Karinės aviacijos ekspertai vis dažniau pabrėžia, kad F-35 modernizacijos tempas ir jutiklių galimybės lenkia F-22, nors pastarasis ilgai buvo laikomas oro pranašumo etalonu.
Interviu, kurį cituoja „Military Watch Magazine“, kovinės aviacijos ekspertas Abrahamas Abramsas teigia, kad pagrindinė F-22 problema yra jo technologinė kilmė iš 1990-ųjų. Pasak jo, po Šaltojo karo pabaigos programa buvo apkarpyta, o gamyba ir nuoseklios investicijos į atnaujinimus nebuvo tokios, kokių sulaukė naujesnės platformos.
Dėl to dalis F-22 įrangos, anot eksperto, liko ankstesnės eros lygyje, ypač jutiklių ir duomenų apdorojimo srityse. Kaip vienas pavyzdžių minimas AN/APG-77 radaras, kuris, lyginant su naujesnėmis sistemomis, turi mažiau erdvės augimui ir pralaimi modernizavimo potencialu.
Ekspertas taip pat akcentuoja tinklinio karo aspektą: šiuolaikinėse operacijose vis svarbiau greitai dalintis duomenimis su kitais orlaiviais ir antžeminėmis sistemomis. Jo teigimu, F-22 šioje srityje neturi tiek brandžių sprendimų, kiek platformos, kurios nuo pat pradžių buvo projektuotos veikti kaip didesnio „jutiklių tinklo“ dalis.
Nors F-22 vis dar išsiskiria skrydžio charakteristikomis ir yra pavojingas priešininkas, ekspertas pabrėžia, kad artimoje kovoje didelę reikšmę turi pilotų šalmuose integruoti taikikliai ir situacijos suvokimo priemonės. Jo vertinimu, būtent tokios detalės neretai kompensuoja „gryną“ manevringumą, ypač kai kova remiasi jutikliais, taikinių žymėjimu ir raketų panaudojimu didesniais kampais.
Kitas argumentas, kodėl JAV oro pajėgos svarsto F-22 nurašyti anksčiau nei planuota, yra eksploatacijos kaina ir modernizavimo ekonomika. Abramsas pažymi, kad F-35 nuolat tobulinamas per gamybos blokus, o į programą reguliariai integruojami nauji sprendimai, kai tuo metu F-22 gamyba buvo palyginti trumpa ir be panašaus masto ilgalaikių investicijų į laipsniškus patobulinimus.
F-35 linijai tuo metu numatomi dar platesni atnaujinimai, siekiant priartinti jo galimybes prie šeštos kartos platformoms būdingų sprendimų. „Lockheed Martin“ vadovas Jimas Taicletas yra viešai teigęs, kad dėl plataus masto modernizacijos vyksta aktyvios diskusijos su Pentagonu ir sprendimų priėmėjais.
„Vyriausybė rodo didelį susidomėjimą aptarti plataus masto modernizaciją, o mes šiuo metu deramės ir gauname pakankamai aktyvų grįžtamąjį ryšį“, – sakė J. Taicletas.
Jo žodžiais, tikslas yra reikšmingai išplėsti naikintuvo potencialą, kad atnaujinta platforma galėtų perimti dalį ateities pajėgumų, kurie paprastai siejami su šeštos kartos orlaiviais. Praktikoje tai reikštų didesnį jutiklių, programinės įrangos, ryšių ir ginkluotės integracijos šuolį, kuris vis dažniau laikomas esminiu šiuolaikinės oro kovos veiksniu.
Ką tai reiškia praktikoje?
Diskusija dėl F-22 ateities parodo platesnę tendenciją: šiuolaikiniame kare platformos vertė vis labiau priklauso nuo programinės įrangos, duomenų mainų ir modernizavimo greičio. Net ir labai pajėgus orlaivis, jei jis sunkiai prisitaiko prie naujų jutiklių, ryšių ar elektroninės kovos reikalavimų, gali prarasti pranašumą prieš lankstesnes sistemas.
Todėl JAV sprendimai dėl F-22 nurašymo ir investicijų perskirstymo dažnai aiškinami ne vien „kuris naikintuvas geresnis“, o kuris efektyviau atitinka ateities konflikto logiką. Joje laimi ne tik greitis ar manevringumas, bet ir gebėjimas matyti daugiau, greičiau dalintis informacija ir sparčiau atnaujinti pajėgumus.