CP v2

Tag: FAA

  • FAA pripažino Starship skrydį avarija: „SpaceX“ raketa uzieminta, reikalaujama veiksmų

    FAA pripažino Starship skrydį avarija: „SpaceX“ raketa uzieminta, reikalaujama veiksmų

    „SpaceX“ kuriama itin didelė raketa Starship po naujausio bandymo skrydžio laikinai uzieminta. JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) šį skrydį įvardijo kaip avariją ir pareikalavo, kad bendrovė atliktų tyrimą bei pateiktų priemones, kurios sumažintų panašių incidentų riziką ateityje.

    Starship V3 debiutinis skrydis įvyko 2026 metų gegužės 22 dieną ir buvo jau 12-asis visos sistemos bandymas. Didžioji misijos dalis, kaip skelbta, vyko sklandžiai, tačiau problemos kilo lemiamu momentu, kai pirmoji pakopa Super Heavy turėjo atlikti kontroliuojamą nusileidimą.

    Pasak viešai skelbtos informacijos, Super Heavy nepavyko pasiekti reikiamos traukos nusileidimo metu, todėl vietoj planuoto minkšto prisilietimo prie vandens įvyko vadinamasis kietas nusileidimas. Būtent šis epizodas ir tapo pagrindu FAA sprendimui stabdyti tolesnius skrydžius, kol bus išsiaiškintos priežastys.

    „FAA prižiūrės „SpaceX“ atliekamą tyrimą, dalyvaus kiekviename proceso etape ir patvirtins galutinę ataskaitą, įskaitant visas korekcines priemones“, – teigiama FAA pranešime.

    Tokios procedūros JAV kosminių startų reguliavime yra įprastos: po incidentų FAA paprastai reikalauja vadinamojo „mishap“ tyrimo, o skrydžiai atnaujinami tik tada, kai patvirtinama, jog rizika suvaldyta. Praktika rodo, kad tai nebūtinai reiškia ilgas pauzes, jei techninės problemos identifikuojamos greitai ir korekcijos yra aiškios.

    „SpaceX“ anksčiau yra susidūrusi su laikinais FAA ribojimais ir kitoms savo raketoms, o skrydžiai buvo atnaujinami per palyginti trumpą laiką. Dėl to rinkoje vyrauja lūkestis, kad ir Starship programos pauzė gali būti trumpalaikė, jei tyrimas neatskleis sisteminių trūkumų.

    Starship programa laikoma kritiškai svarbia „SpaceX“ planams: tai daugkartinio naudojimo sistema, kuri turėtų mažinti vieno skrydžio kaštus ir leisti dažninti startus. Kartu tai ir aukštos rizikos bandymų kampanija, kurioje gedimai nėra netikėtumas, tačiau reguliuotojo vertinimas lemia, kaip greitai galima grįžti prie naujų bandymų.

    Kol kas viešai neįvardijama, kas tiksliai sutrikdė Super Heavy nusileidimo seką. Tikėtina, kad artimiausiu metu „SpaceX“ paskelbs daugiau detalių apie gedimo pobūdį ir planuojamus techninius pakeitimus, o nuo FAA patvirtinimo priklausys ir kito Starship bandymo grafikas.

  • „Blue Origin“ gavo leidimą vėl leisti milžinę „New Glenn“: kas nutiko per nesėkmingą misiją?

    „Blue Origin“ gavo leidimą vėl leisti milžinę „New Glenn“: kas nutiko per nesėkmingą misiją?

    JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) suteikė „Blue Origin“ leidimą atnaujinti galingos raketos „New Glenn“ skrydžius po to, kai ankstesnė misija baigėsi nesėkme ir buvo pradėtas oficialus tyrimas. Bendrovė, kurią įkūrė Jeffas Bezosas, pateikė FAA techninę dokumentaciją apie incidento priežastis ir siūlomus taisomuosius veiksmus.

    „New Glenn“ buvo laikinai „pririšta prie žemės“ po misijos NG-3, kai nepavyko pasiekti planuotos orbitos ir tinkamai įvykdyti užduoties. Tokiais atvejais FAA paprastai reikalauja įrodyti, kad nustatyta gedimo šakninė priežastis, o rizika kito skrydžio metu sumažinta iki priimtino lygio.

    „Blue Origin“ tyrimo metu nustatė, kad vienas antros pakopos variklis BE-3U nesukūrė pakankamos traukos, kad būtų pasiekta tikslinė orbita. Bendrovės išvadose nurodyta, jog problemą sukėlė kriogeninis nuotėkis, kuris užšaldė hidraulinę liniją ir lėmė traukos anomaliją variklio darbo metu.

    „Nustatėme techninę priežastį ir įgyvendinome korekcinius veiksmus, kad analogiška situacija nepasikartotų“, – sakė „Blue Origin“ atstovas.

    Po pateiktų paaiškinimų ir numatytų patobulinimų FAA leido ruoštis kitam „New Glenn“ skrydžiui. Artimiausia planuojama misija įvardijama kaip NG-4, o konkretūs jos tikslai ir krovinys kol kas viešai neatskleidžiami.

    „Blue Origin“ „New Glenn“ projektą laiko esminiu siekiant konkuruoti komercinių kosminių skrydžių rinkoje, kurioje šiuo metu dominuoja „SpaceX“. Didelės keliamosios galios raketos yra paklausios tiek palydovų operatoriams, tiek vyriausybinėms programoms, o patikimumas ir skrydžių dažnis tampa vienais svarbiausių kriterijų.

    „New Glenn“ yra 98 metrų aukščio raketa, kuri, bendrovės duomenimis, į žemąją Žemės orbitą gali iškelti apie 45 tonas krovinio. Iki šiol raketa buvo paleista tris kartus, o per vieną iš ankstesnių misijų pavyko susigrąžinti pirmąją pakopą, kas privačioms kosmoso bendrovėms yra itin svarbu mažinant vieno starto kainą ir didinant skrydžių tempą.

  • LOT prieš „Boeing“ teisme Sietle: ginčas dėl 737 MAX, MCAS ir beveik dvejų metų prastovų nuostolių

    JAV federaliniame teisme Sietle prasidėjo Lenkijos oro bendrovės LOT ir „Boeing“ ginčas dėl „Boeing 737 MAX 8“ lėktuvų, kuriuos pasaulyje beveik dvejiems metams buvo priverstinai sustabdyta eksploatuoti. Byla nagrinėja, kokias finansines pasekmes vežėjui sukėlė sprendimas įžeminti šiuos orlaivius po dviejų katastrofų Indonezijoje ir Etiopijoje.

    LOT atstovai teisme tvirtina, kad „Boeing“ esą netiksliai pateikė informaciją apie rizikas, susijusias su nuomojamais 737 MAX, ir kad tai turėjo tiesioginę įtaką versliniams sprendimams. Pasak jų, svarbiausias ginčo elementas yra MCAS sistema, kuri buvo siejama su ankstesnėmis saugumo problemomis ir tapo plataus masto reguliacinių pokyčių objektu.

    „Ši byla yra apie „Boeing“ melą ir apgaulę bei skaudžią finansinę žalą, kurią tai sukėlė“, – sakė LOT advokatas Anthony Battista.

    Viešai skelbta, kad proceso metu aptariamas ir JAV Federalinės aviacijos administracijos vaidmuo sertifikavimo bei pilotų mokymų reikalavimų kontekste. LOT teigia, kad klausimas, ar reikėtų papildomų pilotų mokymų pereinant prie 737 MAX, komercinėse derybose buvo reikšmingas ir galėjo nulemti pasirinkimą šių orlaivių naudai, o ne alternatyvų rinkoje.

    Liudyti į teismą buvo pakviesti ir buvę bendrovės vadovai, kurie aiškino, kodėl perėjimas prie kito gamintojo lėktuvų galėjo pareikalauti didelių organizacinių ir finansinių sąnaudų. Toks argumentas paprastai apima ne tik pilotų rengimą, bet ir techninę priežiūrą, atsarginių dalių tiekimą bei operacinės sistemos pritaikymą.

    „Boeing“ kaltinimus atmeta ir pabrėžia, kad LOT ir toliau eksploatuoja 737 MAX, todėl, koncerno teigimu, tai kelia klausimų dėl vežėjo pareiškimų apie tariamą klaidinimą „didelio masto“ apimtimis. Gynyba iš esmės remiasi logika, kad tęsiamas šio tipo lėktuvų naudojimas esą silpnina teiginius apie esminį klaidingą produkto įvertinimą.

    Ši byla išsiskiria tuo, kad ji minima kaip pirmasis teismo procesas, kurį oro linijų bendrovė inicijavo prieš „Boeing“ būtent dėl 737 MAX krizės padarinių. Ankstesnėse 737 MAX istorijos stadijose didžiausias dėmesys buvo skiriamas aviacijos saugai, sertifikavimo sprendimams ir gamintojo atsakomybei, o dabar ryškėja ir komercinių nuostolių dimensija.

    737 MAX įžeminimas prasidėjo po dviejų tragedijų: 2018 metais sudužus „Lion Air“ reisui žuvo 189 žmonės, o 2019 metais katastrofoje, įvykusioje „Ethiopian Airlines“ reise, žuvo 157 žmonės. Po šių įvykių reguliuotojai visame pasaulyje sustabdė MAX skrydžius, o vėlesnis grįžimas į rinką vyko tik po techninių, procedūrinių ir mokymų reikalavimų atnaujinimo.

    Pagal viešai aptartą ieškinio turinį, LOT nurodė patyręs nuostolių, viršijančių maždaug 230 000 000 eurų, daugiausia dėl beveik dvejų metų prastovų ir su jomis susijusių kaštų. Teismas Sietle turės įvertinti, ar gamintojo pateikta informacija buvo pakankama, ir ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp pateiktų teiginių ir vežėjo patirtų finansinių padarinių.

    LOT, veikianti nuo 1929 metų, yra viena seniausių oro bendrovių pasaulyje, o jos maršrutų tinklas apima ne tik Europą, bet ir tolimojo susisiekimo kryptis. Bylos baigtis gali turėti reikšmės ne vien konkrečiam ginčui: ji stebima kaip precedentas, rodantis, kaip aviacijos rinkoje sprendžiami didelio masto gamintojo krizės sukelti komerciniai nuostoliai.