Tag: Farmacijos pramonė

  • Vokietijos pramonės gamyba rugsėjį netikėtai ūgtelėjo 0,7 proc. – tempą diktavo automobilių sektorius

    Vokietijos pramonės gamyba rugsėjį netikėtai ūgtelėjo 0,7 proc. – tempą diktavo automobilių sektorius

    Vokietijos pramonės gamyba rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, išaugo 0,7 proc. ir nustebino ekonomistus, kurie prognozavo nulinį pokytį. Didžiausią postūmį, rodo oficialūs duomenys, suteikė automobilių gamyba.

    Kaip skelbia „Euronews“, Vokietijos federalinė statistikos agentūra „Destatis“ nurodė, kad pramonės gamyba rugsėjį buvo 0,4 proc. didesnė nei prieš metus. Rugpjūčio rezultatas buvo patikslintas iki 1 proc. augimo.

    Automobilių gamyba per mėnesį šoktelėjo 17,1 proc. – po dviejų silpnesnių mėnesių, kuriuos, kaip aiškinama, iš dalies lėmė gamyklų atostogos ir gamybos linijų pertvarkymai.

    Atšokimas fiksuojamas metu, kai Vokietijos automobilių gamintojai patiria spaudimą dėl stiprios konkurencijos iš Kinijos ir augančių sąnaudų. Tai reiškia, kad vienkartiniai šuoliai nebūtinai signalizuoja tvarią tendenciją.

    Kas dar kilstelėjo rodiklius

    Rugsėjį prisidėjo ir farmacijos sektorius: jo produkcijos apimtys, lyginant su rugpjūčiu, padidėjo 8 proc. Tai papildomai sustiprino bendrą pramonės rezultatą.

    Vis dėlto ne visi sektoriai judėjo į viršų. Statybų produkcija sumažėjo 2,6 proc., o mašinų ir įrenginių gamyba smuko 6,5 proc.

    Atmetus energetiką ir statybas, pramonės gamyba rugsėjį augo 1,7 proc. Ekonomikos ministerija pažymėjo, kad šis šuolis kompensavo ryškesnį nuosmukį metų viduryje.

    Trečiojo ketvirčio vaizdas – santūresnis

    Nors rugsėjo skaičiai geresni, trečiąjį ketvirtį pramonės gamyba, palyginti su antruoju, sumažėjo 0,4 proc. Tai rodo, kad atskiras sėkmingas mėnuo dar neapsuka bendro ketvirčio krypties.

    ING makroekonomikos vadovas Carstenas Brzeskis teigė, kad sutrikimai tiekimo grandinėse, siejami su Irano karu, bei vasarą fiksuotas žemas upių lygis Vokietijos pramonei kol kas padarė mažiau žalos, nei buvo baimintasi.

    Rizikos ir lūkesčiai ekonomikai

    Vokietijos ekonomika pastaraisiais metais sunkiai atgauna pagreitį: po susitraukimo 2023 metais 2024-aisiais ji stagnavo. Tarp pagrindinių priežasčių minimi silpnesnė eksporto paklausa, konkurencija iš Kinijos ir ilgalaikės struktūrinės problemos.

    Vis dėlto Vokietijos vyriausybė tikisi, kad 2026 metais ekonomika augs 1,3 proc. – sparčiausiai per kelerius metus, o tam turėtų padėti viešosios išlaidos gynybai ir infrastruktūrai.

    C. Brzeskis taip pat akcentavo, kad aukštos energijos kainos ir didesnės palūkanų normos išlieka svarbios rizikos. Kartu jis atkreipė dėmesį, kad naujų užsakymų augimas ir šiek tiek sumažėjusios atsargos gali reikšti nuosaikų pramonės augimą artimiausiu metu.

  • „AstraZeneca“ pelnas šoktelėjo 23 proc.: onkologija tempia į viršų, ruošiamos didelės taupymo žirklės

    „AstraZeneca“ pelnas šoktelėjo 23 proc.: onkologija tempia į viršų, ruošiamos didelės taupymo žirklės

    Pelno šuolis dėl vėžio vaistų

    Didžiausia Jungtinės Karalystės farmacijos bendrovė „AstraZeneca“ paskelbė, kad trečiąjį ketvirtį jos grynasis pelnas augo 23 proc. ir pasiekė 2,79 mlrd. eurų. Rezultatus daugiausia lėmė sparčiai didėjusios onkologinių vaistų pardavimo apimtys.

    Bendrovės pajamos per tą patį laikotarpį didėjo 7 proc. iki 14,5 mlrd. eurų. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, kai pelno augimas siekė kiek daugiau nei 2 proc., šis šuolis rodo ryškų pagreitį.

    Onkologija sudaro beveik pusę

    Onkologija išliko didžiausia „AstraZeneca“ veiklos sritis ir sudarė 48 proc. visų pardavimų. Šio segmento pardavimai augo 17 proc. iki 6,99 mlrd. eurų, o pagrindiniai varikliai buvo plaučių vėžio vaistas „Tagrisso“ ir imunoterapija „Imfinzi“.

    Bendrovė taip pat nurodė, kad vadinamasis pagrindinis pelnas vienai akcijai, neįtraukiant restruktūrizavimo ir panašių vienkartinių sąnaudų, didėjo 17 proc. Tai leidžia investuotojams geriau įvertinti pagrindinės veiklos dinamiką, atskyrus ją nuo vienkartinių poveikių.

    Taupymo planas iki 2029 metų

    Kartu „AstraZeneca“ pristatė programą, kuria siekiama sutaupyti apie 1,34 mlrd. eurų per metus. Šias lėšas bendrovė planuoja nukreipti atgal į naujų vaistų kūrimą ir daugiau nei 180 vystomų projektų portfelį.

    Restruktūrizavimo sąnaudos, kaip skelbiama, gali siekti iki 1,79 mlrd. eurų ir bus patiriamos vienkartiniu principu. Didžioji dalis pokyčių turėtų būti įgyvendinta iki 2029 metų pabaigos, o tai reiškia ilgalaikį kaštų ir investicijų perskirstymą.

    „Turėdami kelis potencialiai itin didelį proveržį galinčius sukurti vėlyvos stadijos projektus ir sparčiai plečiamas transformuojančias technologijas, einame link 2030 metų ambicijų“, – sakė „AstraZeneca“ vadovas Pascalis Soriot.

    Generikai ir Kinijos spaudimas

    Augimą temdo spaudimas senesniems vaistams, kuriuos paveikė patentų apsaugos pabaiga ir konkurencija. Pavyzdžiui, diabeto, širdies ir inkstų ligų gydymui skirtų preparatų pardavimus mažina pigesni generiniai analogai, pasirodę JAV rinkoje.

    Bendrovė taip pat susiduria su kainų spaudimu Kinijoje, kur veikia apimtimis grįstos valstybinės pirkimų schemos. Jose gamintojai dažnai priversti mažinti kainas mainais į didelius užsakymus, o tai gali smarkiai paveikti pelningumą.

    Nepaisant to, „AstraZeneca“ patvirtino 2026 metų prognozes ir tikisi, kad pajamos augs vidutiniu ar aukštesniu vienženkliu tempu, o pagrindinis pelnas vienai akcijai didės žemu dviženkliu tempu, nevertinant valiutų svyravimų.

    Iki 2030 metų bendrovė siekia pasiekti 71,7 mlrd. eurų metinių pajamų, palyginti su beveik 52,9 mlrd. eurų 2025 metais. „AstraZeneca“ tikisi, kad maždaug pusė šio rezultato bus sugeneruota JAV rinkoje, kur bendrovė pastaraisiais metais aktyviai didina savo svorį.

    Taip pat skelbiama, kad bendrovė šiemet jau pateikė 12 teigiamų vėlyvos stadijos klinikinių tyrimų rezultatų ir vysto svorio mažinimo gydymą, siekdama konkuruoti su šioje srityje sparčiai augančiais vaistais. Po paskelbtų rezultatų „AstraZeneca“ akcijos prekybos pradžioje kilo daugiau nei 4,5 proc.

  • „Roche“ sustabdė investicijas Vokietijoje: įvardijo, kas sunaikino pasitikėjimą

    „Roche“ sustabdė investicijas Vokietijoje: įvardijo, kas sunaikino pasitikėjimą

    Šveicarijos farmacijos milžinė „Roche“ pranešė laikinai stabdanti plėtros planus Vokietijoje. Šis sprendimas smogė Berlynui pačiu nepatogiausiu metu – kai Vyriausybė siekia pritraukti naujų investicijų ir atgaivinti vangiai augančią ekonomiką.

    Apie sprendimą paskelbta investicijoms skirto renginio fone, todėl signalas rinkai buvo išgirstas plačiai. Bendrovė pabrėžė, kad kol kas sustabdomi būsimų investicijų sprendimai, o ne vykdomos kasdienės veiklos procesai.

    „Visus būsimus investicinius sprendimus Vokietijoje kuriam laikui esame sustabdę“, – sakė „Roche“ padalinio Vokietijoje vadovas Danielis Steineris.

    „Farmacijos sektoriuje politiniai sprendimai pastaruoju metu sunaikino didelę dalį pasitikėjimo“, – teigė jis.

    Kas labiausiai papiktino gamintojus

    Pagrindinė įtampos priežastis – Vokietijos priimtos priemonės mažinti vaistų kainas, siekiant suvaldyti išlaidas privalomajam sveikatos draudimui. Šalies parlamentas vasarą patvirtino teisės aktų pakeitimus, kuriuos pramonė vertina kaip papildomą spaudimą inovatyviems vaistams.

    Nuo kitų metų daugumai kompensuojamų firminių vaistų gamintojams numatyta taikyti 15,5 proc. nuolaidą, kai anksčiau ši nuolaida siekė 7 proc. Kritikai teigia, kad tokia politika mažina motyvaciją investuoti į mokslinius tyrimus ir gamybos pajėgumus šalyje.

    Diskusijos įgijo ir tarptautinę dimensiją: Jungtinės Valstijos vasarą atkreipė dėmesį į Vokietijos reformas, pradėdamos tyrimą dėl galimų tarifų ir kaltindamos Berliną nepakankamai apmokant inovatyvius farmacijos produktus. Vokietijos pusė akcentuoja, kad prioritetas – gyventojų įmokų į socialinio draudimo sistemą stabilumas.

    Vyriausybė: priemonės būtinos

    Vokietijos ekonomikos ministrė Katharina Reiche, komentuodama „Roche“ kritiką, nurodė, jog priemonės reikalingos tam, kad neaugtų socialinio draudimo įmokų našta. Tuo pačiu ji pabrėžė, kad farmacijos pramonė išlieka viena svarbiausių Vokietijos ekonomikai ir inovacijoms.

    Sprendimas investicijas stabdyti sutapo su platesniu Vokietijos iššūkių fonu: silpnesne vidaus paklausa, lėtesniu atsigavimu po pandemijos laikotarpio ir paaštrėjusia konkurencija eksporto rinkose. Prie rizikų priskiriamas ir prekybos politikos neapibrėžtumas, kuris didina verslo atsargumą planuojant ilgalaikius projektus.

    „Įmonės sako: jei investavimo sąlygos Vokietijoje nėra tinkamos, jos tiesiog investuos kitur. Tai suprantama“, – sakė „Siemens“ vadovas Rolandas Buschas.

    Ekspertai pažymi, kad tokie vieši pareiškimai iš didelių tarptautinių žaidėjų tampa svarbiu lakmuso popierėliu: jie rodo, kaip reguliaciniai pokyčiai veikia pasitikėjimą rinka. Vokietijai, kuri siekia išlaikyti aukštos pridėtinės vertės gamybą ir mokslinius tyrimus Europoje, farmacijos sektoriaus investicijos yra strategiškai reikšmingos.

  • Lenkija – pasaulio klinikinių tyrimų elite: kas stabdo proveržį ir kodėl tai svarbu pacientams?

    Klinikiniai tyrimai Lenkijoje pastaraisiais metais tapo vienu ryškiausių sveikatos sistemos ir ekonomikos augimo variklių. Šalis 2024 metais buvo minima tarp lyderių pagal dalį pasaulinėje komercinių klinikinių tyrimų rinkoje, tačiau sektorius įspėja: be procedūrinių pokyčių pranašumas gali greitai išsisklaidyti.

    Inovatyvių farmacijos bendrovių darbdavių organizacijos „Infarma“ generalinis direktorius Michałas Byliniakas pabrėžė, kad dėl investicijų į naujų vaistų kūrimą Lenkija varžosi su kitomis Europos valstybėmis, taip pat su JAV ir Azijos regionu. Anot jo, investuotojams lemia ne tik mokslinis potencialas, bet ir teisės aktų stabilumas bei procedūrų greitis.

    Kodėl klinikiniai tyrimai svarbūs?

    Klinikiniai tyrimai nėra vien farmacijos verslo interesas. Pacientams tai dažnai reiškia ankstesnę prieigą prie naujausių gydymo metodų, ypač onkologijos, neurologijos ir retų ligų srityse, kai įprastos terapijos jau nepadeda arba yra riboto veiksmingumo.

    „Kai palyginame Lenkijos vietą klinikiniuose tyrimuose su jos ekonomikos dydžiu, matyti, kad čia esame gerokai aukščiau“, – sakė Michałas Byliniakas.

    Ekspertai pažymi, kad tokį rezultatą dažniausiai lemia keli veiksniai: didesnė pacientų populiacija, stipri medicinos specialistų bazė, tyrimams pasirengusių centrų tinklas ir sukaupta patirtis vykdant tarptautinius protokolus. Vis dėlto norint išlaikyti tempą būtina užtikrinti, kad leidimų išdavimas, etikos vertinimai ir sutarčių derinimai neužtruktų mėnesiais.

    Europa pralaimi investicijų lenktynes

    Farmacijos sektoriaus atstovai vis dažniau kalba apie bendrą Europos problemą: dalis klinikinių tyrimų biudžetų ir projektų keliasi į JAV bei Aziją. Priežastys dažniausiai siejamos su spartesniais sprendimų priėmimo procesais, aiškesnėmis taisyklėmis ir investicijoms palankesne aplinka.

    Naujo vaisto kelias nuo laboratorijos iki paciento paprastai trunka daugelį metų, o sąnaudos siekia milijardus eurų. Dėl to bendrovėms svarbus prognozuojamas reguliavimas, patikima intelektinės nuosavybės apsauga ir veiksmingos klinikinių tyrimų procedūros, leidžiančios greitai pradėti pacientų įtraukimą ir rinkti duomenis.

    Proveržiai keičia ligų prognozes

    Klinikiniai tyrimai tiesiogiai susiję su tuo, kaip keičiasi anksčiau mirtinomis laikytų ligų prognozės. Kaip pavyzdį sektoriaus atstovai dažnai mini ŽIV infekciją: nuo beveik neišvengiamos mirties nuosprendžio iki lėtinės ligos, leidžiančios gyventi artimą įprastai gyvenimo trukmei.

    „Dar vienas ryškus pavyzdys yra hepatitas C: šiandien modernūs vaistai daugeliu atvejų leidžia pasiekti, kad viruso kiekis organizme taptų neaptinkamas“, – sakė Michałas Byliniakas.

    Panašūs pokyčiai fiksuojami ir onkologijoje, kur vis plačiau taikomas taikinių terapijos ir imunoterapijos principas. Tyrimų kryptys apima ir sudėtingas sritis, tokias kaip Alzheimerio liga, išsėtinė sklerozė bei kitos neurologinės būklės, kuriose proveržio dar laukiama, bet klinikinių tyrimų skaičius nuosekliai auga.

    Pasak pašnekovo, dabar pasaulyje vyksta tūkstančiai klinikinių tyrimų, o jų tikslas yra ne tik rasti visiškai naujus vaistus, bet ir sukurti saugesnes, tiksliau veikiančias ar patogiau vartojamas terapijas. Dėl to šalims, kurios nori išlikti patrauklios investicijoms, svarbiausia tampa ne deklaracijos, o praktiniai sprendimai, leidžiantys tyrimus pradėti greitai ir skaidriai.

  • „Cori Clinical“ pritraukė 3,7 mln. eurų: DI platforma žada greitinti klinikinių tyrimų planavimą

    „Cori Clinical“ pritraukė 3,7 mln. eurų: DI platforma žada greitinti klinikinių tyrimų planavimą

    „Cori Clinical“, kurianti dirbtinio intelekto platformą klinikiniams tyrimams, pritraukė 3,7 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Finansavimo raundui vadovavo investicijų fondas „Breega“, prisijungė „Enzo“, „Heartfelt“, „Together Ventures“ ir „Bynd“.

    Bendrovė siekia spręsti vieną didžiausių klinikinių tyrimų problemų: išskaidytą planavimo procesą ir tarpusavyje nesusietus informacijos šaltinius. Praktikoje protokolo rengimas, suderinimai ir dokumentacija dažnai remiasi skirtingų komandų patirtimi, atskirais failais bei vidinėmis sistemomis.

    „Cori Clinical“ įkurta vadovo Jorn Jansen Schoonhoven ir technologijų vadovo Patricio Fernández. Jų kuriama darbo aplinka sujungia organizacijos ankstesnių tyrimų žinias su išoriniais šaltiniais, įskaitant tyrimų registrus, reguliavimo gaires ir viešus duomenis.

    Platforma skirta padėti klinikinėms komandoms nuo pirminio tyrimo aprašo pereiti iki pilno protokolo, pateikimo paketo ir operacinių planų, atsižvelgiant į naujausias reguliavimo rekomendacijas. Užuot automatizavusi tik vieną dokumentą ar žingsnį, sistema siekia sujungti sprendimus dėl dizaino, terminų, biudžeto ir rizikų į vieną nuolat atnaujinamą planą.

    Įmonės teigimu, vidinis modeliavimas rodo, kad toks požiūris galėtų sumažinti vidutines tyrimų parengimo sąnaudas bent 33 proc. Taip pat nurodoma, kad DI vertintojas, lygintas su jau užbaigtų tyrimų pataisomis, aptiko 82 proc. protokolo klaidų, priskirtų išvengiamoms.

    „Cori Clinical“ skelbia jau bendradarbiaujanti su dviem iš penkių didžiausių pasaulyje klinikinių tyrimų paslaugų organizacijų. Tarp klientų minima ir Roterdame veikianti akademinė ligoninė bei universitetinis medicinos centras Erasmus MC, kur platforma buvo pritaikyta dviejuose neurochirurgijos ir neuroonkologijos tyrimuose.

    „Cori sujungia šią informaciją į gyvą planą, kad komandos galėtų priimti geriau pagrįstus sprendimus dar iki tol, kol išvengiamos problemos virsta vėlavimais, ir mokslui nereikėtų laukti proceso“, – sakė Jorn Jansen Schoonhoven.

    Prie komandos taip pat prisijungė vyriausioji klinikos vadovė dr. Emma Ogburn, turinti patirties sprendžiant ilgus klinikinių tyrimų starto terminus. Gauta investicija bus skirta plėsti diegimo pajėgumus, auginti komandą ir gilinti reguliacinę bei klinikinę žvalgybą pačioje platformoje.

    Bendrovė taip pat planuoja stiprinti komercinius ryšius su klinikinių tyrimų paslaugų organizacijomis ir farmacijos įmonėmis. Tikslas yra paspartinti planavimo etapą, kuriame klaidos ir pakartotinis darbas dažnai virsta vėlavimais, didesnėmis sąnaudomis ir papildomais protokolo pakeitimais.

  • Amazonė slepia šimtus mlrd. eurų vertės vaistų užuomazgas: kirtimai naikina tai, ko ieško farmacijos milžinės

    Amazonė slepia šimtus mlrd. eurų vertės vaistų užuomazgas: kirtimai naikina tai, ko ieško farmacijos milžinės

    Tropiniai miškai, ypač Amazonė, gali slėpti dar neatrastų augalinių junginių, kurie ateityje taptų naujų vaistų pagrindu. Organizacijos Zero Carbon Analytics vertinimu, vien farmacijos pramonės požiūriu potenciali tokių atradimų komercinė vertė gali siekti šimtus milijardų eurų.

    Skaičiavimuose pabrėžiama, kad bendras intervalas platus, nes dalis prielaidų remiasi neištirta biologine įvairove ir tuo, kiek sėkmingai mokslas geba paversti junginius vaistais. Vis dėlto Amazonė, kuriai priskiriama apie 30 proc. šio potencialo, išskiriama kaip vienas svarbiausių pasaulio bioišteklių regionų.

    Kodėl gamta svarbi vaistams

    Natūralios kilmės medžiagos šiuolaikinėje medicinoje išlieka kritiškai svarbios, ypač kuriant priešvėžinius preparatus ir antibiotikus. Ekspertų apžvalgos rodo, kad reikšminga dalis priešvėžinių vaistų istorijoje buvo tiesiogiai susiję su natūraliais produktais arba sukurti remiantis gamtoje randamomis molekulėmis.

    Mokslininkai taip pat pabrėžia, kad didžioji dalis augalų gaminamų cheminių junginių iki šiol nėra nuodugniai ištirti. Tai reiškia, kad prarandant rūšis prarandama ir galimybė apskritai sužinoti, ar jos galėjo pasiūlyti proveržį gydyme.

    Kirtimai naikina būsimus atradimus

    Didžiausia problema ta, kad miškų naikinimas vyksta greičiau, nei spėjama inventorizuoti rūšis ir tirti jų savybes. Zero Carbon Analytics analizė teigia, kad nuo 2001 metų dėl tropinių miškų kirtimų galėjo būti prarasta dešimčių milijardų eurų potenciali komercinė vertė, susijusi su būsimais vaistais.

    Amazonėje rizika laikoma ypač didele dėl endeminių rūšių, kurios neaptinkamos niekur kitur pasaulyje. Jei tokia rūšis išnyksta, kartu išnyksta ir visa jos biocheminė įvairovė, kuri galėjo tapti naujos terapijos atspirties tašku.

    Ne tik pinigai, bet ir visuomenės nauda

    Analizė atskiria komercinę vertę nuo vadinamosios socialinės vertės, kuri apima visuomenės sveikatos naudą, pavyzdžiui, išgelbėtas gyvybes ar sumažėjusias gydymo išlaidas. Skaičiuojama, kad tropiniuose miškuose slypintys dar neatrasti vaistai teoriškai galėtų turėti trilijonais eurų matuojamą socialinę vertę.

    Autoriai pabrėžia ir kitą svarbų aspektą: vietos bendruomenės Amazonėje šimtmečius naudojo augalus gydymo praktikoje ir sukaupė žinių, kurios gali padėti moksliniams tyrimams. Todėl vis dažniau akcentuojama, kad bioprospekcija turi vykti laikantis sąžiningo naudos pasidalijimo principų ir gerbiant čiabuvių teises.

    Amazonės atvejis vis aiškiau parodo paradoksą: kuo sparčiau nyksta miškas, tuo greičiau prarandami potencialūs medicinos atradimai, net jei apie jų egzistavimą dar nespėta sužinoti. Mokslininkai ir aplinkosaugos organizacijos pabrėžia, kad miškų apsauga šiuo atveju tampa ne tik klimato, bet ir visuomenės sveikatos klausimu.

  • „Pharosyn“ pritraukė 2,5 mln. eurų: DI platforma žada naują standartą farmacijos analitikoje

    Finansavimas plėtrai Londone

    Londone įsikūręs startuolis „Pharosyn“ pritraukė 2,5 mln. eurų investiciją, kurią ketina skirti DI pagrįstos konkurencinės žvalgybos platformos plėtrai. Bendrovė kuria infrastruktūrą, padedančią farmacijos įmonėms priimti komercinius ir portfelio strategijos sprendimus.

    Investicijų raundui vadovavo fondas Moonfire, taip pat prisidėjo Entrepreneurs First, Transpose Platform ir General Advance. Pasak bendrovės, tikslas yra spartinti produkto vystymą ir didinti jo įsidiegimą farmacijos komercijos bei portfelio strategijos komandose.

    Kas yra „Pharosyn“ platforma?

    „Pharosyn“ save pozicionuoja kaip biotechnologijų ir farmacijos sektoriui pritaikytą konkurencinės žvalgybos sprendimą, kuris renka ir apdoroja klinikinius, reguliacinius bei komercinius duomenis. Iš šių šaltinių platforma generuoja organizacijos poreikiams pritaikytas įžvalgas ir ataskaitas apie produktų vamzdyną bei konkurentų veiksmus.

    Tokia kryptis atliepia platesnę tendenciją rinkoje, kai DI vis dažniau taikomas ne tik vaistų atradimui ar tyrimams, bet ir komercinei analitikai, rinkos prognozėms, licencijavimo bei verslo plėtros sprendimams. Farmacijos sektoriuje tai ypač svarbu dėl didelės reguliacinės naštos, ilgo produktų kūrimo ciklo ir aukštų klaidų kaštų.

    „Šiandien labai didžiuojuosi mūsų produktu, bet erdvės tobulėjimui yra milžiniškai daug. Žinau, kad po 6 mėnesių į jį žiūrėsiu beveik su gėda, kaip ir į tai, ką darėme metų pradžioje. Toks ir yra džiaugsmas kurti labai greitai, kai technologijos aplink nuolat keičiasi“, – sakė vienas iš įkūrėjų Joshua Hampsonas.

    DI ir duomenų infrastruktūra farmacijoje: auganti niša

    „Pharosyn“ finansavimas išsiskiria platesniame 2026 metų kontekste, kai Europoje daugėja investicijų į DI ir duomenų infrastruktūros sprendimus, skirtus farmacijos ir biotechnologijų komandoms. Rinkoje ryškėja kryptis nuo pavienių analizės įrankių prie integruotos infrastruktūros, kurią galima įdiegti organizacijos procesuose.

    Šioje kategorijoje investuotojai dažnai ieško sprendimų, kurie mažina informacijos fragmentaciją ir sutrumpina laiką nuo duomenų surinkimo iki sprendimo priėmimo. Praktikoje tai reiškia greitesnį konkurencinės aplinkos įvertinimą, tikslesnes prognozes ir aiškesnį prioritetų nustatymą, kai sprendžiama, kuriems projektams skirti biudžetus.

    „„Pharosyn“ įkūrėjai yra giliai techniški, išskirtinai atkaklūs ir ambicingi, pasiryžę tapti geriausiais pasauliniu mastu. Jie yra reti įkūrėjai, kurie aiškiai išsiskiria. Mums labai džiugu vadovauti šiam raundui“, – sakė Moonfire įkūrėjas Mattias Ljungman.

    Bendrovė įkurta 2025 metais, o jos įkūrėjai Stephenas Cowley ir Joshua Hampsonas turi Kembridžo universiteto patirtį DI tyrimų ir biochemijos srityse. „Pharosyn“ taip pat pabrėžia komandos kompetencijas diegiant DI finansų prognozavime ir įmonių produktyvumo sprendimuose, bei sukauptą patirtį konsultuojant farmacijos komercinės strategijos klausimais.

    Pasak bendrovės, platformą jau naudoja aukšto lygio vadovai didžiausių farmacijos bendrovių dešimtuke. „Pharosyn“ tikisi, kad naujas kapitalas padės didinti analizės gylį, įžvalgų aktualumą ir greitį, su kuriuo komandos gali priimti sprendimus.

  • Atsparios bakterijos gali kainuoti trilijoną: kodėl antibiotikų rinka Europoje lūžta

    Atsparios bakterijos gali kainuoti trilijoną: kodėl antibiotikų rinka Europoje lūžta

    Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, kai bakterijos išmoksta „apeiti“ antibiotikus, vis dažniau vadinamas tyliąja sveikatos ir ekonomikos krize. Ekspertai įspėja, kad be ryžtingų sprendimų atsparios infekcijos ateityje gali nusinešti daugiau gyvybių ir sukelti didesnius nuostolius nei dalis šiuo metu dažniausiai minimų ligų.

    Ši problema aštrėja dėl kelių priežasčių: antibiotikai neretai vartojami nepagrįstai, o bakterijos nuolat evoliucionuoja. Kuo dažniau ir netiksliau jie naudojami, tuo greičiau didėja tikimybė, kad gydymo priemonės taps nebeveiksmingos.

    Kas yra atsparumas antibiotikams?

    Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms reiškia, kad įprasti vaistai nebesunaikina bakterijų, todėl gydymas užsitęsia, komplikacijų rizika auga, o ligoninėse prireikia daugiau resursų. Praktikoje tai gali reikšti ilgėjančias hospitalizacijas, daugiau nedarbingumo dienų ir didesnį mirštamumą.

    Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras skelbia, kad Europos Sąjungoje atsparios infekcijos kasmet siejamos su daugiau nei 35 000 mirčių. Pasauliniu mastu skaičiai dar didesni, o poveikis sveikatos sistemoms vertinamas kaip struktūrinis, o ne laikinas.

    Ekonomikai smogia per ligonines ir darbą

    Didėjantis sunkių infekcijų skaičius reiškia ne tik papildomas išlaidas gydymui, bet ir prarastą produktyvumą. Darbdaviai susiduria su ilgesniais darbuotojų nedarbingumais, o pacientai dažniau praranda pajamas ir patiria ilgalaikes sveikatos pasekmes.

    Europos mastu atsparumo antimikrobinėms medžiagoms našta vertinama maždaug 12 milijardų eurų per metus, o ši suma gali augti. Prognozės iki 2050 metų rodo, kad pasaulinė papildoma sveikatos priežiūros ir produktyvumo sąnaudų našta gali siekti šimtus milijardų eurų kasmet, o kai kurie scenarijai kalba ir apie trilijono eurų lygio spaudimą.

    Kodėl naujų antibiotikų mažėja?

    Farmacijos sektoriui naujų antibiotikų kūrimas dažnai finansiškai nepatrauklus: vaistų kūrimas trunka 10–15 metų, kainuoja apie 1 milijardą eurų, o didžioji dalis kandidatų taip ir nepasiekia rinkos. Kita problema ta, kad antibiotikai paprastai yra pigesni nei daugelis kitų inovatyvių vaistų, o jų vartojimas turi būti ribojamas, kad lėčiau formuotųsi atsparumas.

    „Tai yra lūžusi rinka“, – sakė „Shionogi Europe“ vadovė Prancūzijai Estelle Fruchet, pabrėždama, kad vien tik rinkos logika čia neveikia.

    „Reikia naujo ekonominio modelio ir valstybės finansavimo sprendimų, kad pramonė vėl investuotų į antibiotikus“, – pridūrė ji.

    „Netflix“ modelis ir kitos išeitys

    Viena iš pastaruoju metu dažniausiai minimų priemonių yra prenumeratos principas, kai valstybė ar sveikatos sistema moka fiksuotą metinį mokestį už prieigą prie kritiškai svarbių antibiotikų, nepriklausomai nuo realiai sunaudoto kiekio. Tokiu būdu siekiama atskirti gamintojų pajamas nuo parduotų pakuočių skaičiaus ir paskatinti kurti naujus vaistus.

    Toks modelis jau buvo išbandytas Jungtinėje Karalystėje, o diskusijos dėl panašių sprendimų vyksta ir kitose Europos valstybėse. Kartu ekspertai pabrėžia, kad vien finansinių instrumentų nepakanka: būtinos griežtesnės skyrimo gairės, infekcijų kontrolė ligoninėse, atsakingesnis vartojimas žmonėms ir gyvūnams bei tarptautinis duomenų ir priemonių derinimas.

    Europos Sąjungoje keliami tikslai iki 2030 metų mažinti antibiotikų vartojimą, tačiau tendencijos rodo, kad vartojimo kreivė ne visur juda norima kryptimi. Dėl to atsparumo mažinimas vis dažniau įvardijamas ne kaip vien sveikatos, o kaip plataus masto ekonominio saugumo uždavinys.

  • Valstybinio insulino krizė Ukrainoje: „INDAR“ traukiasi iš rinkos, o privatizavimas kelia klausimų

    Ukrainoje aštrėja diskusijos dėl valstybinės insulino gamybos ateities, kai strategine laikoma įmonė „INDAR“ praranda rinkos pozicijas, o jos finansiniai rodikliai silpsta. Insulinas yra gyvybiškai svarbus vaistas šimtams tūkstančių žmonių, todėl bet kokie tiekimo ir kainų svyravimai tiesiogiai paliečia pacientus bei sveikatos sistemą.

    Viešojoje erdvėje nurodoma, kad šalies gamintojų dalis per kelerius metus smarkiai sumažėjo, o rinkoje vis labiau dominuoja tarptautinės farmacijos bendrovės. Kritikai kelia klausimą, ar valstybė nepraranda svertų užtikrinti prieinamą kainą ir stabilų tiekimą, ypač karo ir logistikos rizikų fone.

    Skelbiama, kad Ukrainos insulino gamintojų dalis nuo 2019 metais fiksuotų 58 proc. iki 2025 metais smuko iki 18 proc. Tuo pat metu „INDAR“ siejama tik apie 6 proc. rinkos dalis, o didžiausią svorį įgauna užsienio gamintojai.

    Ypatingą dėmesį kelia ir kainodara: minima, kad „INDAR“ insulinas „Humodar“, kuris turėjo būti pigesnė alternatyva, kai kuriais atvejais kainuoja brangiau nei importuojami analogai. Tai kelia klausimų, kodėl valstybės kontroliuojamas gamintojas nebepajėgia išlaikyti konkurencinio pranašumo, kuriam ir buvo kuriamas.

    Viešai minima, kad įmonės pelnas per laikotarpį nuo 2022 metų iki 2025 metų sumažėjo kelis kartus. Tai sustiprina nuogąstavimus, kad „INDAR“ iš stabilaus vaistų tiekimo ramsčio pamažu virsta nuostolingu aktyvu, kurio ateitis gali būti sprendžiama ne sveikatos politikos, o turto perėmimo logika.

    Situaciją dar labiau komplikavo teisminiai ginčai dėl akcininkų teisių ir galimo pirmumo įsigyti valstybės dalį. Kritikai teigia, kad tai gali sudaryti prielaidas perimti kontrolę be atviro konkurso ir aiškios rinkos kainos, o tokie procesai strateginiams objektams paprastai vertinami kaip padidintos rizikos.

    Tekste taip pat minimi įtarimai dėl įmonės valdymo: nurodoma, kad vadovė pareigas eina daugelį metų, nors sutarties galiojimas, kaip teigiama, turėjo būti pasibaigęs anksčiau. Keliamas ir galimo interesų konflikto klausimas dėl sąsajų su privačiomis to paties sektoriaus bendrovėmis.

    Didžiausia problema, kurią akcentuoja kritikai, yra menkai matoma valstybės institucijų pozicija. Kai kalbama apie vaistus, nuo kurių priklauso kasdienė pacientų sveikata, visuomenė tikisi aiškaus atsakymo, ar įmonė bus restruktūrizuojama, stiprinama ir įpareigojama užtikrinti prieinamumą, ar vis dėlto ruošiama perleidimui privatiems investuotojams.

    Ekspertai pabrėžia, kad insulino tiekimo saugumas priklauso ne tik nuo gamybos pajėgumų, bet ir nuo viešųjų pirkimų politikos, kompensavimo mechanizmų, skaidrios akcininkų struktūros bei veiksmingos priežiūros. Jei „INDAR“ vaidmuo toliau mažės, Ukrainai gali tekti dar labiau remtis importu, o tai didina priklausomybę nuo išorinių tiekimo grandinių ir kainų svyravimų.

  • „Polpharma“ taikosi į Rumuniją: už daugiau nei 200 mln. eurų perima Biofarm kontrolę

    Lenkijos farmacijos grupė „Polpharma“ žengia į vieną didžiausių pastarųjų metų sandorių regione ir siekia perimti kontrolinį Rumunijos vaistų gamintojos Biofarm paketą. Pagal paskelbtas sąlygas planuojama įsigyti 88,43 proc. akcijų, sandorį įgyvendinant per viešą siūlymą supirkti likusias akcijas.

    Skelbiama, kad bendra operacijos vertė gali siekti apie 1,1 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 250 mln. eurų. Biofarm pranešė, kad ketinimą parduoti savo turimus paketus yra patvirtinę pagrindiniai akcininkai Longshield Investment Group ir Lion Capital, kartu kontroliuojantys daugiau nei 88 proc. bendrovės kapitalo.

    Kas yra Biofarm?

    Biofarm yra vienas didesnių Rumunijos farmacijos gamintojų, vertinant pardavimus vienetais, o nuo 2005 metais įmonė kotiruojama Bukarešto biržoje. Bendrovė turi dvi gamyklas sostinėje ir tyrimų bei plėtros padalinį, kas Biofarm leidžia gaminti tiek vaistus, tiek platesnio vartojimo sveikatos produktus.

    Įmonės portfelį sudaro daugiau nei 100 produktų, tarp jų preparatai virškinimo, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemos sutrikimams, taip pat vitaminai ir maisto papildai. Biofarm istorija siekia 1921 metus, o vietos rinkoje ji laikoma ilgalaikiu ir atpažįstamu žaidėju.

    Ką reiškia šis žingsnis „Polpharma“?

    „Polpharma“ yra didžiausias Lenkijos vaistų ir farmacinių medžiagų gamintojas, daugiausia dirbantis generinių vaistų ir veikliųjų medžiagų segmente. Bendrovė savo veiklą sieja su kardiologijos, neurologijos ir gastroenterologijos sritimis, o plėtra į užsienio rinkas jau kurį laiką įvardijama kaip strateginė kryptis.

    Ši investicija gali sustiprinti „Polpharma“ pozicijas Vidurio ir Rytų Europoje, ypač vartotojų sveikatos ir vietinės gamybos grandinės segmente. Tokie sandoriai regione dažnai vertinami ir per tiekimo saugumo prizmę, nes po pandemijos Europos šalys aktyviau ieško būdų trumpinti tiekimo grandines ir didinti vietinę farmacijos gamybą.

    Pagal paskelbtą informaciją susitarimas buvo pasirašytas 2026 metų gegužės 6 dieną, o pagrindiniai akcininkai įsipareigojo parduoti savo turimus paketus per viešą akcijų supirkimo pasiūlymą. Biofarm įstatinį kapitalą sudaro 985,4 mln. akcijų, todėl sandorio įgyvendinimui svarbus bus ir techninis viešo siūlymo procesas bei reguliaciniai derinimai.