Tag: FBI

  • Po šaudynių Krokuvoje – psichologė paaiškina, kodėl „mandagus kaimynas“ neatskleidžia grėsmės

    Po šaudynių Krokuvoje – psichologė paaiškina, kodėl „mandagus kaimynas“ neatskleidžia grėsmės

    Po šaudynių Krokuvos pagrindinėje aikštėje, per kurias žuvo šeši žmonės ir dar 15 buvo sužeista, visuomenėje vėl kilo klausimas: ar įmanoma iš anksto atpažinti žmogų, galintį ryžtis tokiai tragedijai.

    Incidentas įvyko lapkričio 7 dieną, kai užpuolikas pradėjo šaudyti į atsitiktinius praeivius. Per policijos intervenciją jis buvo sužeistas ir nugabentas į ligoninę, kur lapkričio 9 dieną mirė. Tyrėjai toliau aiškinasi aplinkybes ir jo veiksmų motyvus.

    Po panašių išpuolių dažnai kartojasi tas pats scenarijus: kaimynai ar bendradarbiai prisimena, kad žmogus buvo ramus, mandagus, „visada pasisveikindavo“ ir nekėlė problemų. Vis dėlto, kaip pabrėžia psichologė dr. Natalia Radzimska, toks įspūdis nieko neįrodo.

    Specialistė aiškina, kad žmonės, kurie planuoja kryptingą smurtą, kitose socialinio gyvenimo srityse gali neatrodyti pavojingi, todėl vieno „tipinio profilio“ paprasčiausiai nėra. Dėl to didžiausią reikšmę turi ne asmenybės bruožai, o konkretūs elgesio signalai ir situacijos kontekstas.

    Kodėl „profilis“ dažniausiai nepadeda

    Dr. N. Radzimskos teigimu, vien tik tai, kad žmogus yra uždaras, vienišas ar vengia kontaktų, nereiškia didesnės grėsmės. Tokios savybės pačios savaime neleidžia spręsti apie polinkį į smurtą.

    Panašias išvadas, kaip minima tekste, pateikia ir JAV Secret Service struktūroje veikiantis National Threat Assessment Center (NTAC): universalaus smurto viešose erdvėse vykdytojo „portreto“ nėra, todėl svarbiau vertinti elgesį, o ne bandyti „atspėti“, kas gali tapti užpuoliku.

    Kokie signalai kartojosi prieš daugelį atakų

    Nors tiksliai numatyti, kas įvykdys smurtą, neįmanoma, NTAC analizė rodo, kad prieš nemažą dalį išpuolių aplinkiniams būdavo pastebimi nerimą keliantys ženklai. 2023 metais paskelbtoje ataskaitoje, kurioje nagrinėti 173 išpuoliai JAV 2016–2020 metais, nurodoma, kad maždaug trys ketvirtadaliai užpuolikų anksčiau rodė elgesį ar sakė dalykus, kurie kėlė nerimą aplinkai.

    Vienu svarbiausių signalų įvardijamas pasirengimas smurtui: vietos „žvalgyba“, priemonių kaupimas, konkrečių veiksmų planavimas. Nerimą gali kelti ir augantis susitelkimas į konkrečią žmogaus grupę ar asmenį, ypač kai jį lydi stiprus nuoskaudos jausmas ir keršto motyvai.

    Ekspertė atkreipia dėmesį ir į susižavėjimą ankstesniais užpuolikais, tapatinimąsi su jais bei pasisakymus, leidžiančius suprasti, kad „netrukus nutiks kažkas blogo“. Kartais žmonės, planuojantys smurtą, apie ketinimus užsimena net tiesiogiai.

    Tekste taip pat minimi panašūs FBI išskiriami požymiai: smurto planų atskleidimas, pasikartojančios fantazijos apie kitų žalojimą ar įsitikinimas, kad agresija yra vienintelis konflikto sprendimo kelias. Kartu pabrėžiama, jog nė vienas atskiras elgesio bruožas pats savaime dar nereiškia, kad žmogus tikrai puls.

    Kas trukdo laiku pamatyti grėsmę ir kaip reaguoti

    Po tragedijų žmonės neretai „perrašo“ prisiminimus: ima atsiminti keistus komentarus ar epizodus ir, jau žinodami baigtį, juose įžvelgia aiškius perspėjimus. Psichologė tai aiškina vadinamuoju žinojimo po fakto (arba retrospektyvinio tikrumo) šališkumu – kai įvykis atrodo buvęs lengvai nuspėjamas, nors iš anksto trūko esminės informacijos.

    Dar viena problema – signalai gali būti išsibarstę. Vienas žmogus išgirs grasinimą, kitas pastebės susižavėjimą smurtu, trečias – pasirengimo ženklus, tačiau tik po įvykio šie fragmentai susidėlioja į vieną paveikslą.

    Dr. N. Radzimskos teigimu, priežasčių, vedančių į kraštutinį smurtą, taip pat nebūna vienos: tai gali būti kerštas, nuoskaudos jausmas, konfliktai darbe, problemos asmeniniuose santykiuose ar ideologinės nuostatos. Vis dėlto didžioji dalis žmonių, patyrusių sudėtingas situacijas, niekada neperžengia ribos iki realaus išpuolio planavimo.

    Ekspertė pabrėžia, kad dėmesio labiausiai reikalauja konkretūs pavojų rodantys veiksmai: grasinimai, bauginimas, agresijos eskalacija, užuominos apie norą ką nors sužaloti ar elgesys, rodantis pasirengimą smurtui. Esant tiesioginei grėsmei gyvybei ar sveikatai, nurodoma skambinti numeriu 112, o kitas nerimą keliančias situacijas pranešti policijai, mokyklose – ir atsakingiems specialistams.

    Tekste akcentuojama ir tai, kad prevencija veiksmingiausia tada, kai bendradarbiauja institucijos – mokyklos, tarnybos, socialinės pagalbos įstaigos bei specialistai. O paprasti, kasdieniai ryšiai ir didesnis dėmesys šalia esančiam žmogui gali padėti greičiau pastebėti, kad kažkam reikia pagalbos, nors tai ir nėra garantija, kad smurto bus išvengta.

  • „Yellowstone“ žvaigždė Cole Hauser taikosi į vaidmenį tikra istorija paremtame trileryje „Pale Horse“

    „Yellowstone“ gerbėjams pažįstamas aktorius Cole Hauser gali sugrįžti į didįjį ekraną naujame veiksmo trileryje „Pale Horse“, paremtame tikrais įvykiais. Šįkart jis taikosi į vaidmenį, kuris nutoltų nuo kieto Rip Wheeler įvaizdžio ir vestų į realaus gyvenimo slaptųjų operacijų pasaulį.

    Kaip praneša „Deadline“, C. Hauser ir jo kompanija „American Outlaw Entertainment“ jungiasi su „Constantin Film“, kad sukurtų filmą pagal buvusio FTB agento Scotto Payne’o istoriją. Projektas pristatomas kaip įtemptas slaptos veiklos trileris, kuriame pagrindinis herojus rizikuoja gyvybe infiltruodamasis į pavojingas grupuotes.

    Kol kas oficialiai nepatvirtinta, kad Hauser tikrai atliks pagrindinį vaidmenį, tačiau nurodoma, jog jis būtent jo ir siekia. Be vaidmens, aktorius prisidėtų ir kaip prodiuseris.

    Lygiagrečiai Hauser tęsia darbą „Yellowstone“ visatoje – jis vaidina seriale „Dutton Ranch“, kuris po sėkmingo pirmojo sezono buvo pratęstas antrajam. Skelbiama, kad antrojo sezono gamyba planuojama ankstyvuoju 2027 metų laikotarpiu.

    Apie ką bus „Pale Horse“

    Filmo siužetas remiasi S. Payne’o 28 metus trukusia karjera FTB, kuri, kaip teigiama, buvo itin pavojinga ir kupina slaptų užduočių. Istorijos pagrindas – tikrų nusikaltimų knyga „Code Name: Pale Horse“, kurią jis bendraautoriavo.

    Knygoje pasakojama, kaip Payne’as įsiskverbė į vienas smurtingiausių šalies subkultūrų. Tarp minimų operacijų – infiltracija į neonacių ir baltųjų viršenybės siekiančią grupuotę „The Base“ Džordžijos valstijoje.

    Taip pat aprašoma „Operation Roadkill“ – dvejus metus trukusi užduotis, kurios metu agentas infiltravosi į „Outlaws Motorcycle Club“ Masačusetse. Tokios istorijos dažnai tampa įtemptų kriminalinių trilerių pagrindu, tačiau šiuo atveju pabrėžiama, kad pasakojimas remiasi konkrečiais realiais epizodais.

    Ką žinoma apie kūrybinę komandą

    Skelbiama, kad Hauser, jei prisijungs, prodiusuos kartu su Randall Batinkoffu ir Robertu Kulzeriu. Tarp vykdančiųjų prodiuserių taip pat įvardijami pats Scottas Payne’as ir „Constantin Film“ atstovas Oliveris Berbenas.

    Režisierius kol kas nėra patvirtintas, o oficialių aktorių atrankos pranešimų kūrėjai dar nepaskelbė. Vis dėlto pats Hauser yra teigęs, kad jį traukia istorijos apie žmones, kurie realiame gyvenime rizikavo viskuo, kad sustabdytų blogį.

    Pastaraisiais metais Hauser didžiąją dalį dėmesio skyrė televizijai ir transliacijų platformoms, o jo paskutinis filmas, kuriame pasirodė, buvo 2023 metų vesternas „Dead Man’s Hand“. Jei „Pale Horse“ planai virs realybe, tai galėtų tapti vienu didžiausių jo kino projektų per pastarąjį laiką.

  • Binance atskleidė 6,3 mlrd. dolerių kibernetinės vagystės schemą: viskas prasidėjo nuo fiktyvios darbo atrankos

    Didžiausia pasaulyje kriptovaliutų birža „Binance“ paviešino detales, kaip įmonę pasiekė viena didžiausių kibernetinių vagysčių istorijoje – iš jos spalio 29 dieną buvo išvesta 6,3 mlrd. JAV dolerių vertės kriptovaliutų.

    Pasak pirminės „Binance“ ataskaitos, ataka prasidėjo netikėtu keliu: per suklastotą darbo pokalbį ir tariamai su dirbtiniu intelektu susijusius įrankius, kurie iš tikrųjų slėpė kenkėjišką kodą.

    Birža teigia, kad pirmasis incidentas įvyko birželį, kai vienas piniginių kūrimo komandos darbuotojas atsisiuntė netikrą DI pagrindu veikiantį įrankį. Nors „Binance“ aptiko problemą, pakeitė įrankį ir pakeitė prisijungimo duomenis, įsilaužėliai, kaip nurodoma, galėjo pamatyti šio ir kitų komandos narių prisijungimo informaciją.

    Rugsėjį situacija pasikartojo: kitas programuotojas, ieškojęs naujo darbo, po, jo manymu, teisėto nuotolinio pokalbio su fiktyvios įmonės vadovu atsisiuntė „kenkėjiško kodo saugyklą“ (repozitoriją), kuri užkrėtė kompiuterį.

    Kaip įsilaužėliai pasiekė įmonės pinigines

    „Binance“ aiškina, kad spalio 20 dieną užpuolikai pasitelkė užkrėstą kompiuterį ir vidinį įrankį, paremtą dirbtiniu intelektu, kad perimtų kontrolę dviejų su piniginėmis dirbusių programuotojų sistemose.

    Spalio 29 dieną, pasinaudoję pavogtais prisijungimo duomenimis, įsilaužėliai iš antrojo programuotojo kompiuterio paleido kenkėjišką scenarijų ir įvykdė ataką, po kurios iš biržos buvo išvesta kriptovaliutų už 6,3 mlrd. JAV dolerių.

    Incidento fone išryškėja viena pagrindinių rizikų technologijų įmonėms: socialinė inžinerija ir tikslingos atakos prieš darbuotojus gali tapti vartais į pačias jautriausias sistemas, net jei išorinis saugumas yra griežtas.

    FBI įtarimai ir „Binance“ pažadai klientams

    Tekste nurodoma, kad JAV Federalinis tyrimų biuras (FBI) dėl šios atakos kaltina Šiaurės Korėjos programišių grupę, tačiau Šiaurės Korėja kaltinimus atmetė.

    „Binance“ pareiškė, kad grąžins lėšas visiems klientams, kurie dėl atakos prarado savo pinigus.

    Taip pat skelbiama, kad po incidento bendrovė didins investicijas į DI paremtas grėsmių aptikimo sistemas ir dirba ties idėja kurti saugumo tyrimų fondą bei bendras iniciatyvas su pirmaujančiomis dirbtinio intelekto sektoriaus įmonėmis.

  • „Binance“ po rekordinės 6,3 mlrd. dolerių vagystės fiksuoja 3,64 mlrd. grynąjį lėšų nutekėjimą

    „Binance“ po rekordinės 6,3 mlrd. dolerių vagystės fiksuoja 3,64 mlrd. grynąjį lėšų nutekėjimą

    Kriptovaliutų birža „Binance“ pranešė po to, kai atnaujino išėmimus, per pirmąsias 9,5 valandos fiksavusi apie 3,64 mlrd. JAV dolerių grynąjį lėšų nutekėjimą. Tai įvyko po ketvirtadienį įvykdytos 6,3 mlrd. JAV dolerių vagystės, kurią pati birža įvardijo kaip rekordinę.

    Anot bendrovės, šis nutekėjimas sudaro 2,1 proc. jos valdomo turto. Skaičiavimas remiasi naujausiais biržos turimų rezervų duomenimis, o atnaujintą „proof-of-reserves“ ataskaitą „Binance“ žada paskelbti pirmadienį.

    „Binance“ teigimu, tarp 1 val. ir 10.30 val. JAV rytų laiku buvo apdorota 4,65 mlrd. JAV dolerių išėmimų ir 1,01 mlrd. JAV dolerių įnešimų. Išėmimų apimtys, pasak biržos, po pradinio šuolio sumažėjo ir stabilizuojasi, o įnešimai išlieka reikšmingi.

    Išėmimai buvo atnaujinami etapais: procesas pradėtas 1 val. JAV rytų laiku, o pirmajame etape iki 7.36 val. buvo iš naujo atverti visi 15 tinklų ir aktyvų. Likusių tinklų ir aktyvų testavimas, kaip nurodoma, dar tęsiasi.

    Kurie išėmimai dar buvo ribojami

    Pagal „Binance“ būsenos puslapį, tikrinami tinklai ir aktyvai apima, be kita ko, „Cardano“, „Chainlink“, „Hyperliquid“, „Litecoin“ ir „NEAR“. Nurodytu metu puslapyje buvo matyti, kad išėmimai sustabdyti 531 iš 552 sąraše esančių monetų, o dar 14, įskaitant bitkoiną ir eterį, buvo atkurti tik iš dalies.

    Tuo pat metu „DefiLlama“ duomenimis, per 24 valandas „Binance“ grynasis nutekėjimas siekė apie 4,05 mlrd. JAV dolerių. Ši platforma seka 131,1 mlrd. JAV dolerių vertės turtą, laikomą biržos piniginėse.

    „DefiLlama“ skaičiuoja, kad kitos 10 didžiausių pagal turtą biržų per tą patį laikotarpį iš viso matė apie 368 mln. JAV dolerių grynąjį įplaukų balansą, o didžiausia įplauka fiksuota OKX.

    Kas žinoma apie įsilaužimą

    Ketvirtadienį įsilaužėliai iš „Binance“ karštųjų piniginių („hot wallets“) išsiurbė apie 6,3 mlrd. JAV dolerių – tai įvardijama kaip didžiausia kriptovaliutų vagystė istorijoje. Po atakos „Binance“ laikinai sustabdė išėmimus.

    Šeštadienį JAV Federalinis tyrimų biuras (FBI) priskyrė šią vagystę Šiaurės Korėjos įsilaužėlių grupei „TraderTraitor“.

    Birža teigia, kad dabar išėmimai vykdomi iš naujai sugeneruotų piniginių, kurios įtrauktos į „proof-of-reserves“ sąrašą. Atnaujinta rezervų ataskaita, paremta spalio 31 dienos momentine būsenos nuotrauka ir apskaičiuota naudojant „zero-knowledge“ įrodymus, planuojama pirmadienį.

    Birža žada padengti nuostolius

    „Binance“ bendraįkūrėjas ir bendrai vadovaujantis vadovas Richardas Tengas šeštadienį teigė, kad birža papildė 90 proc. pavogto turto ir padengs likusią dalį. Penktadienį „Binance“ taip pat nurodė turinti 6,34 mlrd. JAV dolerių, skirtų nuostoliams po įsilaužimo kompensuoti.

  • Po „Binance“ įsilaužimo klientai per kelias valandas atsiėmė apie 5 mlrd. dolerių

    Po precedento neturinčios atakos prieš kriptovaliutų biržą „Binance“ platformos veiklai atsinaujinus klientai per kelias valandas iš sąskaitų atsiėmė apie 5 mlrd. JAV dolerių.

    Birža patvirtino, kad patirtus klientų nuostolius, kurie vertinami 6,3 mlrd. JAV dolerių, padengs iš nuosavų lėšų ir sukauptų rezervų, skirtų nenumatytiems atvejams.

    „Binance“ prekybą sustabdė sekmadienį, kai buvo aptiktas įsibrovimas į prekybos sistemą. Teigiama, kad atakos metu įvykdyti neautorizuoti sandoriai, kurių bendra vertė siekė 6,3 mlrd. JAV dolerių.

    Operacijos buvo pristabdytos tam, kad būtų nustatytos saugumo spragos, pakeista sistemos konfigūracija ir patikrinta, ar nebuvo palikta mechanizmų, galinčių ateityje sudaryti sąlygas panašiam išpuoliui pasikartoti.

    FBI: įtariami ryšiai su Šiaurės Korėja

    Incidentas perduotas tirti JAV Federaliniam tyrimų biurui (FBI). Skelbiama, kad per pagreitintą tyrimą nustatyta grupė „TraderTraitor“, siejama su Šiaurės Korėja.

    Pasak tyrėjų, įsilaužėliai esą pasinaudojo pavogtu vieno programuotojo nešiojamuoju kompiuteriu ir taip gavo prieigą vykdyti sandorius be reikiamų autorizacijų.

    Teigiama, kad visa operacija truko ne ilgiau kaip 20 minučių, o pagrobti didelės vertės aktyvai greičiausiai bus konvertuojami ir „plaunami“, kad galiausiai patektų į teisėtas sąskaitas.

    Birža žada atkurti lėšas

    „Binance“ nurodė, kad jau atkūrė apie 90 proc. klientų aktyvų ir tikina, jog vartotojai dėl šio incidento neturėtų patirti finansinių nuostolių.

    Taip pat pateikiama informacija, kad 2025 metų pabaigoje „Binance“ saugojo 162,8 mlrd. JAV dolerių vertės aktyvus, o platforma visame pasaulyje turėjo 335 mln. registruotų vartotojų.

  • „Binance“ po įsilaužimo, per kurį pavogta per 6 mlrd. dolerių, atnaujino išėmimus

    „Binance“ po įsilaužimo, per kurį pavogta per 6 mlrd. dolerių, atnaujino išėmimus

    Didžiausia pasaulyje kriptovaliutų birža „Binance“ pranešė etapais atnaujinusi vartotojų lėšų išėmimą po įsilaužimo, per kurį buvo pavogta daugiau nei 6 mlrd. dolerių vertės virtualiųjų aktyvų.

    Kaip skelbia „Euronews“, vien sekmadienį platforma fiksavo maždaug 4,7 mlrd. dolerių išėmimų – ši suma rodo, kad dalis klientų po incidento skubėjo perkelti savo turtą.

    Įsilaužimas, kurį tyrėjai įvardija kaip vieną didžiausių kriptovaliutų istorijoje, penktadienį supurtė rinką: smarkiai krito daugelio pagrindinių kriptovaliutų kainos.

    Pati bendrovė tvirtina, kad padengs nuostolius ir jau panaudojo įmonės lėšas, kad supirktų žetonų ir atkurtų apie 90 proc. pavogto turto.

    Išėmimai atnaujinti etapais

    Po atakos „Binance“ buvo laikinai sustabdžiusi vartotojų išėmimus, tačiau iš anksto buvo pranešusi, kad jie grįš palaipsniui. Pirmasis etapas, pasak bendrovės, prasidėjo sekmadienį.

    Birža nurodė, kad nuo 6.00 iki 15.30 GMT apdorojo 4,65 mlrd. dolerių išėmimų ir 1,01 mlrd. dolerių įnešimų. Grynieji lėšų srautai rodė 3,64 mlrd. dolerių nutekėjimą.

    Bendrovė teigė, kad tai sudarė apie 2,1 proc. viso jos valdomo turto, tačiau skaičius vis tiek atspindi padidėjusį vartotojų nervingumą po incidento.

    FBI: atsakinga Šiaurės Korėja, Trumpas abejoja

    JAV Federalinis tyrimų biuras (FBI) šeštadienį paskelbė, kad už vagystę iš „Binance“ esą atsakinga Šiaurės Korėja. Pranešime nurodyta, kad įsilaužimas ir daugiau nei 6 mlrd. dolerių virtualiųjų aktyvų vagystė įvyko apie 2026 metų spalio 29 dieną.

    FBI teigimu, su Pchenjanu siejama grupė „TraderTraitor“ pavogtą turtą konvertavo į „Ethereum“ ir, kaip tikimasi, bandys jį toliau „išplauti“ per decentralizuotų finansų platformas bei momentinių keitimų paslaugas.

    Institucija taip pat ragino privataus sektoriaus dalyvius blokuoti sandorius, susijusius su adresais, kuriuos, anot pareigūnų, naudoja „TraderTraitor“.

    Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai suabejojo Šiaurės Korėjos vaidmeniu, žurnalistams Floridoje sakydamas, kad dar aiškinamasi ir nėra tikrumo, jog už ataką stovi būtent ši šalis.

    „Binance“ žada pilnai padengti nuostolius

    „Binance“ teigė, kad yra atidėjusi daugiau nei 6,34 mlrd. dolerių įmonės lėšų, skirtų padengti nuostolius, susijusius su įsilaužimu.

    Platforma taip pat pabrėžė, kad jau supirko žetonų, kad atkurtų apie 90 proc. pavogtų aktyvų, o likę 10 proc. esą yra mažiau likvidūs ir dėl to gali užtrukti, kol bus surasti reikiami kiekiai.

    Po žinios apie ataką „Bitcoin“ kaina krito beveik 5 proc., „Ethereum“ – beveik 6 proc., o „BNB“ – „Binance“ kriptovaliuta – smuko beveik 10 proc.

    Incidentas taip pat dar kartą atkreipė dėmesį į Šiaurės Korėjos galimybes ieškoti neteisėtų būdų gauti lėšų, nepaisant tarptautinių sankcijų dėl branduolinių ir raketų programų.

  • FBI įvardijo, kas siejamas su 6 mlrd. dolerių vagyste iš kriptovaliutų biržos „Binance“

    JAV Federalinis tyrimų biuras (FBI) pranešė oficialiai priskyręs atsakomybę už masinį kibernetinį išpuolį prieš kriptovaliutų biržą „Binance“ Šiaurės Korėjos valdžios struktūroms siejamoms grupėms. Anot institucijos, po įsilaužimo vykdomi veiksmai, kuriais bandoma paslėpti pavogtų skaitmeninių aktyvų kilmę.

    FBI teigimu, su Pchenjanu siejami programišiai vykdo vadinamuosius pinigų plovimo etapus: pavogti aktyvai konvertuojami ir pervedami per skirtingas grandines bei adresus, kad būtų sunkiau atsekti jų judėjimą. Dėl to kriptovaliutų sektoriaus įmonės paragintos blokuoti operacijas su konkrečiais, FBI nurodytais skaitmeniniais adresais.

    Kaip veikia skaitmeninių aktyvų „plovimas“

    Kai vagystė įvyksta kriptovaliutų rinkoje, nusikaltėliai paprastai stengiasi kuo greičiau išskaidyti lėšas į daugybę pervedimų ir skirtingų piniginių. Tokia taktika apsunkina teisėsaugos ir biržų darbą, nes kiekvienas papildomas pervedimo žingsnis didina anonimiškumą ir mažina galimybę laiku įšaldyti turtą.

    Pastaraisiais metais būtent kriptovaliutų infrastruktūra tapo viena dažniausių taikinių, o sektoriaus saugumas vis daugiau priklauso ne tik nuo pačių biržų, bet ir nuo grandinės analizės, rizikos vertinimo bei greito bendradarbiavimo su teisėsauga. Rinkoje įprasta, kad po didelių incidentų dalis operacijų laikinai stabdoma, kol įvertinama žala ir atnaujinamos apsaugos priemonės.

    „Binance“: dalis lėšų atkurta, išmokėjimai atnaujinami

    Pati „Binance“ viešai nurodė atkūrusi apie 90 proc. pavogtų aktyvų, tam panaudodama įmonės lėšas ir rezervus. Birža taip pat pakartojo savo poziciją, kad vartotojai neturėtų patirti finansinių nuostolių dėl incidento.

    Įmonė skelbė planuojanti atnaujinti po išpuolio laikinai sustabdytus lėšų išmokėjimus. Tokie sprendimai dažniausiai priimami siekiant suvaldyti riziką, patikrinti sistemų stabilumą ir užkirsti kelią pakartotiniams bandymams išvesti pavogtas lėšas.

    Kodėl Šiaurės Korėjos grupės minimos dažnai

    Šiaurės Korėja tarptautinėje erdvėje ne kartą sieta su kibernetinėmis vagystėmis ir kriptovaliutų grobstymu. Vakarų institucijos ne kartą yra pabrėžusios, kad kibernetiniai nusikaltimai gali būti reikšmingas pajamų šaltinis režimui, ypač sankcijų sąlygomis, kai įprasti finansavimo kanalai yra ribojami.

    Į įvykį sureagavo ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pareiškęs, kad informacija dar renkama, o galutines išvadas būtina grįsti patikrintais duomenimis. Tuo metu kriptovaliutų rinka šį atvejį vertina kaip dar vieną signalą, kad infrastruktūros saugumas ir reagavimo greitis tampa esminiu konkurenciniu veiksniu.

  • FBI atskleidė klastą: netikri darbo skelbimai viliojo prie slaptos JAV informacijos

    FBI atskleidė klastą: netikri darbo skelbimai viliojo prie slaptos JAV informacijos

    JAV Federalinis tyrimų biuras (FBI) pranešė perėmęs keliolika interneto svetainių, kurios, įtariama, buvo naudojamos verbuoti žmones, turinčius prieigą prie jautrios valstybės informacijos. Tyrėjų vertinimu, šią schemą galėjo koordinuoti tarpininkai, veikiantys Kinijos žvalgybos interesais.

    Svetainėse buvo skelbiami patrauklūs nuotolinio darbo pasiūlymai, pristatomi kaip konsultaciniai projektai. Taikiniais tapo buvę kariškiai, gynybos analitikai, tarptautinės politikos specialistai ir asmenys, turintys saugumo patikras.

    Kaip veikė verbavimo schema

    Siūlytuose vaidmenyse kandidatai būdavo kviečiami rengti ataskaitas ir analizes geopolitikos temomis, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodė viešos ir įprastos akademiniam ar konsultaciniam darbui. Tačiau, FBI teigimu, vėliau užsakovai vis dažniau bandydavo išgauti ne viešai prieinamą informaciją ir duomenis, galinčius turėti slaptumo požymių.

    „Iš pradžių tai atrodė kaip legalus nuotolinis konsultavimas, bet vėliau užduotys kryptingai stūmė į ne viešos informacijos sritį“, – teigiama FBI viešai aptartuose tyrimo dokumentuose.

    Tyrėjai nurodo, kad organizatoriai stengėsi kruopščiai slėpti tapatybes. Tam buvo naudojamos dirbtinis intelektas sugeneruotos nuotraukos ir vaizdo įrašai, pavogti realių įmonių duomenys bei suklastoti tariamų ekspertų profiliai.

    Pinigų keliai ir paieška socialiniuose tinkluose

    Finansavimas, kaip įtariama, vyko per kriptovaliutas ir užsienio finansų institucijas, todėl pinigų srautų atsekimas tapo sudėtingesnis. Kai kuriems į schemą įtrauktiems žmonėms buvo siūlomi dideli atlygiai už raportus apie JAV ir Kinijos santykius, konfliktą Artimuosiuose Rytuose ar kitus tarptautinės darbotvarkės klausimus.

    FBI duomenimis, potencialių kandidatų buvo ieškoma ir per populiarias profesinių kontaktų platformas bei laisvai samdomo darbo svetaines. Didesnė rizika kyla tiems, kurie viešai nurodo turintys specifinę patirtį, dalyvavę valstybės projektuose ar turėję prieigą prie riboto naudojimo informacijos.

    Ko ieškoti, kad nepakliūtumėte

    Kibernetinio saugumo ekspertai pabrėžia, kad tokios operacijos dažnai remiasi socialine inžinerija, kai pasitikėjimas kuriamas palaipsniui. Įspėjamieji ženklai gali būti miglotai apibrėžtas užsakovas, prašymai pereiti į privačius kanalus, neįprastai dosnus atlygis ir klausimai, kurie akivaizdžiai peržengia viešos informacijos ribas.

    Vienas iš tyrime minimų epizodų atskleidė ir akivaizdžius klastos požymius: vienoje perimtoje svetainėje buvo pateiktos rekomendacijos, priskirtos išgalvotiems popkultūros personažams. Tyrėjų teigimu, tokie „įrodymai“ buvo naudojami siekiant greitai sukurti patikimumo įspūdį.

    FBI ragina asmenis, turinčius patirties valstybės tarnyboje ar dirbusius su jautria informacija, ypač atsargiai vertinti netikėtus darbo pasiūlymus ir „konsultavimo“ užklausas. Kilus įtarimų, rekomenduojama fiksuoti susirašinėjimą ir kreiptis į atsakingas institucijas.

  • Kalifornijoje įkaitų drama prie banko: po 12 valandų šturmo FBI nušovė įtariamąjį

    Kalifornijoje įkaitų drama prie banko: po 12 valandų šturmo FBI nušovė įtariamąjį

    Kalifornijos Beikersfildo centre per įkaitų krizę vyrą, pastate sulaikiusį žmones, mirtinai sužeidė FBI pareigūnai, pranešė miesto policija. Incidentas baigėsi maždaug po 12 valandų trukusios aklavietės, kai teisėsauga mėgino pasiekti saugų sprendimą derybomis.

    Policija nurodė, kad visi įkaitai buvo išlaisvinti ir nė vienas nenukentėjo. Įtariamojo mirtis apibūdinta kaip pareigūnų panaudotos jėgos atvejis, kuriame dalyvavo Federalinio tyrimų biuro darbuotojai.

    Įvykiai prasidėjo antradienio popietę, kai pareigūnai reagavo į pranešimą apie bombos grėsmę pastate, kuriame veikia „Chase“ banko skyrius ir mokyklų rajono biurai. Pasak teisėsaugos, vyras užsibarikadavo viduje su keliais žmonėmis, o du įkaitai derybų metu buvo paleisti dar antradienį.

    Per krizę iš apylinkių evakuoti netoliese esantys pastatai, įskaitant rotušę ir policijos būstinę, taip pat laikinai uždarytos kai kurios gatvės. Pareigūnai įvedė perimetrą ir ragino gyventojus nesartėti prie vietos, o derybininkai su įtariamuoju kontaktavo telefonu.

    „Turime visus įmanomus resursus, kad šią situaciją užbaigtume kuo saugiau“, – sakė Beikersfildo policijos seržantas Ericas Celedonas.

    Banko atstovas patvirtino, kad „Chase“ skyrius yra pastato pirmame aukšte, o tuo metu patalpos buvo tuščios. Policija kol kas neskelbia, kas lėmė grasinimus ir kokie konkretūs įtarimai bus taikomi, taip pat nepatikslina, kiek tiksliai žmonių buvo laikomi įkaitais.

    Įvykį stebėjęs transliuotojas Jacobas Davidsonas, internete žinomas kaip Dad’s Gone Live, pasakojo buvęs netoli pastato ir matęs didelį pareigūnų sujudimą. Jo transliacijoje pro langą buvo matyti pastato viduje esantys žmonės, o vėliau ir ženklai, kad įkaitai bando atkreipti dėmesį.

    Tokios situacijos Jungtinėse Valstijose dažnai sprendžiamos derinant derybas, taktinį planavimą ir griežtą teritorijos kontrolę, siekiant apsaugoti civilius. Teisėsaugos veiksmai dėl šaudymo paprastai vertinami vidinėse ir nepriklausomose procedūrose, todėl artimiausiomis dienomis laukiama daugiau oficialios informacijos apie operacijos eigą.

  • FBI nerimauja dėl grasinimų nužudyti Bruce’ą Springsteeną: turas vyksta su sustiprinta apsauga

    FBI nerimauja dėl grasinimų nužudyti Bruce’ą Springsteeną: turas vyksta su sustiprinta apsauga

    JAV Federalinis tyrimų biuras (FBI) reiškia susirūpinimą dėl mirties grasinimų, kurių, pasak muzikanto komandos, per pastarąjį laiką daugėja Bruce’o Springsteeno naujo turo metu. Apie tai viešai prakalbo ilgametis atlikėjo bendražygis Stevenas Van Zandtas, pabrėžęs, kad šįkart apsauga tapo gerokai griežtesnė nei įprastai.

    Pasak jo, priežastis siejama su aiškiai politiniu „Land of Hope and Dreams“ turo tonu, kuriame Springsteenas reguliariai kritikuoja dabartinės JAV administracijos sprendimus. Komanda teigia, kad grasinimų būta ir anksčiau, tačiau šįkart jų skaičius auga, todėl prie renginių saugumo priemonių prisideda ir federalinės institucijos.

    „Šis turas kiek kitoks dėl aukšto saugumo lygio. Tema labai konkrečiai politinė, o grasinimų, net ir mirties grasinimų, šįkart daugėja“, – sakė Stevenas Van Zandtas.

    Bruce’as Springsteenas, daugelį metų viešai kritikuojantis Donaldą Trumpą, turo atidarymo vakarą kovo 31 dieną Mineapolyje sakė, kad jo mylima Amerika šiuo metu, jo vertinimu, atsidūrė „korumpuotos, nekompetentingos, rasistinės, neapgalvotos ir išdavikiškos administracijos“ rankose. Jis taip pat ragino publiką rinktis viltį vietoje baimės, demokratiją vietoje autoritarizmo ir teisės viršenybę vietoje savivalės.

    Tokie pareiškimai, sprendžiant iš komandos pasisakymų, supykdė dalį politinių oponentų ir paskatino griežtinti saugumo priemones koncertų vietose. Van Zandtas akcentavo, kad papildoma apsauga pirmiausia skirta gerbėjams, kad šie jaustųsi saugiai tiek atvykdami, tiek būdami arenoje.

    „FBI ir kiti atidžiai stebi situaciją ir dėl jos yra ypač susirūpinę, kaip ir turėtų būti. Norime, kad gerbėjai būtų saugūs ir taip jaustųsi, todėl dėl šios priežasties imamės papildomų priemonių“, – sakė Stevenas Van Zandtas.

    Springsteeno ir Trumpo konfliktas viešojoje erdvėje tęsiasi ne vienerius metus, o abiejų pusių pasisakymai dažnai tampa politinių diskusijų ir kultūrinių karų dalimi. Pastaraisiais mėnesiais atlikėjas tęsė kritišką liniją ne tik koncertuose, bet ir naujoje kūryboje, o jo komanda pripažįsta, kad tokia laikysena šiuo metu gali kelti didesnę riziką nei anksčiau.

    Skelbiama, kad „Land of Hope and Dreams“ turas turėtų baigtis gegužės 30 dieną Filadelfijoje. Organizatoriai pabrėžia, kad koncertų planai nesikeičia, tačiau saugumo režimas išlieka sustiprintas, o situacija vertinama nuolat.