Kiekvieną vasaros pabaigą socialiniuose tinkluose vėl atgyja senas posakis: jei šermukšnis (pīlādzis) pilnas uogų, žiema būsianti atšiauri. Ryškiai raudonais kekėmis nusagstyti medžiai išties atrodo įspūdingai, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra patikimas būdas prognozuoti artėjančios žiemos orus.
Ekologų ir fenologijos tyrimai rodo, kad uogų gausą daug labiau lemia praėjusių ir einamųjų metų sąlygos, o ne ateities šalčiai. Svarbiausi veiksniai yra sėkmingas žydėjimas, pakankamai saulės, drėgmės balansas, apdulkinimo sąlygos ir tai, kiek energijos medis sukaupė vegetacijos metu.
Šermukšniai negali „nuspėti“, kokie orai bus po kelių mėnesių, nes augalai reaguoja į jau įvykusius pokyčius, o ne į būsimus atmosferos procesus. Be to, gausaus derėjimo metai daugeliui medžių ir krūmų būdingi bangomis, kai po dosnesnio sezono dažnai seka ramesnis.
Kaip gimė šis tikėjimas?
Šio įsitikinimo šaknys greičiausiai yra praktinės. Šermukšnio uogos yra svarbus maisto šaltinis daugeliui paukščių, ypač vėlyvą rudenį ir žiemą, todėl žmonės seniau pastebėdavo: kai uogų daug, paukščiai jų lesa ilgiau ir dažniau laikosi arčiau sodybų.
Iš to natūraliai gimė mintis, kad gamta esą iš anksto „ruošiasi“ sunkiai žiemai. Vis dėlto toks ryšys nėra priežastinis: uogų gausa nerodo, kad bus daugiau šalčių ar sniego, ji rodo, kad augalui palankiai susiklostė augimo ir derėjimo sąlygos.
Įdomu tai, kad skirtinguose regionuose egzistuoja ir visiškai priešingos interpretacijos. Pavyzdžiui, dalyje Šiaurės Europos tradicijų pasitaiko aiškinimas, jog gausus šermukšnių derlius kaip tik reiškia švelnesnę ar mažiau sniegingą žiemą, o tai tik dar labiau parodo, kad tai labiau kultūrinė tradicija nei patikima prognozė.
Ką uogų gausa vis dėlto pasako?
Nors šermukšnių uogos nėra žiemos „barometras“, jos gali daug pasakyti apie ekosistemą. Gausus derlius yra reikšmingas maisto resursas, galintis keisti paukščių mitybos pasirinkimus ir net migracijos elgseną, nes dalis rūšių ilgiau užsibūna ten, kur maisto netrūksta.
Meteorologai pabrėžia, kad ilgalaikės žiemos prognozės remiasi atmosferos cirkuliacijos, vandenynų ir kitų klimato veiksnių analize, o ne pavieniais gamtos ženklais. Liaudiški stebėjimai išlieka įdomi kultūros dalis, tačiau kasdieniams sprendimams patikimiau sekti profesionalias prognozes ir sezonines apžvalgas.
Todėl jei šiemet šermukšniai tiesiog raudonuoja nuo uogų, tai pirmiausia ženklas, kad medžiams buvo palankūs metai. O ar žiema bus atšiauri, lemia visai kiti procesai, kurių uogų kekėse neperskaitysi.