Nors Europos priklausomybė nuo Kinijos tiekimo grandinių dažnai aptariama, mažiau pastebima priešinga kryptis. Kinija, siekdama technologinio savarankiškumo, vis dar remiasi Europos kompetencijomis keliose strategiškai svarbiose srityse.
Pekino tikslas mažinti priklausomybes įtvirtintas naujausiuose pramonės politikos planuose, orientuotuose į vietinę gamybą ir technologijų kūrimą iki 2030 metų. Tačiau net ir spartinant importo pakeitimą, kai kuriose grandyse Europa išlieka sunkiai pakeičiama.
Ekspertai pabrėžia, kad šios priklausomybės nebūtinai virsta lengvai panaudojamu politiniu svertu. Kinijos įtaka retųjų žemių ir kitų kritinių žaliavų rinkose Europai dažnai laikoma stipresne atsakomąja priemone, galinčia nusverti ES spaudimo galimybes.
Puslaidininkiai ir „ASML“
Europos puslaidininkių ekosistemoje išskirtinę vietą užima Nyderlandų „ASML“, praktiškai dominuojanti pažangiausių litografijos įrenginių segmente. Tokios sistemos yra būtinos modernių lustų gamybai, kurie reikalingi tiek DI sprendimams, tiek elektromobiliams ir gynybos pramonei.
Dalis pažangiausių technologijų eksporto į Kiniją jau ribojama, tačiau Kinija vis dar gali įsigyti mažiau pažangius litografijos sprendimus ir, svarbiausia, išlaiko priklausomybę nuo įdiegtos įrangos aptarnavimo. Pramonėje būtent priežiūra ir remontas laikomi jautria grandimi, kuri sutrikus gali greitai paveikti gamybos apimtis.
Kinija tuo pat metu agresyviai investuoja į vietinių įrenginių ir procesų kūrimą, o naujose gamybos linijose vis dažniau keliami reikalavimai didinti vietinės kilmės įrangos dalį. Tai reiškia, kad ES langas įtakai gali siaurėti, net jei šiandien priklausomybė dar išlieka didelė.
Aviacija ir civilinis sertifikavimas
Kinijos civilinės aviacijos ambicijas simbolizuoja siauro fiuzeliažo lėktuvas „Comac C919“, kuriuo siekiama konkuruoti su „Boeing“ ir „Airbus“. Vis dėlto jo tiekimo grandinė, ypač variklių ir orlaivio sistemų segmentuose, vis dar glaudžiai susijusi su Europos gamintojais ir jų subrangovais.
Analitikai teigia, kad kritinės įrangos ir komponentų tiekimas yra svarbus Kinijos civilinės aviacijos programų tęstinumui, nes saugos standartai ir sertifikavimo reikalavimai reikalauja ilgamečių kompetencijų. Kita vertus, Europos įmonėms Kinijos rinka ilgą laiką buvo reikšminga pajamų dalis, todėl staigūs ribojimai smogtų ir Europos pramonei.
Ne mažiau svarbi sritis yra sertifikavimas: norint, kad Kinijos orlaiviai galėtų plačiau veikti tarptautiniu mastu, jiems reikia pripažinimo ir atitikties procedūrų. Tai gali tapti politizuojamu klausimu, tačiau Kinija taip pat turi atsakomųjų mechanizmų, pavyzdžiui, vilkinti konkurentų modelių patvirtinimus savo rinkoje.
Farmacija, biotechnologijos ir medicinos įranga
Farmacijos ir biotechnologijų sektoriuje Europa tradiciškai stipri patentų, vakcinų kūrimo ir aukštos pridėtinės vertės vaistų gamybos srityse. Kinijos investicijos į mokslinius tyrimus auga, tačiau technologijų brandos ir tarptautinių reguliacinių standartų patirtis dar kurį laiką išliks Europos pranašumu.
Europos bendrovės taip pat yra tarp medicinos įrangos lyderių, ypač vaizdinimo technologijose, kur svarbūs ne tik įrenginiai, bet ir sudėtingi komponentai bei programinė įranga. Nors gamyba vis dažniau lokalizuojama Kinijoje, kritinėse grandyse, tokiose kaip aukštos klasės komponentai ir algoritmai, Kinijos gamintojai dar atsilieka.
Tuo pat metu ES verslui riziką kelia bendradarbiavimo modeliai, kai kuriamos jungtinės veiklos ar tyrimų partnerystės. Kritikai atkreipia dėmesį, kad tokie projektai neretai paspartina technologijų perėmimą Kinijoje, o ilgainiui stiprina būsimus konkurentus globalioje rinkoje.
Automobilių lustai, robotika ir kvantas
Elektromobilių bumo sąlygomis Kinijos gamintojams svarbūs automobilių pramonei skirti lustai ir galios elektronika, kur reikšmingas vaidmuo tenka Europos įmonėms, tarp jų „Infineon“, „NXP“ ir „STMicroelectronics“. Vis dėlto pati Europa išlieka pažeidžiama tam tikrose tiekimo grandinės dalyse, ypač lustų surinkimo, testavimo ir pakavimo etapuose.
Robotikos srityje Kinija demonstruoja greitą progresą, tačiau judesio valdymo, pavarų ir kitų precizinių komponentų segmente europietiški sprendimai vis dar plačiai naudojami. Ši priklausomybė mažiau matoma, nes dalis įmonių viešai nedetalizuoja tiekėjų, tačiau pramonės ekspertai ją vertina kaip reikšmingą.
Kvanto technologijose ES valstybės narės laikosi nevienodos pozicijos: vienos griežtina eksporto kontrolę, kitos skatina mokslinius projektus ir partnerystes. Analitikų vertinimu, būtent vieningo požiūrio stoka gali susilpninti Europos galimybes formuoti taisykles, kai technologija pereis iš laboratorijų į komercinį pritaikymą.
Bendras vaizdas rodo, kad tarpusavio priklausomybės tarp ES ir Kinijos yra dvišalės ir daugiasluoksnės. Net ir tada, kai Europa tam tikrose technologijose turi aiškų pranašumą, bandymai šį pranašumą paversti spaudimo priemone gali turėti kainą pačiai Europai, ypač pramonės pajamoms ir investicijoms.