Norvegijos Vyriausybė paskelbė siekianti iki 2028 metų, o jei pavyks – ir anksčiau, parengti planą, kaip vystyti kasybą Fen komplekse. Ši teritorija laikoma didžiausiu žinomu retųjų žemių telkiniu Europoje ir gali tapti svarbiu žingsniu mažinant žaliavų priklausomybę nuo Kinijos.
Fen kompleksas yra maždaug 150 kilometrų į pietvakarius nuo Oslo. Norvegijos institucijų vertinimu, telkinyje gali būti apie 15,9 mln. tonų retųjų žemių oksidų, tarp jų – neodimio ir prazeodimio, naudojamų galingiems magnetams.
Šie magnetai laikomi kritiškai svarbiais elektromobilių varikliams, atsinaujinančios energetikos įrangai ir daliai gynybos technologijų. Europos Sąjunga retąsias žemes priskiria kritinėms žaliavoms, nes jų tiekimas yra koncentruotas, o paklausą didina energetikos ir transporto elektrifikacija.
Projektą ilgą laiką stabdė aplinkosauginiai klausimai. Tyrimai teritorijoje identifikavo 78 nykstančias gyvūnų ir augalų rūšis, todėl kasybos ir ypač paviršinių įrenginių vieta tapo vienu jautriausių planavimo aspektų.
Kasybos teises valdanti bendrovė „Rare Earths Norway“ yra teigusi, kad pati kasykla būtų praktiškai nematoma, nes gavyba ir smulkinimas vyktų po žeme. Vis dėlto rūdos apdorojimui reikalingi paviršiniai įrenginiai, o jų lokacija ir poveikis aplinkai yra esminė planavimo dalis.
Anksčiau šiais metais Norvegijos Vyriausybė perėmė planavimo darbą iš savivaldybės, įskaitant alternatyvių vietų paviršiniams įrenginiams vertinimą. Taip siekiama suderinti pramonės plėtros tikslus su gamtosaugos reikalavimais ir išvengti sprendimų, kurie vėliau galėtų būti ginčijami.
„Tikslas yra turėti planą ne vėliau kaip iki 2028 metų, bet pageidautina – anksčiau“, – sakė pramonės ministrė Cecilie Myrseth.
Norvegijos vertinimu, Fen kompleksas galėtų sustiprinti Europos ir platesnių Vakarų tiekimo grandines kritinėms žaliavoms. Šiuo metu Europoje retųjų žemių telkiniai praktiškai nėra eksploatuojami, todėl žemynas išlieka priklausomas nuo importo, o tiekimo riziką didina geopolitinė įtampa ir eksporto ribojimų galimybė.
„Rare Earths Norway“ nurodo, kad reali kasyba galėtų prasidėti pirmoje 2030-ųjų pusėje. Iki tol laukia detalūs poveikio aplinkai vertinimai, leidimų derinimas, technologinių sprendimų parinkimas ir investicijų pritraukimas, nes retųjų žemių projektai dažnai reikalauja didelio kapitalo ir ilgo pasirengimo.
