CP v2

Tag: Farerų salos

  • Lisabonos MOTELX uždarė 20-ąjį sezoną: pagrindiniai apdovanojimai atiteko Šiaurės kinui

    Lisabonos MOTELX uždarė 20-ąjį sezoną: pagrindiniai apdovanojimai atiteko Šiaurės kinui

    Kas laimėjo šiųmetį MOTELX

    Lisabonoje pasibaigęs siaubo kino festivalis MOTELX, minėjęs 20-ąjį jubiliejų, apdovanojimų vakarą užbaigė ryškiu akcentu: svarbiausi tarptautiniai prizai atiteko Šiaurės Europos kūrėjams. Organizatoriai pabrėžė, kad šių metų programa siekė parodyti kuo platesnį siaubo kino spektrą nuo klasikinių žanro formų iki socialinio komentaro.

    Europos produkcijai skirtuose Méliès d’Argent apdovanojimuose trumpametražių kategorijoje išskirtas norvegų režisieriaus Fredriko S. Hanos darbas „Mancave“. Tuo metu geriausiu europietišku pilnametražiu pripažintas danų režisieriaus Kaspero Kalle filmas „No Rest for the Wicked“, kurio veiksmas nukeltas į 19 amžiaus Farerų salas.

    Portugalijos trumpo metro prizas ir specialus paminėjimas

    Nacionalinėje programoje pagrindinis MOTELX apdovanojimas už geriausią portugališką siaubo trumpametražį 2026 metais atiteko filmui „A Hora do Chico!“, kurį sukūrė João Severo ir Rafael Sá Carneiro. Tai ir didžiausias piniginis prizas šioje kategorijoje: 5 000 eurų.

    Žiuri savo sprendimą grindė filmo ambicija ir branda, akcentuodama jo kuriamą nerimą keliančią kelionę į praeitį, kuri persipina su alternatyvia realybe. Specialus paminėjimas atiteko filmui „Consumido“, kurį sukūrė [carrozo], išryškinant humorą, vizualinį preciziškumą ir taupią pasakojimo formą.

    Kiti įvertinimai ir dedikacijos

    Festivalyje apdovanotas ir Miguelio Monteiro Rico darbas „Hóspede“, laimėjęs prizą už geriausią portugališką siaubo scenarijų. Jaunesnei auditorijai skirtoje programos dalyje „Lobo Mau“ išskirtas Ispanijoje sukurtas filmas „Lexi“, kurį režisavo portugalų kūrėjas Bruno Simões.

    Žiūrovų prizas atiteko argentiniečių režisieriaus Cris Tapia Marchiori filmui „Gunman“. Tokie rezultatai atspindi ryškią festivalio kryptį: šalia prestižinių žiuri įvertinimų svarbi vieta paliekama ir publikai, kuri dažnai iškelia labiau netikėtus, auditoriją „kabinančius“ pasakojimus.

    Jubiliejinėje programoje buvo ir du reikšmingi pagerbimai: portugalių ir švedų kilmės režisierei Solveig Nordlund įteiktas Noémia Delgado apdovanojimas, skirtas už išskirtinį moterų indėlį siaubo kine. Taip pat pagerbta Julie Corman, siejant tai su amerikiečių režisieriaus ir prodiuserio Rogerio Cormano gimimo šimtmečiu.

    „Tai buvo nerimą kelianti kelionė į praeitį, kuri geriausiu būdu susilieja su alternatyvia realybe“, – teigė festivalio žiuri, argumentuodama sprendimą dėl geriausio portugališko trumpo metro nugalėtojo.

  • Po viduramžių koplyčia aptiko runų akmenį: užuomina apie kapą sukrėtė Farerų salas

    Po viduramžių koplyčia aptiko runų akmenį: užuomina apie kapą sukrėtė Farerų salas

    Farerų salose archeologai po viduramžių laikų koplyčios grindimis aptiko akmenį, išraižytą runomis. Vietos Nacionalinis muziejus Tjóðsavnið pabrėžia, kad runų akmenys šiame Atlanto regione yra itin reti, todėl radinys iškart patraukė tarptautinį tyrėjų dėmesį.

    Pirmoji apžiūra leido atpažinti dalį ženklų, o kai kuriuos fragmentus mokslininkai sieja su senąja skandinavų kalba. Tarp įskaitomų žodžių minimos reikšmės „čia“ ir „ilsisi“, todėl keliama prielaida, kad įrašas galėjo būti memorialinis ir susijęs su palaidojimu.

    Užuomina apie kapą

    „Tai dar tik pirminė interpretacija, tačiau keli žodžiai gali rodyti antkapinio pobūdžio užrašą“, – nurodė Tjóðsavnið atstovai, komentuodami pirmuosius įrašų atpažinimo rezultatus.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad akmuo nebūtinai buvo originalioje vietoje. Yra versija, kad jis galėjo būti perneštas ir vėliau antrą kartą panaudotas kaip statybinė medžiaga, pavyzdžiui, įmūrytas į grindų konstrukciją.

    Ką atskleidė pati vieta

    Pastatas, kuriame rastas akmuo, taip pat kelia klausimų: jis orientuotas rytų–vakarų kryptimi, o įėjimas įrengtas vakarinėje pusėje. Toks planas būdingas daliai viduramžių religinių statinių, todėl archeologai tikrina, ar tai galėjo būti sakralinės paskirties vieta.

    Kasinėjimų teritorijoje rasta ir kitų radinių, leidžiančių sieti vietą su religiniu kontekstu: nedidelės figūrėlės fragmentų, vaizduojančių Mariją su kūdikiu, bei lempos liekanų. Šie objektai gali padėti tiksliau datuoti naudoto laikotarpio sluoksnius ir atkurti vietos paskirtį.

    Kaip bus tiriamas runų akmuo

    Radinys jau nugabentas į muziejų, kur bus saugomas tinkamomis sąlygomis ir detaliai ištirtas. Planuojama atlikti ir trimatį skenavimą, nes toks metodas dažnai padeda išryškinti nusidėvėjusias, plika akimi sunkiai matomas įrėžas.

    Rugpjūčio pabaigoje akmenį turėtų įvertinti runinių įrašų specialistas, kuris mėgins perskaityti visą tekstą ir nustatyti, ar užrašas iš tiesų memorialinis. Jei pavyks atkurti pilną įrašą, tai galėtų atskleisti žmogaus vardą ar pateikti užuominų apie tuometes religines praktikas Sandoy saloje.

    Archeologiniai darbai vietovėje Á Sondum turi tęstis iki mėnesio pabaigos, todėl tikimasi ir daugiau radinių. Tyrėjai pabrėžia, kad ši vieta svarbi ir platesniame kontekste: joje fiksuojami žmogaus veiklos pėdsakai nuo laikotarpio iki vikingų epochos, per viduramžius ir vėlesnius šimtmečius.

    Galutines išvadas lems užrašo perskaitymas ir stratigrafinių sluoksnių analizė, tačiau jau dabar aišku, kad net nedidelis akmuo gali tapti vienu ryškiausių Farerų salų viduramžių istorijos liudijimų. Atsakymas į klausimą, kodėl runų akmuo atsidūrė koplyčios grindyse, gali pakeisti supratimą apie vietos bendruomenę ir jos ryšius su Skandinavijos pasauliu.