CP v2

Tag: FCAS

  • Indija gelbėja Europos F-35 konkurentą: Prancūzijos FCAS gali atgimti po programos griūties

    Indija gelbėja Europos F-35 konkurentą: Prancūzijos FCAS gali atgimti po programos griūties

    Indija ėmėsi formalių žingsnių, kad prisijungtų prie šeštosios kartos naikintuvų programos, siejamos su Prancūzija ir vadinamos FCAS. Tai nurodoma Indijos parlamento gynybos komiteto ataskaitoje, kurioje raginama nedelsti planuojant naujos kartos oro pajėgumus.

    Dokumente akcentuojama, kad New Delhi siekia stiprinti oro pajėgas dėl augančio oro karo sudėtingumo ir regioninės konkurencijos. Indijai svarbu neprarasti tempo šaliai vertinant tiek Pakistano, tiek Kinijos karinių oro pajėgų modernizaciją.

    FCAS buvo sumanytas kaip europinis atsakas į JAV gaminamą „F-35“ ir turėjo apimti ne tik patį naikintuvą, bet ir platesnę kovinę ekosistemą. Koncepcijoje numatytas mažesnis pastebimumas radarams, naujos kartos ginkluotė ir glaudus bendradarbiavimas su bepilotėmis platformomis.

    Programos ašimi laikytas NGF, kitaip tariant, būsimas naikintuvas, aplink kurį turėjo būti kuriami kiti elementai. Iki šiol šį projektą vystė Prancūzija, Vokietija ir Ispanija, tačiau pastaruoju metu būtent NGF kryptis tapo didžiausiu programos silpnumu.

    Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad birželį NGF dalis faktiškai žlugo, o šalys ėmė svarstyti atskirus kelius. Pranešimuose akcentuojama, kad Prancūzija svarsto tęsti darbus savarankiškai, o Vokietija ir Ispanija ieško alternatyvios iniciatyvos savo platformai.

    Esminė krizės priežastis siejama su Prancūzijos ir Vokietijos nesutarimais dėl darbų pasidalijimo ir pramoninių kompetencijų kontrolės. Skirtingų šalių gamintojai, tarp jų Prancūzijos „Dassault“ ir Vokietijos „Airbus“, ilgai nesutarė, kas ir kokią dalį kritinių technologijų turėtų kurti.

    Šiame kontekste Indijos interesas atrodo kaip bandymas rasti politinį ir pramoninį užnugarį, kuris padėtų atgaivinti projektą arba bent jau jo dalį. Indija tradiciškai siekia technologijų perėmimo ir didesnės gamybos lokalizacijos, todėl derybose gali kelti griežtas sąlygas dėl prieigos prie sprendimų ir gamybos grandinių.

    Vis dėlto kol kas nėra aišku, ar Indija būtų priimta kaip pilnavertė partnerė, ypač jei Prancūzija pasirinktų savarankišką kelią. Tokiu atveju FCAS ateitis priklausytų nuo to, ar pavyktų suderinti finansavimą, technologinę riziką ir politinius įsipareigojimus, nes šeštosios kartos naikintuvų kūrimas paprastai trunka dešimtmečius.

    Analitikai pabrėžia, kad šeštosios kartos programose svarbiausia tampa ne vien orlaivio charakteristikos, bet ir vadinamasis tinklinis karybos modelis, kai pilotuojama platforma veikia kartu su bepilotėmis sistemomis ir realiuoju laiku apsikeičia duomenimis. Dėl to tokie projektai yra itin brangūs, o nesutarimai tarp partnerių dažnai tampa kritiniu stabdžiu.

  • Europos naikintuvo svajonė žlugo: Vokietija ir Prancūzija laidoja FCAS, kas toliau?

    Europos naikintuvo svajonė žlugo: Vokietija ir Prancūzija laidoja FCAS, kas toliau?

    FCAS naikintuvo projektas stabdomas

    Vokietija ir Prancūzija pripažino, kad bendras Future Combat Air System (FCAS) projektas, kuriuo turėjo gimti naujos kartos naikintuvas, faktiškai sustabdytas. Viešai įvardijama priežastis – pramonės partnerių nesugebėjimas susitarti dėl programos krypties ir darbų pasidalijimo.

    FCAS buvo sumanytas kaip plataus masto Europos oro galios projektas, kurio ambicija – apie 2040 metus į rikiuotę atvesti naują kovinę platformą ir ją sujungti su kitais oro, sausumos bei jūrų pajėgų sprendimais. Bendra programos vertė ir ilgalaikės išlaidos buvo siejamos maždaug su 100 mlrd. eurų.

    Kur įstrigo: „Dassault Aviation“ ir „Airbus“ ginčas

    Pagrindinė įtampa kilo tarp Prancūzijos „Dassault Aviation“ ir Vokietijos „Airbus“, laikytų kertiniais NGF (Next Generation Fighter) kūrėjais. Prancūzija siekė išlaikyti lyderystę, o Vokietija reikalavo lygesnio darbų ir įtakos pasiskirstymo.

    Problemas gilino skirtingi techniniai prioritetai. Prancūzijai svarbi naikintuvo versija, galinti veikti nuo lėktuvnešio ir integruoti branduolinio atgrasymo užduotis, o tai didina sudėtingumą, terminų rizikas ir kaštus, kurie ne visoms šalims atneštų vienodą naudą.

    Prie projekto buvo prisijungusi ir Ispanija, tačiau jos vaidmuo ne kartą tapo politinių bei pramoninių derybų įkaitu. Skirtingi lūkesčiai dėl užsakymų, technologijų perdavimo ir subrangos dalies ilgainiui dar labiau apsunkino susitarimus.

    Ne viskas baigta: liktų „kovinės debesijos“ kryptis

    Nors naujos kartos naikintuvo NGF dalis laikoma palaidota, FCAS idėjos fragmentai gali išlikti. Tarp svarstomų tęstinų darbų minimas vadinamosios kovinės debesijos architektūros vystymas – ryšių ir duomenų sluoksnis, jungiantis įvairias ginkluotės ir žvalgybos sistemas į vieną tinklą.

    Tokia kryptis atitinka NATO ir Europos gynybos planavimo tendencijas, kai vis didesnę reikšmę įgauna duomenų apdorojimas realiu laiku, saugūs ryšiai, elektroninė kova ir DI sprendimai, leidžiantys greičiau priimti sprendimus bei paskirstyti taikinius tarp platformų.

    „Nebuvo realių šansų pralaužti aklavietę tarp gynybos pramonės bendrovių, todėl naikintuvo kryptis sustabdoma“, – sakė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.

    „Pramoniniai nesutarimai neleido judėti pirmyn taip, kaip reikalauja tokio masto programa“, – sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

    Ką tai reiškia Europai ir F-35 pasirinkimams

    FCAS nesėkmė yra rimtas smūgis Europos siekiui turėti savarankišką aukščiausios klasės kovinės aviacijos sprendimą. Praktinis efektas gali būti dar didesnė priklausomybė nuo JAV platformų, ypač kai daug šalių jau pasirinko arba svarsto „Lockheed Martin“ F-35 dėl prieinamumo, interoperabilumo ir aiškesnio tiekimo grafiko.

    Prancūzija teoriškai galėtų rinktis savarankišką kelią, kaip kadaise pasirinko kurdama „Rafale“, tačiau tokia programa būtų brangi ir rizikinga net turint stiprią pramonę. Vokietija ir Ispanija galėtų ieškoti kito partnerio arba artėti prie Global Combat Air Programme (GCAP), kurį vysto Jungtinė Karalystė, Italija ir Japonija.

    Ilgesnėje perspektyvoje Europos gynybos pramonei tai signalas, kad vien politinio susitarimo nepakanka. Be tvirtos valdysenos, aiškaus darbų pasidalijimo, intelektinės nuosavybės taisyklių ir stabilaus finansavimo net ir ambicingiausi projektai gali įstrigti dar prieš realius bandymus ore.