Tag: Fermentai

  • Vilniaus „Biomatter“ pritraukė 16,2 mln. eurų: kurs DI sukurtus fermentus, kurių gamtoje nėra

    Vilniaus „Biomatter“ pritraukė 16,2 mln. eurų: kurs DI sukurtus fermentus, kurių gamtoje nėra

    Vilniuje įsikūrusi individualių fermentų kūrimo bendrovė „Biomatter“ užsitikrino 16,2 mln. eurų (18 mln. JAV dolerių) A serijos investiciją. Įmonė teigia kurianti DI suprojektuotus fermentus – katalizatorius, skirtus pramonėje reikalingoms reakcijoms, įskaitant tokias, kurioms iki šiol nebuvo paruoštų sprendimų.

    Apie sandorį praneša „EU-Startups“ – nurodoma, kad investicijų raundas buvo viršytas, o jam vadovavo „Astanor“. Taip pat dalyvavo esami investuotojai „UVC Partners“, „Inventure“ ir „Metaplanet“.

    „Biomatter“ vadovas ir vienas įkūrėjų Laurynas Karpus aiškina, jog tikslas – padaryti taip, kad užsisakyti fermentą būtų paprasta tarsi kataloginį produktą, net jei rinkoje analogiško varianto dar nėra. Pasak jo, naujas finansavimas turėtų leisti greičiau perkelti sukurtus sprendimus į klientų produktus.

    Įmonė įkurta 2018 metais, jos įkūrėjai – Donatas Repečka, Laurynas Karpus, Rolandas Meškys ir Vykintas Jauniskis. Bendrovė dirba su partneriais biotechnologijų srityse – biopharma, diagnostikoje, žemės ūkyje ir pramoninėje biotechnologijoje.

    Nuo reakcijos poreikio, o ne nuo gamtos šablonų

    „Biomatter“ teigia sukūrusi DI pagrįstą platformą, kuri turėtų padėti apeiti tradicinių fermentų inžinerijos metodų ribas – ypač tikslumo ir kūrimo trukmės klausimais. Bendrovė savo sprendimą vadina DI ir fizikos principais paremta „Intelligent Architecture Platform“.

    Kaip aiškina startuolis, jų metodas remiasi ne esamo natūralaus fermento modifikavimu, o projektavimu pradedant nuo tikslo – kokios cheminės reakcijos reikia kliento produktui. Bendrovė teigia, kad daugelį metų rinko duomenis kurdama fermentus „tolimus“ natūraliems pavyzdžiams, todėl modeliai gali atlikti didesnius šuolius sekose ir struktūroje.

    Vienu iš pavyzdžių įmonė įvardija programą, kurios metu buvo sukurtas metilazės sprendimas mRNR vakcinų gamybai, galintis veikti be SAM – brangaus priedo, nuo kurio priklauso natūralios metilazės. Bendrovė pabrėžia, kad kiekvieną dizainą prieš pateikdama klientui išbando laboratorijoje.

    Jau pasiekė produktus ir didžiuosius klientus

    „Biomatter“ nurodo, kad jų darbai jau yra panaudoti produktuose – minimas „Thermo Fisher Scientific“ „Invitrogen SuperScript V Reverse Transcriptase“ fermentas, naudojamas RNR paversti DNR molekulinės biologijos laboratorijose ir mRNR tyrimuose. Teigiama, kad bendradarbiaujant buvo pagerintas fermento atsparumas oksidacijai, o tai padėjo užtikrinti reagentų stabilumą gabenant įprastomis sąlygomis ir laikant kambario temperatūroje iki šešių mėnesių.

    Įmonė skelbia pristačiusi daugiau nei 50 individualių fermentų daugiau nei 25 stambiems klientams Europoje, JAV ir Japonijoje. Tarp įvardytų įmonių – „AstraZeneca“, BASF, „Kirin Holdings“, „Neogen“, „Sanofi“ ir „Tereos“.

    Taip pat akcentuojama, kad dalis užsakymų išaugo iš vieno projekto į kelerius metus trunkančias, kelių fermentų programas. Bendrovė tvirtina, kad kiekviena tokia programa papildo jų nuosavą eksperimentais patvirtintų fermentų duomenų bazę, todėl kiti projektai gali vykti greičiau ir tiksliau.

    Planuoja 2 000 kv. m padalinį Vilniuje

    Pasak įmonės, pritrauktas kapitalas bus skirtas naujai 2 000 kv. m projektavimo ir testavimo infrastruktūrai Vilniuje. Planuojama, kad ji duris atvers 2027 metais ir leis daugiau kūrimo bei bandymų proceso vykdyti įmonės viduje.

    „Biomatter“ teigimu, įprastinės fermentų kūrimo programos gali trukti mėnesius ar metus, o jų projektai vyksta savaitėmis. Naujoji infrastruktūra turėtų padėti šį laiką dar labiau sutrumpinti – iki dienų.

    Be to, bendrovė planuoja plėsti komercinę komandą ir savo veiklą JAV, kur, kaip nurodoma, yra maždaug pusė klientų. Kartu žadama tęsti investicijas į skaičiavimų platformą ir fermentų duomenų bazę, kuri yra šių sprendimų pagrindas.

  • Tyrimas: raumenų ir kepenų ląstelės „atsimena“ treniruotes net po ilgos pertraukos

    Net jei sportą buvote metę mėnesiams ar net metams, kūnas gali būti išlaikęs dalį ankstesnių treniruočių „pėdsako“ – bent jau ląstelių lygmenyje. Nauji tyrimai rodo, kad raumenų ir kepenų ląstelės gali išsaugoti informaciją apie anksčiau patirtą fizinį krūvį.

    Apie tai rašoma „The Conversation“ publikuotame mokslininkų tekste, kuriame apžvelgiami keli jų komandos darbai. Tyrėjai teigia, kad šie ląsteliniai pokyčiai gali turėti įtakos ištvermei, cukraus kiekio kraujyje kontrolei ir net svorio pokyčiams po neaktyvumo.

    Ilgą laiką buvo laikomasi gana paprastos logikos: nustoji treniruotis – „nauda“ išnyksta. Išties dalis rodiklių, tokių kaip maksimalus deguonies pasisavinimas, raumenų apimtis ar jautrumas insulinui, gali grįžti arčiau pradinio lygio per kelias savaites nuo treniruočių nutraukimo.

    Vis dėlto praktika dažnai rodo ką kita: žmonės, kurie sportavo anksčiau, neretai formą atgauna greičiau nei tie, kurie pradeda nuo nulio. Tyrėjai aiškina, kad vienas iš galimų paaiškinimų – ląstelėse išliekanti treniruočių „atmintis“.

    Kaip tiriama „treniruotės atmintis“

    Tyrėjų komanda, nagrinėjanti šį reiškinį, taikė vadinamąją „įjungta–išjungta–vėl įjungta“ treniruočių schemą: pirmiausia sekė kelių savaičių treniravimosi periodas, tada – pertrauka be fizinio krūvio, o vėliau – grįžimas prie treniruočių.

    Tokiu būdu galima stebėti, kaip organizmas prisitaiko prie krūvio, kas nutinka nutraukus treniruotes ir ar grįžus prie jų ląstelės reaguoja kitaip, nei niekada nesportavus.

    Eksperimentuose su pelėmis tyrėjai pastebėjo, kad anksčiau treniruoti gyvūnai, vėl pradėję sportuoti, raumenų masę augino greičiau nei neturintys treniruočių istorijos. Be to, didėjo ir atskirų raumenų skaidulų dydis.

    Ne vien raumenys: svarbus ir kepenų vaidmuo

    Tyrėjai pabrėžia, kad prisitaikymas nėra vien tik raumenų reikalas. Dirbantiems raumenims reikia energijos, o kepenys treniruotės metu ir po jos padeda aprūpinti organizmą kuru.

    Anot mokslininkų, kepenų ląstelės taip pat gali „išmokti“ iš ankstesnio fizinio krūvio. Tyrimuose su pelėmis ir žmonėmis, kurie treniravosi, darė pertrauką ir vėl grįžo prie sporto, buvo fiksuotas didesnis karboksilesterazių (fermentų šeimos) kiekis.

    Šie fermentai padeda skaidyti kraujyje cirkuliuojančius lipidus taip, kad riebalai būtų lengviau panaudojami raumenims – pavyzdžiui, kai raumuo auga ar prisitaiko prie krūvio.

    Ar „ląstelių atmintis“ reiškia, kad galima nesportuoti?

    Tyrėjai pabrėžia, kad šios išvados nėra kvietimas nustoti judėti. Nėra pagrindo teigti, kad ankstesnės treniruotės gali pakeisti dabartinį fizinį aktyvumą ar užtikrinti tokį patį efektą be nuoseklumo.

    Tačiau rezultatai leidžia tikėtis, kad įdėtas darbas nebūtinai „išgaruoja“ visiškai: net ir po ilgesnės pauzės organizmas gali turėti vidinių mechanizmų, kurie padeda lengviau prisiminti ankstesnį krūvį.

    Pasak autorių, geresnis supratimas, kaip ląstelės saugo šią informaciją ir kiek ilgai ji išlieka, ateityje galėtų padėti tikslinti fizinio aktyvumo rekomendacijas tiems, kurie dėl ligos, traumos, nėštumo ar kitų aplinkybių negali sportuoti nuosekliai.

  • Lvive kuriami nauji priešvėžiniai vaistai: mokslininkai atskleidė, ką jau bando su navikais

    Lvive dirbantys mokslininkai kuria naujas molekules ir junginius, kurie ateityje galėtų tapti priešvėžinių vaistų pagrindu. Tyrėjai akcentuoja, kad siekia ne tik rasti veikliąsias medžiagas, bet ir suprasti, kaip tiksliai jos veikia navikines ląsteles.

    Dalis darbų sutelkta į molekulinės genetikos ir biotechnologijos kryptį: taikant genų inžineriją modifikuojamos mielės, kad gamintų biologiškai aktyvius junginius. Tokie metodai plačiai naudojami kuriant antibiotikus, baltymus ar kitas medicinai svarbias medžiagas.

    Kita kryptis orientuota į analitinę biotechnologiją, kur ieškoma fermentų ir kuriami sprendimai, tinkami biologiniams jutikliams. Čia taip pat vystomi vadinamieji nanomaterialais paremti dirbtiniai fermentai, kurie gali būti pritaikomi tiek diagnostikoje, tiek vaistų kūrimo grandinėje.

    Kaip ieškoma taikinių navikui?

    Vienas ryškiausių darbų blokų susijęs su mažų molekulių paieška, vertinant jų priešnavikinį aktyvumą. Mokslininkai pabrėžia, kad daug dėmesio skiria heterocikliniams junginiams, kuriuose derinami keli aktyvūs fragmentai, nes tai gali didinti poveikio stiprumą ir selektyvumą.

    „Ypač perspektyvu ieškoti junginių, kurie veikia konkrečius molekulinius taikinius navikinėse ląstelėse, pavyzdžiui, baltymus ar signalinius kelius, sutrikusius dėl mutacijų“, – sakė instituto vadovas.

    Toks požiūris siejamas su šiuolaikinėmis onkologijos tendencijomis, kai terapija vis dažniau pritaikoma pagal naviko biologiją, o ne vien pagal jo lokalizaciją. Praktikoje tai reiškia pastangas tiksliau paveikti naviką ir mažinti žalą sveikiems audiniams.

    Saugumas ir poveikis sveikoms ląstelėms

    Kartu su veiksmingumo paieška atliekami ir ankstyvieji saugumo vertinimai. Tyrėjai tikrina, ar kandidatinės medžiagos nėra toksiškos sveikoms ląstelėms ir ar jos nepažeidžia DNR, nes būtent šie kriterijai dažnai nulemia, ar junginys gali judėti į tolimesnius etapus.

    Vaistų kūrime tai laikoma būtina atrankos dalimi, nes didelė dalis perspektyvių molekulių atmetama dar iki klinikinių tyrimų. Pastaraisiais metais tokiose atrankose vis plačiau taikomi ir DI metodai, padedantys greičiau atsirinkti kryptis, tačiau galutinius sprendimus vis tiek lemia laboratoriniai duomenys.

    Metabolinė terapija ir aminorūgščių „badavimas“

    Kita ilgalaikė kryptis susijusi su metabolinės priešnavikinės terapijos deriniais. Mokslininkai aiškina, kad dalis agresyvių navikų yra priklausomi nuo tam tikrų aminorūgščių, todėl, sumažinus jų prieinamumą, galima slopinti naviko ląstelių augimą.

    „Daugelis agresyvių navikų priklauso nuo arginino, glutamino ar asparagino, todėl ribojant jų prieinamumą galima stabdyti naviko augimą“, – teigė instituto vadovas.

    Pasak tyrėjų, kuriami mikrobinių sistemų pagrindu pagaminti rekombinantiniai fermentai, galintys skaidyti tam tikras aminorūgštis. Taip pat vystomi kombinuoti metodai, kuriuose fermentai jungiami su augalinės kilmės aminorūgščių analogais ir kitomis medžiagomis, veikiančiomis naviko metabolizmą.

    Nurodoma, kad dalis sprendimų jau bandomi su laboratoriniais gyvūnais, turinčiais navikų modelius, o rezultatai publikuoti tarptautiniuose mokslo žurnaluose. Perspektyviausios kryptys, anot mokslininkų, yra apsaugotos patentais, tačiau iki vaistų registracijos paprastai dar reikia ilgo kelio, įskaitant klinikinius tyrimus su žmonėmis.

  • Išbandė 5 būdus atsikratyti česnako kvapo: geriausiai suveikė netikėtas „Naomi“ šveitiklis

    Česnako kvapas ant rankų – viena dažniausių virtuvės problemų: net ir kelis kartus kruopščiai nusiplovus, jis gali išlikti valandas. Taip nutinka todėl, kad pjaustant ar traiškant česnaką susidaro lakiųjų sieros junginių mišinys, kuris lengvai įsigeria į odą ir „prilimpa“ prie riebalų sluoksnio.

    Maisto eksperimentų autorių bandymuose buvo palyginti penki populiarūs metodai: įprastas rankų muilas, indų ploviklis, soda, nerūdijančio plieno trynimas ir specialus virtuvės kvapus neutralizuojantis rankų šveitiklis „Naomi After-Cooking Hand Scrub“.

    Kas iš tikro veikia?

    Įprastas rankų muilas ir indų ploviklis kvapą sumažino, tačiau efektas buvo ribotas. Tai logiška: tokie produktai gerai nuplauna paviršinius nešvarumus ir dalį riebalų, bet ne visada pakankamai efektyviai suskaido į odą įsigėrusias sieros molekules.

    Soda, nors dažnai rekomenduojama kaip universalus kvapų „sugėriklis“, šiame bandyme pasirodė silpniausiai. Švelnus šarminis poveikis ir abrazyvumas gali padėti nušveisti, bet be tinkamo surfaktanto dalis kvapą sukeliančių junginių tiesiog lieka ant odos.

    Nerūdijantis plienas ir fermentai

    Nerūdijančio plieno metodas, kai rankos patrinamos į plieninį „muilą“ ar net paprastą šaukštą po tekančiu vandeniu, sumažino kvapą gerokai labiau. Šis triukas aiškinamas tuo, kad kvapą sukeliantys junginiai gali sąveikauti su metalu ir taip lengviau pasišalinti nuo odos, nors tvirtų, vienareikšmių įrodymų kasdieniam naudojimui viešojoje erdvėje nėra daug.

    Geriausiai bandyme įvertintas specialus šveitiklis „Naomi“, kurio veikimas grindžiamas fermentais ir švelnia eksfoliacija. Fermentai gali padėti skaidyti kvapiąsias sieros junginių liekanas, o smulkios šveitimo dalelės pašalina nuo odos paviršiaus tai, kas „užsilaiko“ nelygumų ir riebalų sluoksnyje.

    Kaip greitai sumažinti kvapą namuose

    Jei po maisto gaminimo reikia greito sprendimo, dažniausiai padeda dvigubas plovimas: pirmiausia indų plovikliu, po to įprastu muilu. Papildomai galima patrinti rankas į nerūdijančio plieno paviršių po vandeniu, ypač tarp pirštų ir ties nagais, kur kvapas laikosi ilgiausiai.

    Tiems, kurie daug gamina su česnaku, svogūnais ar žuvimi, specialūs virtuvės kvapus šalinantys rankų prausikliai ar šveitikliai gali būti patogesnis kasdienis pasirinkimas. Tokie produktai dažnai kuriami būtent tam, kad neutralizuotų įkyrius maisto kvapus, o ne tik juos užmaskuotų kvapikliais.

  • Kopenhagos „Alcolase“ pritraukė 1,5 mln. eurų: kuria fermentinę priemonę nuo alkoholio paraudimo

    Kopenhagos „Alcolase“ pritraukė 1,5 mln. eurų: kuria fermentinę priemonę nuo alkoholio paraudimo

    Kas yra alkoholio paraudimas?

    Danijos biotechnologijų startuolis „Alcolase“ iš Kopenhagos pritraukė 1,5 mln. eurų investiciją ir siekia sukurti fermentais paremtą priemonę žmonėms, kurie išgėrę alkoholio greitai parausta, ima pykinti ar pasidaro bloga. Į raundą įsitraukė keli fondai ir privatūs investuotojai, o bendrovė lėšas žada skirti tyrimams bei produkto vystymui.

    Alkoholio sukeltas veido paraudimas dažnai siejamas su genetine ALDH2 fermento veiklos stoka, dėl kurios organizmui sunkiau skaidyti acetaldehidą. Tai ne tik nemalonus pojūtis ar kosmetinis efektas, nes mokslinėje literatūroje ALDH2 trūkumas siejamas ir su didesne kai kurių su alkoholiu susijusių sveikatos rizikų tikimybe.

    Kaip veiktų fermentinė technologija?

    „Alcolase“ teigia kurianti fermentų technologiją, kuri būtų aktyvi skrandyje ir padėtų skaidyti alkoholį dar prieš jam patenkant į kraują. Bendrovės idėja remiasi tuo, kad dalį proceso būtų galima perkelti į ankstyvą virškinimo etapą, taip mažinant organizmo patiriamą „smūgį“ dėl lėtesnio alkoholio metabolizmo.

    Vienas pagrindinių technologinių iššūkių yra fermentų apsauga nuo skrandžio rūgšties, todėl įmonė kuria kapsuliavimo sprendimą, kuris leistų fermentams išlikti aktyviems ten, kur jie reikalingi. Pasak bendrovės, toks pristatymo būdas ateityje galėtų turėti ir platesnių terapinių pritaikymų.

    Kodėl taikosi į Azijos rinkas?

    Pirmuoju komerciniu taikiniu įmonė įvardija Singapūrą, o vėliau planuoja plėtrą Pietų Korėjoje, kur ALDH2 varianto paplitimas yra didesnis nei Europoje. „Alcolase“ skaičiuoja, kad su ALDH2 stoka Rytų Azijoje gali gyventi apie 540 milijonų žmonių, todėl potenciali auditorija yra itin didelė.

    Bendrovė akcentuoja ir socialinį šio reiškinio aspektą: kultūrose, kur alkoholis neretai lydi verslo vakarienes ar šeimos susibūrimus, daliai žmonių realiai tampa sunku dalyvauti įprastose socialinėse situacijose. Įmonė pabrėžia, kad jos tikslas nėra skatinti gerti, o suteikti galimybę pasirinkti, kai organizmo reakcija į alkoholį yra nulemta genetiškai.

    „ALDH2 stoka ilgą laiką buvo matoma, bet retai sprendžiama sveikatos inovacijų srityje, nors ji paveikia šimtus milijonų žmonių“, – sakė „Ada Ventures“ atstovė Check Warner.

    Gavusi investiciją, „Alcolase“ planuoja atlikti in vivo tyrimą, toliau tobulinti technologiją, stiprinti intelektinės nuosavybės apsaugą ir ruoštis pirmiesiems komerciniams žingsniams su partneriais tikslinėse rinkose. Kartu įmonė įsteigė padalinį Jungtinėje Karalystėje, kad galėtų sparčiau vystyti pristatymo platformą platesniems terapiniams pritaikymams.

    Nors fermentinės priemonės idėja skamba patraukliai, galutinę vertę lems klinikinių ir saugumo tyrimų rezultatai, taip pat aiškus reguliacinis kelias, priklausomai nuo to, ar produktas būtų pozicionuojamas kaip maisto papildas, ar kaip medicininės paskirties sprendimas. Investuotojai šiuo metu akivaizdžiai stato už technologijos potencialą, bet realų proveržį parodys artimiausi vystymo etapai.

  • Danų „Alcolase“ pritraukė 1,5 mln. eurų: fermentai skrandyje žada padėti su alkoholio netoleravimu

    Danų „Alcolase“ pritraukė 1,5 mln. eurų: fermentai skrandyje žada padėti su alkoholio netoleravimu

    Danijos biotechnologijų startuolis „Alcolase“ pritraukė 1,5 mln. eurų investiciją, kurią skyrė fondai ir privatūs investuotojai, tarp jų „Ada Ventures“, „Delphinus Venture Capital“ ir „Antler“. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos tyrimams, technologijos vystymui ir pirmiesiems komerciniams žingsniams Azijos rinkose.

    „Alcolase“ kuria fermentais paremtą sprendimą, kuris turėtų skaidyti alkoholį skrandyje dar prieš jam patenkant į kraujotaką. Idėja paremta siekiu sumažinti nemalonius simptomus ir galimą riziką sveikatai žmonėms, kurių organizmas dėl genetinių ypatumų alkoholį skaido prasčiau.

    Pasak bendrovės, taikinys yra ALDH2 fermento aktyvumo stoka, dažnai minima Rytų Azijos populiacijose ir siejama su paraudimu, pykinimu bei prastesne savijauta išgėrus. Tarptautiniuose tyrimuose ALDH2 varianto paplitimas dažnai vertinamas kaip reikšmingas kai kuriose Rytų Azijos grupėse, todėl problema apibūdinama kaip paliečianti šimtus milijonų žmonių.

    „Kai kalbiesi su žmonėmis, turinčiais alkoholio netoleravimą, supranti, kad tai ne noras gerti daugiau. Tai noras nebūti atstumtam nuo vakarienių, darbo renginių ar šeimos susitikimų dėl genetinio skirtumo“, – sakė „Alcolase“ vadovas ir vienas įkūrėjų Mikkel Precht.

    Technologijos esmė yra fermentų apsauga nuo skrandžio rūgšties, kad jie išliktų aktyvūs ten, kur ir turėtų veikti. „Alcolase“ nurodo, kad tam naudojama liposomomis grįsta enkapsuliacija, o platforma ateityje gali būti pritaikoma ir platesniems terapiniams vaistų pristatymo scenarijams.

    Įmonė planuoja pradėti nuo Singapūro, vėliau plėstis į Pietų Korėją, kur alkoholio netoleravimo tema ypač aktuali. Siekdama vystyti terapines pritaikymo kryptis, bendrovė įkūrė padalinį Jungtinėje Karalystėje ir tikisi įsitvirtinti tenykštėje gyvybės mokslų ekosistemoje.

    Investuotojai pabrėžia, kad projektas remiasi mokslu ir sprendžia kasdienį, bet plačiai paplitusį iššūkį, turintį ir socialinę kainą. Artimiausi „Alcolase“ tikslai siejami su tyrimais su gyvais organizmais, intelektinės nuosavybės stiprinimu ir partnerystėmis rinkose, kuriose paklausa potencialiai didžiausia.

    Tuo pat metu ekspertai primena, kad net ir pažangūs biotechnologiniai sprendimai nepanaikina bendrų alkoholio vartojimo rizikų, o bet kokie sveikatos teiginiai galutinai vertinami tik po klinikinių tyrimų ir reguliuotojų patikros. Todėl „Alcolase“ pažadai kol kas vertintini kaip ankstyvos stadijos technologijos kryptis, kurios realų poveikį parodys vėlesni etapai.

  • Šaukštelis medaus kasdien: mokslas aiškina, kuo tai gali padėti širdžiai ir žarnynui

    Šaukštelis medaus per dieną daugeliui atrodo nekaltas įprotis, tačiau šis produktas dažnai pristatomas ir kaip natūralesnė cukraus alternatyva. Maždaug 7–10 gramų porcija suteikia greitos energijos, nes meduje vyrauja gliukozė ir fruktozė, tačiau kartu randama ir biologiškai aktyvių junginių, tokių kaip fenolinės rūgštys, flavonoidai, antioksidantai bei fermentai.

    Naujesnėse apžvalgose medus siejamas su keliomis sritimis: kosulio palengvinimu, žaizdų gijimu ir kai kurių metabolinių rodiklių pokyčiais. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad efektai priklauso nuo medaus rūšies, vartojamo kiekio ir bendros mitybos, todėl medaus nereikėtų laikyti gydomuoju produktu.

    Kas žinoma apie žarnyną?

    Vienas įdomiausių medaus aspektų siejamas su žarnyno mikrobiota. Meduje yra oligosacharidų, kurie gali veikti kaip maistas kai kurioms naudingoms bakterijoms, todėl tiriama, ar medus gali padėti palaikyti palankesnį mikrobiotos balansą.

    Laboratoriniai ir ankstyvieji klinikiniai duomenys rodo potencialą skatinti kai kurių gerųjų bakterijų, pavyzdžiui, Lactobacillus ir Bifidobacterium, augimą. Kartu akcentuojama, kad žmogaus žarnyno ekosistema yra sudėtinga, o poveikis gali skirtis priklausomai nuo mitybos skaidulų kiekio, streso, miego ir vartojamų vaistų.

    Širdis, cukraus apykaita ir ribos

    Metaanalizėse, kur vertinti kontroliuojami tyrimai, medaus vartojimas kai kuriais atvejais siejamas su palankesniais rodikliais, tokiais kaip nevalgiusio gliukozė, bendras cholesterolis, LDL ir trigliceridai, o HDL gali didėti. Tačiau autoriai pabrėžia nevienodą tyrimų kokybę ir tai, kad dalį rezultatų būtina patvirtinti didesnėmis, gerai suprojektuotomis studijomis.

    Praktinė išvada paprasta: medų verta vertinti kaip saldiklį, kuris gali turėti papildomų bioaktyvių medžiagų, bet tai vis tiek yra laisvieji cukrūs. Keli šaukštai per dieną greitai virsta dideliu cukraus kiekiu, todėl daugeliui suaugusiųjų racionalus pasirinkimas yra nedidelė porcija, pavyzdžiui, vienas šaukštelis.

    Kaip vartoti, kad nepakenktumėte kokybei?

    Medaus vertingosios medžiagos, ypač fermentai, yra jautresnės karščiui, todėl jo nerekomenduojama dėti į ką tik užvirtą ar labai karštą arbatą. Palankiau palaukti, kol gėrimas atvės iki šilto, malonaus gerti, tada įmaišyti medų.

    Sukietėjęs, susikristalizavęs medus dažniausiai nėra sugedęs, tai natūralus procesas, susijęs su gliukozės ir fruktozės santykiu. Jei norisi jį suskystinti, geriau rinktis šiltą vandens vonelę ir kantrybę, o ne mikrobangų krosnelę ar kaitinimą ant radiatoriaus, nes taip prastėja kokybė.

    Specialistai primena ir saugumo taisykles: medaus negalima duoti kūdikiams iki 12 mėnesių dėl botulizmo rizikos. Atsargumo turėtų laikytis žmonės, turintys cukrinį diabetą, ryškią insulinorezistenciją, padidėjusius trigliceridus ar alergiją bičių produktams, nes net ir mažos porcijos prisideda prie bendro cukrų kiekio racione.

  • Vienas vaisius per 20 minučių suminkština net kietą mėsą: šefų triukas, kurį verta žinoti

    Vienas vaisius per 20 minučių suminkština net kietą mėsą: šefų triukas, kurį verta žinoti

    Kieta, sausa mėsa dažnai tampa nusivylimu net ir laikantis recepto. Virtuvės profesionalai primena, kad tekstūrai įtakos turi ne tik gabalo rūšis, bet ir gyvulio amžius, raumenų darbas, brandinimas bei netinkamas atšildymas, kai prarandama dalis sulčių.

    Vietoj mėsos daužymo plaktuku, kuris ne tik triukšmingas, bet ir gali suplėšyti skaidulas, vis dažniau pasirenkami fermentiniai marinatai. Vienas paprasčiausių variantų namuose – kivi, kuris per trumpą laiką gali pastebimai suminkštinti mėsą.

    Kaip veikia kivi fermentai?

    Kivi vaisiuje esantis fermentas aktinidinas skaido baltymus, todėl kolagenas ir kitos jungiamojo audinio struktūros greičiau suminkštėja. Dėl to poveikis dažnai būna stipresnis nei vien rūgštiniai marinatai su actu ar vynu, kurie labiau veikia paviršių.

    Vis dėlto svarbu neperlaikyti: per ilgas marinavimas gali pradėti ardyti tekstūrą ir mėsa taps tarsi košė. Todėl greitas, tiksliai pamatuotas laikas čia yra esminė sėkmės sąlyga.

    Praktinis būdas namuose

    Prinokusį kivi nulupkite ir sutrinkite iki košelės. Nedideliam kiekiui mėsos paprastai pakanka maždaug 1–2 arbatinių šaukštelių minkštimo, o skoniui galite įmaišyti pipirų, česnako, rūkytos ar saldžios paprikos.

    Gauta mase lengvai patepkite mėsą iš abiejų pusių, stipriai neįtrindami. Palikite maždaug 20 minučių, tuomet mėsą trumpai nuplaukite vėsiu vandeniu ir nusausinkite popieriniu rankšluosčiu.

    Toliau gaminkite įprastai: kepkite keptuvėje, orkaitėje ar troškinkite. Druską patariama dėti pabaigoje, ypač jei kepate, nes anksti pasūdyta mėsa gali greičiau prarasti dalį sulčių.

    Ką verta žinoti dėl saugumo ir rezultato

    Fermentinis marinavimas nėra būdas „atgaivinti“ sugedusį produktą, todėl visada laikykitės švaros ir tinkamos temperatūros. Marinuojant mėsą laikykite šaldytuve, o po sąlyčio su žalia mėsa kruopščiai nuplaukite lenteles ir peilius.

    Geriausiai šis triukas pasiteisina su kietesniais gabalais, kai norisi greitesnio rezultato, bet nėra laiko ilgam brandinimui ar troškinimui. Jei mėsos gabalas labai plonas, laiką dar labiau trumpinkite, kad tekstūra išliktų natūrali.