Eksperimentas Suomijoje parodė, kad net paprasta medžių struktūra gali tapti nauja buveine ežero dugne.
Suomijoje mokslininkai ėmėsi neįprasto bandymo: į Saimos ežero dugną nuleido 1 500 eglių, siekdami patikrinti, ar medžiai gali sukurti papildomas slėptuves ir maisto šaltinį vandens telkinio gyventojams. Po trejų metų tyrėjai fiksavo aiškius pokyčius dugno gyvūnijos gausoje ir įvairovėje.
Eksperimentas prasidėjo 2021 metais, o eglių grupės buvo išdėliotos nedideliais „ryšuliais“ po kelis medžius. Medžiai buvo nardinami maždaug dviejų metrų gylyje ir pritvirtinami svoriais, kad srovės ar bangavimas jų neišnešiotų.
Kas pasikeitė po trejų metų?
Praėjus trejiems metams, mokslininkai palygino dugno gyvūnijos mėginius iš vietų, kur eglės buvo nuleistos, su ankstesniais to paties ežero duomenimis. Didžiausias pokytis fiksuotas bentoso organizmams, tai yra gyviems padarams, gyvenantiems ant dugno ar visai šalia jo.
Tyrėjų vertinimu, atskirų bentoso gyvūnų skaičius vietose su eglėmis galėjo išaugti maždaug dešimt kartų. Be to, rūšių įvairovė tokiose vietose buvo gerokai didesnė, kai kuriais atvejais galėjo viršyti pradinę būklę iki penkių kartų.
„Eglės suformavo naują fizinę struktūrą, kurioje lengviau įsikuria įvairūs organizmai“, – sakė tyrimui vadovavęs Kari Matti Vuori.
Kodėl medžiai veikia kaip dirbtinė buveinė?
Mokslininkų aiškinimu, povandeninė medžių „sankaupa“ veikia panašiai kaip sudėtingesnis dugno reljefas: šakos ir kamienai suteikia daugiau paviršiaus prisitvirtinti mikroorganizmams, o tarp šakų atsiranda slėptuvių smulkiems bestuburiams. Tokiose vietose greičiau formuojasi mikrobų ir grybų bendrijos, kurios tampa maisto baze kitiems organizmams.
Ši grandinė svarbi ne tik dugno faunai. Daugėjant smulkių bestuburių, didėja ir potencialaus maisto kiekis žuvims, todėl ilgainiui gali keistis ir žuvų pasiskirstymas ežere.
Tyrėjai teigia, kad pokyčius pastebėjo ir vietos žvejai, kurie nurodė matę didesnį žuvų aktyvumą tose ežero vietose, kur buvo įrengtos medžių sankaupos. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad žuvų gausą lemia daug veiksnių, todėl tokius pastebėjimus būtina vertinti kartu su papildomais matavimais.
Ką tai reiškia ežerų tvarkymui?
Tokio tipo eksperimentai svarbūs ieškant gamtai artimų priemonių, kurios padėtų didinti buveinių įvairovę vandenyje. Ežeruose ir upėse struktūros dažnai supaprastėja dėl krantų tvarkymo, dugno keitimo ar medienos šalinimo, todėl mažėja slėptuvių ir neršto vietų.
Mokslininkai pabrėžia, kad kiekvienas vandens telkinys yra skirtingas, todėl sprendimai turi būti taikomi atsargiai ir remiantis duomenimis. Vis dėlto Saimos ežero pavyzdys rodo, kad palyginti paprasta intervencija gali pastebimai sustiprinti dugno ekosistemos gyvybingumą per palyginti trumpą laiką.