CP v2

Tag: Farmacijos pramonė

  • Atsparios bakterijos gali kainuoti trilijoną: kodėl antibiotikų rinka Europoje lūžta

    Atsparios bakterijos gali kainuoti trilijoną: kodėl antibiotikų rinka Europoje lūžta

    Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, kai bakterijos išmoksta „apeiti“ antibiotikus, vis dažniau vadinamas tyliąja sveikatos ir ekonomikos krize. Ekspertai įspėja, kad be ryžtingų sprendimų atsparios infekcijos ateityje gali nusinešti daugiau gyvybių ir sukelti didesnius nuostolius nei dalis šiuo metu dažniausiai minimų ligų.

    Ši problema aštrėja dėl kelių priežasčių: antibiotikai neretai vartojami nepagrįstai, o bakterijos nuolat evoliucionuoja. Kuo dažniau ir netiksliau jie naudojami, tuo greičiau didėja tikimybė, kad gydymo priemonės taps nebeveiksmingos.

    Kas yra atsparumas antibiotikams?

    Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms reiškia, kad įprasti vaistai nebesunaikina bakterijų, todėl gydymas užsitęsia, komplikacijų rizika auga, o ligoninėse prireikia daugiau resursų. Praktikoje tai gali reikšti ilgėjančias hospitalizacijas, daugiau nedarbingumo dienų ir didesnį mirštamumą.

    Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras skelbia, kad Europos Sąjungoje atsparios infekcijos kasmet siejamos su daugiau nei 35 000 mirčių. Pasauliniu mastu skaičiai dar didesni, o poveikis sveikatos sistemoms vertinamas kaip struktūrinis, o ne laikinas.

    Ekonomikai smogia per ligonines ir darbą

    Didėjantis sunkių infekcijų skaičius reiškia ne tik papildomas išlaidas gydymui, bet ir prarastą produktyvumą. Darbdaviai susiduria su ilgesniais darbuotojų nedarbingumais, o pacientai dažniau praranda pajamas ir patiria ilgalaikes sveikatos pasekmes.

    Europos mastu atsparumo antimikrobinėms medžiagoms našta vertinama maždaug 12 milijardų eurų per metus, o ši suma gali augti. Prognozės iki 2050 metų rodo, kad pasaulinė papildoma sveikatos priežiūros ir produktyvumo sąnaudų našta gali siekti šimtus milijardų eurų kasmet, o kai kurie scenarijai kalba ir apie trilijono eurų lygio spaudimą.

    Kodėl naujų antibiotikų mažėja?

    Farmacijos sektoriui naujų antibiotikų kūrimas dažnai finansiškai nepatrauklus: vaistų kūrimas trunka 10–15 metų, kainuoja apie 1 milijardą eurų, o didžioji dalis kandidatų taip ir nepasiekia rinkos. Kita problema ta, kad antibiotikai paprastai yra pigesni nei daugelis kitų inovatyvių vaistų, o jų vartojimas turi būti ribojamas, kad lėčiau formuotųsi atsparumas.

    „Tai yra lūžusi rinka“, – sakė „Shionogi Europe“ vadovė Prancūzijai Estelle Fruchet, pabrėždama, kad vien tik rinkos logika čia neveikia.

    „Reikia naujo ekonominio modelio ir valstybės finansavimo sprendimų, kad pramonė vėl investuotų į antibiotikus“, – pridūrė ji.

    „Netflix“ modelis ir kitos išeitys

    Viena iš pastaruoju metu dažniausiai minimų priemonių yra prenumeratos principas, kai valstybė ar sveikatos sistema moka fiksuotą metinį mokestį už prieigą prie kritiškai svarbių antibiotikų, nepriklausomai nuo realiai sunaudoto kiekio. Tokiu būdu siekiama atskirti gamintojų pajamas nuo parduotų pakuočių skaičiaus ir paskatinti kurti naujus vaistus.

    Toks modelis jau buvo išbandytas Jungtinėje Karalystėje, o diskusijos dėl panašių sprendimų vyksta ir kitose Europos valstybėse. Kartu ekspertai pabrėžia, kad vien finansinių instrumentų nepakanka: būtinos griežtesnės skyrimo gairės, infekcijų kontrolė ligoninėse, atsakingesnis vartojimas žmonėms ir gyvūnams bei tarptautinis duomenų ir priemonių derinimas.

    Europos Sąjungoje keliami tikslai iki 2030 metų mažinti antibiotikų vartojimą, tačiau tendencijos rodo, kad vartojimo kreivė ne visur juda norima kryptimi. Dėl to atsparumo mažinimas vis dažniau įvardijamas ne kaip vien sveikatos, o kaip plataus masto ekonominio saugumo uždavinys.

  • Valstybinio insulino krizė Ukrainoje: „INDAR“ traukiasi iš rinkos, o privatizavimas kelia klausimų

    Ukrainoje aštrėja diskusijos dėl valstybinės insulino gamybos ateities, kai strategine laikoma įmonė „INDAR“ praranda rinkos pozicijas, o jos finansiniai rodikliai silpsta. Insulinas yra gyvybiškai svarbus vaistas šimtams tūkstančių žmonių, todėl bet kokie tiekimo ir kainų svyravimai tiesiogiai paliečia pacientus bei sveikatos sistemą.

    Viešojoje erdvėje nurodoma, kad šalies gamintojų dalis per kelerius metus smarkiai sumažėjo, o rinkoje vis labiau dominuoja tarptautinės farmacijos bendrovės. Kritikai kelia klausimą, ar valstybė nepraranda svertų užtikrinti prieinamą kainą ir stabilų tiekimą, ypač karo ir logistikos rizikų fone.

    Skelbiama, kad Ukrainos insulino gamintojų dalis nuo 2019 metais fiksuotų 58 proc. iki 2025 metais smuko iki 18 proc. Tuo pat metu „INDAR“ siejama tik apie 6 proc. rinkos dalis, o didžiausią svorį įgauna užsienio gamintojai.

    Ypatingą dėmesį kelia ir kainodara: minima, kad „INDAR“ insulinas „Humodar“, kuris turėjo būti pigesnė alternatyva, kai kuriais atvejais kainuoja brangiau nei importuojami analogai. Tai kelia klausimų, kodėl valstybės kontroliuojamas gamintojas nebepajėgia išlaikyti konkurencinio pranašumo, kuriam ir buvo kuriamas.

    Viešai minima, kad įmonės pelnas per laikotarpį nuo 2022 metų iki 2025 metų sumažėjo kelis kartus. Tai sustiprina nuogąstavimus, kad „INDAR“ iš stabilaus vaistų tiekimo ramsčio pamažu virsta nuostolingu aktyvu, kurio ateitis gali būti sprendžiama ne sveikatos politikos, o turto perėmimo logika.

    Situaciją dar labiau komplikavo teisminiai ginčai dėl akcininkų teisių ir galimo pirmumo įsigyti valstybės dalį. Kritikai teigia, kad tai gali sudaryti prielaidas perimti kontrolę be atviro konkurso ir aiškios rinkos kainos, o tokie procesai strateginiams objektams paprastai vertinami kaip padidintos rizikos.

    Tekste taip pat minimi įtarimai dėl įmonės valdymo: nurodoma, kad vadovė pareigas eina daugelį metų, nors sutarties galiojimas, kaip teigiama, turėjo būti pasibaigęs anksčiau. Keliamas ir galimo interesų konflikto klausimas dėl sąsajų su privačiomis to paties sektoriaus bendrovėmis.

    Didžiausia problema, kurią akcentuoja kritikai, yra menkai matoma valstybės institucijų pozicija. Kai kalbama apie vaistus, nuo kurių priklauso kasdienė pacientų sveikata, visuomenė tikisi aiškaus atsakymo, ar įmonė bus restruktūrizuojama, stiprinama ir įpareigojama užtikrinti prieinamumą, ar vis dėlto ruošiama perleidimui privatiems investuotojams.

    Ekspertai pabrėžia, kad insulino tiekimo saugumas priklauso ne tik nuo gamybos pajėgumų, bet ir nuo viešųjų pirkimų politikos, kompensavimo mechanizmų, skaidrios akcininkų struktūros bei veiksmingos priežiūros. Jei „INDAR“ vaidmuo toliau mažės, Ukrainai gali tekti dar labiau remtis importu, o tai didina priklausomybę nuo išorinių tiekimo grandinių ir kainų svyravimų.

  • „Polpharma“ taikosi į Rumuniją: už daugiau nei 200 mln. eurų perima Biofarm kontrolę

    Lenkijos farmacijos grupė „Polpharma“ žengia į vieną didžiausių pastarųjų metų sandorių regione ir siekia perimti kontrolinį Rumunijos vaistų gamintojos Biofarm paketą. Pagal paskelbtas sąlygas planuojama įsigyti 88,43 proc. akcijų, sandorį įgyvendinant per viešą siūlymą supirkti likusias akcijas.

    Skelbiama, kad bendra operacijos vertė gali siekti apie 1,1 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 250 mln. eurų. Biofarm pranešė, kad ketinimą parduoti savo turimus paketus yra patvirtinę pagrindiniai akcininkai Longshield Investment Group ir Lion Capital, kartu kontroliuojantys daugiau nei 88 proc. bendrovės kapitalo.

    Kas yra Biofarm?

    Biofarm yra vienas didesnių Rumunijos farmacijos gamintojų, vertinant pardavimus vienetais, o nuo 2005 metais įmonė kotiruojama Bukarešto biržoje. Bendrovė turi dvi gamyklas sostinėje ir tyrimų bei plėtros padalinį, kas Biofarm leidžia gaminti tiek vaistus, tiek platesnio vartojimo sveikatos produktus.

    Įmonės portfelį sudaro daugiau nei 100 produktų, tarp jų preparatai virškinimo, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemos sutrikimams, taip pat vitaminai ir maisto papildai. Biofarm istorija siekia 1921 metus, o vietos rinkoje ji laikoma ilgalaikiu ir atpažįstamu žaidėju.

    Ką reiškia šis žingsnis „Polpharma“?

    „Polpharma“ yra didžiausias Lenkijos vaistų ir farmacinių medžiagų gamintojas, daugiausia dirbantis generinių vaistų ir veikliųjų medžiagų segmente. Bendrovė savo veiklą sieja su kardiologijos, neurologijos ir gastroenterologijos sritimis, o plėtra į užsienio rinkas jau kurį laiką įvardijama kaip strateginė kryptis.

    Ši investicija gali sustiprinti „Polpharma“ pozicijas Vidurio ir Rytų Europoje, ypač vartotojų sveikatos ir vietinės gamybos grandinės segmente. Tokie sandoriai regione dažnai vertinami ir per tiekimo saugumo prizmę, nes po pandemijos Europos šalys aktyviau ieško būdų trumpinti tiekimo grandines ir didinti vietinę farmacijos gamybą.

    Pagal paskelbtą informaciją susitarimas buvo pasirašytas 2026 metų gegužės 6 dieną, o pagrindiniai akcininkai įsipareigojo parduoti savo turimus paketus per viešą akcijų supirkimo pasiūlymą. Biofarm įstatinį kapitalą sudaro 985,4 mln. akcijų, todėl sandorio įgyvendinimui svarbus bus ir techninis viešo siūlymo procesas bei reguliaciniai derinimai.

  • Lenkijos įmonės DI sprendimus perka net tris kartus ilgiau, nei vėliau juos įdiegia: kur stringa?

    Lenkijos įmonės dirbtinio intelekto sprendimus neretai perka gerokai ilgiau, nei vėliau juos realiai įdiegia. Praktikoje tai reiškia mėnesius trunkančius pirkimų ir vertinimo procesus, o diegimui skiriamas gerokai trumpesnis laikas, kuris ne visada leidžia pasiekti apčiuopiamą rezultatą.

    Su šia tendencija siejami ne tik biudžetų ribojimai ar atsargumas neapibrėžtumo laikotarpiu, bet ir organizacijų įpročiai. DI čia dažnai traktuojamas kaip vienkartinis projektas su aiškia pradžia ir pabaiga, nors reali nauda pasiekiama tik tada, kai sprendimai tampa nuolatine veiklos dalimi.

    Accenture Lenkijoje duomenų ir DI srities vadovas Dawidas Osiecki pabrėžia, kad DI nėra universali „dėžutė“, kurią nusiperki ir ji automatiškai pakelia efektyvumą. Pasak jo, dažniausiai tai tampa organizacijos brandos testu: nuo duomenų kokybės ir procesų iki sprendimų priėmimo greičio bei pasirengimo keisti veiklos modelį.

    Eksperto teigimu, rinkoje pasitaiko situacijų, kai dviejų ar trijų mėnesių apimties projektui įsigyti skiriama nuo šešių iki devynių mėnesių. Sudėtingesnėse iniciatyvose, pavyzdžiui, kuriant duomenų platformas ar integruojant sistemas, vien pirkimo etapas gali užsitęsti iki dvejų metų.

    Technologijos keičiasi greičiau

    Vienas didžiausių iššūkių yra tai, kad technologijų ciklai trumpėja: per vieną ketvirtį į rinką ateina naujos kartos modeliai ir įrankiai. Todėl, kuo ilgiau organizacija užstringa pirkimų fazėje, tuo didesnė rizika, kad pasirinktas sprendimas diegimo pradžioje jau bus pasenęs arba nebeatitiks realių poreikių.

    Tai ypač aktualu sektoriams, kuriuose sprendimų priėmimą veikia griežtas reguliavimas ir aukšti atitikties reikalavimai. Farmacijos srityje kliūtimi dažnai tampa ne technologijų prieinamumas, o veiklos mastas, duomenų valdymo reikalavimai ir papildomos priežiūros procedūros.

    Ne licencijos, o veiklos perprojektavimas

    Dažna klaida, kurią daro organizacijos, yra bandymas DI „priklijuoti“ prie esamų procesų, jų iš esmės nekeičiant. Tokiu atveju įsigyjamos licencijos ar infrastruktūra, tačiau produktyvumo šuolis neįvyksta, nes neperžiūrima, kaip iš tikrųjų atliekamas darbas, kaip priimami sprendimai ir kaip matuojama nauda.

    Accenture šį požiūrį apibūdina kaip reinvention, tai yra nuoseklų veiklos modelio ir procesų perprojektavimą. DI sprendimai efektyviausiai veikia tada, kai organizacija aiškiai susitvarko duomenų valdymą, atsakomybes ir pasirenka kelis prioritetinius naudojimo scenarijus, o ne bando „dengti viską iš karto“.

    „Svarbiausia yra asmeninis vadovų įsitraukimas ir DI traktavimas kaip strategijos dalies, o ne vieno projekto“, – sakė Dawidas Osiecki.

    Ko trūksta viešajam sektoriui?

    Kalbant apie sisteminius pokyčius, išryškėja pirkimų taisyklių ir technologijų dinamikos neatitikimas, ypač viešajame sektoriuje. Kai procedūros orientuotos į ilgas formalių reikalavimų grandines, greitai besikeičianti DI rinka tampa sunkiai „pagavusi“ per klasikinius konkursų modelius.

    Eksperto vertinimu, vienas praktiškiausių kelių būtų glaudesnis dialogas tarp viešojo sektoriaus ir organizacijų, turinčių daug realios diegimo patirties. Tokia partnerystė leistų greičiau identifikuoti pasikartojančias klaidas ir pasirengti sprendimams, kurie atitinka tiek reguliavimo, tiek technologijų raidos tempą.

  • Airijos ekonomikos stebuklas subliuško? 12,3 proc. šuolį pakeitė kritimas ir tarifų šešėlis

    Airijos ekonomikos stebuklas subliuško? 12,3 proc. šuolį pakeitė kritimas ir tarifų šešėlis

    Airijos ekonomika 2025 metais statistiškai atrodė lyg grįžtų stebuklo laikai: realus bendrasis vidaus produktas (BVP) šoktelėjo 12,3 proc. Vis dėlto 2026 metų pirmasis ketvirtis parodė kitą vaizdą: Airijos statistikos tarnyba paskelbė preliminarų 2,0 proc. BVP smukimą, daugiausia susijusį su tarptautinių bendrovių dominuojamu pramonės sektoriumi.

    Ekonomistai pabrėžia, kad šie svyravimai nereiškia staigaus vidaus vartojimo ar darbo rinkos lūžio. Jie veikiau atspindi Airijai būdingą problemą: BVP rodiklius smarkiai išpučia tarptautinių korporacijų veiklos apskaita, ypač farmacijos ir technologijų sektoriuose, kai dalis vertės sukuriama ne pačioje šalyje, bet statistiškai priskiriama Airijai.

    Kodėl Airijos BVP klaidina?

    Airija jau dešimtmetį laikoma pavyzdžiu, kaip tarptautinių įmonių investicijos gali iškreipti makroekonominę statistiką. Tai siejama su intelektinės nuosavybės perkėlimu, tarptautine sutarčių gamyba ir kitais finansiniais sprendimais, kurie formaliai didina šalies BVP, nors reali nauda vietos ūkiui būna gerokai mažesnė.

    Dėl šios priežasties Airijos institucijos ir analitikai dažnai remiasi alternatyviais rodikliais, geriau apibūdinančiais vidaus ciklą. Vienas svarbiausių yra modifikuota vidaus paklausa, kuri atmeta didžiausius tarptautinių įmonių sukeliamus iškraipymus ir geriau parodo, kas vyksta su vartojimu, investicijomis ir paslaugų sektoriumi.

    Skirtumas 2025 metais buvo ryškus: kai BVP augo 12,3 proc., modifikuota vidaus paklausa didėjo 4,9 proc. Tai vis dar stiprus augimas, tačiau jis rodo kitą mastelį ir mažesnį ekonomikos perkaitimo ar stebuklo efektą, nei gali pasirodyti žiūrint tik į antraštes.

    Kas išpūtė 2025 metų augimą?

    Vienas pagrindinių 2025 metų šuolio veiksnių buvo ne staigus produktyvumo proveržis, o eksporto laiko pasirinkimas. Airijos prekių eksportas 2025 metais pasiekė rekordą, o didžiausias šuolis fiksuotas prekyboje su Jungtinėmis Valstijomis, kur dalis srautų buvo sukoncentruota metų pradžioje.

    Statistika išryškino neįprastą piką: 2025 metų kovą eksportas į Jungtines Valstijas smarkiai išaugo, o tai siejama su vadinamuoju front loading, kai įmonės paspartina tiekimus dar prieš įsigaliojant planuojamiems importo tarifams. Tokia taktika leidžia laikinai padidinti apyvartą ir eksportą, bet vėliau dažnai seka korekcija.

    Didžiausią įtaką turėjo farmacijos sektorius. Airijos centrinis bankas yra nurodęs, kad didžioji dalis eksporto augimo buvo sutelkta į vieną produktų grupę, susijusią su polipeptidiniais hormonais, kurie naudojami diabeto ir svorio mažinimo gydymui. Būtent tokia koncentracija didina riziką, kad bendri rodikliai taps priklausomi nuo kelių tarptautinių gamintojų sprendimų ir vienos rinkos paklausos.

    2026 metų signalas: korekcija, o ne griūtis

    2026 metų pradžioje fiksuotas 2,0 proc. BVP kritimas daugeliu atvejų vertinamas kaip atoveiksmis po neįprastai išpūsto eksporto periodo. Kai dalis užsakymų įvykdoma anksčiau, vėliau statistikoje atsiranda duobė, kuri gali sudaryti recesijos įspūdį, nors vidaus ekonomika tuo metu gali augti nuosaikiai.

    Prie papildomų rizikų prisideda energijos kainos ir geopolitiniai sukrėtimai, kurie ypač skaudūs šalims, importuojančioms energiją. Finansų institucijų prognozėse 2026 metams matomas ryškus augimo tempų sulėtėjimas, o infliacijos trajektorija labiau priklauso nuo naftos ir dujų kainų nei nuo vietinės paklausos.

    Airijos atvejis taip pat primena fiskalinę dilemą: pelno mokesčio įplaukos yra didelės, tačiau jos labai koncentruotos kelių tarptautinių bendrovių rankose. Jei pasikeistų tarptautinės mokesčių taisyklės ar JAV politika, biudžeto perteklius galėtų sumažėti greičiau, nei spėtų prisitaikyti valstybės išlaidos.

    Galutinis vaizdas aiškus: Airija realiai auga, bet oficialūs BVP skaičiai dažnai veikia kaip veidrodžių kambarys. 2025 metų rekordą didžiąja dalimi lėmė tarptautinių įmonių sprendimai ir eksporto laiko perskirstymas, o 2026 metų pradžios kritimas greičiau rodo korekciją, o ne vidaus ūkio griūtį.

  • Lieknėjimo vaistų bumas kelia burbulą: „Novo Nordisk“ ir „Eli Lilly“ sėkmė gali atsisukti prieš sektorių

    Lieknėjimo vaistų bumas kelia burbulą: „Novo Nordisk“ ir „Eli Lilly“ sėkmė gali atsisukti prieš sektorių

    Staigiai auganti lieknėjimo ir diabeto vaistų paklausa didina farmacijos sektoriaus pelningumą, tačiau kartu formuoja pavojingą koncentraciją, kuri primena burbulą. Tokią riziką naujausioje analizėje išskyrė konsultacijų bendrovė „Deloitte“, vertinusi didžiausių pasaulio farmacijos įmonių tyrimų ir plėtros grąžą.

    Ataskaitoje teigiama, kad didžiųjų bendrovių investicijų į vaistų kūrimą grąža gerėja trečius metus iš eilės ir siekia apie 7 proc. Vis dėlto šį rodiklį beveik visiškai išpučia keli itin didelį potencialą turintys vaistai, priklausantys GLP-1 klasei, plačiai naudojami svorio mažinimui ir 2 tipo cukrinio diabeto kontrolei.

    Kas slepiasi po skaičiais?

    „Deloitte“ skaičiuoja, kad su nutukimu ir diabetu susiję preparatai sudaro apie 38 proc. visų prognozuojamų komercinių įplaukų iš 2025 metais vėlyvosios stadijos vaistų kūrimo projektų. Tai reiškia, kad viena terapinė kryptis tampa dominuojančia, o kitų sričių proveržiai lieka šešėlyje.

    Ataskaita pabrėžia, jog iš analizės „išėmus“ GLP-1 ir giminingus projektus, sektoriaus grąžos rodiklis kristų iki maždaug 2,9 proc. Tai rodo, kad bendras paveikslas gali klaidinti: daliai bendrovių augimą generuoja ne platus inovacijų portfelis, o keli itin sėkmingi produktai.

    Onkologiją aplenkė nutukimo gydymas

    Reikšmingas lūžis fiksuojamas ir vaistų kūrimo krypties vertėje: pirmą kartą per 16 metų onkologiją, kaip didžiausią vėlyvosios stadijos portfelio vertės šaltinį, aplenkė nutukimo gydymo preparatai. Skaičiuojama, kad nutukimo vaistai sudaro apie 25 proc. prognozuojamų pardavimų, o onkologijos dalis sumažėjo iki maždaug 20 proc.

    Dar 2022 metais nutukimo kryptis sudarė tik apie 1 proc. prognozuojamos vėlyvosios stadijos projektų vertės. Toks šuolis per trumpą laiką išryškina ne tik rinkos paklausą, bet ir tai, kaip greitai kapitalas ir moksliniai prioritetai persigrupuoja paskui vieną itin pelningą segmentą.

    Didžiausia grėsmė – koncentracijos rizika

    „Deloitte“ vertinimu, riziką didina tai, kad didžioji dalis būsimo pardavimų piko prognozių sutelpa į nedidelį projektų skaičių. Ataskaitoje nurodoma, kad 54 itin didelio masto indikacijos, sudarančios tik apie 9 proc. vėlyvosios stadijos projektų, gali sugeneruoti maždaug 70 proc. visų rizikos atžvilgiu pakoreguotų pardavimų piko.

    Tokia struktūra reiškia didesnį jautrumą terapinės srities sukrėtimams: pakanka nepalankių klinikinių duomenų, saugumo signalų, kainodaros ribojimų ar konkurentų proveržio, kad dalies bendrovių finansinės prognozės būtų perrašytos. Tai ypač aktualu rinkoje, kurioje keli lyderiai, tarp jų „Novo Nordisk“ ir „Eli Lilly“, diktuoja tempą, o kiti skuba vytis.

    „Tai burbulas, nes per daug kas sutelkta vienoje vietoje“, – sakė „Deloitte“ gyvybės mokslų ir sveikatos priežiūros partneris Hanno Ronte.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pacientams šie vaistai greičiausiai nedings, tačiau rinka artėja prie etapo, kai konkurencija aštrėja, o klausimų dėl ilgalaikio poveikio ir tvarios kompensavimo politikos daugėja. Greta svorio mažinimo, mokslininkai toliau tiria galimą GLP-1 preparatų naudą širdies ir kraujagyslių rizikos mažinimui, miego apnėjos gydymui bei galimą poveikį uždegimui ir kai kurioms priklausomybėms, tačiau dalis hipotezių dar neturi galutinio klinikinio patvirtinimo.

    „Deloitte“ išvada paprasta: trumpuoju laikotarpiu lieknėjimo vaistų bumas kelia sektoriaus rodiklius, bet ilgainiui gali padidinti pažeidžiamumą. Bendrovėms tai signalas, kad vien tik dvigubinti statymus toje pačioje srityje gali būti rizikinga, jei paraleliai nebus ieškoma kitos didelės mokslinės bangos.

  • „AstraZeneca“ akcijos smuko: FDA patarėjai nepritarė naujam krūties vėžio vaistui

    „AstraZeneca“ akcijos smuko: FDA patarėjai nepritarė naujam krūties vėžio vaistui

    Farmacijos milžinės „AstraZeneca“ akcijos penktadienį krito po to, kai JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) patariamasis komitetas nepritarė bendrovės eksperimentinio vaisto nuo krūties vėžio registracijai. Patarėjai balsavo 6 prieš 3, o pagrindinės pastabos buvo susijusios su klinikinio tyrimo dizainu ir to, ką rodo duomenys, interpretacija.

    Komitetas svarstė geriamąjį vaistą kamizestrantą, skirtą tam tikram hormonams jautraus krūties vėžio tipui, kai navike atsiranda ESR1 mutacija. Patarėjai teigė, kad pateikti rezultatai neįtikino, jog ankstyvas gydymo pakeitimas pagerina ilgalaikius pacientų išgyvenamumo rodiklius, palyginti su įprastomis gydymo strategijomis.

    Nors FDA dažnai atsižvelgia į patariamųjų komitetų rekomendacijas, jos nėra teisiškai įpareigojančios. Vis dėlto neigiamas balsavimas paprastai didina riziką, kad sprendimas gali būti atidėtas, prašoma papildomų duomenų arba taikomos griežtesnės registracijos sąlygos.

    Diskusijų centre atsidūrė trečios fazės tyrimo SERENA-6 metodika: patarėjai abejojo, ar ankstyvas perėjimas prie kamizestranto, remiantis naviko pokyčių aptikimu dar iki radiologinės ligos progresijos, iš tiesų sukuria tvarią klinikinę naudą. Taip pat buvo keliamas klausimas, ar skubus gydymo sekos spartinimas neperskirsto rizikų ir nesutrumpina laiko, kai pacientams dar gali veikti kitos terapijos.

    „AstraZeneca“ pabrėžė, kad tęs dialogą su FDA, kol ši baigs paraiškos vertinimą. Bendrovė taip pat akcentavo, kad mato vaisto potencialą ir toliau investuoja į onkologijos tyrimus, tačiau artimiausiu laikotarpiu investuotojai reaguoja į padidėjusią reguliacinę nežinomybę.

    Rinkoje tai buvo vertinama kaip sentimentui nepalankus signalas, nors dalis analitikų primena, kad vieno produkto sprendimas retai lemia visos didelės farmacijos grupės perspektyvas. Bendrovė pastaraisiais ketvirčiais skelbė apie stabilias pajamas ir užsiminė apie intensyvų klinikinių rezultatų laikotarpį, todėl dėmesys krypsta ir į kitus artimiausius tyrimų bei plėtros etapus.

    Krūties vėžio gydymo srityje pastaraisiais metais ryškėja tendencija vis plačiau taikyti personalizuotą terapiją, kai sprendimai paremti biomarkeriais ir genetiniais naviko pokyčiais. Tačiau reguliuotojai paprastai reikalauja aiškaus įrodymo, kad tokios strategijos ne tik atitolina ligos progresiją, bet ir reikšmingai pagerina ilgalaikius paciento rezultatus, o klinikinių tyrimų dizainas turi atspindėti realią klinikinę praktiką.

  • „AstraZeneca“ ir „GSK“ nustebino pelnu: JAV vaistų kainų politika kelia naujas grėsmes

    „AstraZeneca“ ir „GSK“ nustebino pelnu: JAV vaistų kainų politika kelia naujas grėsmes

    Didžiausios Jungtinės Karalystės farmacijos bendrovės „AstraZeneca“ ir „GSK“ pirmojo ketvirčio rezultatais pranoko analitikų lūkesčius, nors sektoriuje daugėja nerimo dėl JAV politikos, nukreiptos į vaistų kainų mažinimą. Abi bendrovės išlieka tarp vertingiausių šalies įmonių, o jų rezultatai investuotojams tapo netikėtu pozityviu signalu.

    „AstraZeneca“ paskelbė, kad pagrindinis pelnas akcijai sudarė 2,58 JAV dolerio, kai rinka tikėjosi 2,53. „GSK“ pagrindinis pelnas akcijai siekė 0,47 svaro sterlingų, viršydamas prognozuotus 0,43; perskaičiavus, tai atitinka maždaug 0,55 euro ir 0,50 euro, taikant apytikslį 1,18 euro už svarą kursą.

    JAV kainų spaudimas ir Europos rizikos

    Farmacijos vadovai pastaraisiais mėnesiais vis garsiau įspėja, kad JAV siekis sieti vaistų kainas su mažesnėmis kainomis kitose šalyse gali pakeisti pasaulines rinkos paskatas. Tokia kryptis, dažnai siejama su vadinamąja palankiausios šalies principo idėja, didintų spaudimą gamintojų maržoms didžiausioje ir pelningiausioje rinkoje.

    Dalis sektoriaus vadovų teigia, kad ilgainiui tai gali atsisukti prieš Europą: jei JAV kainos kristų, bendrovės galėtų griežčiau vertinti, kur ir kada pristatyti naujus vaistus, o investicijos į klinikinius tyrimus ir gamybą galėtų labiau koncentruotis ten, kur grąža aiškesnė. Tai ypač aktualu inovatyvių onkologijos, imunologijos ir retų ligų vaistų segmentams, kurių kūrimas brangus ir rizikingas.

    „Šiuo metu, remiantis tuo, ką žinome, nematome skubaus poreikio keisti pristatymo eiliškumo ar portfelio sprendimų, tačiau taisyklės JAV dar labiau komplikuoja ir taip sudėtingą situaciją“, – sakė „GSK“ vadovas Luke’as Mielsas.

    „AstraZeneca“ kalba apie augimo katalizatorius

    „AstraZeneca“ generalinis direktorius Pascalis Soriot pabrėžė, kad bendrovei prasidėjo intensyvus klinikinių tyrimų ir naujienų laikotarpis. Balandį bendrovė pranešė, kad vėlyvos stadijos klinikiniame tyrime derinys su onkologiniu vaistu „Imfinzi“ parodė reikšmingą naudą kepenų vėžio pacientams, atidedant ligos progresavimą.

    Bendrovė taip pat anksčiau paskelbė pozityvius rezultatus, susijusius su eksperimentiniu plaučių ligų vaistu, kuris pasiekė numatytus tikslus dviejuose vėlyvos stadijos tyrimuose. Investuotojams tai svarbu, nes sėkmingi vėlyvos stadijos tyrimai dažnai tampa pagrindu registracijoms ir būsimiems pardavimams.

    Pajamų tikslai ir patentų iššūkiai

    „AstraZeneca“ nurodė, kad siekis iki 2030 metų pasiekti 80 mlrd. JAV dolerių pajamų išlieka realus, o pirmojo ketvirčio pajamos sudarė 15,3 mlrd. JAV dolerių ir augo 8 proc. per metus. Perskaičiavus apytiksliai, tai sudaro apie 13,8 mlrd. eurų; augimą ypač rėmė onkologijos portfelis.

    „GSK“ pajamos siekė 7,63 mlrd. svarų sterlingų, arba apie 9,0 mlrd. eurų, ir augo 5 proc. per metus. Bendrovė akcentuoja vakcinų ir ŽIV gydymo kryptis, tačiau investuotojai vertina ir artėjančius iššūkius dėl patentų galiojimo pabaigos, kurie daliai didžiųjų farmacijos įmonių gali sukurti ryškų pajamų kritimo rizikos etapą.

    Rinkoje taip pat daug dėmesio skiriama susijungimams ir įsigijimams, kuriais farmacijos milžinės bando papildyti portfelius prieš vadinamąjį patentų skardį. Analitikai pažymi, kad būtent stiprus tyrimų portfelis ir gebėjimas įsigyti perspektyvius biotechnologijų projektus tampa esminiais faktoriais, lemiančiais augimą 2026–2031 metų laikotarpiu.

    Nors po rezultatų paskelbimo Londone listinguojamos „AstraZeneca“ ir „GSK“ akcijos tą dieną smuko, per pastaruosius 12 mėnesių jų grąža ryškiai lenkė platesnius Europos ir Jungtinės Karalystės indeksus. Investuotojai toliau vertina, kaip JAV sprendimai dėl kainodaros gali pakeisti pelningumą ir naujų vaistų pateikimo strategijas pasauliniu mastu.

  • „Novartis“ vadovas įspėja: Trumpo vaistų kainų politika smogs per 18 mėnesių

    „Novartis“ vadovas įspėja: Trumpo vaistų kainų politika smogs per 18 mėnesių

    Šveicarijos farmacijos milžinės „Novartis“ generalinis direktorius Vasas Narasimhanas perspėjo, kad Jungtinėse Valstijose vykdoma Donaldo Trumpo vaistų kainų politika artimiausiais 18 mėnesių turės apčiuopiamų pasekmių tiek gamintojams, tiek pacientams. Pasak jo, ilgesnio laikotarpio padariniai gali būti reikšmingi, o sprendimų reikės greitai.

    Politikos esmė siejama su vadinamąja labiausiai palankios valstybės kainodara, kai kai kurių receptinių vaistų kainos JAV pririšamos prie kainų panašaus pajėgumo šalyse. Toks modelis grindžiamas argumentu, kad amerikiečiai neturėtų mokėti daugiau nei kitos turtingos rinkos, tačiau farmacijos įmonės įspėja apie riziką inovacijoms ir tiekimui.

    „Ilgalaikės pasekmės yra didelės. Labiausiai palankios valstybės kainodaros realybė pasijus per artimiausius 18 mėnesių“, – sakė Vasas Narasimhanas.

    „Novartis“ vadovas teigė, kad bendrovė spaudžia Europos ir Japonijos valdžias greičiau peržiūrėti inovacijų skatinimo ir kompensavimo mechanizmus. Jo vertinimu, jei pažangių vaistų kūrimas nebus pakankamai atlygintas, dalis naujų preparatų šiose rinkose gali pasirodyti vėliau, o pacientų prieiga susiaurėti.

    Pastaraisiais metais panašias žinutes viešai kartojo ir kiti didieji gamintojai, pabrėždami Europos rinkų fragmentaciją, sudėtingą derybų procesą bei spaudimą mažinti kainas. Farmacijos sektorius argumentuoja, kad kainų karpymai trumpuoju laikotarpiu mažina išlaidas sveikatos sistemoms, bet ilguoju gali mažinti investicijas į naujų vaistų tyrimus ir plėtrą.

    Pasak V. Narasimhanio, tiesioginis tokios kainodaros poveikis „Novartis“ rezultatams kol kas ribotas, nes labiausiai paliečia nedidelę pardavimų dalį, susijusią su Medicaid segmentu. Vis dėlto jis pabrėžė, kad rinkos ir valdžios institucijos dar ne iki galo įvertino, kokio masto pokyčiai gali ateiti, kai taisyklės bus plačiau pritaikytos.

    Įtampą Europoje stiprina ir atskirų valstybių sprendimai ieškoti papildomų taupymo priemonių sveikatos apsaugai. Pavyzdžiui, Vokietijoje viešai aptartos idėjos didinti nuolaidas patentuotiems vaistams, siekiant mažinti nacionalinės sveikatos sistemos finansavimo spragą, o farmacijos gamintojai tokius žingsnius vertina kaip signalą, mažinantį rinkos patrauklumą.

    Tuo pat metu „Novartis“ paskelbė apie pirmąjį ketvirtinį pardavimų kritimą per daugiau nei dvejus metus. Bendrovės rezultatus spaudė generinių vaistų konkurencija ir vadinamasis išskirtinumo praradimas, kai baigiasi patentų apsauga ir rinkoje atsiranda pigesni analogai.

    Įmonė nurodė, kad pardavimai per ketvirtį siekė 13,1 mlrd. Jungtinių Valstijų dolerių, tai yra apie 12,2 mlrd. eurų, ir buvo mažesni, nei tikėjosi dalis rinkos analitikų. Pelnas vienai akcijai taip pat mažėjo, o viena ryškiausių priežasčių buvo spartesnė nei prognozuota generinių konkurentų plėtra po kai kurių vaistų patentų apsaugos pabaigos.

    Ypač didelį smūgį pajuto širdies vaisto „Entresto“ pardavimai JAV po patentinės apsaugos pabaigos. „Novartis“ vadovas tai įvardijo kaip didžiausią išskirtinumo praradimą bendrovės istorijoje, tačiau kartu teigė, kad antroje metų pusėje tikimasi augimo atsigavimo, kai didesnį svorį turėtų įgyti naujesni vaistai.