CP v2

Tag: EY

  • Ar Europa bejėgė kosmose? Ekspertas įspėja: rusų palydovai gali klausytis ir trikdyti ryšį

    Ar Europa bejėgė kosmose? Ekspertas įspėja: rusų palydovai gali klausytis ir trikdyti ryšį

    Rusijos manevrai orbitoje

    Vakarų žiniasklaidoje vis dažniau aptariami Rusijos palydovų manevrai, kai šie priartėja prie Europos ryšių infrastruktūrai svarbių aparatų. Toks elgesys kelia įtarimų dėl galimo signalų perėmimo, trikdymo ar bandymų rinkti jautrią informaciją.

    Kosmoso saugumas šiandien nebėra vien techninis klausimas. Ryšių palydovai aptarnauja kritines sritis, pradedant aviacijos ir jūrų navigacija, baigiant valstybinių institucijų ryšiu bei dalimi gynybos poreikių.

    Interviu apie šias rizikas kalbėjęs kibernetinio saugumo ekspertas, „EY“ partneris Piotras Ciepiela atkreipė dėmesį, kad dalis sistemų vis dar pažeidžiamos dėl istorinių sprendimų. Palydovai kuriami ilgam, o galimybės juos modernizuoti orbitoje yra labai ribotos.

    Kodėl šifravimas ne visur

    Viena iš labiausiai nerimą keliančių temų yra tai, kad ne visi palydoviniai sprendimai ar jų ekosistemos elementai turi vienodą duomenų apsaugos lygį. Net jei pats palydovas suprojektuotas patikimai, silpnoji grandis gali būti antžeminė infrastruktūra arba duomenų perdavimo grandinė.

    Ekspertai pabrėžia, kad dalis palydovinių sprendimų buvo kuriami, kai grėsmių modelis buvo kitoks, o šiuolaikinės kibernetinės atakos sparčiai evoliucionuoja. Dėl ilgo palydovų gyvavimo ciklo atsiranda situacijų, kai naudojami sprendimai, kuriuos šiandien būtų sunku laikyti pakankamais.

    „Palydovas yra tarsi kompiuteris kosmose, kuris turi veikti ir išlikti saugus daugelį metų, o saugumo aplinka per tą laiką pasikeičia iš esmės“, – sakė Piotras Ciepiela.

    Kaip atakuojami palydovai

    Grėsmės palydovams apima ne tik pasiklausymą. Vienas dažnų scenarijų yra signalų trikdymas arba signalų klastojimas, kai užpuolikas bando priversti sistemą priimti netikrus duomenis ir taip sutrikdyti paslaugą.

    Kitas kelias yra bandymai paveikti valdymo kanalus, per kuriuos palydovui siunčiamos komandos. Dar platesniame vaizde rizika apima antžemines stotis, tinklus, telemetriją ir su palydovų paleidimu bei eksploatacija susijusią tiekimo grandinę.

    Tokiose sistemose labai svarbus principas yra saugumas nuo pat projektavimo pradžios. Vėliau bandyti „užlopyti“ nesaugiai suprojektuotą sprendimą dažnai yra brangiau ir techniškai sudėtingiau, ypač kai dalis įrangos jau veikia orbitoje.

    Europa ieško bendrų taisyklių

    Augant komercinių technologijų vaidmeniui gynyboje, ryšių ir duomenų infrastruktūra vis dažniau įgauna dvejopos paskirties statusą. Tai reiškia, kad civiliniai sprendimai gali tapti karinių operacijų dalimi, o kartu išauga ir reikalavimai jų kibernetiniam atsparumui.

    Europos Sąjungoje vis aktyviau kalbama apie bendrų standartų ir vieningesnio požiūrio poreikį, nes skirtingų valstybių narių saugumo lygis gali būti nevienodas. Bendras standartas mažintų riziką, kad silpniausia grandis nulems visos sistemos pažeidžiamumą.

    „Jei viena šalis turi aukštą saugumo lygį, o kita neturi, bendram ryšiui tai tampa problema visai Bendrijai“, – sakė Piotras Ciepiela.

    Lietuvos kontekste diskusija dažnai siejasi su tuo, kokią nišą šalis gali užimti kosmoso ekonomikoje: kurti komponentus, programinę įrangą ar specializuotis kibernetinio saugumo sprendimuose. Ekspertai pažymi, kad kylančių grėsmių akivaizdoje būtent saugumo kompetencijos tampa vienu svarbiausių konkurencinių pranašumų.

  • DI tampa ekonominiu ginklu: Europa rizikuoja priklausomybę be investicijų, duomenų centrų ir švietimo

    DI varžybos: kas kuria taisykles

    Diskusijos apie dirbtinį intelektą Europoje vis rečiau sukasi apie klausimą, ar DI pakeis ekonomiką. Vis dažniau kalbama apie tai, ar pokytis vyks Europos sąlygomis, ar žemynas taps tik kitur sukurtų sprendimų vartotoju.

    Tokia žinutė nuskambėjo XVIII Europos ekonomikos kongrese Katovicuose, kur politikos, bankų, technologijų ir konsultacijų atstovai akcentavo skaitmeninio suvereniteto svarbą. Jų teigimu, DI tampa konkurencinio pranašumo įrankiu, bet kartu ir priklausomybės rizikos šaltiniu.

    Skaitmeninis suverenitetas: investicijos svarbiau už popierių

    Lenkijos skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerski pabrėžė, kad skaitmeninis suverenitetas neapsiriboja vien DI modeliais. Jis apima infrastruktūrą, duomenis, skaičiavimo galią, talentus ir gebėjimą technologijas diegti versle bei viešajame sektoriuje.

    Pasak jo, vien reguliavimas suvereniteto neužtikrins, jei procesai užstringa biurokratijoje. Kaip pavyzdį jis minėjo bandymus kurti paramos mechanizmus įmonėms DI diegimui, kai sprendimų terminai, anot jo, gali tapti neadekvatūs technologijų vystymosi tempui.

    „Į skaitmeninį suverenitetą mus atves investicijos ir Europos įmonių stiprinimas“, – sakė Dariusz Standerski.

    Vienu ryškiausių praktinių testų įvardijamos planuojamos DI gigafabrikos Europoje, kurios turėtų suteikti itin didelę skaičiavimo galią modelių kūrimui ir diegimui. Lenkija siekia, kad viena iš tokių infrastruktūrų atsirastų šalyje, tačiau sprendimai dėl lokacijos, kaip nurodyta diskusijoje, vėluoja.

    Energetika, vanduo ir reali kaina

    DI infrastruktūra remiasi ne tik serveriais, bet ir energetikos sistema bei aušinimu. Ekspertė Katrin Gülden Le Maire atkreipė dėmesį, kad daliai Europos valstybių didžiausias ribojimas gali būti ne talentų ar idėjų trūkumas, o elektros tinklų pajėgumas ir energijos šaltinių struktūra.

    Ji pabrėžė ir vandens aspektą, nes dideliems duomenų centrams reikia aušinimo. Tokiose diskusijose vis dažniau keliamas klausimas, kaip suderinti DI plėtrą su vietos išteklių ribotumu ir visuomenės poreikiais.

    „Mes ieškome sprendimo daugeliui trūkumų, bet ne visos šalys turi tinklus, galinčius išlaikyti DI įrankius“, – sakė Katrin Gülden Le Maire.

    mBank atstovas Krzysztof Gerlach kėlė klausimą, ar visais atvejais siekis viską daryti patiems yra racionalus. Jo vertinimu, per griežtas užsidarymas gali kainuoti atsilikimą, todėl verta galvoti apie išmintingą technologijų perėmimą ir nišų paiešką, o ne vien apie brangų „lenktynių“ modelį.

    Kas laimi: demokratizacija ar didžiųjų darvinizmas?

    Comarch atstovas Łukasz Bolikowski teigė, kad DI vienu metu ir demokratizuoja, ir didina atotrūkį. Iš vienos pusės, mažoms komandoms tapo paprasčiau greitai sukurti prototipą ir patikrinti idėją, tačiau iš kitos pusės DI sustiprina organizacijų stiprybes ir silpnybes.

    EY atstovas Bartosz Pacuszka diskusijoje ragino vertinti situaciją „gigavatų kalba“, akcentuojant skaičiavimo galios koncentraciją ir tai, kad be europinio masto sprendimų atskiroms šalims bus sunku konkuruoti kuriant didelės apimties DI modelius nuo nulio.

    „DI sustiprina ir teigiamus, ir neigiamus organizacijų veikimo aspektus“, – sakė Łukasz Bolikowski.

    Meta atstovas Jakub Turowski pabrėžė, kad svarbu ne tik rizikų valdymas, bet ir rizika neturėti DI kompetencijų. Jo teigimu, būtina subalansuota reguliacija, tačiau taip pat reikalingas praktinis diegimas, kad DI duotų produktyvumo, švietimo ir sveikatos apsaugos naudą.

    „Europoje dažnai labiau bijome DI rizikos, nei rizikos jo neturėti“, – sakė Jakub Turowski.

    Kita ryški tema buvo kasdienis DI naudojimas. Diskusijos dalyviai akcentavo, kad net turint įrankius, daugelis žmonių ir mažų įmonių jų vis dar neįdarbina ten, kur tai galėtų sutaupyti laiko ir padidinti efektyvumą, todėl švietimas ir įgūdžių ugdymas tampa tokia pat svarbia investicija kaip ir infrastruktūra.

  • DI tampa ekonominiu ginklu: jei Europa nesiims veiksmų, priklausomybė nuo kitų tik didės

    Diskusijos XVIII Europos ekonomikos kongrese Katovicuose dalyviai sutaria: dirbtinis intelektas (DI) jau tapo vienu svarbiausių konkurencinio pranašumo šaltinių. Tačiau kartu jis vis labiau siejamas su skaitmeniniu suverenitetu ir priklausomybės nuo už Europos ribų kuriamų sprendimų rizika.

    Kalbėta, kad Europa pernelyg dažnai susitelkia į DI rizikų valdymą, bet per lėtai pereina prie investicijų ir praktinio diegimo. Dėl to ekonominė nauda, talentai ir infrastruktūra koncentruojasi ten, kur sprendimai priimami greičiau.

    Skaitmeninis suverenitetas prasideda nuo investicijų

    Lenkijos skaitmeninimo viceministras Dariusz Standerski pabrėžė, kad vien reguliavimas skaitmeninio suvereniteto nesukurs. Jo teigimu, esminiai veiksniai yra kapitalo mobilizavimas, parama vietos verslui ir infrastruktūros projektai, kurie leistų kurti bei diegti DI Europoje.

    „Skaitmeninį suverenitetą atneš investicijos ir Europos įmonių stiprinimas, o ne vien taisyklės“, – sakė Dariusz Standerski.

    Kaip pavyzdį jis minėjo viešosios paramos schemas: net ir nedidelės programos, skirtos DI diegimui įmonėse, gali įstrigti ilgam dėl sudėtingų procedūrų. Tokiose situacijose, pasak jo, valstybės priverstos rinktis alternatyvas, pavyzdžiui, lengvatines paskolas, nors jos ne visada prilygsta greitai veikiančioms dotacijoms.

    Gigafabrikos, energija ir vanduo: DI turi realią kainą

    Viena svarbiausių temų buvo didelės galios skaičiavimo infrastruktūra, reikalinga DI modeliams kurti ir treniruoti. Aptarta, kad Europos Komisija inicijuoja didelio masto skaičiavimo centrų kryptį, o dalis valstybių, tarp jų ir Lenkija, siekia pritraukti tokio tipo projektus.

    Tokios infrastruktūros kaina vertinama apie 3 000 000 000 eurų, o reikšminga dalis finansavimo dažniausiai remiasi viešojo ir privataus sektoriaus partneryste. Kongrese akcentuota, kad spartai čia kritiškai svarbūs sprendimų terminai, nes technologijų ciklai trumpėja, o delsimas mažina investicijų grąžą.

    DI plėtra susiduria ir su fiziniais apribojimais. Strateginė patarėja ir DI etikos ekspertė Katrin Gülden Le Maire atkreipė dėmesį, kad duomenų centrai reikalauja tiek patikimų elektros tinklų, tiek didelių vandens kiekių aušinimui, o tai gali tapti socialinių ir politinių pasirinkimų klausimu.

    „Ieškome stebuklingo vaisto daugeliui trūkumų, o jį matome DI, bet tiesa ta, kad daliai šalių dar trūksta energetikos pajėgumų šiai plėtrai išlaikyti“, – sakė Katrin Gülden Le Maire.

    Ar Europa gali konkuruoti galia? Reikia bendro masto

    Verslo atstovai taip pat kėlė klausimą, kiek skaitmeninis suverenitetas turi kainuoti ir ar visada verta viską kurti nuo nulio. mBank atstovas Krzysztof Gerlach įspėjo, kad absoliutus užsidarymas ir bandymas bet kokia kaina pasiekti pilną savarankiškumą gali brangiai kainuoti ir didinti atotrūkį.

    „Jei suverenitetą ginsime bet kokia kaina, to kaina gali būti atskirtis, kurios vėliau nebepasivysime“, – sakė Krzysztof Gerlach.

    Jo mintį papildė instituto Łukasiewicz-AI vadovas Jan Kozak, siūlęs ieškoti nišų, kuriose regionas galėtų turėti aiškų pranašumą, o kartu protingai perimti jau sukurtas technologijas. Akcentuota ir švietimo svarba, nes be kompetencijų DI nauda lieka neišnaudota net turint prieigą prie įrankių.

    EY atstovas Bartosz Pacuszka diskusijoje grįžo prie masto temos ir pabrėžė, kad konkurencija DI srityje vis labiau matuojama skaičiavimo galia. Jo vertinimu, sprendimai turi būti paneuropiniai, nes pavienėms valstybėms sunku pasiekti reikiamą finansinį ir infrastruktūrinį mastą.

    Atvirumas ir kasdienis pritaikymas: kodėl DI dar nenaudojamas plačiau

    „Meta“ atstovas Jakub Turowski kalbėjo apie atvirų modelių ir įrankių reikšmę, nes būtent prieinamumas gali leisti mažoms įmonėms ir kūrėjams kurti produktus be milžiniškų pradinių investicijų. Kartu pabrėžta, kad etika ir saugumas turi būti integruoti į DI sprendimus nuo pat pradžių.

    „Mums reikia subalansuoto reguliavimo, kad DI būtų etiškas ir saugus, bet taip pat turime įvertinti riziką, kai DI neturime“, – sakė Jakub Turowski.

    Diskusijos dalyviai akcentavo dar vieną problemą: net paprasčiausi DI įrankiai Europoje vis dar naudojami per retai, ypač smulkiajame versle ir kasdienėse veiklose. Todėl šalia infrastruktūros ir kapitalo vis dažniau įvardijamas praktinis diegimas organizacijose ir visuomenės skaitmeninių įgūdžių stiprinimas.

    Bendra išvada skambėjo aiškiai: DI gali tapti ekonominės galios svertu, tačiau be investicijų į skaičiavimo infrastruktūrą, energetiką, talentų ugdymą ir greitesnius sprendimus Europa rizikuoja likti technologijų vartotoja, o ne jų kūrėja.