxonMobil“ projektai Kipre

    Naujas memorandumas taip pat tęsia „QatarEnergy“ ir „ExxonMobil“ partnerystę Kipro 10 bloke. Čia 2019 metais atrastas Glauko telkinys, vertinamas apie 3,7 trilijono kubinių pėdų dujų, laikomas vienu reikšmingiausių Kipro radinių.

    2025 metais tame pačiame bloke identifikuotas Pegaso telkinys, o 2026 metų kovą konsorciumas pranešė, kad abu telkiniai yra komerciškai perspektyvūs. Bendrai jų atsargos vertinamos apie 7 trilijonus kubinių pėdų, todėl projektas laikomas pakankamai dideliu, kad būtų svarstomas eksportas per Egiptą.

    „Šis susitarimas yra svarbus žingsnis stiprinant regioninį bendradarbiavimą Rytų Viduržemyje“, – sakė „QatarEnergy“ generalinis direktorius Saadas Sherida Al Kaabi.

    Europos kontekste šis maršrutas vertinamas kaip papildoma tiekimo alternatyva, ypač po Rusijos karo prieš Ukrainą, kai ES valstybės aktyviai diversifikavo importą. Vis dėlto rinkos dalyviai pabrėžia, kad Kipro dujos vargu ar iš esmės pakeistų bendrą Europos balansą, tačiau galėtų prisidėti prie lankstesnio tiekimo portfelio.

    Projektas dar ankstyvoje stadijoje: galutinis investicinis sprendimas nepriimtas, o infrastruktūros sujungimų ir komercinių sąlygų detalės turi būti suderintos. Jei planuojamas tikslas pradėti eksportą iki 2028 metų būtų pasiektas, tai taptų pirmuoju Kipro dujų eksporto kanalu į tarptautines rinkas.

  • ES metano taisyklės nuo 2027-ųjų: kodėl Europa rizikuoja dujų ir naftos tiekimu bei kainomis

    ES metano taisyklės nuo 2027-ųjų: kodėl Europa rizikuoja dujų ir naftos tiekimu bei kainomis

    Europos Sąjungoje artėjant diskusijoms dėl konkurencingumo ir energetinio saugumo, vis dažniau keliama rizika, kad naujos metano emisijų taisyklės gali turėti netikėtų pasekmių energijos tiekimui. Didžiausias nerimas siejamas su 2027 metais įsigaliosiančiais reikalavimais importuojamai naftai ir dujoms, kurie gali sumažinti tiekėjų ratą.

    Pagal tarptautinės energetikos konsultacijų bendrovės „Wood Mackenzie“ vertinimą, griežti stebėsenos, ataskaitų teikimo ir nepriklausomo patikrinimo reikalavimai gali lemti, kad dalis tiekėjų tiesiog nespės prisitaikyti. Tokiu atveju Europa rizikuotų prarasti reikšmingą dalį dujų ir naftos pasiūlos, nes ne visi tiekėjai turės reikiamas sertifikavimo ir verifikavimo sistemas.

    Kur slypi pagrindinė problema?

    Esminė kritika nukreipta ne į pačią metano mažinimo kryptį, o į tai, kad iki 2027 metų reikalavimai labiau orientuoti į matavimo ir atskaitomybės standartus, o ne į faktinį metano mažinimą. Metano mažinimo tikslai pagal šią logiką tampa įgyvendinami vėliau, tačiau prekybos ir importo apribojimai gali atsirasti anksčiau.

    Energetikos rinkoje tai svarbu dėl paprastos priežasties: jei dalis žaliavos tampa „neatitinkanti“ dėl dokumentacijos ir patikros grandinės, reali pasiūla sumažėja net ir tuo atveju, kai fizinių išteklių pasaulyje netrūksta. Mažesnė pasiūla paprastai didina kainas, o tai tiesiogiai atsiliepia tiek namų ūkiams, tiek pramonei.

    Kainų ir konkurencingumo rizika

    „Wood Mackenzie“ analizėje nurodoma, kad degalų kainos teoriškai galėtų augti dviženkliu tempu, jei rinka susidurtų su tiekimo apribojimais ir papildomomis atitikties sąnaudomis. Konkrečios kainų prognozės priklausytų nuo alternatyvių tiekimo maršrutų, pasaulinės paklausos ir atsargų lygio, tačiau pati kryptis aiški: didesnės reguliavimo sąnaudos dažnai persiduoda vartotojui.

    Didelę įtampą tai keltų energijai imlioms šakoms, tokioms kaip chemijos pramonė, metalo gamyba ar didelės apimties gamyba. Aukštos energijos kainos šiuose sektoriuose mažina konkurencingumą pasaulinėje rinkoje, o investicijos ir gamyba lengviau persikelia ten, kur sąnaudos mažesnės ir reguliacinė aplinka aiškesnė.

    Ar įmanoma išvengti tiekimo šoko?

    Įmonės, dirbančios su energijos ištekliais, argumentuoja, kad didžiausias iššūkis yra laikas ir vienodų taisyklių taikymas. Jei importuotojams numatomos didelės baudos už neatitiktį, dalis jų gali iš anksto atsitraukti nuo rizikingų tiekimo grandinių, net jei vėliau taisyklės būtų sušvelnintos ar paaiškintos.

    „ExxonMobil“ viešai pabrėžia, kad remia metano mažinimo tikslus ir diegia nuolatinės stebėsenos sprendimus, įskaitant jutiklius, kameras, aviacinius ir palydovinius stebėjimo būdus bei DI taikymą nuotėkių aptikimui. Bendrovė kartu įspėja, kad praktinis įgyvendinimas, ypač sertifikavimo ir patikros grandinėje, daugelyje šalių gali nespėti subręsti iki 2027 metų.

    „Mes remiame ES siekį mažinti metaną, tačiau įgyvendinimo terminai ir reikalavimų apimtis šiuo metu atrodo sunkiai suderinami su realiomis tiekimo grandinėmis“, – sakė bendrovės atstovai, komentuodami reguliavimo poveikį importui.

    Europos Komisijai ir valstybėms narėms artimiausiais mėnesiais teks atsakyti į pagrindinį klausimą: kaip suderinti ambiciją mažinti metano emisijas su realistišku, aiškiu ir visiems tiekėjams įgyvendinamu atitikties mechanizmu. Priešingu atveju rizika, kad metano taisyklės taps papildomu energijos kainų spaudimu, išliks didelė.