Kodėl kilo konfliktas?
Vengrijoje bręsta itin aštri politinė konfrontacija: premjeras Péter Magyar pateikė konstitucijos pataisą, kuri numatytų prezidento Tamáso Sulyoko mandato nutraukimą. Opozicinė „Fidesz“ į tai sureagavo kviesdama į protestą ir teigdama, kad šalis stumiama į „tironiją“.
Pataisa buvo pateikta šeštadienį, o Vengrijos parlamento šaltiniai nurodo, kad balsavimas galėtų įvykti jau kitą savaitę, nors oficialaus patvirtinimo dėl datos kol kas nėra. Situaciją stebi ir Europos Komisija, vertinanti, kaip vyksta konstitucinio keitimo procedūros.
Ką numato konstitucijos pataisa?
Pateiktame tekste nurodoma, kad dabartinio prezidento įgaliojimai baigtųsi kitą dieną po to, kai įsigaliotų atitinkama Pagrindinio įstatymo pataisa. Tokia formuluotė reikštų greitą ir teisiškai aiškiai apibrėžtą mandato nutraukimą be įprasto politinio proceso, siejamo su apkaltos procedūromis.
Be prezidento klausimo, pataisa apimtų ir platesnius pakeitimus: numatoma įvesti 70 metų pensinį amžių Konstitucinio Teismo teisėjams, dėl ko pareigas netektų keturi konstituciniai teisėjai. Taip pat siūloma riboti parlamento narių kadencijas iki 12 metų.
Prezidento ir partijų pozicijos
Prezidentas T. Sulyok viešai pareiškė neketinantis atsistatydinti ir pateiktą iniciatyvą pavadino grėsme demokratijai. Jo teigimu, esminis klausimas yra tai, ar politinė dauguma nepaneigs tarptautiniu mastu pripažįstamų teisinės valstybės principų ir realios atstovaujamosios demokratijos.
„Klausimas yra, ar ši jėga nušluos tarptautiniu mastu pripažįstamus ir reikalaujamus teisinės valstybės principus bei tikrą atstovaujamąją demokratiją“, – sakė Tamásas Sulyokas.
P. Magyar aiškina, kad prezidentas esą tinkamai nevykdė konstitucinių pareigų ir ankstesnės valdžios laikotarpiu neapgynė opozicijos šalininkų. Premjeras rinkimų kampanijos metu ne kartą žadėjo inicijuoti prezidento pakeitimą, o birželio mėnesį teigė, kad V. Orbánas nuvylė Vengrijos žmones, o jo paskirtas prezidentas – Vengrijos Respubliką.
„Fidesz“ argumentuoja, kad prezidentas buvo išrinktas pagal galiojančią konstituciją, todėl jo nušalinimas pataisa atrodytų kaip personalizuotas teisėkūros sprendimas. Partija tvirtina, kad taip atveriamas kelias valdžios savivalei, ir kviečia į demonstraciją palaikyti prezidentą.
„Tisza“ partija peržengia visas ribas – žmogiškas, moralines ir teisines. Vengrijos rinkėjai tam nesuteikė įgaliojimų“, – sakė Viktoras Orbánas.
Esminė praktinė aplinkybė – valdančioji Tisza partija parlamente turi konstitucinę daugumą, todėl pataisos priėmimas laikomas tikėtinu. Tokiais atvejais pagrindinis politinis ginčas dažniausiai persikelia iš aritmetikos į legitimumo ir procedūrų lauką: ar pakeitimai neprieštarauja konstitucinės valdžios pusiausvyrai ir ar nėra skirti konkretiems asmenims.
Į Vengriją praėjusią savaitę buvo atvykusi Europos Tarybos Venecijos komisijos delegacija, kuri susitiko tiek su prezidentu, tiek su valdžios atstovais. Komisija specializuojasi konstitucinės teisės klausimuose ir dažnai vertina, ar siūlomos reformos atitinka demokratijos bei teisinės valstybės standartus, tačiau šios misijos išvados dar nepaskelbtos.
Tuo pat metu Europos Komisija pranešė stebinti konstitucijos pataisos procesą. Tokia formuluotė paprastai reiškia, kad Briuselis vertins ne tik pataisų turinį, bet ir tai, ar nepažeidžiami ES teisinės valstybės principai, ypač jei keitimai galėtų turėti poveikį teismų nepriklausomumui ar valdžių atskyrimui.
